Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Ernesto Spruogio,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. V. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja R. V. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2018-07-25 sprendimą Nr. 1SS-1502-(7.5.) ir įpareigoti atsakovę A. V. (A. V.) skirtus ir naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus (apie 0,20 ha) prie namų valdos, suprojektuotus kitiems asmenims Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Didžiosios Riešės kadastro vietovės rengiamame Žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme netvirtinti.

Skunde paaiškina, kad pareiškėja yra A. V. (mirusio 2010-05-03) teisių perėmėja). A. V. tuometės Riešės apylinkės tarybos 1991-10-02 VI sesijos sprendimu buvo skirtas 2 ha asmeninio ūkio žemės sklypas, kuris buvo naudojamas nuo skyrimo iki pat A. V. mirties, naudojamas ir dabar. A. V. nuo 2004-03-15 įregistravo žemės ūkio ir kaimo valdą, deklaravo pasėlius asmeninio ūkio žemės sklype.

Pareiškėja, sužinojusi, kad parengtame Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Didžiosios Riešės kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme A. V. pagal išvadą negali būti suprojektuoti sklypai, nes nėra laisvos žemės, pateikė skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui (toliau – NŽT Vilniaus rajono skyrius). Skunde nurodė, kad esant asmeninio ūkio naudotojui, A. V. vardu sklypai turėjo būti projektuojami VII eiliškumo grupėje, ir prašė A. V. asmeniniam ūkiui skirtą žemės sklypą ar sklypus gauti prie namų valdos, o tuo atveju jei nėra galimybės šiuos sklypus projektuoti mirusio A. V. nuosavybės teisių atkūrimui iki projekto papildymo, prašė pavesti NŽT Vilniaus rajono skyriui naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus projektuoti kitame projekto papildymo etape kartu su namų valdos žemės sklypu. NŽT Vilniaus rajono skyriui nepateikus atsakymo, kreipėsi į NŽT.

Teismui skundžiamu NŽT 2018-07-25 sprendimu Nr. 1SS-1502-(7.5.) pareiškėjos skundas netenkintas, nurodant, kad nuosavybės teisės į likusį buvusios savininkės J. V. iki nacionalizacijos turėtos žemės plotą gali būti atkurtos perduodant nuosavybėn neatlygintinai naudojamą namų valdos žemės sklypą, o už likusį plotą – lygiavertį turėtam žemės sklypą pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą.

Pareiškėja pažymi, kad NŽT argumentas, kad prie skundo pateiktoje žemėlapio ištraukoje parodytus plotus A. V. valdė nuosavybės teisėmis yra visiškai nepagrįsta, nes šiuos asmeninio ūkio žemės sklypus A. V. naudojo nuo 1992 m., deklaravo nuo 2004 m., o sprendimas atkurti nuosavybės teises į P. V. žemę buvo priimtas vėliau (2009 m.), asmeninio ūkio žemė ir namų valda buvo įskaityta į natūra grąžinamą P. V. žemę. Panaikinus šiuos sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nuosavybės teisių atkūrimas į naudotą asmeninio ūkio žemę ir namų valdą turėjo būti tęsiamas mirusio A. V. vardu į buvusios savininkės J. V. turėtą žemę, dėl kurios parengta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio suteikimo neatlygintinai. Todėl A. V., o dabar pareiškėjos naudojamo asmeninio ūkio vietoje prie namų valdos visiškai nepagrįstai suprojektuotas žemės sklypas kitiems asmenims.

Atsakovė NŽT su pareiškėjos skundu nesutinka ir mano, kad jis nepagrįstas, todėl neturėtų būti tenkinamas. Atsiliepime į skundą (b. l. 47–53) nurodo, kad pareiškėja norimą privatizuoti asmeninio ūkio žemę sieja su žemės sklypais, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurie Vilniaus apskrities viršininko 2008-10-31 sprendimu Nr. 2.5-41-28668 buvo neteisėtai suteikti A. V., vėliau Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-14 nutartimi Nr. 2A-723/2017 grąžinti Lietuvos valstybei, NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016-07-14 sprendimu Nr. 48SK-2033-(14.48.111.) ir 2017-06-21 sprendimu Nr. 48SK-1869-(14.48.111.) išformuoti ir išregistruoti. Buvusio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribose yra pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais.

