Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2014-02-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-13-840/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-02-17
Bylos Nr.
1-13-840/2014
Teisminio proceso Nr.
1-63-1-00282-2012-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Joana Kvaselytė
Civilinis ieškovas
Š. Š.
Kaltinamasis
Ž. P.
Kategorijos
  • 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.7.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.8.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.8.10.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.2.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.2.26.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.6.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-13-840/2014Teisminio proceso Nr. 1-63-1-00282-2012-8
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.7; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.6; 1.1.8.10.5; 1.1.9.2; 1.1.10.1; 1.2.5.4; 1.2.26.2.1; 2.3.6.4.4; 2.3.6.4.5.
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 17 d.Kaišiadorys
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Joana Kvaselytė,sekretoriaujant Rasai Dženkaitienei ir Editai Juršienei,

dalyvaujant prokurorams Kęstučiui Daukšai ir Aldonai Vitkauskienei bei nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui Š. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. P., gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nesusituokęs, niekur nedirbantis, registruotas Lietuvis darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini) , anksčiau teistas:

- Anykščių rajono apylinkės teismo 1998-05-08 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 271 str. 1 d., skirta 2 m. pataisos darbų bausmė, išskaičiuojant į valstybės biudžetą 5 proc. iš jo darbo užmokesčio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;

- Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007-01-31 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., skirta 28 parų arešto bausmė;

- Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-05-24 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 165 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 5 d., skirta 12 mėn. laisvės apribojimo bausmė;

- Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-02-08 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p., skirta 1 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn. (laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga – 2014-09-01), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 145 str. 1 d. ir 145 str. 2 d.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. P. 2012 m. birželio 14 d. apie 13.10 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje ((duomenys neskelbtini)), kitų asmenų akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas pavojų keliantį daiktą, žodžiais ir veiksmais grasino nužudyti nukentėjusįjį Š. Š.: užsimojo savadarbiu būdu pagal kai kuriuos mačečių pavyzdžius pagaminta mačete ir, šaukdamas: ,,Dabar aš tave tikrai užmušiu“, vijosi automobiliu važiuojantį nukentėjusįjį Š. Š., – taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Ž. P. nurodė, jog supranta kuo yra kaltinamas, taip pat supranta, ko prašo nukentėjusysis Š. Š., savo kaltę jam pareikštų kaltinimų pripažįsta iš dalies. Kaltinamasis teigia, jog buvo išprovokuotas, nesusivaldė. Kaltinamasis Ž. P. paaiškino, kad tąkart jis dirbo savo sodo sklype, kur ir gyvena ((duomenys neskelbtini) ), prie garažo, dovanota savadarbe mečete tašė lentas, ketino taisyti tvorą. Tuo metu atėjo jo sugyventinė L. S. su jų mažamete dukra E. P. ir jis pamatė važiuojantį nukentėjusiojo Š. Š. automobilį. Nukentėjusysis Š. Š. per atidarytą automobilio langą judriojo ryšio telefonu juos filmavo. Automobilyje nukentėjusysis buvo vienas. Jo sugyventinė nusikeikė ir liepė nukentėjusiajam važiuoti. Iš pat pradžių jis nukentėjusiojo paklausė, ką jis čia išdarinėja, tačiau nukentėjusysis jį pasiuntė. Žodis po žodžio ir jis, laikydamas rankoje dovanotą savadarbę mečetę, užsimojo ja, gal ir pasakė kokį nereikalingą žodį nukentėjusiajam. Iš pykčio, keikdamasis, jis užsimojo mečete vieną kartą, norėdamas pagąsdinti nukentėjusįjį Š. Š., kad šis kuo greičiau nuo jų nuvažiuotų. Mečetė nuo rankenos platėja, ji skirta miško darbams, ja galima sužaloti žmogų. Kaltinamasis mano, kad kiekvienas žmogus sureaguotų į užsimojimą tokiu daiktu – bėgtų ar gintųsi. Tąkart jis, užsimojęs mečete ir keikdamasis, bėgo link nukentėjusiojo Š. Š. automobilio, tiksliau – žengė kelis, tris-keturis, sparčius žingsnius. Atstumas nuo jo iki nukentėjusiojo automobilio buvo apie 150 m. Kaltinamasis Ž. P. teigė, kad norėjo nukentėjusįjį Š. Š. tik pagąsdinti, tačiau jam negrasino ir jo automobilio nesivijo. Kaltinamasis Ž. P. neigė ėmęs iš automobilio mečetę specialiai, norėdamas vytis nukentėjusįjį. Be to, kaltinamasis Ž. P. nurodė, kad nukentėjusiojo Š. Š. sklypas nuo jų sklypo yra už keturių sklypų, penktas, už kokių 150 m, nuo jų nesimato. Šį įvykį matė gretimo sklypo kaimynas A.A. H.. Taip pat kaltinamasis Ž. P. paaiškino, kad jam sugyventinė L. S. sakė, kad su automobiliu važiuojančiu nukentėjusiuoju Š. Š. ji jau apsižodžiavo kiek anksčiau, pareidama su dukra į namus, kelyje, už tvoros, prieš įėjimą į jų sklypą. Jų pokalbio jis nei girdėjo, nei matė. Sugyventinė jam sakė, kad nukentėjusiojo automobilis prie jos su dukra nebuvo sustojęs, tik pristabdęs. Nesureikšmindamas konflikto su nukentėjusiuoju ir turėdamas reikalų, jis automobiliu išvyko pas pusbrolį, kur iš sugyventinės skambučio sužinojo, kad yra ieškomas policijos pareigūnų. Nedelsdamas grįžo namo ir, paklaustas policijos pareigūnų apie mečetę automobilyje, neneigė ją turįs ir ją parodė, o policijos pareigūnai ją paėmė. Be to, kaltinamasis Ž. P. nurodė, kad iš pat pradžių su nukentėjusiuoju Š. Š. ir jo sutuoktine V. Š. jie gerai sutarė, visi nesutarimai prasidėjo po to, kai V. Š. buteliu jį sužalojo, prasidėjo skambučiai telefonu naktį ir bylos teisme. Šiuo metu ir jis, ir V. Š. dėl tarpusavio konfliktų yra teisti. Policijos pareigūnai patarė jam nekreipti dėmesio į nukentėjusįjį ir jo sutuoktinę, nereaguoti į juos, tai dabar jokių konfliktų tarp jų nebekyla. Paklaustas dėl jam pareikšto nukentėjusiojo Š. Š. civilinio ieškinio – 20000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo – kaltinamasis Ž. P. atsakė, kad su jam pareikštu ieškiniu visiškai nesutinka, prašomas priteisti žalos atlyginimas yra visiškai nepagrįstas – kerštas. Kai nukentėjusiojo Š. Š. sutuoktinė V. Š. sužalojo jį ir jo sugyventinę, tai jie jokių žalų atlyginimų nereikalavo. Be to, kaltinamasis Ž. P. nurodė, kad šiuo metu niekur nedirba, nors registruotas Lietuvos darbo biržoje, tačiau išmokų negauna, laukia darbo pasiūlymų, pragyvena iš atsitiktinių darbų, jo vardu registruoto turto neturi, taip pat neturi vertybinių popierių, akcijų, transporto priemonių, santaupų kredito įstaigose, augina mažametę dukrą.

