Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsilavinimas – vidurinis, ištekėjusi, faktinės ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), nedirbanti, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. D. 2020 m. lapkričio 17 d. apie 12 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute adresu – (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą sudavė kartu gyvenančiai motinai A. M. smūgį į galvos sritį. Po to pastūmė nukentėjusiąją ir, užsukusi durų rankeną, uždarė ją balkone. Tokiais veiksmais A. D. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – motinai.

2. Kaltinamoji A. D. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę, gailėjosi. Parodė, kad 2020 m. lapkričio 17 d. jai ir vyrui priklausančiame bute, adresu – (duomenys neskelbtini), kartu su vyru vartojo alkoholinius gėrimus. Jos motina A. M. dėl to jiems priekaištavo. Kadangi kaltinamoji buvo neblaivi, vieną kartą sudavė motinai A. M. smūgį į galvos sritį ir uždarė ją balkone, taip pat iš pykčio sulaužė jos lazdelę. Po įvykio su mama susitaikė, jos atsiprašė, mama jai atleido, nupirko mamai lazdelę. Pasižada daugiau nevartoti alkoholio ir nesmurtauti.

3. Byla nagrinėta pagreitinto proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 426–432 straipsniai). Vadovaujantis BPK 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamoji (jos gynėja).

4. Be kaltinamosios A. D. prisipažinimo, jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

4.1. Kaltinamoji A. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino, gailėjosi. Parodė, kad ji gyvena adresu – (duomenys neskelbtini), kartu su savo motina A. M. ir vyru H. D.. Minėtas butas priklauso jai ir jos vyrui. Jos motina A. M. gyvena kartu, kadangi yra senyvo amžiaus, jai sunku vaikščioti, kaltinamoji prižiūri ir slaugo motiną. Mama prisideda prie buto išlaikymo, moka už komunalines buto paslaugas. Santykiai su mama yra geri, jos sutaria gerai. 2020 m. lapkričio 16 d. vakarą ji su vyru vartojo alkoholį. 2020 m. lapkričio 17 d. rytą taip pat gėrė degtinę, kiek išgėrė neprisimena. Kaltinamosios motina pradėjo priekaištauti jiems, kad vartoja alkoholinius gėrimus, tarp jų prasidėjo konfliktas. A. D. suerzino tai, kad mama nuolat priekaištavo jai dėl alkoholio vartojimo, taip pat triukšmo. A. D. sudavė motinai vieną smūgį į galvos sritį, kiek prisimena, su delnu. Smūgis buvo nestiprus, mama nenukrito, liko stovėti. Prisimena, kad motina pradėjo mojuoti savo medine lazdele, jos šiek tiek apsistumdė, ir A. D. ją įstūmė į bute esantį balkoną, uždarė duris ir pasuko rankeną – paliko savo motiną uždarytą balkone, kad ji nusiramintų ir daugiau nereikštų jiems priekaištų. Kiek prisimena, konfliktas vyko buto miegamajame. Ji sulaužė mamos lazdelę. Kiek laiko mama buvo uždaryta balkone, nežino, iš balkono motiną išleido, nes ji labai rėkė. Jų balkonas yra įstiklintas, todėl nemano, kad motina galėjo sušalti. Kiek prisimena, po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai. Ji labai gailisi, kad sudavė smūgį motinai, taip pasielgė pirmą kartą, tai pirmas toks konfliktas (b. l. 77–80).

4.2. Nukentėjusioji A. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. lapkričio 17 d. pareigūnus ji kvietė du kartus, pirmą kartą – nes neblaivi dukra kartu su savo vyru vartojo jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius, išstūmė ją į gyvenamojo namo laiptinę ir neįsileido jos į namus (atvykę pareigūnai surašė jiems administracinius protokolus ir išvažiavo); antrą kartą – po to, kai pareigūnai išvažiavo, dukra pradėjo vėl ją keikti necenzūriniais žodžiais ir trenkė vieną kartą ranka į pakaušio sritį, jai po šio smūgio pradėjo svaigti galva, skaudėjo. Tuomet dukra įstūmė ją į balkoną, užrakino ir neišleido. Ji turėjo su savimi telefoną, todėl paskambino „112“. Atvykę pareigūnai atvažiavo ir išleido ją iš balkono. Ji atvykusiems pareigūnams paaiškino visas įvykio aplinkybės. Atvykę medikai ją apžiūrėjo, žymių sužalojimų nenustatė, jai buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Iki šiol dukra ja rūpinosi ir prižiūrėjo, ji gyvena dukrai ir jos vyrui priklausančiame bute. Nėra kitų asmenų, galinčių ja pasirūpinti. Jai reikalinga nuolatinė priežiūra, nes ji sunkiai vaikšto, yra senyvo amžiaus. Ji sutiktų susitaikyti su dukra, jeigu ji pažadėtų daugiau nevartoti alkoholinių gėrimų, jos atžvilgiu nesmurtauti, ir jeigu dukrai būtų paskirtas gydymas nuo alkoholizmo. Santykiai su dukra, kai dukra blaivi, yra geri. Pavartojusi alkoholio, dukra tampa agresyvi. Sutinka bylą užbaigti pagreitinto proceso tvarka. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 54–57).

