Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir I. A., dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) Panaikinti 2021-05-11 VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą Nr. CSPR 144; 2) panaikinti 2021-03-01 VĮ Registrų centro sprendimą, kuriuo VĮ Registrų centras išregistravo nekilnojamuosius daiktus - gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) ir išregistravo T. P. ir I. A. nuosavybės teises į šiuos nekilnojamuosius daiktus; 3) Įpareigoti VĮ Registrų centrą atkurti duomenis, susijusius su gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitais inžineriniais statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini), buvusius iki 2021-03-01 VĮ Registrų centro sprendimo priėmimo.

Pareiškėjas skunde ir atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2021-05-11 VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija) priėmė sprendimą, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas ir paliktas galioti atsakovo 2021-03-01 priimtas sprendimas (įformintas išregistravimo veiksmais), kuriuo buvo išregistruoti pareiškėjo reikalavime minimi nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, juridiniai faktai susiję su nekilnojamaisiais daiktais. Registrų centras skundžiamus sprendimus priėmė 2012-10-19 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo (civilinė byla Nr. 2-208-660/2012) ir 2018-02-21 Kauno apygardos teismo nutarties Nr. 2A-22-259/2018 pagrindu, vykdydamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) prašymą.

Pareiškėjas nesutinka, jog Registrų centras, priimdamas skundžiamus sprendimus, veikė pagal jam suteiktus įgalinimus, kadangi teisės aktais tokie įgalinimai jam nesuteikti.

Pareiškėjas nurodė, kad teismas sprendimu nepanaikino T. P. nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, priešingai, pareiškėjui buvo nustatyti įpareigojimai namo pertvarkymui, o Inspekcijai namo atžvilgiu nebuvo leista vykdyti jokių veiksmų, todėl Registro tvarkytojas savavališkai nusprendęs nuosavybės teises panaikinti, viršijo savo kompetenciją. Registro tvarkytojas turėjo išviešinti juridinį faktą apie bylos rezultatus, pagal kuriuos pareiškėjas, kaip turto savininkas turi teisę (yra įpareigotas) atlikti tam tikrus veiksmus. Pažymėjo, kad teismo sprendimu buvo panaikinta tik Pažyma ir Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, bet jame nebuvo nurodyta jokio įpareigojimo išregistruoti statinius iš Nekilnojamo turto registro. Šis teismo sprendimas yra juridinis faktas, kuris pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 7 dalį bei 15 straipsnio 2 dalies 11 punktą yra registruojamas Nekilnojamojo turto registre, bet nesuteikia teisės registratoriui išregistruoti pačio statinio, nuosavybės teisių į jį. Teismo sprendimas jau buvo išviešintas, nurodant registre jį kaip juridinį faktą. Pažymos ir Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktų panaikinimas registre žymėtini kaip žymos.

T. P. nuosavybės teises į Nekilnojamąjį turtą neįgijo nei Pažymos, nei Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu, atitinkamai, šių dokumentų panaikinimas nėra pagrindas nuosavybės teisės panaikinimui. Laikytina, jog šie panaikinti dokumentai yra reikšmingi Statinio baigtumo kontekste, tačiau jokie teisės aktai nesuteikia teisės Registro tvarkytojui panaikinti pareiškėjo nuosavybės teises šiuo pagrindu, ypač įvertinus aplinkybę, jog Statiniai buvo įregistruoti galiojančių dokumentų pagrindu, kurie tik vėliau buvo panaikinti dėl nukrypimo nuo techninio projekto sprendinių. Registrų centro pareiga išviešinti duomenis apie tam tikrų dokumentų panaikinimą, padarant žymą Registre. Nei viena iš LR civilinio kodekso nuostatų negali būti aiškinama, kaip T. P. nuosavybės teisių panaikinimas, atitinkamai, Registro tvarkytojas viršijo savo kompetenciją nuosavybės teises išregistruodamas.