Nukentėjusysis Š. Š. nurodė, kad prokuroro palaikomas valstybinis kaltinimas tik pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. nėra visą apimantis, nes kaltinamasis Ž. P. tąkart ne tik pažeidė viešąją tvarką, bet ir realiai bandė jį nužudyti, jau kartą taip buvo, tačiau jam pasisekė, kaltinamasis jį tik sužeidė. Be to, teisme nagrinėjamas įvykis į ilgalaikio jo ir jo sutuoktinės terorizavimo tąsa. 2012 m. birželio 14 d. apie pietus jis automobiliu važiavo namo ((duomenys neskelbtini)) papietauti. Buvo karšta, todėl automobilio langai buvo atidaryti. Įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) gatvę, pamatė kaltinamojo Ž. P. sugyventinę L. S. su dukra E. P.. Jis pasiruošė filmuoti – rinkti įrodymus, jei jų prireiks, nes daug nesutarimų tarp jų, buvo daužomi jo ir sutuoktinės automobilių stiklai, pjaustomos padangos ir pan. Policijos pareigūnai patarė filmuoti. Jokio motyvo/ tikslo filmuoti kaltinamojo sugyventinę su dukra jis neturėjo, kameros nebuvo įjungęs, tačiau kaltinamojo Ž. P. sugyventinė L. S., pamačiusi jį rankoje laikantį judriojo ryšio telefoną, sušuko: „Žydriau, tas važiuoja ir filmuoja“. Tuo metu kaltinamasis Ž. P. savo sklypo kieme remontavo automobilio variklį – buvo atidaręs variklio dangtį. Tai jis matė gerai, nes buvo apie dviejų žingsnių atstumu nuo jo, apie kokius 7 m. Kadangi jo automobilio vairo stiprintuvas buvo sugedęs, tai jis viena ranka neatliko („neišėmė“) posūkio, stabtelėjo/ sustojo (duomenys neskelbtini)gatvių sankryžoje, išlygino automobilį. O kaltinamasis Ž. P., išgirdęs sugyventinės L. S. žodžius, liovėsi remontavęs automobilio variklį, nuėjo ir atidarė automobilio dureles iš vairuotojo pusės, išsitraukė mečetę, užsimojo, pasakė: ,,Dabar aš tave tikrai užmušiu“ ir ėmė bėgti link jo. Atsisukęs, jis pamatė, kad kaltinamasis Ž. P. stovi prie jo automobilio, iš galo. Tada jis, išsigandęs, nedelsiant įmynė greičio pedalą ir dideliu garsu važiavo namo, o kaltinamasis jį vijosi. Kadangi automobilio langai buvo atidaryti, tai kaltinamasis Ž. P. galėjo jį mečete sužaloti ir net išsitraukti jį iš automobilio į lauką. Jo sklypas nuo kaltinamojo sklypo yra penktas, reikia pravažiuoti keturis sklypus. Kaltinamasis Ž. P. jį su mečete rankoje vijosi (duomenys neskelbtini)gatve iki sklypų vidurio, t.y. iki (duomenys neskelbtini). Turbūt, kaltinamasis sustojo tik todėl, kad pamatė jo uošvio – A.V. B. ? automobilį. Dėl patirto streso jam kelias valandas drebėjo kojos ir rankos. Įvykį matė kaltinamojo Ž. P. sugyventinė L. S., jų dukra, jo sutuoktinė V. Š., uošviai K.D.ir A.V. B. bei kaimynas A.A. H.. Nukentėjusysis Š. Š. nurodė, kad su kaltinamuoju Ž. P. konfliktuoja nuo 2009 m., kai paskolino kaltinamajam automobilį, o jo sugyventinė jį sudaužė. Kaltinamąjį slėgė skola, kurios jis nesiruošė atiduoti, tai pradėjo jį ir jo šeimą terorizuoti. Jis ne kartą kreipėsi į policiją pagalbos, turėjo bylų teisme. Nukentėjusysis Š. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 20000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir paaiškino, kad tokios sumos verta jo dėl kaltinamojo Ž. P. prarasta sveikata, nuo pat 2009 m., patirti jo išgyvenimai ir nepatogumai. Dėl kaltinamojo Ž. P. neteisėtų veiksmų jam diagnozuotas stresas, II tipo cukrinis diabetas, diabetinė retinopatija (jos galima pasekmė ? apakimas), hipertenzinė kardiopatija, t.y. jam depresija, pakilo kraujo spaudimas, jis nuolat vartoja vaistus, atsirado nemiga. Kaltinamojo Ž. P. sukeltas stresas 2012 m. birželio 14 d. sukėlė širdies ligas. Be to, pašlijo jo reputacija – dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų jis negalėjo nuvykti į iš anksto suplanuotus susitikimus ir įvykdyti sudarytų sandorių, įgijo nepatikimo kliento statusą, nukentėjo finansiškai. Prašoma priteisti pinigų suma reikalinga sveikatai palaikyti, vaistams įsigyti. Pavyzdžiui, 2013 m. gydytojų paslaugoms ir vaistams jis išleido 952,00 Lt. Jei jis gyvens iki 67,5 m. (vidutinis vyrų amžius Lietuvoje), tai pagal 2013 m. kainas gydytojų paslaugoms ir vaistams jam reikės 23800,00 Lt (t. 2, b.l. 94, 123). Paklaustas nukentėjusysis Š. Š. atsakė, kad jo turtinė padėtis yra gera, turi butą Kaune, verslą, valdomos piniginės lėšos– virš 400000,00 Lt.

Apklausta liudytoja kaltinamojo Ž. P. sugyventinė L. S. paaiškino, kad tąkart ji su dukra E.ėjo keliu link garažo. Prie jų automobiliu dideliu greičiu privažiavo nukentėjusysis Š. Š., pristabdė, išsitraukė judriojo ryšio telefoną ir pasakė: „Sakyk ką nors, aš filmuoju“. Ji atkirto nukentėjusiajam ? pasiuntė jį. Tai išgirdo tuo metu prie automobilio medieną tvarkęs kaltinamasis Ž. P. ir apsižodžiavo su nukentėjusiuoju Š. Š.. Ką tiksliai jie vienas kitam sakė, ji negirdėjo. Kaltinamasis Ž. P. liepė nukentėjusiajam Š. Š. išvažiuoti, sakė: „Važiuok iš čia ir nenorėk problemų“, o nukentėjusysis mosikavo telefoną ir aiškino, kad filmuoja. Kaltinamasis Ž. P. medieną tvarkė savadarbe mečete, ja užsimojo ir pasakė nukentėjusiajam: „ O dabar tau bus“, ir pavijo nukentėjusiojo automobilį, nukentėjusysis nuvažiavo. Mečetė skirta medžiams genėti, kapoti šakas, kaltinamasis ją visada veždavosi į mišką. Paklausta, liudytoja L. S. papasakojo, kad ir jos, ir nukentėjusiojo šeimos jau senai nesutaria, varsto teismo ir policijos duris. Nukentėjusysis Š. Š. nuolat juos provokuodavo, iki pat ryto skambinėdavo telefonu ir užkasdavo sniegu garažus, o kaltinamasis Ž. P. vis jai liepdavo neprasidėti su nukentėjusiojo šeima.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d., pagarsinti mažametės liudytojos kaltinamojo Ž. P. dukters E. P. 2012 m. gegužės 8 d. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai (t. 1, b.l. 108-109). Mažametė liudytoja E. P. paaiškino, kad jos tėvai L.ir Ž. pykstasi su Š. ir V. Dėl ko jie pykstasi, ji nežino, tačiau žino, kad Š. ar V. tėčiui sulaužė ranką, o mamai ? nosį. Naktį Š. skambina mamai ir tėčiui. Jai yra tekę matyti, kaip jie pykstasi. Kada tiksliai, ji nežino, bet vieną dieną ji su mama ėjo keliuku prie namų. Tėtis tuo metu buvo prie garažo. Pro jas pravažiavo Š., jis buvo vienas. Jis iš karto privažiavo ir filmavo pro automobilio langą telefonu. Ji matė, kad telefonas buvo pakeltas. Tada mama jam negražiai pasakė. Iš garažo išėjo tėtis. Jis stovėjo prie garažo, ruošėsi kažkur važiuoti. Tėtis jam taip pat garsiai kažką negražiai pasakė. Tada Š. pavažiavo automobiliu atbulas. Ji išsigando, kad Š. ir tėtis gali susimušti. Tada tėtis priėjo prie Š. automobilio su tuo savo peiliu ir jį vijo. Truputį pabėgo dviem rankom nešdamas peilį. Ar jis ką nors sakė, nežino. Jai buvo baisu ir ji nubėgo į kiemą. Paklausta mažametė liudytoja atsakė, kad nuo jos namų Š. namų nesimato, tik kelias. Tąkart tėtis iki Š. namų nebėgo, pabėgo tik truputį, kol Š. nuvažiavo.

Liudytoja nukentėjusiojo Š. Š. sutuoktinė V. Š. nurodė, kad kaltinamasis Ž. P. jų kaimynas – apie 7 m., ir paaiškino, kad 2012 m. birželio 14 d. apie 13.00 val. ji ravėjo netoli namų esančio keliuko, kai išgirdo didesniu greičiu nei įprastai automobiliu parvažiuojantį sutuoktinį nukentėjusįjį Š. Š., atsisuko ir pamatė, kad paskui sutuoktinio automobilį rankoje turėdamas kažką iš metalo blizgančio bėga kaltinamasis Ž. P.. Kaltinamasis pusiaukelėje apsisuko, ties trečiu namu (tarp kaltinamojo ir jų namų yra keturi namai, apie 100 m) ir nuėjo. Sutuoktinis jai sakė, kad kaltinamasis jį užpuolė su kardu, sakė, kad nužudys, keikėsi ir vijosi. Tada jie kreipėsi į policiją. Paklausta, liudytoja V. Š. atsakė, kad yra piktumų tarp jos ir kaltinamojo Ž. P. šeimų, nuo to karto, kai kaltinamasis Ž. P. įsibrovė į jų namus ir sužalojo jos sutuoktinį nukentėjusįjį Š. Š., kai ją apkaltino ir ji buvo nuteista. Ji su sutuoktiniu bando laikytis nuo jų atokiau, bet jiems vis tiek tenka pro juos pravažiuoti, nes nėra kito kelio. Jiems pravažiuojant, kaltinamasis Ž. P. nuolat grasina ir žodžiais, ir gestais, pavyzdžiui, kad nušaus.

