- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-07-17
- Bylos Nr.
- e2-438-913/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00872-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Atsakovas
- V. G.
- Ieškovas
- UAB „4finance“
- Trečiasis asmuo
- L. K.
- Advokatai
- Eugenijus Baršys
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovei V. G. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, trečiasis asmuo L. K., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „4finance“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu V. G., kuriuo prašė įpareigoti atsakovę grąžinti be pagrindo įgytą 500 Eur sumą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Patikslintiname ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2015 m. vasario 23 d. L. K. vardu užpildyta paraiška Vivus.lt kreditui gauti „PayPost“ kioske, esančiame Kęstučio g. 17A, Anykščiai. Paraiškoje pateikti tokie duomenys“ mob. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. vieta: (duomenys neskelbtini). Patikrinus paskolos paraišką 2015-02-23 L. K. suteikta 500 Eur dydžio paskola, pinigai buvo išmokėti grynais „PayPost“ kiosko atsakingos darbuotojos. Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-33725-15 metu buvo nustatyta, kad V. G. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 300 str. 1 d., 182 str. 1 d., t.y. 2015-02-23 9 val. 59 min., neteisėtai disponuodama L. K. vardu išduota asmens tapatybės kortele bei pateikdama ją Lietuvos pašto skyriui „PayPost“ ir L. K. vardu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „4finance“. Šioje kredito sutartyje, kredito grąžinimo grafike bei sutikime tvarkyti asmens duomenis – eilutėje „Kliento vardas, pavardė, parašas“, įrašė L. K. ir už ją pasirašė. Tokiu būdu pasinaudojusi kito asmens tapatybės kortele V. G. be pagrindo įgijo UAB „4finance“ priklausančias pinigines lėšas 500 Eur. Anykščių rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. M1-38-786/2016 konstatavo, kad V. G. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 300 str. 1 d., 182 str. 1 d., būdama nepakaltinamumo būklėje, todėl UAB „4finance“ reikštas civilinis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Atsakovė 500 Eur įgijo be teisinio pagrindo, šių UAB „4finance“ priklausančių lėšų įgijimo negalima pagrįsti jokiu teisės aktu, o vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) formaliai buvo sudaryta su L. K., tad jos pagrindu atsakovė negalėjo įgyti minėtos sumos. Ieškovui nėra galimybių prarastą turtą išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais, kadangi byloje esančiais prejudiciniais faktais yra užfiksuotos aplinkybės, jog sandoris su L. K. buvo sudarytas esant atsakovės neteisėtais veiksmams, pačiai sutarties šaliai neišreiškiant valios vartojimo kreditui gauti.
Atsiliepimas
Atsakovė V. G. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė sirgo ir serga psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, todėl nusikalstamų veikų padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl negali atsakyti (CK 6.268 str. 1 d.). Kaip matyti iš Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutarties yra nustatyta, kad V. G. darydama nusikalstamas veikas dėl psichikos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Todėl darytina išvada, kad ji negali atsakyti už padarytą žalą. Nors tiek faktiniu, tiek teisiniu pagrindu ieškovas savo reikalavimą grindžia turtinių prievolių atsiradimu dėl nepagrįsto praturtėjimo, tačiau sąlygų, dėl kurių šioje byloje galėtų būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar be pagrindo įgyto turto institutas (CK 6.237 str., 6.242 str.), nėra. Todėl ieškinys atmestinas kaip neįrodytas. Kita vertus, mano, kad yra paties ieškovo didelis neatsargumas. Atsakovei pateikus darbuotojai ne savo asmens tapatybės kortelę, darbuotoja turėjo patikrinti asmens tapatybę, įsitikinti, kad kreditą ima ir sutartį pasirašo būtent tas asmuo, kurio yra pateikta asmens tapatybės kortelė. Todėl civilinė atsakomybė neturėtų būti taikoma (CK 6.253 str., 6.242 str.).
Tretysis asmuo L. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė (b.l. 104).
