Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui S. L., jo atstovui advokatui A. Š., atsakovo atstovams M. L., advokatui Ž. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. L. ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto medžiotojų žvejų klubui “(duomenys neskelbtini)” dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas buvo pašalintas iš Klubo narių po to, kai administracinės nuobaudos neteko galios, ieškovas atgavo savo teisę medžioti ir ieškovas nebėra laikomas baustu administracine tvarka. Šiuo atveju nebuvo jokių pagrįstų priežasčių delsti tokį ilgą laiko tarpą priimant sprendimą dėl ieškovo pašalinimo iš Klubo narių. Ieškovo įsitikinimu dar kartą skiriant sankcijas ieškovui už tą patį nusižengimą, ypač įvertinant tai, jog nuo padarytų pažeidimų praėjo beveik penki metai, būtų pažeidžiamas non bis in idem principas, kadangi ieškovas už tą patį pažeidimą jau šiuo metu yra sulaukęs dviejų sankcijų, t. y. tiek jo teisių apribojimo atimant jo teisę medžioti dvejus metus, tiek jo teisių apribojimo du kartus pašalinant jį iš Klubo narių. Mano, kad jam pritaikyta sankcija – pašalinimas iš Klubo yra per griežta ir neproporcinga jo padarytam pažeidimui.

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas prašo ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovas žinojo apie tai, jog ieškovui yra iškelta administracinio nusižengimo bylą, tačiau nedraudė dalyvauti medžioklėse bei kitoje Klubo veikloje. Ieškovas jokių pastabų ir nuobaudų dėl medžioklės taisyklių ar Klubo įstatų pažeidimų niekada neturėjo, todėl pati griežčiausia jam skirta nuobauda yra neproporcinga.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais duomenimis, šalių, jų atstovų, liudytojų parodymais nustatyta, jog 2019 m. birželio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutarimu ieškovas S. L. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį dėl ko jam buvo atimta teisė medžioti dvejiems metams. 2019 m. spalio 9 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi atmestas ieškovo skundas ir apylinkės teismo nutarimas paliktas nepakeistas.

2022-04-07 Klubo visuotinio narių susirinkimas ieškovą pašalino iš Klubo narių dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo. 2023-03-14 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai civilinėje byloje Nr. e2-187- 1032/2023 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė ieškovo ir kito Klubo medžiotojo T. A. pareikštą ieškinį tenkinti ir panaikinti atsakovo sprendimą pašalinti juos iš Klubo narių.

2023-05-04 Klaipėdos miesto medžiotojų žvejų klubo „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo sprendimu pakartotinai buvo nutarta S. L. pašalinti iš Klubo narių už Klubo įstatų 3.6.3. ir 3.6.6. punktų pažeidimą.

Nagrinėjamos bylos ieškinio dalykas – atsakovo sprendimo dėl ieškovo pašalinimo iš Klubo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas dviem aspektais – faktinio pašalinimo pagrindo buvimas, t. y. ar įrodytas pažeidimų padarymas, ar tinkamai įvertintas padarytų pažeidimų pobūdis (sunkumas). Taip pat vertintinas nuobaudos už padarytus pažeidimus proporcingumas.

Dėl skirtos nuobaudos ir jos proporcingumo

Kasacinio teismo praktikoje pažymima – kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija savo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą bei šiuo aspektu susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalinto jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašydamas panaikinti Klubo visuotinio narių susirinkimo sprendimo dalį dėl jo pašalinimo iš Klubo narių, ieškinio faktiniu pagrindu iš esmės nurodė aplinkybes, kad atsakovas, šalindamas jį iš Klubo, skyrė neproporcingai griežtą nuobaudą, neatsižvelgė į tai, kad nuo administracinio nusižengimo padarymo praėjo ilgas laiko tarpas.

Asociacijų įstatyme tiesiogiai nereglamentuojama asociacijos narių pašalinimo iš asociacijos tvarka ir sąlygos. Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punktą šios teisinės formos juridiniai asmenys įpareigojami tai nustatyti įstatuose. A. Į. 4.4.5 punkte nustatyta, kad Klubo nariai gali būti pašalinami visuotinio narių susirinkimo sprendimu paprasta balsų dauguma (Įstatų 4.9. punktas). Minėta, kad 2023-05-04 Klaipėdos miesto medžiotojų žvejų klubo „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo sprendimu pakartotinai buvo nutarta S. L. pašalinti iš Klubo narių už Klubo įstatų 3.6.3. ir 3.6.6. punktų pažeidimą. Už šį sprendimą balsavo 23 nariai, prieš – 9, susilaikė – 9.

