- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-20
- Bylos Nr.
- e2S-1537-924/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11821-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Skolininkas
- mažosios bendrijos „Energoterma“
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Amega“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės mažosios bendrijos „Energoterma“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. nutarties, civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Amega“ pareiškimą dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės mažosios bendrijos „Energoterma“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė UAB „Amega“ pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei MB „Energoterma“ dėl 32 119,37 Eur skolos, 3 050,66 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą (35 170,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo. Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui kreditorė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkei nuosavybės teise 35 170,03 Eur vertės turtą (įskaitant pinigines lėšas ir turtines teises). Kreditorė prašymą grindė didele skolininkės skola, kuri teismų praktikoje pripažįstama reikšmingu kriterijumi bei realia grėsme, kad skolininkė, sužinojusi apie jai pareikštą reikalavimą, perleis ar paslėps turtą, dėl ko teismo sprendimas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 31 d. nutartimi kreditorės UAB „Amega“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo skolininkei MB „Energoterma“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštavo pinigines lėšas, turtines teises, priklausančias skolininkei ir esančias pas skolininkę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant skolininkei areštuotu nekilnojamuoju, kilnojamuoju turtu, piniginėmis lėšomis, turtinėmis teisėmis disponuoti.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kreditorei pagrindus savo reikalavimus CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka, Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 31 d. išdavė teismo įsakymą dėl 32 119,37 Eur skolos, 3 050,66 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą (35 170,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 526 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės kreditorės naudai.
4. Teismas iš pareiškime kreditorės nurodytų aplinkybių sprendė, kad skolininkė nevykdo įsipareigojimų, yra skolinga kreditorei pakankamai didelę lėšų sumą (35 170,03 Eur). Nurodė, kad remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, paskutinės skolininkės teiktos finansinės ataskaitos už 2017 m., todėl įvertinęs 2017 m. įmonės balanso duomenis bei ilgalaikę 2018 m. – 2019 m. susidariusią pakankamai didelę skolą kreditorei (35 170,03 Eur), laikė, kad yra tikimybė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas laikė pagrįstu ir tenkintinu (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai ir 2 dalis bei 147 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu skolininkė MB „Energoterma“ prašo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nustatytas 2020 m. liepos 31 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nes šiuo atveju vien tai, kad skola kreditorei sudaro 35 170,03 Eur, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikus kitų duomenų, kurie tikėtinai pagrįstų galimą MB „Energoterma“ nesąžiningumą. Duomenų apie būsimą turimo turto paslėpimą, perleidimą, įkeitimą ir kitokį apsunkinimą nėra, taip pat skolininkė yra moki, neketina nutraukti savo verslo, kas šalina bet kokią teismo sprendimo neįvykdymo riziką, skolininkės gana gera turtinė padėtis įrodo, kad galimo skolininkei neigiamo teismo sprendimo įvykdymas nebus apsunkintas.
1.2. Teismas negali tik formaliai vertinti laikinųjų apsaugos priemonių sąlygų buvimo, kaip tai buvo padaryta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartyje, ir tuo remiantis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkei.
Atsiliepimas
6. Kreditorė UAB „Amega“ atsiliepimu į atskirąjį skundą nesutinka su skolininkės MB „Energoterma“ atskiruoju skundu. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kadangi teismas sprendė, kad ieškinio suma skolininkei yra didelė. Skolininkė atskiruoju skundu net nebandė paneigti pastarosios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, kad jos turtinė padėtis yra gera ir kad ji eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo konstatuotas poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepaneigtas, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Nagrinėjamu atveju kreditorė ne ginčo teisenos tvarka yra pareiškusi turtinį reikalavimą dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama iš skolininkės priteisti 35 170,03 Eur skolą (32 119,37 Eur skolos + 3 050,66 Eur palūkanų), kuriam užtikrinti ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkės nuosavybės teise priklausantį tokios vertės turtą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pritaikė nurodytas laikinąsias apsaugos priemones skolininkės atžvilgiu, padaręs išvadą, jog pareikšto reikalavimo suma laikytina pakankamai didele, o bylos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą manyti šioje situacijoje esant būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.
10. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1066-943/2018).
