Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J. (A. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. 2018 m. lapkričio 30 d., apie 9 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, virtuvėje, panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę L. J. – suėmė L. J. už kaklo ir smaugdamas pargriovė ją ant grindų, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai L. J. fizinį skausmą bei padarydamas odos nubrozdinimą pasmakrėje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Iš BPC įrašo apžiūros protokolo matyti, kad 2018 m. lapkričio 30d. 09.23 val. skambinusi L. J. operatoriui nurodė, kad vyra A. J. ją prieš pusę valandos sumušė (b. l. 35).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 4336/2018 (01) patvirtina, kad L. J. nustatytas odos nubrozdinimas pasmakrėje, poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, kairiame žaste, kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti mažiausiai 4-iais trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti prieš 3-6 paras iki apžiūros (apžiūra atlikta 2018-12-03 13.30 val.). Patiriant tokio pobūdžio sužalojimus, yra juntamas fizinis skausmas (b. l. 39).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad A. J. 2018 m. lapkričio 30 d., 10.56 val., buvo blaivus (b. l. 61).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami, šioje normoje nurodyti padariniai.

Nukentėjusioji L. J. apie vyro smurtavimą jos atžvilgiu, kai šis suėmęs už kaklo, smaugdamas pargriovė ant grindų, davė iš esmės nuoseklius parodymus, kurie esminėse detalėse sutampa su kitais bylos duomenimis: specialisto išvada, specialisto paaiškinimais teisme, liudytojų G. T., M. K. ir R. J. parodymais, nukentėjusiosios specialių poreikių vertinimo pažyma, apžiūros protokolais. Nukentėjusioji nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nurodė, kad A. J. paėmė ją už kaklo ir pradėjo smaugti ir lenkti prie žemės, dėl to ji jautė fizinį skausmą ir prarado sąmonę, nugriuvo ant grindų bei sulaužė plastikinę tarą su obuolių actu. Anot nukentėjusiosios, dar jai gulint ant grindų vyras, šaipydamasis jai siūlė kviesti policiją, tačiau, šiai tai padarius, skubiai pasišalino iš namų. Kaltinamojo A. J. parodymai, kaip jau minėta, nėra nuoseklūs, juose yra prieštaravimų, kuriuos kaltinamasis aiškino tyrėjos netinkamu jo parodymų užrašymu, be to, jie neatitinka ir kitai bylos medžiagai. Kaltinamojo teiginius, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai buvo surašyti neteisingai, juos iškraipant, paneigė teisme apklausta BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu apklausta tyrėja R. J., kuri paaiškino, kad A. J. parodymai buvo surašyti iš kaltinamojo žodžių, po to pastarasis susipažino su duotais parodymais ir juos patvirtino savo parašu. Liudytojos teigimu, A. J. buvo išaiškintos įtariamojo teisės, taip pat ir teisė turėti gynėją (b. l. 47-19). Teisme A. J. nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusiąją jis tik laikė už pečių (teismo posėdyje kaltinamasis pademonstravo, kad tiesiog laikė uždėjęs rankas ant nukentėjusiosios pečių) ir ji dėl to pradėjo griūti, o nukentėjusiajai nuo menkiausio prisilietimo atsiranda mėlynės, neatitinka įrodymais pagrįstų faktinių bylos aplinkybių. Po iškvietimo į įvykio vietą atvykę pareigūnai – liudytojai G. T. ir M. K. smurto žymių, kraujo ant nuketėjusiosios nematė, tačiau nurodė, kad moteris buvo labai sutrikusi, virtuvėje buvo betvarkė, jautėsi acto kvapas. Liudytojas G. T. nurodė, kad nukentėjusiosios kaklas buvo kiek paraudęs. Specialisto išvada ir paaiškinimai teisme patvirtina, kad kaklo nubrozdinimas anatomiškai nėra būdingas griuvimui, toks nubrozdinimas galėjo atsirasti nuo poveikio pirštais ar nagu, be to smaugimo žymės nebūtinai turi likti, nes smaugimo rankomis atveju viskas priklauso nuo apėmimo ploto, o pačios smaugimo žymės galėjo atsirasti po paros, taip pat galėjo ir neatsirasti. Anot specialistės, patiriant tokio pobūdžio sužalojimą yra juntamas fizinis skausmas, sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Be to, nukentėjusiajai nenustatyti jokie kūno sužalojimai pečių srityje, už kurios, anot kaltinamojo jis laikė nukentėjusiąją. Nukentėjusiosios parodymai apie tai, kad žodinio konflikto metu sutuoktinis suėmė ją už kaklo ir smaugdamas pargriovė ją ant grindų, tokiais veiksmais sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas odos nubrozdinimą pasmakrėje, yra nuoseklūs nuo pat tyrimo pradžios, sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais ir patvirtina buvusio įvykio aplinkybes. Liudytojai G. T. ir M. K., atvykę į įvykio vietą ir asmeniškai bendravę su nukentėjusiąja ir kaltinamuoju, patvirtino nustatytas faktines aplinkybes, kurios atitinka specialisto išvadą dėl sužalojimų. A. J. parodymai, priešingai nei nukentėjusiosios, yra nenuoseklūs, jie kito proceso metu, todėl teismas remiasi tik tais jo parodymais, kuriuos patvirtina kita bylos medžiaga.