4.3. Liudytoja R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono PK Reagavimo skyriaus vyresniąja tyrėja. Dirbdama kartu su patruliu M. M., 2020 m. lapkričio 17 d. apie 12.08 val. iš Vilniaus OVS budėtojo gavo pranešimą, kad reikia nuvykti adresu – (duomenys neskelbtini). Pranešėja nurodė, kad jai per galvą trenkė jos dukra, kuri taip pat išmetė jos daiktus, sulaužė lazdelę ir uždarė ją balkone. Nuvykus minėtu adresu, buto durų ilgai niekas neatidarė. Po kurio laiko buto duris atidarė vyras, vėliau buvo nustatyta, kad tai – H. D.. Užėjus į butą, miegamajame, lovoje, gulėjo moteris, vėliau nustatyta, kad tai – A. D.. Minėti asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs. Pastebėjo, kad buto balkone sėdi močiutė, balkono durys buvo uždarytos, dėl to moteris negalėjo iš jo išeiti. Ji atidarė balkono duris ir įleido pagyvenusio amžiaus moterį į kambarį. Paaiškėjo, kad tai A. M.. Moteris pradėjo dėkoti, kad ją išleido iš balkono, pasakė, kad labai sušalo kojas. Paklausus pranešėjos, dėl ko įvyko konfliktas, ji paaiškino, kad jos dukra A. D. pradėjo jai priekaištauti dėl to, kad ji prieš tai iškvietė policijos pareigūnus, kurie dukrai ir dukros vyrui surašė administracinius protokolus. Tai jos dukrą labai supykdė ir dėl to dukra sudavė jai vieną smūgį ranka į galinę galvos dalį – pakaušį, po to įstūmė ją į balkoną ir ten ją uždarė. Balkonas, kuriame buvo uždaryta pranešėja, įstiklintas. A. M. pasakė, kad po suduoto dukros smūgio į pakaušio sritį ji pajuto fizinį skausmą, taip pat nurodė, kad dukra paėmė jos lazdelę ir trenkė ją į grindis, dėl ko lazdelė sulūžo. Konflikto vietoje buvo rasti trys neįgaliojo lazdelės dalys (gabalai), kurie buvo paimti ir pridėti prie ikiteisminio tyrimo. Taip pat pranešėja pasakė, kad dukra iš spintos išėmė jos rūbus, išmetė juos ant grindų (tai užfiksuota apžiūroje ir nufotografuota). Aiškinantis įvykio aplinkybes, moteris pradėjo blogai jaustis, sakė, kad jai svaigsta galva, todėl buvo iškviesta GMP brigada, kuri apžiūrėjo moterį, nustatė, kad jos spaudimas labai aukštas, suleido jai vaistų, į ligoninę moteris vykti atsisakė. Paklausus pranešėjos dukros A. D., dėl ko ji uždarė savo motiną balkone, ji paaiškino, kad dėl to, jog motina negražiai kalbėjo. Paaiškinus, kad ji turės vykti į komisariatą, A. D. nesikėlė iš lovos ir vykti į komisariatą atsisakė, todėl buvo iškviestas dar vienas policijos pareigūnų ekipažas. Patikrinus A. D. blaivumą, jai buvo nustatytas 2,19 promilių neblaivumas (b. l. 66–69).