11. Apeliantė atskirajame skunde neginčija pareiškimo pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl prima facie (pareiškimo preliminaraus pagrįstumo) nepasisako ir nevertina. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prašydamas išduoti teismo įsakymą kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 straipsnio 3 dalis), o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nekvestionavo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pagrįstumo, 2020 m. liepos 31 d. priimdamas teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-19184-584/2020, taip pat vėliau priėmė kreditorės pareikštą ieškinį.
12. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog egzistuoja abi nurodytos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes, apeliantės teigimu, neegzistuoja reali grėsmė neįvykdyti būsimo teismo sprendimo.
13. Dėl grėsmės būsimam teismo sprendimo vykdymui vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne) sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018 ir kt.).
14. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad apeliantė nesutinka su skundžiama teismo nutartimi nurodydama, kad teismas, vertindamas antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą, neįvertino, kad šiuo atveju vien tai, kad skola kreditorei sudaro 35 170,03 Eur, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikus kitų duomenų, kurie tikėtinai pagrįstų galimą MB „Energoterma“ nesąžiningumą. Duomenų apie būsimą turimo turto paslėpimą, perleidimą, įkeitimą ir kitokį apsunkinimą, apeliantės teigimu, nėra.
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką bei įvertinęs skolininkės atskirojo skundo argumentus, sutinka, jog kreditorė nagrinėjamu atveju neįrodė skolininkės nesąžiningumo. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo. Šio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo (-ų) nesąžiningą elgesį, apie jo (-ų) atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.e2-773-464/2018 ir kt.).
16. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti turi pareigą asmuo, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12 ir 178 str.).
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors teikdama atskirąjį skundą apeliantė ir nepagrindė įmonės turtinės padėties, nepateikė duomenų apie turimus įsipareigojimus, finansinės atskaitomybės dokumentų (balanso, pelno – nuostolių ataskaitos), duomenų iš VĮ Regitra apie turimas transporto priemones, išrašų apie bankuose esančias lėšas ir pan., tačiau kreditorė teikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo nei pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nepateikė įrodymų apie apeliantės nesąžiningumą. Kreditorė tik nurodė, jog atsižvelgdama į didelę ieškinio sumą, mano, kad egzistuoja reali grėsmė, jog skolininkė, sužinojusi apie jai pareikštą reikalavimą, perleis ar paslėps turtą, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių apeliantės galimą nesąžiningumą, jos siekį išvengti jai galbūt nepalankaus sprendimo vykdymo, perleidžiant, įkeičiant, ar kitaip apsunkinant jos turtą ir pan., kreditorė nenurodė, o pirmosios instancijos teismas nenustatė. Pažymėtina, kad reikalaujamos priteisti sumos kriterijus, kuris išimtinai priklauso nuo kreditorės (ieškovės) valios, byloje nesant duomenų apie apeliantės (skolininkės) nesąžiningumą, negali būti vienintele priežastimi laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
19. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsiskaitymo už kreditorės pateiktas prekes ir atliktus darbus, t. y. apeliantė nesutinka turinti pareigą atsiskaityti su kreditore, o 2020 m. rugpjūčio 13 d. byloje pareikšti prieštaravimai dėl kreditorės pareiškimo išduoti teismo įsakymą, 2020 m. rugsėjo 16 d. teismo įsakymas panaikintas, teismui priėmus ieškinį, todėl vien apeliantės nesutikimo su kreditorės reikalavimais faktas (kreditorės nurodomas neatsiskaitymas) negali būti vertinamas kaip skolininkės nesąžiningumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prasme patvirtinanti aplinkybė. Kitų argumentų, kuriais būtų grindžiamas apeliantės nesąžiningumas kreditorė nenurodė (CPK 178 str.).
20. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 31 d. nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – kreditorės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 31 d. nutartį, kuria kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Amega“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti teismas areštavo skolininkei mažajai bendrijai „Energoterma“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštavo pinigines lėšas, turtines teises, priklausančias skolininkei ir esančias pas skolininkę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant skolininkei areštuotu nekilnojamuoju, kilnojamuoju turtu, piniginėmis lėšomis, turtinėmis teisėmis disponuoti, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Amega“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui ir byloje dalyvaujantiems asmenims.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.