Apklaustas liudytojas nukentėjusiojo Š. Š. uošvis A.V. B. paaiškino, kad tąkart jis kartu su sutuoktine K.D. B. buvo pas Š.ir V. Š. svečiuose – sode, krapštinėjosi po žemę. Žento ? nukentėjusiojo ? namuose nebuvo, o dukra ravėjo prie išvažiavimo iš sodo sklypo keliuko. Jis išgirdo greitą automobilio atvažiavimą ir nusistebėjo, kad žentas taip laksto. Grįžęs, žentas Š. Š. jam pasakė, kad kaltinamasis Ž. P., sodo kaimynas, gyvena už kokių 100 m, jį užpuolė su mečete. Iš pat pradžių jis nepatikėjo, kad žentą užpuolė su kardu, tačiau žentas iš karto nuėjo pranešti policijai. Visi susinervino ir jis su sutuoktine išvažiavo, policijos nesulaukė. Jis pats kaltinamojo Ž. P. tąkart nematė.

Liudytoja nukentėjusiojo Š. Š. uošvė K.D. B. paaiškino, kad tąkart svečiavosi pas vaikus ? Š.ir V. Š. ? sode. Žentas nukentėjusysis Š. Š. grįžo su triukšmu – ji girdėjo, kad visi garsiai kažką aiškinosi. Ji nuėjo pažiūrėti ir pamatė susinervinusį žentą, pasakojantį, kad jį puolė kaltinamasis Ž. P. su kardu ir vijosi. Žentas iš karto skambino policijai. Ji tokio susinervinusio: įraudusio ir garsiai kalbančio, žento nebuvo mačiusi.

Apklaustas liudytojas nukentėjusiojo Š. Š. ir kaltinamojo Ž. P. kaimynas A.A. H., jo sklypas yra priešais kaltinamojo sklypą, paaiškino, kad tąkart ? 2012 m. birželio 14 d. ? jis ravėjo daržą, kaltinamasis Ž. P. buvo prie garažo, savo automobilio, nukentėjusysis Š. Š. automobiliu važiavo namo, o kaltinamojo Ž. P. sugyventinė užpuolė nukentėjusįjį Š. Š. necenzūriniais žodžiais. Nukentėjusiojo Š. Š. automobilis užgeso jau (duomenys neskelbtini)gatvėje, pavažiavus 10-15 m. Netikėtai kaltinamasis Ž. P. iš automobilio stvėrė kardą, įsiutęs išbėgo su kardu/ mečete (ilgu ir plačiu peiliu) iš kiemo į viešą erdvę, lėkė tekinas, dideliais žingsniais ir šaukė: „Užmušiu“, keikėsi. Jeigu nukentėjusysis Š. Š. nebūtų užvedęs automobilio, kaltinamasis Ž. P. būtų jį nužudęs arba stipriai sužalojęs. Kaltinamasis Ž. P. vijosi nukentėjusiojo Š. Š. automobilį, bėgo tekinas, prabėgo jo sklypą, buvo išbėgęs apie 30-50 m iš savo kiemo. Be to, liudytojas A.A. H. nurodė, kad jokių piktumų su kaltinamuoju Ž. P. iki šio įvykio nebuvo, gal tik dėl žalios vejos, kaltinamojo noro ją paversti automobilių stovėjimo aikštele, bet tai ne jo vieno ginčas su kaltinamuoju. Liudytojas A.A. H. mano, kad po šio įvykio kaltinamasis Ž. P. jam darė poveikį: 2012-06-14, išvykus policijai, kaltinamasis Ž. P. įsiveržė į jo sklypą ir klausė, ar jį policija apklausė. Supratęs, kad taip, kad yra stebimas, kaltinamasis ėmė grasinti susidorojimu, jeigu jis liudys prieš jį, t.y. pakenks jo sveikatai ar turtui; 2012-08-08 buvo pradurta jo automobilio padanga; 2012-12-03 pastebėjo išdaužtą sodo namelio langą; 2013-06-11/12 kaltinamasis Ž. P. jam liepė „viską daryti tinkamai“. Paklausus, ką jis turi omeny, kaltinamasis jam atsakė, kad „suprasi, bet turi daryti tinkamai“; 2013-06-24 neblaivus kaltinamasis Ž. P. kabinėjosi prie jo ? neatsiklausęs skynė vyšnias ir ieškojo dingsties pokalbiui; 2013-10-12 ir 2013-10-13 kaltinamasis Ž. P. jį fotografavo.

Iš Policijos departamento prie VRM VPV OVAS pareigūnų registruoto 2012 m. birželio 14 d. 13.34 val. nukentėjusiojo Š. Š. pranešimo telefonu (t. 1, b.l. 57-58) matyti, jog Š. Š. pranešė policijai apie tai, kad 2012 m. birželio 14 d. apie 13.15 val. jį, važiuojantį į savo namus (SB ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir pravažiuojantį kaltinamojo Ž. P. sklypą (SB ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), kaltinamasis Ž. P. užpuolė maždaug 1 m ilgio kardu, bet pamatęs, kad pas nukentėjusįjį atvykę uošviai, pasitraukė. Kaltinamasis Ž. P. jau kartą bandė jį nužudyti, už ką buvo nubaustas 1 m. laisvės apribojimo bausme.

Iš pareiškimo-protokolo (t. 1, b.l. 1) matyti, jog 2012 m. birželio 14 d. 16.40 val. nukentėjusysis Š. Š. pranešė policijai raštu apie tai, kad 2012 m. birželio 14 d. apie 13.10 val., jam vykstant automobiliu, SB ,,(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)gatvių sankryžoje bei (duomenys neskelbtini)gatvėje kaltinamasis Ž. P. grasino jam susidorojimu, bėgdamas iš paskos jo automobilio, užsimojęs savadarbiu apie 1 m ilgio metaliniu kardu ir šaukdamas: „Dabar aš tave tikrai užmušiu“. Prieš metus kaltinamasis Ž. P. buvo nuteistas už jo atžvilgiu padarytus nusikaltimus ir Ž. P. buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, kurios laikas kaip tik ir baigėsi 2012 m. birželio 14 d. Nukentėjusysis prašė policijos imtis veiksmų apsaugoti jo ir jo šeimos narių gyvybę, pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo terorizavimo ir grasinimo nužudyti, nes yra realus pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. (t. 1, b.l. 1-2).

Iš apžiūros protokolų (t. 1, b.l. 33-40) matyti, kad 2012 m. birželio 14 d. įvykio vieta – SB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini)gatvių sankryža bei (duomenys neskelbtini)gatvė. Jokių pėdsakų neužfiksuota. 2012 m. birželio 14 d. 18.30-18.45 val. kaltinamojo Ž. P. automobilyje „VW, Taro“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) už vairuotojo kėdės, ant kilimėlio, rastas ir paimtas metalinis peilis su medine rankena, kurio ilgis – 62 cm, geležtės ilgis – 43 cm, plotis – 8 cm.

Iš Kauno apskrities VPK KTV KAS specialisto 2012-06-26 išvados Nr. 20-63-IS1-28 (t. 1, b.l. 43) matyti, kad 2012 m. birželio 14 d. iš kaltinamojo Ž. P. automobilio „VW, Taro“ paimtas objektas, panašus į kardą, iš geležtės ir rankenos, yra 615 mm ilgio. Geležtė lenkta, pagaminta iš pilkos spalvos metalo, vietomis su korozijos pėdsakais. Geležtės ilgis iki rankenos – 403 mm, plotis plačiausioje vietoje – 81 mm, storis – 2,2 mm. Geležtės ašmenys užgaląsti, ašmenų plotis – iki 4 mm. Rankena – dvi simetriškos šviesiai rudos spalvos kriaunos, kurios prie geležtės koto pritvirtintos trimis kniedėmis. Rankenos ilgis – 212 mm, rankenos galas užriestas į apačią. Fabrikinės markiruotės ženklų nėra. Objektas pagamintas savadarbiu būdu pagal kai kuriuos mačečių pavyzdžius ir prie nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas. Mačetės yra siauros specializacijos buitinės paskirties peiliai skirti takų prasikirtimui braunantis per brūzgynus bei darbams cukrašvendrių plantacijose (cukrašvendrių kirtimui).

Iš nukentėjusiojo Š. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b.l. 51-(duomenys neskelbtini)) matyti, kaip nukentėjusysis Š. Š. SB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) rodo: kaltinamojo Ž. P. sklypą, kuriame jis gyvena, – (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini); vietą sklype, kur kaltinamasis Ž. P. 2012 m. birželio 14 d. remontavo savo automobilį, kai jis savo automobiliu „VW, Passat“ važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link savo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)gatvėje – namo; (duomenys neskelbtini)gatvių sankryžą, kur tąkart kaltinamasis Ž. P. jį užsivijo rankoje iškėlęs kardą, užsimojęs, ir šaukė: „Dabar aš tave tikrai užmušiu“; vietą (duomenys neskelbtini)gatvėje, iki kurios kaltinamasis Ž. P. jį vijosi, apie 50 m, pamatęs nukentėjusiojo sutuoktinę V. Š., sustojo; vietą, kur jo sutuoktinė tuo metu ravėjo gėlyną.