Be to, pareiškėjo teigimu, Registro tvarkytojo, kaip viešojo administravimo subjekto, 2021-03-01 sprendimas laikytinas individualiu administraciniu sprendimu. Individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, o tai reiškia, kad sprendime turi būti nurodytos jo priėmimo priežastys, aiškūs atitinkami faktai ir įstatyminis pagrindas, individuali argumentacija. Registro nuostatų 65 punktas nurodo, jog kai priimamas sprendimas įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus ar pakeisti nekilnojamojo daikto Registro duomenis, duomenys įrašomi į Registro duomenų bazę. Taigi, duomenų įrašymas yra paskesnis etapas po sprendimo priėmimo, kas jokiais būdais neleidžia teigti, kad sprendimas atliekamas tik veiksmu, viešojo administravimo subjektui išvengiant argumentavimo pareigos. Centrinis registratorius nepagrįstai teigia, jog pakanka sprendimus įforminti veiksmu - išregistravimu, kadangi Registro tvarkytojas laikytinas viešojo administravimo subjektu, kurio sprendimai turi būti motyvuoti ir aiškūs, atitinkantys teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, Registro tvarkytojui nesuteikta priimti sprendimą be motyvų ir aiškaus pagrindimo. Toks sprendimo neaiškumas pažeidė pareiškėjo teises, apribojo jo galimybes tinkamai apginti savo interesus, todėl turi būti panaikintas.

Išnagrinėjus Inspekcijos prašymą, Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyrius (toliau – ir teritorinis kadastro tvarkytojas) priėmė 2021-03-01 sprendimą, įformintą išregistravimo veiksmu, išregistruoti Statinius, o Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyrius (toliau – ir teritorinis registratorius) 2021-03-01 priėmė sprendimą, įformintą įrašų padarymu Nekilnojamojo turto registre, išregistruoti pareiškėjo ir I. A. nuosavybės teises į Statinius bei visus kitus juridinius faktus / žymas, susijusius su Statiniais, 2012 m. Teismo sprendimo ir 2018 m. Kauno apygardos teismo nutarties pagrindu (toliau – ir 2021-03-01 teritorinio kadastro tvarkytojo ir teritorinio registratoriaus sprendimai). Apie priimtus 2021-03-01 teritorinio kadastro tvarkytojo ir teritorinio registratoriaus sprendimus teritorinis registratorius 2021-03-03 raštu Nr. S-25224 (14.1 E) (toliau – ir Raštas) informavo pareiškėją bei I. A..

Registrų centro nuomone, pareiškėjo dėstoma versija ir argumentacija, kad teritorinis kadastro tvarkytojas ir teritorinis registratorius negalėjo 2021-03-01 priimti sprendimų, įformintų išregistravimo veiksmais, nes bendrosios kompetencijos teismo sprendimuose nebuvo įpareigojimo išregistruoti Statinius iš Nekilnojamojo turto registro, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Inspekcija nurodė, kad nagrinėjamu atveju valstybinės valdžios ir valdymo institucijos sprendimas, t. y. pažyma ir statybos užbaigimo aktas panaikinti sprendimu civilinėje byloje. Vadinasi, nėra jokio administracinio akto, kuris patvirtintų teisėtą nekilnojamojo daikto suformavimą / sukūrimą. O jei nėra dokumento patvirtinančio teisėtą nekilnojamojo daikto suformavimą / sukūrimą, negali būti ir nuosavybės teisių į jį.

Pagal Registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Iš šios teisės normos matyti, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą prasme yra išvestinės iš šio daikto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto, t. y. jos seka iš paskos nekilnojamojo daikto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Šiame kontekste pažymėjo, kad pagal Registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, Nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai registruojami tik tuo atveju, jeigu jie Kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai <...>, o statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka (Kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalis).

Pažymėjo, kad dokumentai, kurių pagrindu nekilnojami daiktai buvo įregistruoti, t. y. pažyma ir statybos užbaigimo aktas, yra panaikinti sprendimu civilinėje byloje, kaip neteisėti administraciniai aktai, o pareiškėjo teisės į nekilnojamuosius daiktus buvo apribotos ir suvaržytos įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje dėl pažymos ir statybos užbaigimo akto panaikinimo, kaip neteisėtų administracinių aktų, ir įpareigojimu šalinti savavališkos statybos padarinius, o ne atsakovo veiksmais ar 2021-03-01 ar 2021-05-11 sprendimais. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovas veikė ne jo kompetencijos ribose ir ne pagal jam suteiktus įgaliojimus ir tuo pagrindu tenkinti pareiškėjo skundą, nes atsakovas turėjo teisę ir pareigą priimti 2021-03-01 ir 2021-05-11 sprendimus.

Inspekcija taip pat nurodė, kad sprendimo civilinėje byloje turinys pareiškėjui neabejotinai yra žinomas, o sprendimu ir yra panaikinti pažyma ir statybos užbaigimo aktas, t. y. viešo administravimo subjekto išduoti administraciniai aktai, kuriais buvo patvirtinta, kad statiniai sukurti teisės aktų nustatyta tvarka. Nesant galiojančių administracinių aktų, kuriais būtų patvirtinta, kad statiniai sukurti teisės aktų nustatyta tvarka, statiniai negali būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir juo labiau pareiškėjo nuosavybės teisės į juos.

