Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. (toliau – V. M.) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2019 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kurio V. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaičiuotas laikas, išbūtas suėmime nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki 2019 m. vasario 12 d.

Kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. M. 2018 m. rugpjūčio 16 d. apie 10.50 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kieme esančiame sporto aikštyne, nevykdė Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniojo specialisto, laikinai einančio specialisto pareigas M. K. (toliau – M. K.) teisėtų reikalavimų atiduoti turėtus, galimai draudžiamus daiktus, M. K. bandant paimti daiktus, panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino pareigūnui, t. y. tyčia įkando nukentėjusiajam M. K. į kairę ranką, padarydamas kąstinę žaizdą, odos nubrozdinimus bei kraujosruvą odoje ir poodyje kairės plaštakos I piršte, tokiu būdu nežymiai sutrikdė M. K. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo V. M. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliaciniu nuteistojo skundu nėra ginčijama nuteistojo V. M. kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju nesutinkama su nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme, prašant ją sušvelninti, remiantis jo apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis.

5.1. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

5.2. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Atsižvelgdamas į komentuojamo straipsnio nuostatas, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Taip pat teismas įvertina ir tai ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys.

5.3. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę V. M. atsižvelgė į tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. V. M. yra pripažintas pavojingu recidyvistu, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę drausmine tvarka baustas 73 kartus. Apylinkės teismas kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Skiriant bausmę taip pat buvo atsižvelgta ir į tai, kad nuteistasis turi šeimą, palaiko tvirtus socialinius ryšius su sutuoktine ir nepilnamete dukra bei tėvais, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įgijo vidurinį išsilavinimą bei suvirintojo specialybę, dėl ko, įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, V. M. buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu atitinkanti sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį. Kadangi byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, V. M. visiškai pripažino savo kaltę, buvo pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Apygardos teismas, konstatuoja, kad aukščiau aptartas V. M. elgesys neabejotinai atskleidžia itin atsainų nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas. Apylinkės teismas, nuteistajam skirdamas laisvės atėmimo bausmę, tinkamai vadovavosi baudžiamuoju įstatymu, įvertino bylos aplinkybes, nuteistojo asmenybę, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad švelninti nuteistajam paskirtos bausmės teisinio pagrindo nėra.

6. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, individualizuodamas ir skirdamas V. M. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę. Skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.