Iš liudytojos – nukentėjusiojo Š. Š. sutuoktinės – V. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b.l. 94-96) matyti, kaip liudytoja V. Š. SB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) rodo: keliuką į sklypą, kuriame gyvena ((duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), ir vietą šalia keliuko, kur ji 2012 m. birželio 14 d. ravėjo gėlyną, kai, išgirdusi neįprastai dideliu greičiu – automobiliu – sugrįžtantį jos sutuoktinį – nukentėjusįjį Š. Š., atsisuko ir pamatė jį (duomenys neskelbtini)gatve besivejantį kaltinamąjį Ž. P. su kardu rankoje; vietą (duomenys neskelbtini)gatvėje, teis sklypais, pažymėtais Nr. 56 ir 57, kur kaltinamasis Ž. P. su kardu rankoje sustojo, apsisuko ir grįžo pas save.

Iš liudytojos – kaltinamojo Ž. P. sugyventinės – L. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b.l. 100-103) matyti, kaip liudytoja L. S. SB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) rodo: vietą (duomenys neskelbtini)gatvėje, netoli (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)gatvių sankryžos, prie tvoros, kur 2012 m. birželio 14 d. prie jos su mažamete dukra automobiliu privažiavęs nukentėjusysis Š. Š. sustojo, pasakė, kad jas filmuos, ir ėmė filmuoti; vietą prie jos gyvenamo namo ((duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), kur tuo metu kaltinamasis Ž. P. darbavosi prie automobilio; vietą (duomenys neskelbtini)gatvėje, kur nukentėjusysis Š. Š., užsikęs automobiliu, sustojo ir telefonu filmavo ją kartu su mažamete dukra, taip pat ir kaltinamąjį Ž. P.; vietą (duomenys neskelbtini)gatvėje, iki kurios kaltinamasis Ž. P. sparčiu žingsniu (trys-keturi dideli žingsniai) vijosi automobiliu nuvažiuojantį nukentėjusįjį Š. Š., apsisuko ir grįžo atgal.

Iš kaltinamojo Ž. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b.l. 1(duomenys neskelbtini)-157) matyti, kaip kaltinamasis Ž. P. SB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) rodo: vietą (duomenys neskelbtini)gatvėje, netoli (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)gatvių sankryžos, kur 2012 m. birželio 14 d. pro jo sugyventinę L. S. su dukra automobiliu važiavo nukentėjusysis Š. Š. ? prie jų gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) tvoros ? ir jos supratusius, kad jis jas filmuoja; vietą jų gyvenamo namo kieme, kur tuo metu jis darbavosi prie namo; vietą (duomenys neskelbtini)gatvėje, kur nukentėjusysis Š. Š. sustojo ir buvo per langą iškišęs į jį nukreiptą telefoną – filmavo; kur link nuvažiavo nukentėjusysis Š. Š. – (duomenys neskelbtini)gatve link savo namų; vietą (duomenys neskelbtini)gatvėje, iki kurios jis rankoje turėdamas mečetę vijosi automobiliu nuvažiuojantį nukentėjusįjį Š. Š..

Iš Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK 2013 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 63 N-2280386-13 administracinio teisės pažeidimo byloje (t. 1, b.l. 21) matyti, kad Ž. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. už tai, kad jis 2012 m. birželio 14 d. apie 13.10 val. (duomenys neskelbtini), SB ,,(duomenys neskelbtini)“, užsimojęs savadarbiu būdu pagaminta mečete, vijosi Š. Š. šaukdamas: ,,Dabar aš tave tikrai užmušiu“, – šiais veiksmais rodė nepagarbą visuomenei bei trikdė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Skirta 200,00 Lt dydžio administracinė bauda.

Iš Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK KPS tyrėjos V. B. 2012-12-05 tarnybinio pranešimo (t. 1, b.l. 77) matyti, kad pagal 2011-2012 m. Asmenų pasiūlymų, prašymų ir skundų registrą Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK buvo gauta 17 nukentėjusiojo Š. Š. ir 6 nukentėjusiojo Š. Š. sutuoktinės V. Š. pareiškimai/ pranešimai bei 6 anoniminiai pareiškimai/ pranešimai iš nukentėjusiojo Š. Š. sutuoktinės V. Š. elektroninio pašto dėl kaltinamojo Ž. P. veiksmų, t.y. dėl 2011-03-12 vakaro – kaltinamasis įsibrovė į nukentėjusiojo namus ir jį sužalojo (t. 1, b.l. 78-80); dėl kaltinamojo savavaldžiavimo: 2011-08-18 užblokavo bendro naudojimo kelią, 2011-08-26 įsibrovė į nukentėjusiojo sklypą, išdaužė nukentėjusiojo sutuoktinės automobilio lango stiklą, prapjovė nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės automobilių padangas, įspėjo, kad čia dar ne pabaiga, kad jis dar neparodė visos savo jėgos (t. 1, b.l. 81-85).

Žemesnės instancijos teismas

Iš Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-05-24 nuosprendžio matyti (t. 1, b.l. 129-134, t. 2, b.l. 18-20), kad kaltinamasis Ž. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 165 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. už tai, kad jis 2011-03-13 suskaldė kieme buvusio nukentėjusiojo Š. Š. automobilio priekinį stiklą, įsibrovė į nukentėjusiojo Š. Š. gyvenamąjį namą – sodo namelį – (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), SB ,,(duomenys neskelbtini)“ (išdaužęs lauko durų langų stiklus, atsidarė duris iš vidaus durų spynoje paliktais raktais), sugadino viduje buvusį židinio įrankių rinkinį, iš pykčio ir keršto užpuolė namuose buvusį nukentėjusįjį Š. Š., smogė jam ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu ir spyrė koja į įvairias kūno vietas bei kartą dūrė virtuviniu peiliu į nukentėjusiojo kairę ranką ? nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo Š. Š. sveikatą.

Iš Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-02-13 nuosprendžio matyti (t. 1, b.l. 111-122), kad nukentėjusiojo Š. Š. sutuoktinė V. Š. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. už tai, kad ji 2011-03-12 SB ,,(duomenys neskelbtini)“ tuščiu buteliu nežymiai sutrikdė kaltinamojo Ž. P. sveikatą (sudavė į veidą) ir tuo pačiu butelius nesunkiai sutrikdė kaltinamojo Ž. P. sugyventinės L. S. sveikatą (sudavė į veidą – lūžo nosis).

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 255 str. 1 d. byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos kaltinamajame akte ir teisėjo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši imperatyvi nuostata teismų praktikoje suprantama kaip draudimas teismui išnagrinėti bylą ir priimti nuosprendį dėl tų asmenų, kurie nėra kaltinamieji, ar pripažinti juos kaltais dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių jie neperduoti teismui. Lietuvos Respublikos BPK 255 str. 2 d. nurodyta, jog kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 256 str., taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (2013-11-15 nutarimas) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (nutartis Nr. 2K-P-1-2014) praktiką asmuo gali būti nuteistas pagal baudžiamąjį įstatymą, nustatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba pagal faktines aplinkybes, kurios iš esmės skiriasi nuo kaltinime išdėstytųjų, tik esant prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo rašytiniam prašymui, apie kurį privalo būti informuotas kaltinamasis ir jo gynėjas. Kaltinamojo nusikalstama veika gali būti perkvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, iš anksto kaltinamajam apie tai nepranešus, tačiau kaltinamajam iš anksto turi būti pranešta teisiamajame posėdyje, kad kaltinamasis gali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatyti kitokie ar nauji nusikalstamos veikos požymiai ar kitos veikos kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, palyginti su nustatytosiomis kaltinamajame akte nurodytame baudžiamajame įstatyme.

Perduodant baudžiamąją bylą teismui, kaltinamajame akte Ž. P. kaltinamas tuo, kad jis 2012 m. birželio 14 d. apie 13.10 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kitų asmenų akivaizdoje, pamatęs automobiliu „VW, PASAT“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojantį nukentėjusįjį Š. Š., iš jam priklausančio automobilio „VW, TARO“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) pasiėmė ir, demonstruodamas pavojų keliantį daiktą – savadarbiu būdu pagal kai kuriuos mačečių pavyzdžius pagamintą mačetę, – žodžiais ir veiksmais grasino nukentėjusiajam Š. Š., t.y., užsimojęs mačete ir šaukdamas: ,,Dabar aš tave tikrai užmušiu“, vijosi nukentėjusįjį Š. Š., važiuojantį automobiliu, ir šaukė: ,,Dabar aš tikrai tave užmušiu“, t.y. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (t. 2, b.l. 74-79). Būtent dėl šios veikos baudžiamoji byla teisėjo nutartimi buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (t. 2, b.l. 81).

