- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-13
- Bylos Nr.
- e2S-1416-601/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00484-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- J. S.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. S. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4903-547/2020 pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovei J. S. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. S. 2020 m. liepos 15 d. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą, prašydamas nutraukti santuoką su atsakove J. S., pripažinus, kad ji iširo dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo padalinti santuokoje įgytą turtą; G. S. asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti: ½ dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonę „VW Touran“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonę-priekabą „RESPO“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); J. S. asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti: ½ dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš G. S., J. S. naudai 750 Eur dydžio piniginę kompensaciją už santuokoje įgytą turtą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Alytaus apylinkės teismas skundžiama 2020 m. liepos 27 d. nutartimi nustatė G. S. 20 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti minėtoje nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.
3. Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinyje išdėstė reikalavimą padalinti santuokoje įgytą turtą: žemės sklypą ir pastatus (gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą) po ½ dalį, t. y. atidalinant idealiąją dalį. Tačiau toks teismo sprendimas negalėtų būti įgyvendintas, nes neaišku, kokios realios žemės sklypo dalys, gyvenamojo namo, ūkinio pastato dalys atitenka ieškovui, o kurios – atsakovei. Anot teismo, ieškovas turėtų pateikti ne tik suformuluotą reikalavimą padalinti žemės sklypą į 2 konkrečias dalis, nurodant jų koordinates, bet ir pateikti padalinimo planą, kuris, priėmus teismo sprendimą, turi būti įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre. Taip pat turi būti nurodoma, kaip bus padalinamas gyvenamasis namas: kokios patalpos paliekamos ieškovui, kokios – atsakovei, kaip bus izoliuojamos patalpos, kas atliks šiuos darbus, terminai per kuriuos tai bus padaroma; kokia yra namo šildymo sistema, ar yra galimybė padaryti atskiras šildymo sistemas, kas tai atliks ir pan., t. y. išsprendžiant visų objektų pasidalinimo klausimus. Šiuo klausimu teismui turi būti pateikiamas specialisto parengtas padalinimo planas-projektas. Teismo vertinimu, tokio projekto parengimas, teisme pareiškus reikalavimą padalinti žemės sklypą, yra būtinas. Teismo įsitikinimu, ieškinyje turi būti nurodyta ir dalintino turto vertė, kuri aktuali tiek paskaičiuojant žyminio mokesčio dydį, tiek nurodant, kuriai šaliai atitenka, koks konkretus turtas ir kokios vertės. Teismas taip pat nurodė, kad rezoliucinėje dalyje ieškovas prašo padalinti nekilnojamąjį turtą priteisiant kiekvienam po ½ idealiąją dalį, tačiau nenurodo, kokia konkreti kiekvienam tenkanti turto vertė ir kaip ji paskaičiuota. Tuo tarpu prašydamas priteisti atsakovei 750 Eur piniginę kompensaciją už santuokoje įgytą turtą, nenurodo už ką konkrečiai yra prašoma priteisti šią kompensaciją. Teismo nuomone, ieškinio rezoliucinėje dalyje, 2–3 reikalavimuose turėtų būti nurodomas ir nekilnojamojo turto, kurį siekiama pasidalinti, adresas. Teismas iš pateiktų Nekilnojamojo turto registro pažymėjimų nustatė, kad ieškovas turi daugiau nekilnojamojo turto objektų, todėl ieškinyje turėtų būti nurodoma, kad tokį turtą ieškovas turi ir kodėl jo neįtraukia į dalintiną turtą (tai asmeninė nuosavybė, gauta dovanojimo, paveldėjimo būdu ar kitas priežastis). Be to, ieškinio rezoliucinėje dalyje taip pat turi būti nurodomas ir prašymas dėl pavardžių.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovas G. S., atstovaujamas Georgijaus Zavtrakovo, Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4903-547/2020 iš dalies (išskyrus dalį dėl pavardžių) ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodoma, kad:
1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą pateikti teismui žemės sklypo padalinimo planą, specialisto parengtą gyvenamojo namo padalinimo planą-projektą, kadangi nurodyti trūkumai riboja ieškovo teisę pasirinkti savo teisių gynybos būdą ir įpareigoja ieškovą ne tik nurodyti santuokoje įgyto turto padalijimo būdą, bet ir atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra arba nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, nors tokio reikalavimo ieškovas reikšti nepageidauja;
1.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas nenurodė dalintino turto vertės, nors ieškinio aprašomojoje dalyje yra nurodytos dalintino turto vertės, o prie ieškinio pateiktos VĮ Registrų centro vidutinės rinkos vertės paieškos pagal unikalų numerį, pagrindžiančios minėtas vertes;
1.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio trūkumu nurodė aplinkybę, jog ieškovas ieškinyje nenurodė dalintino turto adreso ar asmeninės nuosavybės teise įgyto turto, kadangi kartu su ieškiniu yra pateikti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašai, kuriuose šis adresas yra nurodytas, be to, ieškinyje yra nurodyti nekilnojamųjų daiktų unikalūs numeriai, kurie yra esminiai nekilnojamųjų daiktų identifikaciniai duomenys.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.
7. Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 111 ir 135 straipsnių reikalavimus. Be to, pagal CPK 382 straipsnį, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodoma: 1) ieškovo ir atsakovo gimimo data ir vieta; 2) motyvai, dėl kurių paduodamas pareiškimas nutraukti santuoką, pripažinti ją negaliojančia ar nustatyti gyvenimą skyrium (separacija); 3) jeigu sutuoktiniai turi vaikų, – duomenys apie vaikus (vardas, pavardė, gimimo data) ir reikalavimas dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, jeigu jų gyvenamoji vieta ir išlaikymas nėra nustatytas tėvų susitarimu. Jeigu vaikų gyvenamoji vieta ir išlaikymas yra nustatyti tėvų susitarimu, kartu su ieškiniu teismui turi būti pateikiamas šis susitarimas; 4) duomenys apie bendrą sutuoktinių turtą ir reikalavimas jį padalyti, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turtą yra pasidaliję notaro patvirtinta sutartimi arba kai sutuoktiniai dalintino turto neturi, taip pat reikalavimas dėl išlaikymo sutuoktiniui priteisimo arba nuoroda, jog išlaikymo nereikalaujama arba išlaikymas nustatytas šalių susitarimu; 5) duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 3.126 straipsnis); 6) nurodymas, kuo pasireiškia atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo, jeigu ieškinys reiškiamas CK 3.60 straipsnyje numatytu pagrindu; 7) prašymas dėl to, kokios sutuoktinių pavardės turi būti po santuokos nutraukimo; 8) ieškinio priedų sąrašas. Tarp pridedamų dokumentų turi būti santuokos liudijimo originalas, vaikų gimimo liudijimų kopijos, pažymos apie šalių gaunamas pajamas, išskyrus atvejus, kai ieškovas neturi galimybių pateikti šiuos dokumentus.
9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovas ieškinyje netinkamai suformulavo reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, t. y. nenurodžius kokios realios žemės sklypo dalys, gyvenamojo namo, ūkinio pastato dalys atitenka ieškovui, o kurios – atsakovei bei nepateikus žemės sklypo ir gyvenamojo namo padalinimo planų, teismas negalės padalinti santuokoje įgyto turto. Be to, anot pirmosios instancijos teismo, ieškinyje turi būti nurodyta dalintino turto vertė, adresas, taip pat kitas ieškovo turimas turtas ir paaiškinta kodėl jis neįtrauktas į dalintiną turtą, paaiškinta už ką yra prašoma priteisti kompensaciją, suformuluotas prašymas dėl pavardžių. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ieškinys pateiktas su trūkumais.
10. Priešingai, kaip matyti iš Alytaus apylinkės teismui pateikto ieškinio, jame, be kita ko, yra nurodyti duomenys apie bendrą sutuoktinių turtą, jo vertę ir reikalavimas kaip jį padalyti bei pateikti valstybės įmonės Registrų centro ir valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazėse esančių duomenų apie dalintiną turtą išrašai (CPK 382 straipsnio 4 punktas). Tuo tarpu reikalavimas nurodyti realias dalintino turto dalis bei pateikti padalinimo projektus yra pertekliniai, ribojantys ieškovo teisę pačiam pasirinkti savo teisių gynybos būdą, t. y. įpareigojantys ieškovą ne tik nurodyti santuokoje įgyto turto padalijimo būdą, bet ir atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra arba nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką.
11. Pažymėtina, kad pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra (jei toks padalijimo būdas yra galimas), atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; kt.). Galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiški sutuoktinių santykiai) priežastys. Be to, teismas, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė teismo nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011). Taigi, teismas, nutraukdamas santuoką, turi pareigą padalinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, tačiau nėra įpareigotas atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra arba nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką. Be to, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo nėra būtinybės nurodyti ir kitą šalių turimą turtą, nes CPK 382 straipsnio 4 punktas ieškovą įpareigoja nurodyti tik bendrą sutuoktinių turtą.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio akivaizdu, kad 750 Eur kompensaciją ieškovas sutinka sumokėti atsakovei už jam tenkančią didesnę turto dalį, t. y. ieškovas prašo padalinti santuokoje įgytą žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą tarp šalių lygiomis dalimis, o taip pat jam asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti transporto priemonę ir priekabą. Kadangi transporto priemonės ir priekabos bendra vertė yra 1 500 Eur, ieškovas sutinka sumokėti atsakovei 750 Eur (1 500 Eur / 2) kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį. Taigi, šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nustatė ieškinio trūkumą.
13. Nesutiktina su pirmosios instancijos nustatytu trūkumu suformuluoti prašymą ir dėl sutuoktinių pavardžių. Pažymėtina, kad teismui pateiktame ieškinyje buvo nurodytas prašymas po santuokos nutraukimo ieškovui palikti santuokinę – S. – pavardę. Šis prašymas tiesiog nebuvo nurodytas ieškinio rezoliucinėje dalyje. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašymo nenurodymas rezoliucinėje dalyje yra formalus trūkumas, neužkertantis kelio pradėti teismo procesą pagal pateiktą ieškinį. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, iš pareikšto ieškinio apskritai neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas negali būti pradėtas. Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas pirmosios instancijos teismui yra pateikęs patikslintą ieškinį, kurio rezoliucinėje dalyje yra suformuluotas reikalavimas ir dėl pavardės po santuokos nutraukimo.
14. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuojama, jog apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio trūkumų institutą, todėl ši nutartis naikinama ir G. S. ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
15. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 22 d.) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl šios išlaidos valstybės naudai iš pareiškėjo nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. nutartį ir G. S. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.