Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutarimo, kuriuo netenkintas S. K. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-12 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-11558-865/2016 už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ str. 8 d. ir 126 str. 1 d., padarymą paskirta 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutarimu S. K. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo netenkintas.

Pareiškėjo manymu, šiuo metu yra įgyvendintos visos sąlygos, reikalingos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinti. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad S. K. 2016-12-03 sumokėjo paskirtą baudą, nuo specialiosios teisės atėmimo yra praėję daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino naujų teisės pažeidimų nepadarė, jis yra atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą. S. K. prašo atsižvelgti taip pat į tai, kad jis nuo 2017-03-02 dirba UAB „U.“ (duomenys neskelbtini) vadybininku, darbo vieta yra Širvintų r., o gyvena Vilniuje, todėl tinkamam darbo funkcijų atlikimui reikalinga galimybė vairuoti transporto priemones. Be to, S. K. yra vedęs, augina nepilnametę dukrą, kuri lanko mokyklą ir būrelius, reikalinga vežioti pas gydytojus, todėl ir šiuo atveju jam reikalingas automobilis. Be to, anot S. K., teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad jog dėl padaryto pažeidimo jis savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, automobilis jam reikalingas buityje ir atliekant darbines funkcijas.

Be to, S. K. mano, jog asmens veiklos suvaržymai, kurių jis patiria dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, yra beprasmiai ir nebūtini, nes administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Atsakant į skunde išdėstytus argumentus, pažymėtina, kad S. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs pažeidimus ir nuoširdžiai dėl to gailisi, ir kitos nuobaudos skyrimui reikšmingos aplinkybės buvo įvertintos priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-12 nutarimą, skiriant apeliantui atitinkamas ATPK 124¹ str. 8 d. ir 126 str. 1 d. sankcijose numatytas nuobaudas ir galutinę subendrintą nuobaudą. Dar sykį vertinti tas pačias aplinkybes, kurios jau įvertintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ir taip argumentuojant lengvinti pažeidėjo teisinę padėtį – nėra pagrindo.

Iš bylos medžiagos matyti, jog S. K. suinteresuotas ankščiau nustatyto termino atgauti teisę vairuoti transporto priemones. Tokią galimybę pažeidėjui numato ATPK 329 str., galiojęs iki 2016-12-31, kur nustatyta – jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Tačiau pažymėtina, kad paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Tai reiškia, kad nuobaudą paskyrusi institucija gali sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą savo nustatytam laikotarpiui arba išvis atsisakyti tenkinti asmens prašymą.

Sutiktina su pareiškėjo skundo argumentu, jog nagrinėjamu atveju ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos formaliai įvykdytos (nuo specialiosios teisės atėmimo yra praėję daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino, naujų teisės pažeidimų jis nepadarė, jis yra atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą). Tačiau aukštesnės instancijos teismo vertinimu, vien to nepakanka, kad jam būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas ir sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.

Teisė vairuoti transporto priemones S. K. buvo atimta už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – automobilio vairavimą esant neblaiviam (nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 1,35 promilių). Vairuodamas automobilį neblaivus, nubaustasis kėlė realų pavojų ne tik sau ir transporto eismo saugumui, bet ir kitų žmonių gyvybei ir sveikatai. Vilniaus miesto apylinkės teismas už padarytą pažeidimą pareiškėjui paskyrė minimalų specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl dar labiau jį trumpinti nėra pagrindo. Pagal formuojamą teismų praktiką vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, kadangi skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Be o, šis pažeidimas nebuvo atsitiktinis, kadangi S. K. iki nuobaudos paskyrimo buvo baustas už administracinius teisės pažeidimus, tame tarpe už vairavimą esant neblaiviam, kai jam buvo nustatytas vidutinis girtumas ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui, todėl aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nors nuobaudos negalioja, tačiau jos neigiamai charakterizuoja pažeidimą padariusį asmenį, kaip nelinkusį laikytis Kelių eismo taisyklių. Šių duomenų visuma rodo, kad anksčiau S. K. paskirtos administracinės nuobaudos savo tikslų nepasiekė, t. y. jo nepataisė ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo naujų pažeidimų darymo, nes jis ir toliau nesilaikė visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir rodo nubaustojo neatsakingą požiūrį. Todėl pareiškėjo skundo argumentai, jog asmens veiklos suvaržymai, kurių jis patiria dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, yra beprasmiai ir nebūtini, nes administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti, yra deklaratyvaus pobūdžio ir yra atmestini.

S. K. skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su būtinybe vairuoti automobilį (atliekant savo darbines funkcijas, nuvežant vaiką į darželį, pas gydytojus ir pan.), be kita ko, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų ne tik sau (šiuo atveju ir savo šeimos nariams), bet ir kitiems eismo dalyviams, todėl įstatymų leidėjas ne atsitiktinai nustatė griežtą atsakomybę už transporto priemonių vairavimą esant vairuotojui neblaiviam ir lengvinti tokio pažeidėjo teisinę padėtį, vadovaujantis vien formaliais ir pažeidėjo interesus atitinkančiais argumentais, nėra pagrindo. Pagal formuojamą teismų praktiką darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jam skirti mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, Nr. N1-1378/2007, Nr. N1-413/2007, Nr. N444?719/2011, Nr. N261-3042/2011 ir kt.). Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su nubausto asmens, jo šeimos interesais – nesudaro pagrindo nagrinėjamą situaciją vertinti išskirtinai pareiškėjo naudai, nes visas šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats S. K., o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių dėl jo padaryto pažeidimo, riziką.

S. K. skunde taip pat nurodo, kad automobilis jam reikalingas ir dėl to, kad turi nepilnametę dukrą, kuri lanko mokyklą ir būrelius, reikalinga vežioti pas gydytojus. Šios nurodytos aplinkybės nubaustajam buvo žinomos dar iki pažeidimo padarymo, t. y. jis žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga rūpinantis nepilnamete dukra bei dirbant, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos sulaikyti jį nuo vieno pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų padarymo, kai jis sėdo prie vairo būdamas neblaivus, ignoruodamas veiksmų pavojingumą ir prisiimdamas riziką dėl galimų pasekmių. Tai, kad S. K., nesilaikydamas visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų, pablogino savo padėtį, yra netinkamo jo elgesio rezultatas. Be to, S. K. jau beveik 8 mėnesius neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau duomenų apie kliūtis jo vaikui lankyti darželį, būrelius, lankytis pas gydytojus, vykdyti kitokią veiklą byloje nėra, todėl ir nėra pagrindo prielaidai, kad dėl nesutrumpinto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino bus pažeistos vaiko ir šeimos teisės.

Įvertinus visetą paminėtų aplinkybių, darytina išvada, kad sutrumpinus S. K. specialiosios teisės atėmimo terminą, ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ne tik prevencinių tikslų, bet ir kalto asmens nubaudimo, kuris gali būti pasiektas proporcingu asmens teisių, laisvių suvaržymu, apribojimu, piniginėmis sankcijomis, materialinių vertybių konfiskavimu. Toks baudžiamasis pažeidimą padariusio asmens poveikis yra būtina sąlyga, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, kad nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas ATPK 329 str. taikymo klausimą išsprendė nepažeisdamas įstatymo reikalavimų. Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, kurį keisti S. K. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutarimą palikti nepakeistą ir S. K. skundo netenkinti.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.