Atsiliepime pažymima, kad nei pareiškėja, nei jos vyras A. V., niekada atsakovei nėra teikę prašymo suprojektuoti, leisti privatizuoti, įskaityti atkuriant nuosavybės teises 2 ha ploto A. V. skirtus asmeninio ūkio žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kaime. Taip pat nėra pateikusi dokumentų, kad naudojo asmeninio ūkio žemę, kad už ją būtų sumokėtos įmokos. Nei pareiškėja, nei jos sutuoktinis nebuvo traukiami į pretendentų sąrašus nurodant VII eiliškumo grupę. Taip pat nurodo, kad pareiškėjai Vilniaus apskrities viršininko 1999-07-30 sprendimu Nr. 41-7313 pilnai atkurtos nuosavybės tesiės į suteikiant natūra 2,92 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime už Z. M. 2,92 ha turėtą žemę. A. V. už J. V. turėtą 3,83 ha turėtos žemės nuosavybės teisės atkurtos Vilniaus apskrities viršininko 2007-12-10 sprendimu Nr. 2.5-41-26866 suteikiant natūra žemės sklypą proj. Nr. 610-4 (3,10 ha (duomenys neskelbtini)) ir NŽT 2014-11-21 sprendimu NR. 48S-1087 suteikiant neatlygintinai žemės sklypus proj. Nr. 823-1, 823-2, 823-3 (3,10 ha (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose (duomenys neskelbtini) r., likęs atkurti plotas – 1,19 ha.

Atsakovė taip pat nurodo, kad tiek 2007 m, tiek dabar rengiant Didžiosios Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, šalia gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aplink nebuvo pažymėta valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plane asmeninio ūkio žemė. Aplinkui buvo laisvos žemės fondo žemė, iš kurios buvo projektuojami žemės sklypai kitiems pretendentams laikantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatyto eiliškumo. Rengiant Didžiosios Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektus, viešai skelbiami valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planai, laisvos valstybinės žemės planai, pretendentų, įtrauktų į sąrašus, sąrašai. Nė vieno iš šių dokumentų pareiškėja neginčijo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad NŽT kiekvienais metais privalo tikrinti asmeninio ūkio naudotojus, ir tuos kurie nenaudoja žemės, įsakymais šalina iš sąrašų, tačiau šiuo atveju tokio įsakymo atsakovė nepateikė.

Teismo posėdžio metu NŽT atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir skundą prašė atmesti. Pažymi, kad nėra jokių duomenų, kad pagal teisės aktus kažkoks plotas būtų priskirtas valstybės išperkamai nėra, kad būtų priskirta bendriems plotams irgi nėra. NŽT neturi jokių įrodymų, kad ten yra asmeninis ūkis. Pažymėjo, kad teisės suformuoti namų valdą aplink statinius NŽT nekvestionuoja.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT 2018-07-25 sprendimo Nr. 1SS-1502-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – Sprendimas), kuriuo NŽT netenkino pareiškėjos prašymo įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių netvirtinti parengto Vilniaus rajono Didžiosios Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ir pavesti NŽT Vilniaus rajono skyriui naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus projektuoti kitame projekto papildymo etape kartu su namų valdos žemės sklypu.

Pareiškėja savo prašymą grindė tuo, kad šiame projekto papildyme nebuvo suprojektuoti A. V. vardu suteikti ir jo naudoti asmeninio ūkio žemės sklypai (apie 0,20 ha) prie namų valdos. Asmeninio ūkio naudojimą grindė pasėlių deklaravimo žemėlapio fragmentu (b. l. 7), 2005 – 2009 m. laikotarpiu A. V. teiktomis paraiškomis tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti (b. l. 9–25), žemės ūkio ir kaimo valdos įregistravimu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre A. V. vardu (b. l. 8).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (b. l. 37–40) nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2007-12-10 sprendimu Nr. 2.5-41-26866 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui A. V.“ už buvusios savininkės J. V. (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje nuosavybės teisėmis valdytus 3,83 ha žemės į A. V. tenkančią nekilnojamojo turto dalį nuosavybės teisės atkurtos grąžinant natūra 0,67 ha vertės žemės sklypą (Nr. 610-4) žemės ūkio paskirčiai. Šio sprendimo 4 punkte nurodyta, kad į likusią atkurti 3,16 ha dalį nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau.

NŽT 2014-11-21 sprendimu Nr. 48S-1087 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajam A. V. (A. V.)“ už buvusios savininkės J. V. nuosavybės teisėmis valdytus 3,16 ha žemės į A. V. tenkančią 1,97 ha nekilnojamojo turto dalį nuosavybės teisės atkurtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 3,10 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypus (Nr. 823-1 – 1,32 ha, Nr. 823-2 – 0,26 ha, Nr. 823-4 – 1,52 ha), 0,33 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą (Nr. 823-3), esančius (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) (skl. Nr. 823-1, 832-2), (duomenys neskelbtini) (skl. Nr. 823-3), (duomenys neskelbtini) (skl. Nr. 823-4) kaimuose. Šio sprendimo 4 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į likusius 1,19 ha žemės bus atkurtos vėliau.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999-07-30 sprendimu Nr. 417313 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei R. V.“ (b. l. 35–36), į pareiškėjai tenkančius 2,92 ha buvusio savininko Z. M. nuosavybės teisėmis valdytus 2,92 ha žemės, nuosavybės teisės R. V. atkurtos grąžinant natūra bendrą 7 ha žemės sklypą su kitais bendraturčiais.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2013-07-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-19-577/2013 (teismo proceso Nr. 2-55-3-01160-2012-8) buvo patenkintas viešąjį interesą ginančio prokuroro ieškinys ir teismo sprendimu panaikinti dokumentai, kurių pagrindu A. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės už kito buvusio savininko, t. y. P. V. (P. V., gim., 1911-05-14) iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis tariamai valdytą žemę. Minėtu teismo sprendimu buvo pritaikyta restitucija natūra ir pareiškėja R. V., kaip A. V. teisių perėmėja buvo įpareigota valstybės nuosavybėn grąžinti žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Iš į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo (b. l. 72–75) matyti, kad 0,76 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas aplink A. V. priklausiusius gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus.

NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017-06-21 sprendimu Nr. 48SK-1869-(14.48.111) ir 2016-0714 sprendimu Nr. 48SK-2033-(14.48.111.) pirmiau nurodyti žemės sklypai išformuoti, o vėliau ir išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro.

NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017-10-16 įsakymu Nr. 48VĮ-1783-(14.48.2.) buvo patvirtinta 99,49 ha ploto teritorija Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės Riešės seniūnijos Didžiosios Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti ir jos ribos, šios kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės planas, laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraštis (b. l. 83–84).

NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2017-11-27 įsakymu Nr. 48VĮ-2160-(14.48.2.) (b. l. 135–141) patvirtintas asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Didžiosios Riešės kadastro vietovėje sąrašas. Šiame sąraše A. V. įrašytas X grupės (kai perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, miškas ir vandens telkiniai kitiems Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose nenurodytiems piliečiams) 33 eilės numeriu.

Pareiškėja skunde NŽT (b. l. 29–30) nurodė, kad esant asmeninio ūkio naudotojui, A. V. vardu sklypai turėjo būti projektuojami VII eiliškumo grupėje, ir prašė A. V. asmeniniam ūkiui skirtą žemės sklypą ar sklypus gauti prie namų valdos, o tuo atveju jei nėra galimybės šiuos sklypus projektuoti mirusio A. V. nuosavybės teisių atkūrimui iki projekto papildymo, prašė pavesti NŽT Vilniaus rajono skyriui naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus projektuoti kitame projekto papildymo etape kartu su namų valdos žemės sklypu. NŽT Vilniaus rajono skyriui nepateikus atsakymo, kreipėsi į NŽT.

Teismui skundžiamu NŽT Sprendimu (b. l. 31–32) pareiškėjos skundas netenkintas, nurodant, kad nuosavybės teisės į likusį buvusios savininkės J. V. iki nacionalizacijos turėtos žemės plotą gali būti atkurtos perduodant nuosavybėn neatlygintinai naudojamą namų valdos žemės sklypą, o už likusį plotą – lygiavertį turėtam žemės sklypą pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą. Sprendimas argumentuotas tuo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007-12-10 sprendimu Nr. 2.5-41-26866 ir NŽT 2014-11-21 sprendimu Nr. 48S-1048 nuosavybės teisės atkurtos į ženkliai didesnį, negu asmeniniam ūkiui A. V. suteiktą asmeninio ūkio žemės plotą. Pažymėta, kad nuosavybės teisės Vilniaus apskrities viršininko 1999-07-30 sprendimu Nr. 41-7313 atkurtos ir pačiai pareiškėjai. Asmeninio ūkio žemė buvo suteikiama šeimai, o ne vienam iš šeimos narių, todėl į naudojamą asmeninio ūkio žemės plotą gali būti įskaitytas tiek vieno iš sutuoktinių, tiek abiejų sutuoktinių gražinamos žemės plotas.