Taigi, net ir patenkinus pareiškėjo skundą jo teisių apimtis niekaip nepasikeis, nes pareiškėjo teisės į nekilnojamuosius daiktus buvo apribotos ir suvaržytos įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje dėl pažymos ir statybos užbaigimo akto, kaip neteisėtų administracinių aktų, panaikinimo ir pareiškėjo įpareigojimu šalinti savavališkos statybos padarinius, o ne atsakovo veiksmais ar 2021-03-01 ar 2021-05-11 sprendimais. Atitinkamai nėra ir jokio teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą, ko prašo pareiškėjas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2016-05-17 iki 2021-03-01 pareiškėjui ir I. A. buvo įregistruotos po 1/2 dalį nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - kiemo statiniai), esančius 0.1000 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (toliau – ir Sklypas). Namo ir kiemo statinių (toliau abu kartu – ir Statiniai) nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas Nekilnojamojo turto registre buvo 2008-02-12 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas (toliau – ir Aktas) ir Kauno apylinkės teismo 2015-08-26 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-20562-638/2015. Pirmą kartą Statiniai ir nuosavybės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti 2006-04-05 Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros 2006-03-23 pažymos apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį Nr. NS-83 (toliau – ir Pažyma apie nebaigtą statybą) pagrindu I. A. vardu. Vėliau, t. y., 2008-02-22, Akto pagrindu nuosavybės teisės į Statinius perregistruotas I. A. vardu (Namo baigtumas 100 procentų), o 2008-04-02, pareiškėjo ir I. A. prašymu, Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės į Statinius buvo įregistruotos bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Be to, kaip jau minėta aukščiau, nuo 2016-05-17 asmeninės nuosavybės teisės po 1/2 dalį į Statinius buvo įregistruotos pareiškėjui ir I. A. Kauno apylinkės teismo 2015-08-26 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-20562-638/2015, pagrindu.

Kauno rajono apylinkės teismas 2012-10-19 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-208-660/2012 (toliau - 2012 m. Teismo sprendimas), kuriuo buvo pripažinta negaliojančia Pažyma apie nebaigtą statybą, kurios pagrindu pirmą kartą įregistruoti Statiniai ir nuosavybės teisės į juos, bei pripažintas negaliojančiu Aktas, kurio pagrindu nuosavybės teisės į Statinius buvo įregistruotos pareiškėjo ir I. A. vardu. Be to, 2012 m. Teismo sprendimu buvo nuspręsta kaip ir per kurį laikotarpį turi būti šalinami pastatytų Namo ir greta Sklypo esančių statinių savavališkos statybos padariniai. Kauno apygardos teismas 2018-02-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018 (toliau - 2018 m. KAT nutartis) 2012 m. Teismo sprendimą paliko iš esmės nepakeistą - Statinių ir nuosavybės teisių į juos Nekilnojamojo turto įregistravimo pagrindai, t. y. Pažyma apie nebaigtą statybą ir Aktas, buvo pripažinti negaliojančiais.

Atsakovas 2021-02-24 gavo Inspekcijos 2021-02-23 prašymą „Dėl duomenų išregistravimo" Nr. 2D-28022021-03-01, kuriuo buvo prašoma išregistruoti Nekilnojamojo turto registre Statinius ir nuosavybės teises į juos, kurie buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Akto ir Pažymos apie nebaigtą statybą pagrindu, kurie įsiteisėjusiais teismo sprendimais yra pripažinti negaliojančiais.

Išnagrinėjus Inspekcijos prašymą, Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyrius (teritorinis kadastro tvarkytojas) priėmė 2021-03-01 sprendimą, įformintą išregistravimo veiksmu, išregistruoti Statinius, o Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyrius (teritorinis registratorius) 2021-03-01 priėmė sprendimą, įformintą įrašų padarymu Nekilnojamojo turto registre, išregistruoti pareiškėjo ir I. A. nuosavybės teises į Statinius bei visus kitus juridinius faktus / žymas, susijusius su Statiniais, 2012 m. Teismo sprendimo ir 2018 m. Kauno apygardos teismo nutarties pagrindu (toliau – ir 2021-03-01 teritorinio kadastro tvarkytojo ir teritorinio registratoriaus sprendimai). Apie priimtus 2021-03-01 teritorinio kadastro tvarkytojo ir teritorinio registratoriaus sprendimus teritorinis registratorius 2021-03-03 raštu Nr. S-25224 (14.1 E) (toliau – ir Raštas) informavo pareiškėją bei I. A..