Klubo įstatų 3.6.3 punkte numatyta, jog klubo narys (rėmėjas) privalo laikytis teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę ir aplinkos apsaugą, ginklų ir šaudmenų laikymąsi ir naudojimą, 3.6.6 punkte numatyta, jog privalo saugoti gamtą ir gyvūniją, rūpintis aplinkos apsauga. 3.9 punktas numato, jog klubo nariai (rėmėjas) gali būti šalinami iš Klubo, jeigu jie: nesilaiko Klubo įstatų, jei per tris mėnesius nuo nustatyto termino nesumokėjo nario (rėmėjo) mokesčio, paliekant teisę bet kada įstoti iš naujo, jei savo veikla ir elgesiu diskredituoja Klubo veiklą. Pagal 3.10 įstatų punktą klubo narys šalinamas visuotinio klubo narių susirinkimu.

Kaip matyti iš 2023-05-04 Klaipėdos miesto medžiotojų žvejų klubo „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo protokolo 6.4. punkto – „S. L. pašalinamas nustačius brakonieriavimo atvejį“. Ieškovas, jo atstovas teigia, jog nesupranta tokio pašalinimo iš Klubo pagrindo, sąvoka „brakonieriavimas“ nėra numatyta jokiuose medžioklę reglamentuojančiuose įstatyminiuose aktuose, klubo įstatuose.

Su tokia ieškovo pozicija teismas nesutinka. Nors žodis „brakonieriavimas“ nėra įstatymuose (poįstatyminiuose aktuose) vartojamas terminas, tačiau jis vartojamas šnekamojoje kalboje. Bendrai, ypač medžiotojams, suprantama, jog brakonieriauja tas, kas neteisėtai medžioja svetimuose plotuose arba ir savuose medžioklės plotuose, bet tyčia nuslepia laimikį arba naudoja neleistinus medžioklės įrankius, tyčia nesilaiko medžioklės terminų ir pan. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės nenustato, kas yra brakonieriavimas, bet skelbia: šiurkščiais Medžioklės taisyklių pažeidimais laikomi pažeidimai, kai „74.1. pažeidžiami Medžioklės taisyklių 58.1–58.3 ir 71.9 papunkčiuose nurodyti draudimai.“

Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. AN2-169-354/2019 konstatuota, kad yra pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių S. L. kaltę gabenus neteisėtai sumedžiotą licencijuojamą gyvūną – taurųjį elnią. Kaip matyti iš bylos duomenų, S. L., turėdamas ilgametį medžiotojo stažą (medžiotojas nuo 2007 m.) suvokė, kad tiek gyvūno sumedžiojimas iš važiuojančio automobilio, tiek sėlinant tamsoje yra neleistinas medžioklės būdas.

ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas - gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimas ar dorojimas, laikytinas (ir yra) vienu šiurkščiausiu pažeidimu (Taisyklių 58.1.2. punktas - draudžiama doroti arba gabenti neteisėtai sumedžiotą gyvūną). Toks pažeidimas šnekamąja kalba ir atitinka sąvoką „brakonieriavimas“, todėl ieškovas tikrai suprato jo pašalinimo iš Klubo pagrindą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.82 straipsnio 4 dalį juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.

Kokių nors procesinių ar imperatyvių įstatymo normų pažeidimo atsakovui priimant 2023-05-04 sprendimą dėl ieškovo pašalinimo iš Klubo narių, nenustatyta, tokių nenurodo ir pats ieškovas.