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas S. Ž. paaiškino, kad V. G. 2015 metais, prisistatydama L. K., pateikė paraišką vartojimo kreditui gauti. Teikiant vartojimo kreditą buvo patikrintos L. K. pajamos, jos mokumas ir vartojimo kreditas buvo suteiktas L. K., bet išmokėtas V. G.. Panevėžio apygardos teismas savo nutartimi išaiškino, kad faktiškai sutartis buvo sudaryta su L. K., todėl V. G. neturėjo teisės gauti 500 Eur. Panevėžio apygardos teismas išsakė nuomonę, kad restitucija galimai netaikytina. Su V. G. jokių sutartinių santykių nėra, nes sutartis buvo sudaryta su L. K.. Tą sutartį sudaryti turėjo L. K., bet ji valios neišreiškė. Išreikšti valią sudaryti vartojimo kredito sutartį turėjo tik L. K.. Bet V. G. neturėjo teisės sudaryti tos sutarties, todėl sutartis yra negaliojanti savo esme. Kad sutartis negalioja, galima spręsti iš Anykščių rajono apylinkės teismo 2016-05-10 nutarties. V. G. negalėjo pasirašyti tos sutarties, ji pasirašė, bet ji neturėjo to daryti. Iš Anykščių rajono apylinkės teismo 2016-05-10 nutarties matyti, kad L. K. tos sutarties nesudarė, nes ją sudarė V. G., tai reiškia, kad ji neturėjo teisės pasirašyti tos sutarties, dėl ko ta sutartis yra negaliojanti. Kartu su ieškiniu yra pateikiama nutartis, kurioje nurodyta, L. K. pati sutarties nesudarė. V. G. neturėjo teisės sudaryti tos sutarties, nes pagal CK nuostatas, jei nėra išreikšta tos sutarties šalies valia, sutartis yra negaliojanti. Tai reiškia, kad sutartis yra negaliojanti, o pinigai yra gauti nepagrįstai. Iš to išplaukia, kad V. G. tuos pinigus gavo neteisėtai, nepagrįstai, ir todėl ji turi tuos pinigus grąžinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas advokatas Eugenijus Baršys nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, nes ieškovas sudarė sutartį su tuo asmeniu, su kuriuo negalėjo sutarties sudaryti, neįsitikinęs ar tai tas pats asmuo. Tai yra neįsitikino ar sutarties šalis yra tas asmuo, kuris pateikia dokumentą. Tai yra pagrindinė ieškovo klaida. Todėl prašo taikyti CK 6.253 str. 4 d., nes nukentėjusiojo asmens veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo, yra pagrindas netaikyti civilinės atsakomybės. Tos dvi moterys yra labai skirtingi žmonės, todėl abejonių neturėtų kilti. Šios įmonės elgiasi labai neatsakingai, bruka reklamas, siūlo paskolas, sujaukia žmonėms protus, tai yra tokia jų veikla, jie nori pritraukti kuo daugiau žmonių. Dėl šios situacijos kaltas yra pats ieškovas, ir kaip numatyta CK 6.253 str. 4 d., tai ir yra pagrindas, kad atmesti ieškinį.
Trečiajam asmeniui L. K. apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta (b.l 131), todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant trečiajam asmeniui (CPK 247 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2015 m. vasario 23 d. ieškovas gavo L. K. vardu užpildytą paraišką Vivus.lt kreditui gauti „PayPost“ kioske, esančiame Anykščių m., Kęstučio g. 17A. Paraiškoje nurodytas mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-12). Patikrinus paskolos paraišką 2015 m. vasario 23 d. L. K. suteikta 500 Eur dydžio paskola. Pinigai buvo išmokėti grynaisiais „PayPost“ kioske. Paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), paskolos laikotarpis – 24 mėnesiai.
Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-33725-15 metu buvo nustatyta, kad V. G. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, o būtent 2015 m. vasario 23 d., neteisėtai disponuodama L. K. vardu išduota asmens tapatybės kortele, pateikė ją Lietuvos pašto skyriui „PayPost“, esančiam Anykščių m., Kęstučio g. 17A ir L. K. vardu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „4finance“. Tokiu būdu pasinaudojo kito asmens tapatybės kortele ir paėmė 500 Eur vartojimo kreditą L. K. vardu.
Anykščių rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. M1-38-786/2016 pripažino, kad V. G. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 d. būdama nepakaltinamumo būklėje (b. l. 6-8).
Byloje nėra duomenų, kad atsakovė V. G. būtų pripažinta neveiksnia tam tikroje srityje (CK 2.10 str.).
Baudžiamojoje byloje Nr. M1-38-786/2016 yra nustatytas prejudicinis faktas, kad pasirašydama vartojimo kredito sutartį L. K. vardu, V. G. sirgo psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija, ir negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti (CPK 182 str. 3 p.). Sutarties pasirašymo metu V. G. buvo nepakaltinamumo būsenoje, šį faktą patvirtino ir baudžiamojoje byloje atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė, be to, ji veikė ne savo, o L. K. vardu ir taip suklaidino ieškovą. Ieškovas sutartį sudarė ne su V. G., o su L. K., nors L. K. neišreiškė valios sudaryti šį sandorį.
Taigi teismo vertinimu nėra jokio sandorio, kurio pagrindu V. G. būtų gavusi iš ieškovo 500 Eur sumą. Tačiau šią sumą atsakovė V. G. iš ieškovo gavo, nes 500 Eur pinigų suma būtent V. G. buvo išmokėta grynaisiais „PayPost“ kioske. Dėl grynųjų pinigų išmokėjimo fakto ginčo tarp šalių nėra, be to, šis faktas yra įrodytas baudžiamojoje byloje.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės rūšis, šie santykiai reglamentuojami CK šeštosios knygos II dalies ,,Kitais pagrindais atsirandančios prievolės” XX skyriaus normų. Šiame skyriuje įtvirtintos turto išreikalavimo taisyklės taikomos tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teisines nuostatas, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje Nr.3K-3-593/2008; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; kt.).
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė dėl ieškovo veiksmų praturtėjo, nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda atsakovės prievolė ieškovui, turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais, konstatuotina, kad šiuo atveju taikytinos nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto normos. Byloje nustatytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad vartojimo kredito sutarties, kurios šalimi nėra V. G., pagrindu ieškovas sumokėjo 500 Eur sumą atsakovei V. G. ir ji šia suma praturtėjo nesant tam jokio teisinio pagrindo. Kadangi atsakovė V. G. 500 Eur sumą įgijo iš ieškovo be jokio teisinio pagrindo, be to, tokiu būdu atsakovės gauto turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais, teismo vertinimu, egzistuoja visos nepagrįsto paturtėjimo instituto taikymo sąlygos. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 500 Eur sumą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.237 str. 1 d.).
Atsakovės atstovas prašė teismo taikyti CK 6.253 str. 5 d. ir atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės. Teismo vertinimu, nėra jokių teisinių pagrindų taikant šią teisės normą atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės, kadangi atsakovės veiksmai įgyjant ieškovui priklausančius pinigus yra prieštaraujantys imperatyvioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei. Tai yra įrodyta įsiteisėjusia Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. M1-38-786/2016, kurioje yra nustatyta, jog V. G. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas. Dėl išdėstyto, šiuo pagrindu civilinės atsakomybės netaikymas atsakovei nėra galimas.
Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinį tenkinus visa apimtimi, ieškovui iš atsakovės priteistinas 15,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p.) (b.l. 19).
Remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92 straipsniu, iš atsakovės valstybei priteistinos teismo patirtos 15,46 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 2).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovės V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „4finance“, į. k. 301881644, naudai 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) ir 15,00 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio išlaidų.
Priteisti iš atsakovės V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,46 Eur (penkiolika eurų 46 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybei priteistos išlaidos yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.