Pareiškėjas Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai (toliau - ir Komisija) apskundė 2021-03-01 teritorinio kadastro tvarkytojo ir teritorinio registratoriaus sprendimus, tačiau Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2021-05-11 priėmė skundžiamą sprendimą Nr. CSPR-144, kuriuo paliko galioti 2021-03-01 teritorinio kadastro tvarkytojo ir teritorinio registratoriaus sprendimus (toliau - ir Komisijos sprendimas).

Byloje ginčas kilęs dėl 2021-03-01 teritorinio kadastro tvarkytojo ir teritorinio registratoriaus sprendimų (įformintų išregistravimo veiksmais, išregistruojant Statinius ir pareiškėjo bei I. A. nuosavybės teises į juos) bei VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2021-05-11 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas teigia, kad teismų sprendimais buvo panaikinta tik Pažyma apie nebaigtą statybą ir Aktas, bet jais nebuvo nurodyta jokio įpareigojimo išregistruoti statinius iš Nekilnojamojo turto registro, todėl atsakovas, savavališkai nusprendęs išregistruoti statinius bei panaikinti nuosavybės teises, viršijo savo kompetenciją.

Pareiškėjo šie teiginiai yra nepagrįsti, todėl atmetami.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog VĮ Registrų centro veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl šiuose teisiniuose santykiuose VĮ Registrų centras laikomas viešojo administravimo subjektu. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą inter alia VĮ Registrų centrą įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuolat akcentuoja, jog veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas – negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1660/2012, 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1990/2013).

Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Civilinio proceso kodekso 18 str.). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte, Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 22 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, jog teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis yra dokumentas, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre gali būti keičiami (įrašomi) nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys, taip pat Nekilnojamojo turto registre registruojami daiktai, daiktinės teisės bei juridiniai faktai.

Kaip buvo minėta, teismų sprendimais (2012 m. Teismo sprendimas ir 2018 m. KAT nutartis) pripažinta negaliojančia Pažyma apie nebaigtą statybą, kurios pagrindu pirmą kartą įregistruoti Statiniai ir nuosavybės teisės į juos, bei pripažintas negaliojančiu Aktas, kurio pagrindu nuosavybės teisės į Statinius buvo įregistruotos pareiškėjo ir I. A. vardu. Būtent šių dokumentų pagrindu buvo atlikti bei įregistruoti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys bei nuosavybės teisės į Statinius (pagrindas - Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 4 punktas) ir Statiniai bei nuosavybės teisės į juos įregistruotos Nekilnojamojo turto registre (pagrindas - Registro įstatymo 22 straipsnio 1 punktas, Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-303-442/2017, yra konstatavęs, jog teismui panaikinus statinio statybą patvirtinantį dokumentą (statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą), atsiranda teisinis pagrindas panaikinti ir šio dokumento pagrindu atliktą registraciją, nepaisant aplinkybės, kad reikalavimas, dėl teisinės registracijos panaikinimo ginčijant tokį dokumentą, net nebuvo reikštas. Nesant statinių statybos teisėtumą patvirtinančio teisės aktų nustatyto dokumento, tokie statiniai negali būti laikomi teisėtai sukurtais, duomenų apie juos viešinimas, taip pat ir pastatų pavadinimų, paskirties, pastatų pažymėjimo plane indeksų, statybos pradžios ir pabaigos metų, kadastro duomenų nustatymo ir vidutinės rinkos vertės nustatymo datų, baigtumo procentų, tūrio ir kitų kadastro duomenų Nekilnojamojo turto registre klaidintų duomenų vartotojus, neatitiktų registro paskirties ir tikslų. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021-04-14 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. eA-424-492/2021, yra konstatavęs, jog teismo sprendimas, panaikinantis dokumentus, kuriais remiantis prieš tai buvo atlikti bei įregistruoti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys, yra akivaizdus teisinis pagrindas šiuos kadastro duomenis pakeisti, atkuriant juos į pirminę padėtį.

Atsižvelgiant į minėtą teismų praktiką, pareiškėjo argumentai, kad teritorinis kadastro tvarkytojas ir teritorinis registratorius negalėjo 2021-03-01 priimti sprendimų, įformintų išregistravimo veiksmais, nes teismo sprendimuose nebuvo įpareigojimo išregistruoti Statinius iš Nekilnojamojo turto registro, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad atskiras teismo įpareigojimas dėl statinių kadastro bei registro duomenų keitimo nėra būtinas, kadangi duomenų keitimas yra išvestinis dalykas, kuris vykdomas, kai panaikinamas duomenų registravimo / įrašymo pagrindas, todėl teritorinis registratorius turėjo teisę, vykdydamas teismo sprendimus, duomenis keisti, tuos duomenis išregistruojant arba atkuriant į būklę, buvusią iki pripažinto negaliojusiu / panaikinto teisinio pagrindo.

Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra tik išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės bei kitas daiktines teises į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus. Nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į šį daiktą įregistravimas nekilnojamojo turto registre nėra nuosavybės ar kitos daiktinės teisės atsiradimo pagrindas, o valstybės siekis išviešinimo būdu užtikrinti šių teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus bei jų suvaržymus. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2016-04-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-710-492/2016).

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju panaikinus / pripažinus negaliojančiais įsiteisėjusiais teismo sprendimais nekilnojamojo daikto ir nuosavybės teisių į jį atsiradimo pagrindą (Pažyma apie nebaigtą statybą ir Aktas), atsirado teisinis pagrindas išregistruoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir asmens nuosavybės teises į tą nekilnojamąjį daiktą. Pažymėtina, kad pareiškėjo teisės į nekilnojamuosius daiktus buvo apribotos ir suvaržytos įsiteisėjusiais teismo sprendimais, o ne atsakovo veiksmais (2021-03-01 ir 2021-05-11 sprendimais), todėl nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovas veikė ne jo kompetencijos ribose ir ne pagal jam suteiktus įgaliojimus. Be to, pareiškėjas nenurodė teismui pagrįstų duomenų, kad teritorinis registratorius netinkamai įvykdė įsiteisėjusius teismų sprendimus.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad 2021-03-01 teritorinio kadastro tvarkytojo ir teritorinio registratoriaus priimti sprendimai yra nemotyvuoti, neaiškūs, neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl Komisija nepagrįstai 2021-05-11 sprendime Nr. CSPR-144 nurodė, kad šie sprendimai neturėjo būti motyvuojami, nes jie yra įforminti išregistravimo veiksmu.

Teismas atmeta šiuos pareiškėjo argumentus kaip nepagrįstus.

Teismas pažymi, kad Registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 1 punktas, šio straipsnio 5 dalis, Kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1 punktas, Registro nuostatų 61, 65, 69 punktai numato, jog kai teritorinis kadastro tvarkytojas ar / ir teritorinis registratorius priima sprendimus tenkinti asmens prašymą, šis sprendimas yra įforminamas įrašų padarymu Nekilnojamojo turto registre arba išregistravimo veiksmu, joks rašytinis sprendimas, pagrįstas teisės aktų nuostatomis, nėra priimamas. Be to, atsižvelgus į tai, kad teritorinio kadastro tvarkytojo ir teritorinio registratoriaus sprendimai, įforminami veiksmais, yra saugomi ir kaupiami Nekilnojamojo turto registro duomenų banke (pagrindas - Registro įstatymo 9 straipsnio 2, 3 dalis, Kadastro įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, Registro nuostatų 14, 15 punktai) ir su tokių sprendimų priėmimo data, kokių dokumentų pagrindu yra priimami sprendimai (atliekami duomenų įregistravimo (ar išregistravimo) veiksmai), galima matyti tik iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, akivaizdu, jog atsižvelgus į Registro nuostatų 14, 15 punktus ir jų papunkčius, Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banko išraše nėra galimybės nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu yra priimami teritorinio kadastro tvarkytojo ir teritorinio registratoriaus sprendimai.

Pažymėtina, kad pareiškėjui apskundus 2021-03-01 teritorinio kadastro tvarkytojo ir teritorinio registratoriaus priimtus sprendimus (įformintus išregistravimo veiksmais ir įrašų padarymu), Komisija skundžiamu 2021-05-11 sprendimu, kuriuo buvo netenkinti pareiškėjo keliami reikalavimai, išsamiai ir laiku atsakė į pareiškėjo keltus klausimus, sprendime neabejotinai atsispindi faktinis ir teisinis jo priėmimo pagrindas bei motyvacija, toks aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 10 straipsnių reikalavimus, dėl ko tenkinti pareiškėjo skundą ir naikinti skundžiamus sprendimus nėra jokio pagrindo. Atmetus skundo reikalavimus panaikinti atsakovo priimtus sprendimus, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje V. de H. prieš Olandiją pareiškimo Nr. 16034/90 , 1997-12-19 sprendimą byloje H. prieš Suomiją pareiškimo Nr. 20772/92 , 1999-01-21 sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją pareiškimo Nr. 30544/96 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo T. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.