Nukentėjusysis Š. Š., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 256 str., teisiamojo posėdžio metu iki įrodymų tyrimo pradžios pateikė teismui rašytinį prašymą papildyti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą (t. 2, b.l. 88), t.y. nukentėjusysis Š. Š. prašo teismo kaltinamojo Ž. P. nusikalstamą veiką kvalifikuoti ne tik pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., bet dar ir pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir 145 str. 2 d. Nukentėjusysis Š. Š. nurodo, jog kaltinamasis Ž. P. tąkart ne tik pažeidė viešąją tvarką, bet ir grasino jį nužudyti, ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas – tai atitinka Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius. Be to, kaltinamasis Ž. P. terorizavo jį grasindamas padaryti pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką bei sistemingai jį baugino, naudodamas psichinę prievartą ? tai atitinka Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius. Nukentėjusysis Š. Š. teigia, kad kaltinamasis Ž. P. veikė tyčia, turėdamas tikslą jį nužudyti ar sužaloti, susidorojimo nukentėjusysis išvengė tik dėl to, kad turėjo galimybę pabėgti. Kartą kaltinamasis Ž. P. jau bandė jį nužudyti (2011-03-11, baudžiamoji byla Nr. PK-91-359/2011), kas rodo, jog 2012 m. birželio 14 d. grasinimas jį nužudyti galėjo būti įvykdytas. Be to, 2012 m. birželio 14 d. įvykis yra nuolatinio jo terorizavimo tąsa. Įsiteisėjus baudžiamosios bylos Nr. PK-91-359/2011 nuosprendžiui, jam nuolat grasinama įvairaus pobūdžio susidorojimu. Jis nuolat kreipiasi pagalbos į policiją: 2011-08-18 – dėl bendro naudojimo kelio užblokavimo, 2011-08-26 ir 2012-08-16 – dėl turto sugadinimo, 2011-09-23 ? dėl kaltinamojo Ž. P. savavaldžiavimo. Nukentėjusysis Š. Š. teigia, jog jis yra nuolat kaltinamojo Ž. P. terorizuojamas, o jo gyvybei gresia pavojus, t.y. Ž. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir 145 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusysis Š. Š. prašo teismo Ž. P. nuteisti ne tik pagal sunkesnį nusikaltimą, bet ir pagal faktines aplinkybes, kurios iš esmės skiriasi nuo kaltinime išdėstytųjų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu 2012-08-08 Ž. P. buvo pareikštas įtarimas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., t.y. Ž. P. buvo įtariamas tuo, kad jis 2012 m. birželio 14 d. apie 13.10 val. (duomenys neskelbtini), SB ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)gatvių sankryžoje, pamatęs automobiliu „VW, PASSAT“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojantį nukentėjusįjį Š. Š., iš jam priklausančio automobilio „VW, TARO“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) pasiėmė savadarbiu būdu pagamintą mačetę, kuria užsimojęs ir šaukdamas: ,,Dabar aš tave tikrai užmušiu“, vijosi automobiliu važiuojantį nukentėjusįjį Š. Š., grasino jį nužudyti bei sistemingai terorizuoja (t. 1, b.l. 138-139). 2012-12-05 Ž. P. įtarimas buvo patikslintas ir pareikštas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., t.y. įtariamas tuo, kad jis 2012 m. birželio 14 d. apie 13.10 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), SB ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)gatvių sankryžoje, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kitų asmenų akivaizdoje, pamatęs automobiliu „VW, PASSAT“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojantį nukentėjusįjį Š. Š., iš jam priklausančio automobilio „VW, TARO“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) pasiėmė savadarbiu būdu pagamintą mačetę, kuria užsimojęs vijosi nukentėjusįjį Š. Š. važiuojantį automobiliu ir šaukė grasindamas: ,,Dabar aš tave tikrai užmušiu“ (t. 1, b.l. 144-145). 2013-06-12 Ž. P. įtarimas dar kartą buvo patikslintas ? pareikštas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., t.y. Ž. P. buvo įtariamas tuo, kad jis 2012 m. birželio 14 d. apie 13.10 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), SB ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)gatvių sankryžoje, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kitų asmenų akivaizdoje, pamatęs automobiliu „VW, PASSAT“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojantį nukentėjusįjį Š. Š., iš jam priklausančio automobilio „VW, TARO“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) pasiėmė ir, demonstruodamas pavojų keliantį daiktą – savadarbiu būdu pagal kai kuriuos mačečių pavyzdžius pagamintą mačetę – žodžiais ir veiksmais grasino nukentėjusiajam Š. Š., tai yra užsimojęs mačetę ir šaukdamas: ? ,,Dabar aš tave tikrai užmušiu“, vijosi nukentėjusįjį važiuojanti automobiliu ir šaukė: ,,Dabar aš tikrai tave užmušiu“ (t. 1, b.l. 1-2).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai, kurie privalo būti įrodyti bei pagrįsti bylos duomenimis, – tai veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai. Šios nusikalstamos veikos padarymo vieta – vieša vieta, t.y. erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai ? veikos (veiksmų) pobūdis: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ (Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2000) žodį „įžūlus“ aiškina kaip „akiplėšiškas, šiurkštus“. Lietuvos teismų praktikoje įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-122/2008, Nr. 2K-412/2009 ir Nr. 2K-587/2007). Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-369/2012 ir Nr. 2K-429/2012). Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, t.y. būtinos pasekmės ? nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-397/2005 ir Nr. 2K-34/2008). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-397/2005, Nr. 2K-243/2006, Nr. 2K-248/2008, Nr. 2K-412/2009, Nr. 2K-563/2009, Nr. 2K-447/2010, Nr. 2K–513/2010, kt.). Pažymėtina, kad Lietuvos teismų praktikoje asmens įžūlus elgesys kilęs dėl tarpusavio ginčo, nesutarimų ar kitokių priešiškų asmeninių santykių negali būti kvalifikuojamas viešosios tvarkos pažeidimu. Tačiau asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada neigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Pavyzdžiui, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-126/2006), t.y. nors nusikaltimo padarymo motyvas neįtakoja padarytos veikos kvalifikavimo, viešosios tvarkos pažeidimas gali būti padaromas ir asmeniniais motyvais, tačiau būtina nustatyti, kad veika padaryta pažeidžiant viešąją rimtį ar tvarką ir dėl veikos kilo Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatyti padariniai – buvo sutrikdyta viešoji tvarka ar visuomenės rimtis.

Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę už grasinimą nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal įstatymą grasinimas turi būti toks, kad nukentėjusysis jį suvoktų kaip realų pavojų jo gyvybei ar sveikatai. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-26/2010).

Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už žmogaus terorizavimą, pasireiškiantį grasinimu susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingu bauginimu naudojant psichinę prievartą. Šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia žmogaus bauginimu. Terorizuojant asmenį ar jį sistemingai bauginant nukentėjusysis yra nuolatinėje baimės, netikrumo būsenoje, nes kyla realus pavojus jo gyvybei, sveikatai ar turtui. Šiuo atveju būtinas veiksmų sistemiškumas, tie veiksmai turi būti atlikti per palyginti trumpą laiką, vėlesni veiksmai turi būti susiję su ankstesniaisiais, o ne atsitiktiniai veiksmai. Sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą teismų praktikoje suprantamas ir aiškinamas ne mažiau kaip tris kartus pasikartojantys, atviri ar anonimiški įvairūs grasinimai siekiant sukelti stresą, nerimą, baimę žmogui. Inkriminuojant sistemingo bauginimo požymį, būtina aiškiai ir konkrečiai nustatyti bei aprašyti aplinkybes, kuriomis buvo grasinama, kaip reiškėsi grasinimai ir sistemingumas. Šio kvalifikuojančio požymio nustatymui nepakanka įvardyti tik tai, kiek kartų, nukentėjusiojo manymu, buvo grasinama, reikia tuos grasinimus konkrečiai apibūdinti ir nurodyti jų aplinkybes, t.y. visais atvejais byloje turi būti įrodytos įvykio aplinkybės: laikas, vieta, būdas, įrankiai ir priemones, padariniai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-586/2011).

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų įrodymų visumą: duotus kaltinamojo Ž. P., nukentėjusiojo Š. Š., liudytojų L. S., mažametės E. P., V. Š., A.V. B., K.D. B. ir A.A. H. paaiškinimus bei rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis Ž. P. 2012 m. birželio 14 d. apie 13.10 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje ((duomenys neskelbtini)), kitų asmenų akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas pavojų keliantį daiktą, žodžiais ir veiksmais grasino nužudyti nukentėjusįjį Š. Š.: užsimojo savadarbiu būdu pagal kai kuriuos mačečių pavyzdžius pagaminta mačete ir, šaukdamas: ,,Dabar aš tave tikrai užmušiu“, vijosi automobiliu važiuojantį nukentėjusįjį Š. Š., – taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Ši kaltinamojo Ž. P. 2012 m. birželio 14 d. veika kvalifikuotina tik pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas).

Lietuvos teismų praktikoje, kai viešosios tvarkos pažeidimas susijęs su fizinio smurto naudojimu, grasinimu, turto sunaikinimu ar sugadinimu, veika kvalifikuojama taip – jeigu veika turi nusikaltimo, baudžiamo griežčiau nei viešosios tvarkos pažeidimas, požymių, šis nusikaltimas inkriminuotinas kartu su viešosios tvarkos pažeidimu. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. apima Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., todėl Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. atskirai neinkriminuotinas, priešingai yra su Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-652/2007 ir Nr. 2K-122/2008).