Kaltinamajame akte taip pat nurodyta, kad A. J. pargriovęs nukentėjusiąją ant grindų, tąsė ją už rankų taip padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje ir kairiame žaste. Nukentėjusioji teisme negalėjo nurodyti, kada ir kaip atsirado poodinės kraujosruvos dešiniajame dilbyje ir kairiajame žaste. Ikiteisminio tyrimo metu ji teigė, kad po to, kai vyras griebė už kaklo ir pradėjo smaugti, ji griuvo ant kibiro, prarado sąmonę. Atsimena tai, kad jis ją purto, tada jau sąmonę atgavo (b. l. 4); ji neatsimena, kuriuo momentu vyras ją sugriebė už rankų, gali būti, kad tada, kai buvo praradusi sąmonę; kai atsibudo vyras ją tąsė už rankos (b. l. 17). Teisme nurodė, kad kai atgavo sąmonę, vyras stovėjo greta ir buvo paėmęs ją už dešinės rankos. Nežino, ar tuo metu jis mėgino jai padėti atsistoti. Po to jis paleido jos ranką. Nukentėjusiosios teigimu, kai atgavo sąmonę, daugiau jokio smurto iš vyro nebuvo (b. l. 92). Nors kaltinamasis neigė, galėjęs padaryti minėtas kraujosrūvas, tačiau specialisto išvada patvirtina, kad nustatyti sužalojimai, kurie tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, padaryti kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais) prieš 3-6 paras nuo 2018-12-03 apžiūros. Teisme specialistė paaiškino, kad kraujosruvos dešinio dilbio srityje ir kairiajame žaste būdingos pirštų suspaudimo žymėms, šie sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui. Vis dėlto, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta veika yra tyčinė, t. y., padaroma siekiant asmeniui sukelti fizinį skausmą ar nežymiai sužaloti arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme akcentavo, kad skausmą jai sukėlė būtent kaltinamojo sugriebimas už kaklo ir smaugimas. Ji pažymėjo, kad dėl sunkios onkologinės ligos ir chemoterapijos procedūrų (jas ji turėjo ir nusikaltimo išvakarėse) jai yra po oda įsiūtas aparatas „Porto“, iš kurio į arteriją prie kaklo eina kateteris. Dėl to, jos teigimu, sutuoktinis ją galėjo pasmaugti, užspausdamas minėtą kateterį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018). Esant aptartoms aplinkybėms ir tokiems nukentėjusiosios paaiškinimams, teismas negali daryti kategoriškos išvados, kad kaltinamajame akte išvardintos poodinės kraujosruvos L. J. dešiniame dilbyje ir kairiame žaste nukentėjusiajai dėl kaltinamojo smurto jau nugriuvus ant grindų ir praradus sąmonę kaltinamojo buvo padarytos tyčia siekiant nukentėjusiąją sužaloti ar sukelti jai fizinį skausmą, o ne pakelti nuo žemės ar įsitikinti, kad ji atgavo sąmonę. Tuo labiau, kad nukentėjusioji nurodė nežinanti, ar tuo metu vyras mėgino jai padėti atsistoti, be to, jos teigimu, jai atgavus sąmonę, A. J. ranką iš karto paleido, daugiau jokių smurtinių veiksmų neatliko. Abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, todėl teismas kaltinamajame akte nurodytą aptartą aplinkybę dėl skausmo sukėlimo, tąsant nukentėjusiąją už rankų, taip padarant nukentėjusiajai poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje ir kairiame žaste, šalina. Šis kaltinamojo akto patikslinimas nusikalstamos veikos kvalifikavimui įtakos neturi ir kaltinamojo atsakomybės nekeičia.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad A. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2018 m. lapkričio 30 d., apie 9 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, virtuvėje, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę L. J. – suėmė L. J. už kaklo ir smaugdamas pargriovė ją ant grindų, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai L. J. fizinį skausmą bei padarydamas odos nubrozdinimą pasmakrėje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, remiantis ištirtų įrodymų visetu, teismas daro išvadą, kad A. J. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies nusikalstamą sudėtį, todėl yra kvalifikuoti teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Teismas skirdamas A. J. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis įvykdė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį – sutuoktinę L. J.. Teisiamas pirmą kartą, praeityje baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos, nuobaudos negalioja, dirba. Siekdamas BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, atsižvelgęs į A. J. asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (dėl menkavertės priežasties smurtavo prieš sergančią nepagydoma onkologine liga sutuoktinę, kurios didelis socialinis pažeidžiamumas matyti tiek iš teismui pateiktų medicininių dokumentų, tiek iš Nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimo pažymos. Įvertinus aptartų kaltinamojo nusikaltimą ir jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, A. J. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, jos dydį nustatant mažesnį nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, skiriant įpareigojimus, kurie gali padaryti teigiamą įtaką jo elgesiui.

