Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-07-03 · Civilinė byla Nr. e2S-519-252/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-03
Bylos Nr.
e2S-519-252/2019
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-00994-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Danguolė Smetonienė
Kreditorius
V. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-519-252-2019 Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00994-2019-4 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.3; 3.3.2.5 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 3 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditoriaus V. P. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-3858-1055/2019, kuria atsisakyta

priimti kreditoriaus V. P. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. birželio 6 d. nutarties

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorius V. P. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams pateikė pareiškimą, kuriuo prašė priteisti iš skolininkės J. G. 1800 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo dienos, 70,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Žemesnės instancijos teismas

2. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2019-06-06 nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus V. P. pareiškimą. Grąžino V. P. 2019-06-06 sumokėtą 10 Eur žyminį mokestį.

3. Teismas nurodė, kad CPK 433 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo turi būti nurodytas skolininko asmens kodas (jeigu jis žinomas). Atkreipė dėmesį, kad įsiteisėjęs teismo įsakymas yra vykdomasis dokumentas CPK 587 straipsnio 2 punkto prasme, todėl tokiame teismo įsakyme turi būti nurodytas skolininko asmens kodas (CPK 648 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

4. Kadangi kreditoriaus pateiktame pareiškime tokie duomenys nėra nurodyti, o teismas nustatyti skolininkės J. G. asmens kodo galimybių neturi, todėl sprendė, kad kreditoriaus pareiškimas laikytinas neatitinkančiu reikalavimų, keliamų pareiškimo turiniui (CPK 433 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir atsisakė jį priimti CPK 435 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Šalies argumentai

5. Kreditorius V. P. 2019-06-13 pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019-06-06 priimtą nutartį ir kreditoriaus pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2019-06-14 atsisakė priimti kreditoriaus V. P. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019-06-06 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eL2-3858-1055/2019.

7. Teismas nurodė, kad atskirasis skundas yra pateiktas dėl nutarties, kuri pagal CPK 435 straipsnio 2 dalies nuostatas atskiruoju skundu neskundžiama, todėl atsisakė priimti atskirąjį skundą.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Atskiruoju skundu kreditorius V. P. prašo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019-06-14 nutartį panaikinti ir jo atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019-06-06 nutarties priimti bei jį išnagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

9. Nurodo, kad skundžiama nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Pažymi, kad imperatyvaus reikalavimo nurodyti skolininko asmens kodą CPK 433 straipsnis nenumato, todėl atsisakydamas priimti pareiškimą teismas nepagrįstai rėmėsi CPK 435 straipsnio 2 dalimi. Teisinis reguliavimas numato, kad asmens kodas nurodytinas tik tokiu atveju, jeigu procesinį dokumentą parengusiam ir pateikusiam asmeniui tokia informacija yra žinoma. Apeliantas tokių duomenų nežino ir tai turėtų būti vertinama kaip objektyvi priežastis dėl kurios negalima kliudyti kreditoriui kreiptis į teismą teisminės gynybos.

10. Kreditorius atskirajame skunde dėl 2019-06-06 nutarties buvo nurodęs ir tai, kad ši nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai kreditoriaus pasirinkta teisena, todėl ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu, bet pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje to nevertino.

11. Teismas negali remtis CPK 435 straipsnio 2 dalį jei nėra nustatytas nė vienas iš šioje normoje išvardytų pagrindų atsisakyti priimti pareiškimą. Mano, kad tokiu būdu formuojama ydinga praktika, kuri kreditoriui nežinant skolininko asmens kodo sudaro kliūtis priimti teismo įsakymą išieškoti skolą pagal tokį kreditoriaus pareiškimą. Esant neaiškumams dėl konkrečios teisės normos taikymo pirmosios instancijos teismas galėjo kreiptis į Konstitucinį teismą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Atskirasis skundas atmestinas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta nuostata, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Ši taisyklė taikytina ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 straipsnis).

15. Teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ir šio CPK 433 straipsnyje nurodytų reikalavimų. Nutartis atsisakyti priimti pareiškimą atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 435 straipsnio 2 dalis).