Teisiniai santykiai dėl asmeninio ūkio žemės reglamentuojami Žemės reformos įstatymo, šio įstatymo pagrindu priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ (toliau – Nutarimas) bei Nutarimu patvirtintu Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašu.

Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Asmeninio ūkio žemės sklypų ribos nustatomos žemės reformos žemėtvarkos projektuose pagal žemės sklypų projektavimui nustatytus reikalavimus ir aptariamos asmeninio ūkio žemės naudotojų bei kitų suinteresuotų piliečių susirinkimuose (15 straipsnio 6 dalis). Asmeninio ūkio žemės sklypai paprastai projektuojami fizinių asmenų turėtoje žemės valdoje, jeigu ši yra asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje (15 straipsnio 7 dalis). Į piliečiui grąžinamos natūra žemės, miško arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo privatizuojamas namų valdos (išskyrus tas namų valdas, už kurias nustatyta tvarka buvo įmokėtos įmokos) žemės sklypas bei nustatyta tvarka skirtas ir naudojamas piliečio asmeniniam ūkiui žemės sklypas (išskyrus tuos skirtus ir naudojamus piliečio asmeniniam ūkiui žemės sklypus, už kuriuos nustatyta tvarka ir sąlygomis buvo įmokėtos įmokos). Piliečių, kuriems sugrąžinta žemė arba kurie turi teisę susigrąžinti didesnį kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų plotą toje kadastro vietovėje, kurioje yra jų naudojama asmeninio ūkio žemė, naudojamas asmeninio ūkio žemės sklypas gali būti mažinamas iki Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatyto dydžio ir įskaitomas į jiems sugrąžinamos žemės plotą (Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 8 dalis).

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 6 dalyje, kaip ir Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje, taip pat nustatyta, kad piliečiui grąžinamos natūra žemės, miško plotą arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo privatizuojamas namų valdos (išskyrus tas namų valdas, už kurias nustatyta tvarka buvo įmokėtos įmokos) žemės sklypas bei jo naudojamas asmeniniam ūkiui žemės sklypas.

Nutarimo 2.7 papunktyje nustatyta, kad žemėtvarkos skyrius kartu su žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiančiais asmenimis, nurodytais Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje, kasmet iki gegužės 31 d. nustato, kuriems fiziniams asmenims asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat kurie fiziniai asmenys patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams (žemės netvarko taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, arba jos patys nenaudoja), ir sudaro Fizinių asmenų, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus arba kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams, sąrašą (toliau – Sąrašas). Jame nurodoma fizinio asmens vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, apylinkės tarybos sprendimo ar apskrities valdytojo arba apskrities viršininko įsakymo, kuriuo buvo suteikta (arba patvirtinta) asmeninio ūkio žemė, data ir numeris, žemės ūkio naudmenų plotas ir vieta. Į Sąrašą taip pat įrašomi fiziniai asmenys, žemėtvarkos skyriui pateikę prašymą, kuriuo atsisako jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės. Sąrašą tvirtina žemėtvarkos skyriaus vedėjas. Rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą, asmeninio ūkio žemės sklypai Sąraše nurodytiems fiziniams asmenims neprojektuojami.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad reikšmingomis pripažinti naudojamą žemę asmeninio ūkio žeme aplinkybėmis yra faktas, kad ši žemė buvo suteikta jos naudotojui pagal atitinkamus įstatymus. Byloje esanti tuometės Riešės apylinkės tarybos 1991-10-02 VI sesijos sprendimo, kuriuo patvirtintas Vilniaus rajono Riešės apylinkės buv. Gulbinų žemės ūkio įmonės gyventojų, kuriems išskirta iki 2 ha asmeninio ūkio žemės sąrašas, kopija patvirtina, kad A. V. buvo skirtas 2 ha asmeninio ūkio žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime. Taigi šiuo atveju aktualios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990-07-26 nutarimo Nr. I-411 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“ ir jo pagrindu priimto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990-10-11 d. nutarimo Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos“) nuostatos.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990-07-26 nutarimo Nr. I-411 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“ 1 punkte buvo nustatyta, kad kaimo vietovėse gyvenantiems žemės ūkio įmonių darbuotojams ir pensininkams asmeniniam ūkiui, jiems pageidaujant, suteikiami iki 3 ha žemės sklypai vienai šeimai. Kitiems kaime gyvenantiems ir dirbantiems asmeniniam ūkiui suteikiami iki 2 ha žemės sklypai vienai šeimai. Šią nuostatą iš esmės atkartojo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990-10-11 d. nutarimo Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos“ 1 punktas. Kaip matyti iš paminėtų teisės normų, asmeninio ūkio žemė buvo išskiriama šeimai, šiuo atveju – A. V. šeimai, t. y. įskaitant ir jo sutuoktinei (pareiškėjai) R. V..