Nors kaltinamasis Ž. P. pripažindamas, jog 2012 m. birželio 14 d. viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje apsižodžiavo su nukentėjusiuoju Š. Š. ir užsimojo savadarbe mečete nukentėjusiajam, neigia nukentėjusiajam Š. Š. grasinęs ir nukentėjusįjį vijęsis, tačiau visi šie kaltinamojo neigimai yra paneigti baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtais įrodymais – nustatytais faktais.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus apklaustų asmenų parodymus: kaltinamojo Ž. P. (iš pat pradžių jis nukentėjusiojo Š. Š. paklausė, ką jis čia išdarinėja, tačiau nukentėjusysis jį pasiuntė. Žodis po žodžio ir jis, laikydamas rankoje dovanotą savadarbę mečetę, užsimojo ja, gal ir pasakė kokį nereikalingą žodį nukentėjusiajam. Iš pykčio, keikdamasis, jis užsimojo mečete vieną kartą, norėdamas pagąsdinti nukentėjusįjį Š. Š., kad šis kuo greičiau nuo jų nuvažiuotų. Mečetė nuo rankenos platėja, ji skirta miško darbams, ja galima sužaloti žmogų. Kiekvienas žmogus sureaguotų į užsimojimą tokiu daiktu – bėgtų ar gintųsi. Tąkart jis, užsimojęs mečete ir keikdamasis, bėgo link nukentėjusiojo Š. Š. automobilio, tiksliau – žengė kelis, tris-keturis, sparčius žingsnius), nukentėjusiojo Š. Š. (kaltinamasis Ž. P. išsitraukė mečetę, užsimojo ja, pasakė: ,,Dabar aš tave tikrai užmušiu“ ir ėmė bėgti link jo. Atsisukęs, jis pamatė, kad kaltinamasis Ž. P. stovi prie jo automobilio, iš galo. Tada jis, išsigandęs, nedelsiant įmynė greičio pedalą ir dideliu garsu važiavo namo, o kaltinamasis jį vijosi. Kadangi automobilio langai buvo atidaryti, tai kaltinamasis Ž. P. galėjo jį mečete sužaloti ir net išsitraukti jį iš automobilio į lauką. Jo sklypas nuo kaltinamojo sklypo yra penktas, reikia pravažiuoti keturis sklypus. Kaltinamasis Ž. P. jį su mečete rankoje vijosi (duomenys neskelbtini)gatve iki sklypų vidurio. Dėl patirto streso jam kelias valandas drebėjo kojos ir rankos), liudytojos L. S. (kaltinamasis Ž. P. savadarbe mečete užsimojo, pasakė nukentėjusiajam: „ O dabar tau bus“, ir pavijo nukentėjusiojo automobilį, nukentėjusysis nuvažiavo. Mečetė skirta medžiams genėti, kapoti šakas), mažametės liudytojos E. P. (tėtis – kaltinamasis Ž. P. – nukentėjusiajam Š. Š. garsiai kažką negražiai pasakė. Ji išsigando, kad tėtis ir Š. gali susimušti. Tada tėtis priėjo prie Š. automobilio su tuo savo peiliu ir jį vijo. Truputį pabėgo dviem rankom nešdamas peilį. Ar jis ką nors sakė, nežino. Jai buvo baisu ir ji nubėgo į kiemą), liudytojos V. Š. (ji ravėjo netoli namų esančio keliuko, kai išgirdo didesniu greičiu nei įprastai automobiliu parvažiuojantį sutuoktinį nukentėjusįjį Š. Š., atsisuko ir pamatė, kad paskui sutuoktinio automobilį rankoje turėdamas kažką iš metalo blizgančio bėga kaltinamasis Ž. P.. Kaltinamasis pusiaukelėje apsisuko, ties trečiu namu, tarp kaltinamojo ir jų namų yra keturi namai, apie 100 m, ir nuėjo. Sutuoktinis jai sakė, kad kaltinamasis jį užpuolė su kardu, sakė, kad nužudys, keikėsi ir vijosi), liudytojo A.V. B. (jis išgirdo greitą automobilio atvažiavimą ir nusistebėjo, kad žentas – nukentėjusysis Š. Š. taip laksto. Grįžęs, žentas jam pasakė, kad kaltinamasis Ž. P., sodo kaimynas, gyvena už kokių 100 m, jį užpuolė su mečete. Iš pat pradžių jis nepatikėjo, kad žentą užpuolė su kardu, tačiau žentas iš karto nuėjo pranešti policijai. Visi susinervino ir jis su sutuoktine išvažiavo), liudytojos K.D. B. (žentas – nukentėjusysis Š. Š. – grįžo su triukšmu – ji girdėjo, kad visi garsiai kažką aiškinosi. Ji nuėjo pažiūrėti ir pamatė susinervinusį žentą, pasakojantį, kad jį puolė kaltinamasis Ž. P. su kardu ir vijosi. Žentas iš karto skambino policijai. Ji tokio susinervinusio: įraudusio ir garsiai kalbančio, žento nebuvo mačiusi) ir liudytojo A.A. H. (jis ravėjo daržą, kaltinamasis Ž. P. buvo prie garažo, savo automobilio, nukentėjusysis Š. Š. automobiliu važiavo namo, o kaltinamojo Ž. P. sugyventinė užpuolė nukentėjusįjį Š. Š. necenzūriniais žodžiais. Nukentėjusiojo Š. Š. automobilis užgeso jau (duomenys neskelbtini)gatvėje, pavažiavus 10-15 m. Netikėtai kaltinamasis Ž. P. iš automobilio stvėrė kardą, įsiutęs išbėgo su kardu/ mečete, ilgu ir plačiu peiliu, iš kiemo į viešą erdvę. Kaltinamasis Ž. P. lėkė tekinas, dideliais žingsniais ir šaukė: „Užmušiu“, keikėsi. Jeigu nukentėjusysis Š. Š. nebūtų užvedęs automobilio, kaltinamasis Ž. P. būtų jį nužudęs arba stipriai sužalojęs. Kaltinamasis Ž. P. vijosi nukentėjusiojo Š. Š. automobilį, bėgo tekinas, prabėgo jo sklypą, buvo išbėgęs apie 30-50 m iš savo kiemo), bei rašytinius įrodymus (t. 1, b.l. 1, 33-40, 43, 51-(duomenys neskelbtini), 57-58, 94-96, 100-103, 1(duomenys neskelbtini)-157), teismas daro išvadą, jog vis tik kaltinamasis Ž. P. 2012 m. birželio 14 d. viešoje vietoje – sodininkų bendrijoje – kitų asmenų akivaizdoje žodžiais ir veiksmais grasino nužudyti nukentėjusįjį Š. Š., elgdamasis įžūliai: užsimojo savadarbiu būdu pagal kai kuriuos mačečių pavyzdžius pagaminta gana įspūdingo dydžio mačete (t. 1, b.l. 36-40, 43) (suprasdamas šio daikto pavojingumą – ja galima sužaloti žmogų, daromą įspūdį – kiekvienas žmogus sureaguotų į užsimojimą tokiu daiktu – bėgtų ar gintųsi), ir, šaukdamas: ,,Dabar aš tave tikrai užmušiu“, vijosi automobiliu važiuojantį nukentėjusįjį Š. Š., – taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką (išgąsdino nukentėjusįjį Š. Š. ir mažametę E. P., privertė juos sprukti, atitraukė nuo darbo (ravėjimo) V. Š. ir A.A. H., sutrikdė A.Vlado ir K.D. B. poilsį sode, dėl ko jie išvyko anksčiau nei planavo, šokiravo visus šiuos nurodytus asmenis. Įvykį matė ir kaltinamojo Ž. P. sugyventinė L. S.). Toks kaltinamojo Ž. P. elgesys nepriimtinas ir priešiškas nusistovėjusioms elgesio taisyklėms visuomenėje. Pats kaltinamasis Ž. P. nurodė, jog iš pykčio, užsimojęs mečete, norėjo pagąsdinti nukentėjusįjį Š. Š. ir kiekvienas žmogus sureaguotų į užsimojimą tokiu daiktu – bėgtų ar gintųsi, t.y. kaltinamasis Ž. P., užsimojęs mečete, šaukdamas: ,,Dabar aš tave tikrai užmušiu“ ir vydamasis automobiliu važiuojantį nukentėjusįjį Š. Š., suprato, jog grasinimą nužudyti išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Nagrinėjamu atveju grasinimas buvo efektyvus ir paveikė nukentėjusiojo Š. Š. psichinę būseną. Nukentėjusysis Š. Š. išsigando, pamatęs jį besivejantį kaltinamąjį Ž. P. su mečete rankoje ir šaukiantį: ,,Dabar aš tave tikrai užmušiu“, patikėjo kaltinamuoju Ž. P., jog gali būti nužudytas, grasinimą suvokė kaip realų pavojų savo gyvybei ir turėjo tam pagrindo, nes kaltinamasis Ž. P. kartą – 2011-03-13 – iš pykčio ir keršto užpuolė namuose buvusį nukentėjusįjį Š. Š. ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą – smogė jam ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu ir spyrė koja į įvairias kūno vietas bei kartą dūrė virtuviniu peiliu į nukentėjusiojo kairę ranką (t. 1, b.l. 129-134, t. 2, b.l. 18-20). Nukentėjusysis Š. Š. patyrė psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, nerimą, stresą, kas patvirtina grasinimo realumą. Teismas tiki nurodytais kaltinamojo Ž. P., nukentėjusiojo Š. Š., liudytojų L. S., mažametės E. P., V. Š., A.V. B., K.D. B. ir A.A. H. paaiškinimais, nes jie neprieštarauja nei tarpusavyje, nei kitiems bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtiems įrodymams.