16. Šiuo atveju, kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo atsisakyta priimti būtent pirmiau aptartos normos pagrindu, konstatavus, kad V. P. pareiškimas laikytinas neatitinkančiu reikalavimų, keliamų tokio procesinio dokumento turiniui (CPK 433 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

17. Apeliantas savo nesutikimo su teismui pateikto jo procesinio dokumento turinio vertinimu ir pačios teisinės situacijos išsprendimo, grindžia Kauno apygardos teismo 2013-05-07 civilinėje byloje Nr. 2S-964-601/2013 priimtoje nutartyje konstatuotomis aplinkybėmis. Tačiau jo nurodyta nutartis priimta iki 2017 m. liepos 1 d. CPK pakeitimų, kai įsigaliojo nauja CPK 435 straipsnio 2 dalies redakcija, numatanti, kad nutartis dėl atsisakymo priimti pareiškimą neskundžiama. Ši nuostata imperatyvi ir procesiniame įstatyme nenumatyta jokių šios normos taikymo išimčių. Todėl pirmos instancijos teismas, atsisakydamas priimti atskirąjį skundą dėl naikinti teismo nutarties ,kuri yra neskundžiam

18. Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas 2019-06-06 priimtoje nutartyje nurodė, kad šį nutartis neskundžiama ir išaiškino apeliantui, kad ištaisęs teismo nurodytus trūkumus, įstatymo nustatyta tvarka jis gali pateikti naują pareiškimą arba pareikšti ieškinį teisme pagal ginčo teisenos taisykles. Tačiau kreditorius vis vien dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą, todėl pirmosios instancijos teismas, laikydamasis nutarties 17 punkte aptarto teisinio reglamentavimo pagrįstai 2019-06-14 nutartimi atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl neskundžiamos nutarties.

19. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų procesinių dokumentų pareiškimo formos ir turinio reikalavimų, kurie yra privalomi kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Apeliantas be teisinio pagrindo teigia apie teisės į teisminę gynybą pažeidimą. Atsisakymas priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kreditoriui neužkerta galimybės pašalinus aplinkybes, kliudančias teismui priimti pareiškimą tinkamai realizuoti šios savo teisės.

20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pirmos instancijos teismo dėmesį į tai, kad teismas spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą be teisinio pagrindo vadovavosi jau vykdymo procese galiojančiomis teisės normomis. Priėmimo stadijoje privalu vadovautis procesiniam dokumentui keliamiems reikalavimas. Sutiktina su apeliantu, kad CPK 433 straipsnio 1 dalies 2 punkte aiškiai yra nurodyta, jog asmens kodas(skolininko) nurodomas, jeigu pareiškėjui jis yra žinomas. Analogiškas reikalavimas yra ir CPK 111 straipsnyje keliamiems procesiniams dokumentams(ieškiniui) reikalavimams. Įstatymo leidėjas taip pat nurodė, kad skolininko asmens kodą būtina nurodyti, jeigu jis yra žinomas. Ta aplinkybė, kad teismo įsakymas yra prilyginamas vykdomajam dokumentui, kuriame CPK 648 straipsnio 1 dalies 7 punktas nurodo, jog turi būti nurodytas skolininko ir išieškotojo asmens kodas, nenaikina CPK 433 straipsnio keliamų reikalavimų ir galima būtų atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.

21. Taip pat atkreiptinas pirmos instancijos teismo dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas įvesdamas į CPK normas XXIII skyrių ir numatė, jog šalių bylinėjimosi išlaidos būtų mažesnės, pats bylinėjimosi procesas būtų trumpesnis. Iki priimtas teismo įsakymas taps vykdomuoju dokumentu, kuriame turi būti skolininko kaip ir išieškotojo asmens kodas, privalu atlikti visas procedūras: teismo įsakymo įteikimas skolininkui, jo teisė reikšti prieštaravimus ir kt. Kitu atveju galimas ir teismo įsakymo įsiteisėjimas be gautų prieštaravimų, arba teismo įsakymo panaikinimas jo neįteikus skolininkui, tačiau teismo įsakymui tapus vykdomuoju dokumentu, jau išieškotojo pareiga bus sužinoti skolininko asmens kodą, kad teismo įsakymą galėtų pateikti priverstiniam vykdymui. Tačiau visi šie klausimai bus sprendžiami ne pareiškimo priėmimo stadijoje.

22. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas aktualias ginčui, teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti ar keisti, atskirajame skunde nenurodyta ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaip nurodyta nutarties 19 punkte, apeliantui neužkirsta teisė iš naujo kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė