- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-28
- Bylos Nr.
- 2-1268-810/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01673-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Dambrauskienė
- Ieškovas
- L. Z.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
ieškovui L. Z., atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovui nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. Z. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl teismo veiksmų bei neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas L. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašydamas pripažinti, kad atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d., 109 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. reikalavimus; paneigti melagingus teiginius, jog ieškovas buvo kaltinamas pedofilija ir atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, pripažįstant, jog ieškovas nebuvo kaltinamas pedofilija; patikrinti minėtas nuorodas, įrodymus Lietuvos Respublikos CPK 179 str. 3 d. pagrindais, atlyginti moralinę žalą dėl pažeistų teisių, priteisiant 5000,00 Lt. Ieškinys grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais ieškinyje: teisėjas Darius Kantaravičius, veikdamas Lietuvos Respublikos vardu, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. PK-5-813/2012, 2012-11-22 Lietuvos Respublikos vardu paskelbė nuosprendį, kuriame apie ieškovą paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją, elgdamasis neteisėtai, savo neteisėtais veiksmais pažemino ieškovą Lietuvos Respublikos vardu, nuosprendyje įrašęs faktus, kad ieškovas buvo kaltinamas pedofilija ir kad jo (ieškovo) atžvilgiu buvo nagrinėjama byla, kuria jis (ieškovas) buvo kaltinamas pedofilija bei tokia byla buvo išnagrinėta. Užklausus prokuratūros, kuri kontroliavo visus ikiteisminius tyrimus, pastaroji nieko nežino apie tai, kad tokia byla būtų pradėta, kad ieškovas sirgtų pedofilija ar jam būtų pareikštas dėl to kaltinimas. Teisėjas Darius Kantaravičius, veikdamas Lietuvos Respublikos vardu, vartoja žodžius, kurie neįeina į baudžiamosios teisės sąvoką bei remiasi apkalbomis, nuogirdomis, tačiau ne realiais, teisiniais motyvais. Teisėjo Dariaus Kantaravičiaus pateiktose nuorodose niekur nerašoma apie tai, kad ieškovas būtų kaltinamas pedofilija, ar ja sirgtų bei kad tokia byla jam būtų iškelta. Be to, po tokios publikacijos atsirado grasinantys komentarai, ieškovas pripažintas nukentėjusiuoju, jo butas buvo apvogtas, nes paviešinta fotografija, vardas, pavardė, nurodyta ankstesnė veikla, kaltinamieji nenustatyti, ieškovui padaryta žala. Per visą teismo procesą niekur nėra įrodyta, kad ieškovas būtų pedofilas ir tokia liga sirgtų, jam būtų pareikštas kaltinimas, todėl teisėjas Darius Kantaravičius paminėdamas, kad ieškovas būtų kaltinamas pedofilija, pažeidė ir nekaltumo prezumpcijos principus. Teisėjas Darius Kantaravičius nesirėmė teisiniais motyvais, argumentais ir baudžiamosios teisės nuostatomis, kadangi kaltinimas pedofilija nėra baudžiamosios teisės sąvoka, pasielgė ne kaip teisininkas, nevykdė savo pareigų, neklausė tik įstatymų, pažeidė Teismų įstatymo 43 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 3 d. reikalavimus. Be to, byloje Nr. 1-91-670/2012 2012-10-24 nuosprendyje yra melagingų teiginių Lietuvos Respublikos vardu, taip pat ieškovas buvo nubaustas du kartus.