4.4. Liudytojas A. G.-M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono PK vyr. patruliu. Dirbdamas kartu su D. K., 2020 m. lapkričio 17 d. apie 10.30 val. gavo pranešimą dėl to, kad namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), su pranešėja agresyviai elgiasi neblaivi dukra ir dukros vyras. Nuvykus minėtu adresu, namo laiptinėje, prie buto durų, pamatė pagyvenusio amžiaus moterį, kuri prisistatė kaip A. M.. Moteris paaiškino, kad bute, adresu – (duomenys neskelbtini), jos dukra A. D. kartu su savo vyru H. D. girtauja, vartoja jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius, įžeidinėja ją, išvarė ją iš namų ir į juos neįsileidžia. Į namus pranešėją įsileido tik atvykus policijos pareigūnams. Pabendravus su H. D. ir A. D., matėsi, kad jie yra pavartoję alkoholio. Patikrinus, H. D. buvo nustatytas 2,27 promilių neblaivumas, o A. D. – 2,78 promilių neblaivumas. Bute matėsi girtavimo požymiai (degtinės buteliai). Paklausus pranešėjos, ar prieš ją naudojo fizinį smurtą, ji pasakė, kad ne – fizinio skausmo ji nepatyrė, GMP atsisakė. A. D. buvo surašytas administracinis protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį – dėl žmonių rimties pažeidimo, o jos vyrui H. D. pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį – dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir žmonių orumo įžeidimo (b. l. 60–63).

4.5. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo duomenimis, atlikta liudytojos A. M. apklausa. Pasiūlius papasakoti visa, kas liudytojai (pareiškėjui) gali būti žinoma apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, ji parodė, kad 2020 m. lapkričio 17 d. apie 10.20 val. ji iškvietė policiją, nes jos dukra A. D. ir jos sutuoktinis H. D. namuose neblaivūs triukšmavo. Atvykę policijos pareigūnai surašė protokolus ir išvyko. Išvykus pareigūnams, jau apie 12 val. jos dukra ėmė jai priekaištauti, kad iškvietė policiją. Ji tuo metu buvo virtuvėje. Dukra staiga ranka jai trenkė per pakaušį. Sudavė vieną kartą. Ji juto skausmą toje vietoje, kur dukra A. D. jai sudavė smūgį. Tuomet dukra A. D. ją nustūmė į kambarį, į kambaryje esantį balkoną, uždarė jo duris ir užsuko rankeną, taip pat dukra paėmė jos lazdelę ir trenkė ją į grindis (lazdelę sulaužė). Ji, būdama užrakinta balkone, išsikvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams, jie išleido ją iš balkono. Buvo iškviesti GMP medikai, kurie jai nustatė aukštą spaudimą, davė vaistų. Norėjo vežti į ligoninę, bet ji atsisakė. Dėl dukros suduoto smūgio jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kol vyko konfliktas, dukros vyras neblaivus gulėjo lovoje (b. l. 15–22).

4.6. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo duomenimis, atlikta įvykio vietos apžiūra. Apžiūros objektas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Koridoriuje, jo kairėje, prie durų yra batų dėžė, ant kurios stovi puodelis ir stikliukas stipriesiems gėrimams gerti. Toliau – durys į virtuvę. Už šių durų spintelė, ant jos yra degtinės butelis. Kambaryje, prie lovos, yra pustuštis degtinės butelis, alaus skardinė, plastikinis butelis su vandeniu, plastikinis kibiras, gaiviojo gėrimo butelis. Taip pat yra miegamojo spintelė, ant jos – puodelis, stikliukas stipriesiems gėrimas gerti, maisto likučiai. Šalia spintelės, prie sienos, guli neįgaliojo lazdelės gabalas. Lovos kitame gale taip pat yra spintelė, ant kurios lempa, radijas, televizijos pultelis, prie spintelės guli neįgaliojo lazdelės gabalas. Kambario dešinėje pusėje yra spinta, jos durys pradarytos. Ant grindų guli įvairūs rūbai. Spintos gale yra lova. Ant lovos galo yra neįgaliojo lazdelės gabalas su rankena. Lovos gale yra durys į balkoną. Balkonas įstiklintas, langai uždaryti, balkono kairėje pusėje yra spintelė. Įvykio vietos apžiūros metu paimti objektai – trys neįgaliojo lazdelės gabalai. Įvykio vietos apžiūros metu darytos nuotraukos, prie protokolo pridėta fotolentelė (b. l. 15–33).