Kaip nustatyta iš byloje esančių dokumentų (b. l. 35–40), A. V. vardu nuosavybės teisės atkurtos į 2,64 ha žemės, o pareiškėjos R. V. vardu atkurtos nuosavybės teisės į 2,92 ha žemės, taigi bendrai abiem sutuoktiniams nuosavybės teisės atkurtos į 5,56 ha žemės. Duomenų, kad už namų valdą būtų sumokėtos įmokos, nei pareiškėja, nei atsakovė nepateikė. Todėl vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 8 dalimi ir Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, į A. V. grąžinamos natūra žemės, miško plotą arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo naudojamas asmeniniam ūkiui žemės sklypas. Atsižvelgiant į tai, kad A. V., netgi vertinant tik plotą, į kurį nuosavybės teisės buvo atkurtos išimtinai tik paties A. V. vardu, buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra ir perduodant neatlygintinai lygiaverčius turėtajam žemės sklypus į didesnį plotą nei 2 ha, t. y. į 2,64 ha žemės, darytina išvada, kad atsakovė NŽT teismui skundžiamame Sprendime pagrįstai nurodė, kad nuosavybės teisės atkurtos į ženkliai didesnį, negu asmeniniam ūkiui šiam piliečiui suteiktą asmeninio ūkio žemės plotą, ir kad į naudojamą asmeninio ūkio žemės plotą gali būti įskaitytas tiek vieno iš sutuoktinių, tiek abiem sutuoktiniams grąžintos žemės plotas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, nuostata dėl asmeninio ūkio žemės įskaitymo į grąžinamą natūra ar perduodamą neatlygintinai žemės sklypą yra įstatyminė ir nuo pretendento valios nepriklauso (2005-11-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A-02-1644-05).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad A. V. iki Didžiosios Riešės kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projekto ar jo papildymo parengimo ar patvirtinimo būtų įtrauktas į sąrašą nurodant VII eiliškumo grupę, į kurią įrašytiems asmenims žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje metu žemės reformos žemėtvarkos projektuose žemės sklypai projektuojami būtent asmeninio ūkio žemės sklypams įteisinti. Priešingai, bylos esantis NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2017-11-27 įsakymas Nr. 48VĮ-2160-(14.48.2.) ir prie jo pridėtas patvirtintas asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Didžiosios Riešės kadastro vietovėje sąrašas (b. l. 135–141) patvirtina, kad jame A. V. įrašytas, ne VII grupės, o X grupės (kai perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, miškas ir vandens telkiniai kitiems Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose nenurodytiems piliečiams) 33 eilės numeriu. Minėtas įsakymas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad A. V. nebuvo ir nėra įtrauktas į minėtą asmenų sąrašą būtent VII eiliškumo grupėje, aplinkybė, ar asmeninio ūkio žemė buvo suteikta jam nepažeidžiant teisės aktų nustatytų reikalavimų ir ar ji buvo naudojama, negali būti nagrinėjimo dalyku šioje byloje, t. y. ABTĮ 86 straipsnio taikymo prasme neturi būti nustatinėjama nagrinėjant šią bylą.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti skundžiamą Sprendimą atmestinas kaip nepagrįstas, o tuo pačiu atmestinas ir išvestinis pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę A. V. (A. V.) skirtus ir naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus (apie 0,20 ha) prie namų valdos, suprojektuotus kitiems asmenims Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Didžiosios Riešės kadastro vietovės rengiamame Žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme netvirtinti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos R. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.