Į teismo posėdį ieškovas L. Z. neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Neatvykimo priežastys nežinomos. Ieškinyje ieškovas prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Į teismo posėdį neatvyko atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovas. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. PK-5-813/2012, pradėtoje pagal ieškovo privataus kaltinimo pareiškimą, išteisino E. V. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. (įžeidimas) bei L. Z. civilinį ieškinį paliko nenagrinėtu. Ieškovas privataus kaltinimo byloje apklausiamas teigė, kad E. V. užgauliai pažemino L. Z., be kita ko, pasakydama jam „esi pedofilas“. Teismas išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, kad „viešojoje erdvėje, spaudoje gana dažnai sklando vienų ar kitų asmenų ar reiškinių pavadinimai pedofilais, pedofilija <...>. Iš esmės šiuo metu tai tapo socialiniu reiškiniu, kurio išdavoje tam tikri asmenys, net nenuteisti įsiteisėjusiais nuosprendžiais, o tik įtariami neteisėtais poelgiais su seksualiniais elementais prieš vaikus, vadinami pedofilais. Pažymėtina ir tai, kad apie L. Z., kaip apie kaltinamo pedofilija asmens bylos nagrinėjimą ir išnagrinėjimą, ne kartą buvo skelbta viešai spaudoje <...>“. Kaip matyti iš cituojamo teismo nuosprendžio, teismas žodžius „kaip apie kaltinamo pedofilija“ naudoja nurodydamas, kad ši sąvoka paimta iš spaudos – „kaip <...> ne kartą buvo skelbta viešai spaudoje“. Akivaizdu, kad šiuos, ieškovo įvardintus kaip užgaulius žodžius, pašalinus iš cituojamo sakinio sudėties, teismas pats neteigia, kad L. Z. yra kaltinamas pedofilija, o, kaip jau buvo minėta, tik nurodo kokias sąvokas naudoja viešojo informavimo priemonės. Todėl darytina išvada, kad ieškovas nepagrįstai mano, jog žodžiais „kaip apie kaltinamo pedofilija“ teismas L. Z. inkriminuoja naujas nusikalstamas veikas, nepaisydamas nekaltumo prezumpcijos, ar nustato medicininę diagnozę. Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendyje melagingų teiginių, galimai pažeminančių ieškovą, nėra, atitinkamai nebuvo pažeista ieškovo nekaltumo prezumpcija. Deliktinė atsakomybė kyla tik tada, jei yra visos tam būtinos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ar atsiradusios žalos bei tuos veiksmus padariusio asmens kaltė. Specialiose normose, numatančiose valstybės civilinę atsakomybę už žalą, padarytą valstybės valdžios institucijų neteisėtais aktais bei teisėsaugos institucijų administracinio ir baudžiamojo proceso srityje, numatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, tačiau kitų trijų sąlygų, t. y. neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio egzistavimas vis tiek yra privalomas. Ieškovas visiškai neįrodinėja žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistavimo aplinkybių, todėl ieškovui neįrodžius valstybės deliktinės atsakomybės būtinų sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti ieškovo nurodomą žalą. Ieškovas, būdamas privatus kaltintojas baudžiamojoje byloje, aptariamą Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendį apskundė apeliacinei instancijai – Kauno apygardos teismui, kuris 2013 m. vasario 18 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-217-238/2013, apeliacinį skundą atmetė bei Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjo neteisėtų veiksmų nekonstatavo. Kadangi ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, kuriuose laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų būtų konstatuota, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala ieškovui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų, ieškinys negali būti tenkinamas. Ieškovas ieškinyje visiškai neįrodinėjo dėl teismo ar teisėjo neva neteisėtų veiksmų, kilusių padarinių, neakcentavo pasireiškiančių išgyvenimų ar sukrėtimų, taip pat nepateikė įrodymų dėl jų sukelto sunkumo laipsnio bei galimų atsiliepimų (pasekmių) ateityje. L. Z. ieškinyje tik nurodo, kad buvo pažemintas. Ieškovas Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-91-670/2012, buvo nubaustas. Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 15 d. nutartimi bausmę paliko galioti, todėl sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės ir dėl žalos padarymo ieškovui, šios aplinkybės vertinamos kaip paties ieškovo veiksmai, prieštaraujantys nusistovėjusioms moralės normoms, dėl kurių jam ir atsirado nurodoma galima žala.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Šioje civilinėje byloje ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, prašydamas teismo pripažinti pažeistas teises, paneigti melagingus teiginius ir atlyginti jam neturtinę žalą - 5000,00 Lt, kadangi teisėjas Darius Kantaravičius, Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendyje (baudžiamoji byla Nr. PK-5-813/2012) apie ieškovą paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją, elgdamasis neteisėtai, savo neteisėtais veiksmais pažemino ieškovą Lietuvos Respublikos vardu, prirašė nuosprendyje faktus, jog ieškovas buvo kaltinamas pedofilija ir jo atžvilgiu buvo nagrinėjama byla, kuria jis (L. Z.) buvo kaltinamas pedofilija, bei tokia byla buvo išnagrinėta, dėl ko buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straisnio 1 dalies, 109 straipsnio 3 dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies reikalavimai (b.l. 1-4).
Šioje civilinėje byloje kilo valstybės deliktinės civilinės atsakomybės klausimas dėl teisėjo Dariaus Kantaravičiaus veiksmų, priimant 2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. PK-5-813/2012.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.272 str. 1 d. žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos - arešto - paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Šio straipsnio pagrindu atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovo neturtinės žalos, atsiradusios dėl teisėjo Dariaus Kantaravičiaus neteisėtų veiksmų teisėjui priimant 2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. PK-5-813/2012. Akivaizdu, jog reikalavimas šiuo pagrindu atlyginti neturtinę žalą nepatenka į CK 6.272 straipsnio, numatančio atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, reguliavimo sritį.