Žemesnės instancijos teismas

Nors kaltinamojo Ž. P. 2012 m. birželio 14 d. įžūlus elgesys kilo dėl priešiškų asmeninių santykių su nukentėjusiuoju Š. Š., tačiau savo asmeniniams santykiams spręsti kaltinamasis Ž. P. pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, todėl jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK 2013 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 63 N-2280386-13 administracinio teisės pažeidimo byloje (t. 1, b.l. 21) Ž. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. už tai, kad jis 2012 m. birželio 14 d. apie 13.10 val. (duomenys neskelbtini), SB ,,(duomenys neskelbtini)“, užsimojęs savadarbiu būdu pagaminta mečete, vijosi Š. Š. šaukdamas: ,,Dabar aš tave tikrai užmušiu“, – šiais veiksmais rodė nepagarbą visuomenei bei trikdė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, jam skirta 200,00 Lt dydžio administracinė bauda, t.y. iš esmės už tą pačią priešingą teisei veiką.

Draudimą antrą kartą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 5 d., Lietuvos Respublikos BK 2 str. 6 d., taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 str. – niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką šios nuostatos tikslas yra uždrausti ne tik nubaudimą už tą pačią veiką, dėl kurios baudžiamasis procesas buvo pabaigtas galutiniu sprendimu, bet ir baudžiamojo proceso dėl tokios veikos pakartojimą apskritai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Europos Žmogaus Teisių praktikoje pripažįstama, kad administracinės teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, jog sutaptų bent vienas esminių veikos požymių (Gradinger v. Austria, no. 15963/90, judgement of 23 October 1995; Franz Fisher v. Austria, no. 37950/97, judgement of 29 May 2001). Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžioji kolegija 2009 m. vasario 10 d. sprendime byloje S. Z. prieš Rusiją pateikė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 4 straipsnyje įtvirtintos non bis in idem taisyklės turinio aiškinimą bei atskleidė administracinės ir baudžiamosios atsakomybės santykį minėto principo kontekste. Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, jog dvigubo baudimo draudimo principas turi būti aiškinamas kaip žmogaus persekiojimas ar teisminio proceso dėl antro pažeidimo draudimas, jei persekiojimas arba teisminis procesas pradedamas dėl tų pačių faktų, kurie buvo asmens patraukimo atsakomybėn pagal pirmąjį pažeidimą pagrindas, arba jeigu faktinės pirmojo pažeidimo aplinkybės iš esmės yra identiškos arba labai panašios į antrojo pažeidimo faktines aplinkybes. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra konstatavęs, kad faktas, jog asmuo jau buvo nubaustas administracine tvarka už veiką, kurios atskiras požymis sutampa su inkriminuojama nusikalstama veika, netraktuotinas kaip besąlygiškas pagrindas nutraukti baudžiamąją bylą. 2004 m. rugsėjo 30 d. sprendimu dėl priimtinumo byloje Falkner prieš Austriją (Falkner v. Austria, no. 60(duomenys neskelbtini)/02, decision of 30 September 2004) Europos Žmogaus Teisių Teismas atmetė skundą dėl non bis in idem principo pažeidimo kaip aiškiai nepagrįstą. Tokį sprendimą nulėmė tai, kad po Gradinger prieš Austriją bylos Austrijos Respublikos Kelių eismo akte buvo įtvirtinta nuostata, pagal kurią už administracinį teisės pažeidimą nėra persekiojama, jeigu jis grindžiamas faktais, kvalifikuotinais kaip vien tik bendrosios kompetencijos teismų kompetencijai priklausanti veika (nuostata, iš esmės analogiška Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. 2 d. įtvirtintai taisyklei). Taigi pakeitus Austrijos Respublikos įstatymus, neatsargus sveikatos sutrikdymas ar gyvybės atėmimas, padarytas vairuojant apsvaigus nuo alkoholio, nebegali užtraukti administracinio nubaudimo už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio ir gali būti nagrinėjamas tik bendrosios kompetencijos teismo. Nustačius, kad pareiškėjai Falkner ankstesnis administracinis procesas buvo anuliuotas, o sumokėta bauda gražinta, konstatuota, jog non bis in idem principas nėra pažeistas. Panašios pozicijos Europos Žmogaus Teisių Teismas laikėsi ir 2006 m. gruodžio 5 d. sprendime dėl priimtinumo byloje Ščiukina prieš Lietuvą (Ščiukina v. Lithuania, no. 19251/02, decision of 5 December 2006). Pareiškėjos skundas nebuvo patenkintas nustačius, kad jos byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino dvigubo nubaudimo faktą, nurodęs, jog jai paskirta administracinė nuobauda gali būti panaikinama atnaujinus administracinį procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-863/2001).

Vertinant kaltinamojo Ž. P. 2012 m. birželio 14 d. veiką, atribojant baudžiamąją ir administracinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas) ar Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. (nedidelis chuliganizmas), atsižvelgtina ne tik į Lietuvos Respublikos BK ir Lietuvos Respublikos ATPK atitinkamų straipsnių tekstus, bet ir Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. 2 d. nuostatą – padarytos veikos pobūdį, kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, nukentėjusiųjų asmenybę, jų skaičių, viešosios vietos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-178/2005). Nagrinėjamu atveju, kaltinamojo Ž. P. 2012 m. birželio 14 d. veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo, o ne Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius, nes akivaizdžiai viršija Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. sudėtį (nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį).

Tokiu atveju, siekiant išvengti non bis in idem principo pažeidimo, įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, inicijuotinas nurodytos administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimas Lietuvos Respublikos ATPK 23-2 skirsnio nustatyta tvarka.

Nukentėjusysis Š. Š. prašo teismo kaltinamojo Ž. P. 2012 m. birželio 14 d. nusikalstamą veiką kvalifikuoti ir pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., nes kaltinamasis Ž. P. terorizavo jį grasindamas padaryti pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką bei sistemingai jį baugino, naudodamas psichinę prievartą. Nukentėjusysis Š. Š. teigia, kad kaltinamojo Ž. P. 2012 m. birželio 14 d. nusikalstama veika yra nuolatinio jo terorizavimo tąsa: kaltinamasis Ž. P. 2011-03-11 jau bandė jį nužudyti (baudžiamoji byla Nr. PK-91-359/2011), po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo nuolat grasinama įvairaus pobūdžio susidorojimu, dėl ko jis nuolat kreipiasi pagalbos į policiją: 2011-08-18 – dėl bendro naudojimo kelio užblokavimo, 2011-08-26 ir 2012-08-16 – dėl turto sugadinimo, 2011-09-23 ? dėl kaltinamojo Ž. P. savavaldžiavimo.