A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 91 straipsniu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskas su garso įrašu, kuris saugomas byloje, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų pritesimo

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. J. pareiškė 5 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 20-21). Ieškinyje nurodė, kad dėl užpuolimo ir sumušimo patyrė didžiulį pažeminimą bei nervinį sukrėtimą, iki šiol jaučiasi nesaugi, jaučia nuolatinę nervinę įtampą, ilgą laiką negalėjo užsiimti kita mėgstama veikla, atšaukė visus 2018 m. Kalėdų ir Naujųjų metų planus, A. J. iki šiol neatsiprašė. Teisme advokatas prašė civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti nukentėjusiosios L. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas 500 Eur (b. l. 98).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.520 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. J. panaudodamas fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę L. J., suimdamas ją už kaklo ir smaugdamas, pargriovė ją ant grindų, taip padarė nukentėjusiajai L. J. nežymų kūno sužalojimą – odos nubrozdinimą pasmakrėje. Nors kaltinamasis A. J. savo kaltės nepripažino ir savo nuomonės apie ieškinį neišsakė, jo gynėjas advokatas prašė civilinį ieškinį atmesti arba patenkinti nedidele dalimi. Bylos įrodomąja medžiaga nustatyta, kad dėl neteisėtų smurtinių kaltinamojo A. J. veiksmų nukentėjusioji, kuri teisme nurodė, kad jautė fizinį skausmą kakle, ypač stiprų ryjant, be to, didelį nerimą dėl smaugimo, nes jai dėl onkologinės ligos po oda įsiūtas aparatas „Porto“, iš kurio į arteriją prie kaklo išeina kateteris. Dėl to, jos teigimu, sutuoktinis ją galėjo pasmaugti, užspausdamas minėtą kateterį. Akivaizdu, kad dėl tyčinių sutuoktinio veiksmų, L. J., kuri nusikaltimo padarymo metu buvo itin pažeidžiama dėl dieną prieš įvykį patirtų chemoterapijos procedūrų (tai žinojo ir kartu gyvenantis sutuoktinis) patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir išgąstį, emocinį sukrėtimą, baimę, todėl atsiradusios pasekmės jos fizinei ir dvasinei būsenai yra pagrindas konstatuoti, kad buvo padaryta neturtinė žala. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, nukentėjusiajai tyčiniais veiksmais padaryto sužalojimo sunkumą ir pasekmes (sirgdama patyrė smurtinį sutuoktinio elgesį (smaugimą), dėl kurio buvo praradusi sąmonę, jai buvo padarytas 0,5x3 cm paviršinis odos nubrozdinimas pasmakrėje, jautė ne tik fizinį skausmą, bet ir pažeminimą, nesaugumą); į kaltinamojo amžių, darbingumą, turtinę padėtį, taip pat ir tai, kad smurtaujama buvo abipusio žodinio konflikto tarp sutuoktinių metu, atsižvelgus į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios L. J. prašoma 5 000 eurų neturtinė žala yra per didelė, todėl mažintina iki 500 Eur ir ši suma priteistina iš kaltinamojo A. J. (BPK 109 str., CK 6.250 str.). Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje byloje bylinėjimosi išlaidas L. J. patyrė, nes buvo priversta samdyti atstovą (advokatą), kuris atstovavo jos interesus ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu. Pateikti įrodymai – 2019 m. balandžio pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 487359 patvirtina, kad nukentėjusioji L. J. sumokėjo advokatui R. A. 500 Eur už teisines paslaugas (b. l. 98). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios L. J. advokato išlaidos susidarė dėl kaltinamojo A. J. veiksmų, nukentėjusioji buvo priversta siekti savo teisių gynybos, kai kuriuose posėdžiuose ji pati negalėjo dalyvauti dėl ligos, ir buvo atstovaujama advokato, šios išlaidos nėra per didelės pagal advokato suteiktas paslaugas (atstovavimą ikiteisminio tyrimo institucijose ir teisme, įvyko 5 teismo posėdžiai), todėl 500 eurų išlaidos laikytinos protingomis, pagrįstomis ir priteistinos iš kaltinamojo A. J. ieškovės L. J. naudai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. J. (A. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, bausmės vykdymo laikotarpiu uždraudžiant jam bendrauti su nukentėjusiąja; bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant jį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (darbo biržoje); per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai L. J. priteistą žalą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinės ieškovės L. J. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš A. J. (A. J.) civilinei ieškovei L. J. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 500 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

CD diską su garso įrašu palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Išaiškinti A. J., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.