4.7. Daiktų apžiūros protokolo duomenimis, užfiksuota trijų vienetų neįgaliojo lazdelės dalių apžiūra. Nustatyta, kad neįgaliojo lazdelė supakuota į popierinį voką, ant kurio yra aiškinamieji užrašai. Neįgaliojo lazdelė sulaužyta į tris dalis, sudėjus visas tris dalis, bendras neįgaliojo lazdos ilgis – 90 cm., ji yra tamsiai bordo spalvos, su išraižytais ornamentais. Viršutinė neįgaliojo lazdos dalis – 29 cm ilgio su atramine rankena, kuri yra 12,5 cm ilgio, 4 cm pločio, viršutinė lazdos dalis įskilusi. Vidurinė lazdos dalis – 35,5 cm ilgio, apatinė lazdos dalis – 25,5 cm ilgio, jos gale yra juodos spalvos plastikinis antgalis. Atlikus apžiūrą, neįgaliojo lazdelė įdėta į tą pačią pakuotę (b. l. 37–40).

4.8. Alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. AREN-0212, A. D. 2020 m. lapkričio 17 d. 14 val. 19 min. nustatytas 2,16 promilių neblaivumas (b. l. 34–36).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

6. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 straipsnio 2 dalis).

7. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad A. D. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą sudavė kartu gyvenančiai motinai A. M. smūgį į galvos sritį – sukėlė jai fizinį skausmą, po to pastūmė nukentėjusiąją ir uždarė ją balkone. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. Kaltinamoji A. D. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką. Jos nurodytas aplinkybes taip pat patvirtinta nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys, objektų apžiūros protokolų duomenys, kita bylos medžiaga. Kaltinamosios veiksmai teisingai, vadovaujantis tokio pobūdžio bylose suformuota teismų praktika, kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas sprendžia, kad A. D. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Dėl atsakomybės individualizavimo

8. Kaltinamosios A. D. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

9. BK 38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

10. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai yra išvardintos sąlygos, teismas gali, bet neprivalo kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kas reiškia, jog kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pagal bylos aplinkybes yra tikslinga nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikymo pagrindu gali būti taikomas esant baudžiamajame įstatyme nurodytų imperatyvių pagrindų visumai. Priimdamas sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas turi konstatuoti žalos atlyginimo (susitarimo atlyginti žalą) bei susitaikymo faktus, taip pat argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-555-788/2015).

11. A. D. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nurodė esmines jos padarymo aplinkybes, dėl savo veiksmų gailėjosi. Nukentėjusioji A. M. civilinio ieškinio nepareiškė. A. D. atsiprašė nukentėjusiosios, nukentėjusioji rašytiniu pareiškimu patvirtino, kad susitaikė su kaltinamąja, jai atleido. Taigi, visos formalios sąlygos atleisti A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės egzistuoja.

12. Kaltinamoji A. D. anksčiau nėra teista, nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, administracine tvarka per penkerius metus bausta vieną kartą. Teismo posėdžio metu A. D. nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, teigė, kad nukentėjusiajai smūgį sudavė staigiai, konflikto metu, dėl to, kad buvo neblaivi. Įvertinus išdėstytas aplinkybes manytina, kad yra pagrindo tikėti, jog A. D. padaryta veika yra vienkartinio ir atsitiktinio pobūdžio, ji padarė išvadas ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos A. D., kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, kuri sustiprins jos pasiryžimą laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad yra teisinis pagrindas A. D. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės, jai ir nukentėjusiajai susitaikius.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

13. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis).

14. Viena iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

15. Išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą ir atsižvelgęs į tai, kad padaryta nusikalstama veika buvo smurtinio pobūdžio, smurtiniai veiksmai padaryti šeimos nariui, teismas sprendžia, kad yra pagrindas skirti A. D. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Dėl kitų klausimų

16. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 94–96), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

17. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – neįgaliojo lazdelės gabalai, 3 vnt. (atiduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono PK saugyklą), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą A. D. ginti gynėja Regina Vasiliauskienė buvo paskirta BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytais pagrindais, kadangi byla teisme nagrinėta pagreitinto proceso tvarka. Taigi, advokatė A. D. baudžiamosios bylos nagrinėjime šiuo atveju dalyvavo nepriklausomai nuo kaltinamosios valios, be to, baudžiamoji byla nutraukta kaltinamajai susitaikius su nukentėjusiąja. Esant tokioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš A. D. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

A. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaltinamajai ir nukentėjusiajai susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti A. D. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią ji turi įvykdyti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – neįgaliojo lazdelės gabalus, 3 vnt., atiduotus saugoti į Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono PK saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.