Nors pagal 2011-2012 m. Asmenų pasiūlymų, prašymų ir skundų registrą (t. 1, b.l. 77) Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK buvo gauta 17 nukentėjusiojo Š. Š. ir 6 nukentėjusiojo Š. Š. sutuoktinės V. Š. pareiškimai/ pranešimai bei 6 anoniminiai pareiškimai/ pranešimai iš nukentėjusiojo Š. Š. sutuoktinės V. Š. elektroninio pašto dėl kaltinamojo Ž. P. veiksmų, t.y. dėl 2011-03-12 vakaro – kaltinamasis įsibrovė į nukentėjusiojo namus ir jį sužalojo (t. 1, b.l. 78-80); dėl kaltinamojo savavaldžiavimo: 2011-08-18 užblokavo bendro naudojimo kelią, 2011-08-26 įsibrovė į nukentėjusiojo sklypą, išdaužė nukentėjusiojo sutuoktinės automobilio lango stiklą, prapjovė nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės automobilių padangas, įspėjo, kad čia dar ne pabaiga, kad jis dar neparodė visos savo jėgos (t. 1, b.l. 81-85), tačiau teismui nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys nukentėjusiojo Š. Š. teiginius, kad, reaguojant į jo ir jo sutuoktinės nurodytus skundus, kaltinamasis buvo nubaustas teisės aktų nustatyta tvarka (t. 2, b.l. 11, 13-20, 25-26, 32-50, 58), išskyrus Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-05-24 nuosprendį (t. 1, b.l. 129-134, t. 2, b.l. 18-20), kuriuo kaltinamasis Ž. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 165 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. – suskaldė kieme buvusio nukentėjusiojo Š. Š. automobilio priekinį stiklą, įsibrovė į nukentėjusiojo Š. Š. gyvenamąjį namą – sodo namelį – (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), SB ,,(duomenys neskelbtini)“ (išdaužęs lauko durų langų stiklus, atsidarė duris iš vidaus durų spynoje paliktais raktais), sugadino viduje buvusį židinio įrankių rinkinį, iš pykčio ir keršto užpuolė namuose buvusį nukentėjusįjį Š. Š. ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą – smogė jam ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu ir spyrė koja į įvairias kūno vietas bei kartą dūrė virtuviniu peiliu į nukentėjusiojo kairę ranką. Be to, įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų įrodymų visumą: duotus kaltinamojo Ž. P., nukentėjusiojo Š. Š., liudytojų L. S., mažametės E. P., V. Š. ir A.A. H. paaiškinimus bei rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad 2012 m. birželio 14 d. kaltinamasis Ž. P. nusikalstamą veiką padarė staiga, iš anksto neplanavęs, pačiam nukentėjusiajam Š. Š. važiuojant automobiliu pro šalį, galimai filmuojant kaltinamąjį ir jo šeimą bei barantis su jais. Dėl šių priežasčių kaltinamasis Ž. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. išteisintinas, nes nepadaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam Ž. P., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis Ž. P. padarė nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 11 str. 3 d.), kad kaltinamojo Ž. P. nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo Š. Š. elgesys (važiuodamas pro šalį automobiliu, imitavo kaltinamojo ir jo šeimos filmavimą judriojo ryšio telefonu bei apsižodžiavo su kaltinamuoju) – kas pripažintina kaltinamojo Ž. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 6 p.), kad nenustatyta kaltinamojo Ž. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių (Lietuvos Respublikos BK 60 str.). Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis Ž. P. anksčiau yra teistas keturis kartus, nusikaltimą padarė būdamas teistas tris kartus, atlikęs bausmę, tačiau neišnykus teistumui, po šio nusikaltimo ir vėl padarė nusikalstamą veiką (t. 2, b.l. 11, 13-20, 25-26, 58). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis Ž. P. ne kartą baustas administracine tvarka, nusikaltimą padarė turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų, administracinius teisės pažeidimus darė ir po šio nusikaltimo, taip pat net ir laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu, šiuo metu turi galiojančią administracinę nuobaudą (t. 2, b.l. 32-50). Kaltinamasis Ž. P. niekur nedirba ir nedirbo nusikaltimo padarymo metu, šiuo metu registruotas Lietuvos darbo biržoje (t. 2, b.l. 51-53, 56, 58). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Rumšiškių seniūnija nusiskundimų dėl kaltinamojo Ž. P. elgesio nėra gavusi (t. 2, b.l. (duomenys neskelbtini)). Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyrius nurodė, jog kaltinamasis Ž. P. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu lankosi smurtinį elgesį keičiančiose programose, pagal OASys metodiką kaltinamojo Ž. P. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema (t. 2, b.l. 58). Šiuo metu kaltinamasis Ž. P. augina mažametę dukrą (t. 2, b.l. 8-10).

Atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam Ž. P. skirtina mažesnio negu vidutinio dydžio Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas (Lietuvos Respublikos BK 61 str., 48 str., 50 str.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., šiuo nuosprendžiu kaltinamajam Ž. P. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė bendrintina su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-02-08 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, iš dalies jas sudedant, ir kaltinamajam Ž. P. skirtina galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam Ž. P. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d.). Atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kaltinamajam Ž. P. skirtinas įpareigojimas – be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 8 p., 67 str. 2 d. 9 p.).

Nukentėjusysis Š. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 20000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 69-70, 74) ir paaiškino, kad tokios sumos verta jo dėl kaltinamojo Ž. P. prarasta sveikata, nuo pat 2009 m., patirti jo išgyvenimai ir nepatogumai. Dėl kaltinamojo Ž. P. neteisėtų veiksmų jam diagnozuotas stresas, II tipo cukrinis diabetas, diabetinė retinopatija (jos galima pasekmė ? apakimas), hipertenzinė kardiopatija, t.y. jam depresija, pakilo kraujo spaudimas, jis nuolat vartoja vaistus, atsirado nemiga. Kaltinamojo Ž. P. sukeltas stresas 2012 m. birželio 14 d. sukėlė širdies ligas. Be to, pašlijo jo reputacija – dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų jis negalėjo nuvykti į iš anksto suplanuotus susitikimus ir įvykdyti sudarytus sandorius, įgijo nepatikimo kliento statusą, nukentėjo finansiškai. Prašoma priteisti pinigų suma reikalinga sveikatai palaikyti, vaistams įsigyti. Pavyzdžiui, 2013 m. gydytojų paslaugoms ir vaistams jis išleido 952,00 Lt. Jei jis gyvens iki 67,5 m. (vidutinis vyrų amžius Lietuvoje), tai pagal 2013 m. kainas gydytojų paslaugoms ir vaistams jam reikės 23800,00 Lt (t. 2, b.l. 94, 123). Paklaustas nukentėjusysis Š. Š. teisiamojo posėdžio metu atsakė, kad jo turtinė padėtis yra gera, turi butą Kaune, verslą, valdomos piniginės lėšos– virš 400000,00 Lt.

Iš nukentėjusiojo Š. Š. medicininių dokumentų 2013-07-23 išrašo (t. 2, b.l. 95) matyti, kad nukentėjusiajam diagnozuota: stresas, II tipo cukrinis diabetas, diabetinė retinopatija, hipertenzinė kardiopatija ir I laipsnio nutukimas. Kada nukentėjusiajam šios diagnozės nustatytos, nenurodyta.

Pažymėtina, kad kaltinamasis Ž. P. pripažintinas kaltu tik dėl 2012 m. birželio 14 d. padarytos nusikalstamos veikos.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą, kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitą, teismo įvertintą pinigais. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti kaltinamąjį ar pagerinti nukentėjusiojo turtinę padėtį, bet kompensuoti nukentėjusiajam dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtas fizines ir dvasines kančias. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.), todėl, pripažinus Ž. P. kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, yra pagrindas tenkinti nukentėjusiojo Š. Š. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra nusikalstamos veikos pasekmės ir dėl to patirti išgyvenimai. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad kaltinamasis Ž. P. 2012 m. birželio 14 d. viešoje vietoje – gyvenamojo SB ,,(duomenys neskelbtini)“ – pažįstamų asmenų akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas pavojų keliantį daiktą, žodžiais ir veiksmais grasino nužudyti nukentėjusįjį Š. Š.: užsimojo savadarbiu būdu pagal kai kuriuos mačečių pavyzdžius pagaminta mačete ir, šaukdamas: ,,Dabar aš tave tikrai užmušiu“, vijosi automobiliu važiuojantį nukentėjusįjį Š. Š., – taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nukentėjusysis Š. Š. išsigando ir patyrė stresą, dėl ko įprastai pablogėja sveikata. Be to, nukentėjusysis Š. Š. buvo žeminamas kitų asmenų akivaizdoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamojo Ž. P. nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo Š. Š. elgesys. Pažymėtina, kad nukentėjusysis Š. Š. nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jo reputacijos pablogėjimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į kaltinamojo Ž. P. ir nukentėjusiojo Š. Š. turtinę padėtį, taip pat į tai, kad bet kokia nusikalstama veika visada asmenims sukelia neigiamus emocinius išgyvenimus, kas savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo Š. Š. prašoma priteisti suma neproporcinga patirtoms kaltinamojo Ž. P. 2012 m. birželio 14 d. nusikalstama veika padarytoms pasekmėms, dvasiniams nukentėjusiojo išgyvenimams, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ir siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, nukentėjusiajam Š. Š. priteistinas 1000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimas (Lietuvos Respublikos CK 6.263 str.).

Atsižvelgiant į liudytojo A.A. H. teisiamojo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog Ž. P. 2012-2013 m. elgesys liudytojo A.A. H. atžvilgiu gali turėti Lietuvos Respublikos BK 233 str. numatytos nusikalstamos veikos (poveikis liudytojui, nukentėjusiam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui) požymių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 257 str. nuostatomis, jei bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad gali būti padaryta nusikalstama veika, apie tai informuojamas prokuroras.

Nusikalstamos veikos įrankis – iš Ž. P. paimta savadarbė mečetė, kuria buvo grasinama nukentėjusiajam Š. Š., ne konfiskuotina, nes menkavertė, o perduotina Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Lietuvos Respublikos BK (duomenys neskelbtini) str. ir Lietuvos Respublikos BPK 94 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d. ir 5 d., teismas

nusprendžia:

Ž. P., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti jam bausmę – 11 (vienuolika) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., prie Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-02-08 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ? 1 m. laisvės atėmimo ? iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – 8 mėn. laisvės atėmimo ? ir Ž. P. skirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus ir 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką kaltinamajam Ž. P. įskaityti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-02-08 nuosprendžiu atliktos bausmės dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir skirti Ž. P. per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką įpareigojimą – be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, ir baudžiamojo poveikio priemonę – per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Ž. P. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki probacijos vykdymo pradžios, o pradėjus probacijos vykdymą, ją panaikinti.

Priteisti iš Ž. P. 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo Š. Š..

Ž. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pranešti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiajam prokurorui, jog Ž. P. 2012-2013 m. gali būti padarę Lietuvos Respublikos BK 233 str. numatytą nusikalstamą veiką – poveikį liudytojui A.A. H..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti turintį reikšmės daiktą – iš Ž. P. paimtą savadarbę mečetę – perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Joana Kvaselytė