Tačiau pažymėtina, kad valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, numatyto CK 6.272 straipsnyje, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. D. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-534/2009). CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tačiau ir šiuo atveju ieškovas privalo įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas.
Iš civilinėje byloje esančių ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų rašytinių įrodymų matyti, kad Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 22 d. priėmė nuosprendį (baudžiamojoje byloje Nr. PK-5-813/2012), kurio motyvuojamoje dalyje (b.l. 13-14) nurodyta: “Viešojoje erdvėje, spaudoje gana dažnai sklando vienų ar kitų asmenų ar reiškinių pavadinimai pedofilais, pedofilija <…>. Iš esmės šiuo metu tai tapo socialiniu reiškiniu, kurio išdavoje tam tikri asmenys, net nenuteisti įsiteisėjusiais nuosprendžiais, o tik įtariami neteisėtais poelgiais su seksualinais elementais prieš vaikus, vadinami pedofilais. Pažymėtina ir tai, kad apie L. Z., kaip apie kaltinamo pedofilija asmens bylos nagrinėjimą ir išnagrinėjimą, ne kartą buvo skelbta viešai spaudoje <…>”. Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 18 d. nutartimi (b.l. 16-17) privataus kaltintojo L. Z. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo Elena Viseckienė išteisinta dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį, atmetė.
Ieškovo teigimu, teisėjas Darius Kantaravičius 2012-11-22 nuosprendžiu paskelbė apie ieškovą tikrovės neatitinkančią informaciją, kad ieškovas buvo kaltinamas pedofilija ir jo atžvilgiu buvo nagrinėjama ir išnagrinėta byla, tokiu būdu neteisėtais veiksmais ieškovą pažemino. Tačiau teismas su tokiu ieškovo argumentu nesutinka.
Šioje byloje nustatyta, kad internete įvedus nuosprendyje nurodytą nuorodą http://www.lzinios.lt/Kriminalines-parastes/Jonavos-Cekanavicius-priejo-liepto-gala, yra 2012 m. spalio 26 d. publikacija “Jonavos “Čekanavičius” priėjo liepto galą” (b.l. 5-6), kurioje pateikiama informacija, kad “Jurbarko rajono apylinkės teismas paskelbė nuosprendį mažamečių tvirkinimu ir pornografijos su jų atvaizdais laikymu bei demonstravimu kaltinto 51-erių L. Z., už akių vadinamo Jonavos “Čekanavičiumi”, byloje”. Kaip ieškinyje nurodė pats ieškovas L. Z. internetiniame žiniatinklyje “Vikipėdija” pateikiamas pedofilijos apibrėžimas: “Pedofilija” – suaugusių ar vėlyvosios paauglystės (16-19 metų) amžiaus asmenų lytinio (seksualinio) potraukio sutrikimas, tiksliau, lytinis nukrypimas (deviacija), kuris pasireiškia lytiniu potraukiu prepubertetinio ar ankstyvojo pubertetinio amžiaus vaikams”. Čia taip pat nurodyta, kad “paprastai pedofilai pakliūva į medikų arba teisėsaugos akiratį, kai atlieka kokį nors nepriimtiną veiksmą vaiko atžvilgiu”. Tame pačiame internetiniame žiniatinklyje Vikipėdija pateikiama informacija apie Ervydą Čekanavičių, kuris apibūdinamas kaip “prieštaringai pasižymėjęs visuomenės ir politikos veikėjas, neretai tituluojamas „garsiausiu Lietuvos pedofilu”. Todėl akivaizdu, jog viešos publikacijos “Jonavos “Čekanavičius” priėjo liepto galą” pavadinimas ir jos turinys, taip pat viešame internetiniame žiniatinklyje Vikipėdija pateiktas pedofilijos apibrėžimas, asmens pavarde “Čekanavičius” apibūdinimas, tai, kad viešojo informavimo priemonėse, visuomenėje sąvokos “pedofilija”, “pedofilas” vis daugiau naudojamos kaip socialinės reikšmės sąvokos, o ne žyminčios tam tikrus susirgimus, sudarė pagrindą teisėjui D. K. 2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendyje pažymėti ir tai, kad apie L. Z., kaip apie kaltinamo pedofilija asmens bylos nagrinėjimą ir išnagrinėjimą, buvo skelbta viešai spaudoje. Be to, atskirai pažymėtina ir tai, kad šio nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodyto teiginio, “kad apie L. Z., kaip apie kaltinamo pedofilija asmens bylos nagrinėjimą ir išnagrinėjimą, ne kartą buvo skelbta viešai spaudoje”, negalima vertinti atskirai, “išėmus” jį iš motyvų konteksto, nes teisėjas Darius Kantaravičius, prieš nurodydamas ieškovą L. Z., kaip pastarasis teigia, pažeminusį teiginį, nuosprendyje pateikia argumentus, jog “Viešojoje erdvėje, spaudoje gana dažnai sklando vienų ar kitų asmenų ar reiškinių pavadinimai pedofilais, pedofilija <…>. Iš esmės šiuo metu tai tapo socialiniu reiškiniu, kurio išdavoje tam tikri asmenys, net nenuteisti įsiteisėjusiais