Kasacinis teismas, be kita ko, yra išaiškinęs, kad Asociacijų įstatymo nuostatos tiesiogiai nenurodo asociacijos narių pašalinimo iš asociacijos tvarkos bei sąlygų. Tai perduota reglamentuoti būtent asociacijos įstatais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-219/2018). Taigi, atsakovas, kaip asociacija, turi įstatyme įtvirtintą diskreciją spręsti dėl narių pašalinimo (Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 7 punktas).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teisminės kontrolės paskirtis tokio pobūdžio bylose – nustatyti, ar asociacija, spręsdama dėl galimo jos įstatų pažeidimo ir poveikio priemonių taikymo savo nariams, neperžengė jai priklausančių vertinimo laisvės ribų: ar laikėsi narių pašalinimo iš būrelio tvarkos ir pagrindų, ar pašalinimas buvo proporcinga sankcija, atsižvelgiant į atliktų veiksmų pobūdį. Vertinant pašalinimo teisėtumą, svarbu ištirti, ar asociacija, priimdama konkrečius sprendimus, yra nuosekli (ar visada vienodai vertina tapačius pažeidimus) ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgdamas į tai, kad pašalinimas iš asociacijos yra sunkiausia sankcija jos nariui, teismas turi įvertinti ir tai, ar asociacija galėjo taikyti alternatyvias, ne tokias griežtas sankcijas, ar šia teise asociacija pasinaudojo, jei nepasinaudojo, – kodėl (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014).

Įstodamas į Klubo narius, S. L. pasirašė Klubo nario priesaiką, kuria be kita ko įsipareigojo nepažeisti medžioklės įstatymų ir taisyklių. Akivaizdu, jog įvykdydamas vieną šiurkščiausių Medžioklės taisyklių pažeidimų, ieškovas šią priesaiką sulaužė.

Spręsdamas dėl ieškovui skirtos nuobaudos proporcingumo teismas taip pat atsižvelgia į ieškovo elgesį po administracinio nusižengimo padarymo, jo pasisakymą svarstant klausimą dėl pašalinimo iš Klubo, paaiškinimus šiame procese.

S. L. savo kaltės padarius administracinį nusižengimą nepripažino, stengėsi sumenkinti savo vaidmenį dalyvavus neteisėtai sumedžiojant taurųjį elnią, nors procesiniuose teismų sprendimuose konstatuota, kad jis pažeidimą padarė veikdamas bendrais suderintais veiksmais su kitais asmenimis, t. y. nebuvo pašalinis asmuo kaip pats teigia (Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. A11.-534-471/2019). Šiaulių apygardos teismo konstatuota, kad tiek medžioti iš važiuojančio automobilio, tiek tamsoje einant link bokštelio, t. y. sėlinant, nei vienas medžiotojas neturėjo teisės ir tai S. L., kaip turinčiam ilgametį stažą medžiotojui, turėjo būti žinoma, t. y. jis privalėjo suprasti, kad licencijuojamas gyvūnas sumedžiotas neteisėtai (Administracinė byla Nr. A11.-534-471/2019).

2023-05-04 Klaipėdos miesto medžiotojų žvejų klubo „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo metu S. L. taip pat išsakė nuomonę, kad jis Medžioklės taisyklių nepažeidė, administracinė nuobauda jam skirta nepagrįstai, mano, jog tai buvo susidorojimas su juo. Panašius argumentus ieškovas nurodė ir šioje byloje.

Byloje liudytojais apklausti Klubo nariai Z. G., V. D. paaiškino, kad susirinkimo metu S. L. dėl padaryto šiurkštaus Medžioklės taisyklių, Klubo etikos kodekso, Įstatų pažeidimo nesigailėjo, todėl balsuojant dėl jo pašalinimo iš Klubo į tai buvo atsižvelgta. Liudytojai taip pat patvirtino, kad už šiurkščius Medžioklės taisyklių pažeidimus vienodai yra baudžiami visi Klubo nariai. 2023-05-04 susirinkime iš Klubo buvo pašalintas ilgametis narys V. A., kuris kilpomis gaudė stirnas.

Aptartas ieškovo elgesys – kritinio savęs vertinimo nebuvimas, šiurkštus Medžioklės taisyklių pažeidimas, klubo vidaus tvarką reguliuojančių aktų nesilaikymas, savęs iškėlimas aukščiau Klubo interesų, leidžia daryti išvadą, jog skirta nuobauda (pašalinimas iš Klubo) yra adekvati ir proporcinga ieškovo padarytam pažeidimui ir jo elgesiui.

Dėl prejudicinio fakto taikymo

Minėta, 2023-03-14 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai civilinėje byloje Nr. e2-187- 1032/2023 priėmė sprendimą (toliau – Sprendimas), kuriuo nusprendė ieškovo pareikštą ieškinį tenkinti ir panaikinti atsakovo 2022-04-07 sprendimą pašalinti S. L. iš Klubo narių konstatavus esminius procedūrinius ieškovo pašalinimo iš Klubo pažeidimus.

Jau šiame teismo Sprendime buvo konstatuota, kad ieškovas neįrodė materialiųjų pašalinimo iš Klubo pagrindų pažeidimo (Sprendimo 43 p.). Taip pat, jog ieškovas padarė šiukščiausią medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje pažeidimą, t. y. draudžiamu būdu sumedžiojo tauriojo elnio patiną, kas prieštarauja Klubo svarbiausiems tikslams (Sprendimo 41 p.).

Pateikdamas ieškinį dėl pakartotinio pašalinimo iš Klubo narių S. L. vėl nurodo, kad atsakovas pirmąjį sprendimą pašalinti ieškovą iš Klubo narių priėmė praėjus ketveriems metams nuo jo padarymo, o antrąjį sprendimą pašalinti ieškovą iš Klubo narių priėmė praėjus beveik penkiems metams nuo jo padarymo. Toks sprendimas po tokio ilgo laiko tarpo negalėjo būti priimtas. Teigia, jog ieškovas už tą patį pažeidimą jau yra sulaukęs dviejų sankcijų, t. y. tiek teisių apribojimo atimant jų teisę medžioti dvejus metus, tiek jo teisių apribojimo pašalinant iš Klubo narių, todėl ieškovo teigimu, yra pagrindas pripažinti, kad sprendimas dėl jo pašalinimo iš Klubo buvo priimtas praėjus nepateisinamai daug laiko nuo pažeidimo padarymo ir todėl negali būti laikomas teisėtu, t. y. įrodinėja tas pačias aplinkybes, kurios jau nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021, 50 punktas).

Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-187-1032/2023 dėl visų ieškovo pakartotinai nurodomų motyvų buvo pasisakyta.

Byloje Nr. e2-187-1032/2023 teismas konstatavo, kad įstatuose nenumatyta, per kiek laiko nuo jų pažeidimo gali būti sprendžiamas klausimas dėl įstatus pažeidusio nario (rėmėjo) pašalinimo; atsakovas nebuvo įtrauktas proceso dalyviu į ieškovų administracinių nusižengimų bylas, Aplinkos apsaugos departamentas apie ieškovų brakonieriavimą dėl nežinomų priežasčių atsakovo neinformavo, atitinkamus įsitiesėjusius teismų procesinius sprendimus atsakovas gavo atsitiktinai tik 2022 m. balandžio 7 d. visuotinio narių susirinkimo dieną ir išsyk į juos reagavo; patys ieškovai padarytą pažeidimą nuo atsakovo nuslėpė, teismų sprendimų niekada atsakovui nepateikė. Be to, su ilgu laiko tarpu nuo pažeidimo iki priimamo sprendimo siejamas administracinės nuobaudos (nebe)galiojimas medžiotojų klubo sprendimui pašalinti brakonierių iš savo narių ar rėmėjų taip pat negali turėti jokios įtakos, kadangi paties padaryto pažeidimo fakto jis nekeičia niekaip (Sprendimo 38 p.). Kad po 2019 m. balandžio 18 d. vykusio Klubo susirinkimo, esant pandemijai Lietuvoje, nebuvo rengiami jokie susirinkimai (Sprendimo 39 p.). Ieškovo nubaudimas administracine tvarka ir jo pašalinimas iš Klubo narių nėra laikoma dvigubos sankcijos paskyrimu, kadangi administracinė nuobauda ieškovui buvo paskirta už nustatytus įstatymų pažeidimus, o asociacija kaip juridinis asmuo turi teisę vertinti savo narių/rėmėjų elgesį ir spręsti dėl visuomeninio poveikio priemonių taikymo įvertinus jų padarytus atitinkamus pažeidimus (Sprendimo 40 p.).

Kokių nors naujų aplinkybių ieškovas nenurodė, todėl, nenustačius nei procedūrinių, nei materialinių teisės normų pažeidimų, pagrindų tenkinti ieškinį nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atmetus ieškinį iš ieškovo priteistinos atsakovo turėtos advokato pagalbos išlaidos pagal pateiktus įrodymus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš S. L. 450 Eur advokato pagalbos išlaidų Klaipėdos miesto medžiotojų žvejų klubui “(duomenys neskelbtini)”.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.