nuosprendžiais, o tik įtariami neteisėtais poelgiais su seksualiniais elementais prieš vaikus, vadinami pedofilais”. Vertinant šiuos nuosprendžio argumentus darytina išvada, jog šiuo konkrečiu atveju kaltinimas L. Z. mažamečių seksualiniu išnaudojimu buvo įvardintas kaip kaltinimas pedofilija dėl neteisėtų šio asmens poelgių su seksualiniais elementais prieš vaikus. Teismas sutinka su teisėjo D. Kantaravičiaus 2012-11-22 nuosprendyje nurodytu argumentu, kad žodis “pedofilas” gali būti vertinamas medicininiu, teisiniu ar socialiniu aspektu, todėl akivaizdu, jog nurodydamas, kad apie L. Z., kaip apie kaltinamo pedofilija asmens bylos nagrinėjimą ir išnagrinėjimą, buvo skelbta viešai spaudoje, teismas nevertina sąvokos “pedofilas” teisiniu aspektu, bet pateikia spaudoje (publikacijoje) išsakytą nuomonę. Todėl teismas sutinka su atsakovo argumentu, jog teismas žodžiais “kaip apie kaltinamo pedofilija” neteigia, kad L. Z. yra kaltinamas pedofilija, neinkriminuoja jam naujų nusikalstamų veikų, nenustato medicininės diagnozės, tik nurodo, kokias sąvokas naudoja viešio informavimo priemonės.
Įvertinus byloje esančius ir teismo ištirtus įrodymus darytina išvada, jog teismo konstatavimas 2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendyje, kad apie L. Z., kaip apie kaltinamo pedofilija asmens bylos nagrinėjimą ir išnagrinėjimą, buvo skelbta viešai spaudoje, yra tikrovę atitinkantis ir pagrįstas baudžiamojoje byloje Nr. PK-5-813/2012 surinktais ir ištirtais įrodymais teiginys, todėl teisėjo Dariaus Kantaravičiaus veiksmus nurodant nuosprendyje šį teiginį pripažinti neteisėtais nėra pagrindo.
Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, o taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvecijos 6 straispnio 2 dalies nuostatos pažeistos nebuvo, nes L. Z. kaltė atlikus mažamečių asmenų tvirkinimo veiksmus buvo konstatuota Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012-10-24 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr.1-91-670/2012. Šis nuosprendis buvo priimtas prieš primant Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-11-22 nuosprendį. Nors Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendis 2012-11-22 nebuvo įsiteisėjęs, tačiau minimame Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendyje ir kalbama būtent apie tai, kad apie L. Z., kaip apie kaltinamo pedofilija asmens bylos nagrinėjimą ir išnagrinėjimą, buvo skelbta viešai.
Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjo Dariaus Kantaravičiaus neteisėtų veiksmų dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendyje nurodyto teiginio, “kad apie L. Z., kaip apie kaltinamo pedofilija asmens bylos nagrinėjimą ir išnagrinėjimą, ne kartą buvo skelbta viešai spaudoje”. Ieškovui neįrodžius neteisėtų veiksmų atlikimo fakto, tai yra vienos iš deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, teismas ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo laiko nepagrįstu ir dėl prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio nepasisako.
Be to, teismas, konstatavęs, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-11-22 nuosprendyje nurodytas teiginys, kad apie L. Z., kaip apie kaltinamo pedofilija asmens bylos nagrinėjimą ir išnagrinėjimą, buvo skelbta viešai spaudoje, atitinka tikrovę, laiko, kad ieškovo L. Z. reikalavimas paneigti melagingus teiginius, jog ieškovas buvo kaltinamas pedofilija ir atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, pripažįstant, jog ieškovas nebuvo kaltinamas pedofilija, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo L. Z. ieškinys atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei atmestinas.
Kiti ieškovo argumentai ir nustatytos bylos aplinkybės sprendimo priėmimui įtakos nedaro, dėl teismas dėl jų nepasisako.
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 96 str., jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 6 p. teismų nagrinėjamose bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos - arešto - paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleidžiamos šalys. Kadangi ieškovas L. Z. yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl, ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jo nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovo L. Z. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei dėl teismo veiksmų ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.