Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šakių rajono savivaldybėje atstovei I. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D. ieškinį dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, pareikštą atsakovui V. S., išvadą byloje teikiant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. gegužės 11 d. teisme gautas ieškovės I. D. ieškinys, pareikštas atsakovui V. S., kuriuo prašoma: 1) nustatyti, kad V. S. yra K. D., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas; 2) nustatyti K. D. gyvenamąją vietą su motina I. D.; 3) priteisti iš V. S. išlaikymą sūnui K. D. periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo jo gimimo iki jo pilnametystės, pinigines lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, piniginių lėšų valdytoju uzufrukto teise paskiriant I. D.; 4) nustatyti, kad V. S. bendrauja su sūnumi kiekvieną sekmadienį nuo 11 val. iki 13 val., vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė teismo posėdyje ieškinį palaikė. Dėl reikalaujamo vaiko išlaikymo dydžio papildomai paaiškino, jog vaiko poreikiams per mėnesį skiria apie 300 Eur. Ieškovė gauna 70 Eur socialinę pašalpą už vaiką, tačiau pagrinde išlaikyti vaiką padeda tėvai. Iki vaiko gimimo vykdė individualią veiklą, tačiau neužteko stažo, kad galėtų gauti motinystės išmokas. Vykdant individualią veiklą per mėnesį vidutiniškai uždirbdavo apie 500 Eur per mėnesį. Nurodė, jog išleidus vaiką į darželį, kai jam sukaks du metai, planuoja vėl tęsti darbus. Šiuo metu gyvena pas tėvus, savo turto neturi, taip pat dabar mokosi, tačiau dėl mokslų papildomų išlaidų nepatiria. Kol mokosi, vaiką prižiūri jos tėvai. Dirbti šiuo metu negali, kadangi jos motina yra serganti, todėl vaiką prižiūrėti gali tik tol, kol ji mokosi.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) atstovė teismo posėdyje ieškiniui neprieštaravo ir pagarsino Skyriaus išvadą, kurioje nurodyta, kad I. D. turi nepilnametį sūnų K. D., gimusį (duomenys neskelbtini), abu jie gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini). Namas nuosavybės teise priklauso ieškovės tėvui. Namas yra dviejų aukštų, yra trys kambariai. Namuose yra vaikui skirta lova, žaislai, kiti būtini buities daiktai. Namuose yra tvarkinga, švaru, sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos vaikui. Ieškovė savo sūnų augina viena, juo rūpinasi ir prižiūri. I. D. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) augina vaiką iki trejų metų, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) už vaiką paskirta išmoka sudaro 60,06 Eur. Atsakovas žinojo, kad ieškovė laukėsi kūdikio, tačiau gimus vaikui tėvystės nepripažino. Išlaikymo vaikui taip pat neteikė. Šiuo metu vaiko ir atsakovo nesieja joks tarpusavio ryšys. Susisiekus su atsakovu šis neneigė esantis K. D. tėvas, tačiau manė, kad būtina atlikti DNR ekspertizę. Apie gimusį vaiką sužinojo iš trečiųjų asmenų, taip pat turi kitų išlaikomų vaikų. Skyriaus nuomone ieškinys dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo yra atitinkantis vaiko interesus. Teismui nustačius, jog atsakovas V. S. yra nepilnamečio K. D. tėvas, tikslinga iš tėvo priteisti išlaikymą vaiko naudai, proporcingai vertinant vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, užtikrinant būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko gyvenamoji vieta gali būti nustatyta su motina, kadangi yra sudarytos gyvenimo sąlygos, motina rūpinasi vaiko gerove.

Teismo posėdžio metu pagarsinta 2020 m. spalio 13 d. valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), išvada, jog atsakovas V. S. yra K. D. biologinis tėvas su 99,99 procentų tikimybe (b. l. 40–44).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl tėvystės nustatymo

Byloje nustatyta, jog K. D. gimė (duomenys neskelbtini). Jo gimimo įraše tėvas nenurodytas, o motina nurodyta I. D. Byloje buvo atlikta DNR ekspertizė tėvystės nustatymui. Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos 2020 m. spalio 13 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), išvados teismas nustatė, kad atsakovas V. S. yra K. D. biologinis tėvas. Remdamasis šia ekspertizės išvada, teismas turi pagrindą ieškinį dėl tėvystės nustatymo tenkinti nustatant, kad atsakovas V. S. yra K. D. tėvas, o K. D. yra atsakovo V. S. sūnus (CK 3.148 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos

Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus K. D. gyvena su motina – ieškove I. D., kuri pagal turimas galimybes stengiasi vaikui sudaryti tinkamas sąlygas augti, vystytis. Išvadą teikianti institucija prieštaravimų reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina nereiškė, nurodant, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštaraus nepilnamečio vaiko interesams. Atsakovas byloje taip pat nepateikė prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Byloje nesant duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, šalių nepilnamečio sūnaus K. D. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, CK 3.174 straipsnis).

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Nesant šalių ginčo dėl bendravimo tvarkos su vaiku, ieškovės draudimo atsakovui bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, atsižvelgiant į vaiko amžių, vaiko ir atsakovo gyvenamąsias vietas (jų atstumą), laikytina, jog ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka atitinka tėvų lygiateisiškumo principą bei nepažeidžia nepilnamečio sūnaus interesų, vaiko teisės bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, todėl nustatytina ieškovės prašoma bendravimo su vaiku tvarka – atsakovas V. S. bendrauja su sūnumi kiekvieną sekmadienį nuo 11 val. iki 13 val. vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Dėl materialinio išlaikymo vaikui priteisimo

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 straipsnis, CK 3.194 straipsnio 3 dalis). Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir gimusį santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė sūnaus išlaikymui prašo priteisti po 200 Eur iš atsakovo per mėnesį mokamų periodinių išmokų, teismo posėdžio metu nurodė, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį skiria 300 Eur. Sūnaus poreikius sudaro išlaidos maistui, drabužiams, lavinimo priemonėms, komunalinėms paslaugoms ir higienos priemonėms. Atsakovas su prašoma priteisti suma nesutiko, nurodė, kad šiuo metu yra bedarbis, be to turi kitų išlaikytinių, todėl sutiko mokėti 100 Eur per mėnesį.

Išlaikymo vaikui dydis visų pirma priklauso nuo vaiko poreikių visumos, o tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus, kurią jie turi vykdyti tinkamai ir vaikui teikti pakankamo dydžio išlaikymą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas, turi būti nustatytas toks išlaikymo dydis, kuris būtų pakankamas bent minimaliems vaiko poreikiams tenkinti. Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y., laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.

Ieškovė nurodė, jog jos nepilnamečio sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga 300 Eur suma, kurią sudaro maistas (100 Eur), rūbai ir avalynė (60 Eur), higienos prekės (40 Eur), papildai, vitaminai (30 Eur), lavinimo reikmenys, žaislai (20 Eur), komunaliniai mokesčiai (50 Eur). Teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti, jog vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai ir gyvenamasis plotas, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Nustatant iš tėvų priteistino išlaikymo dydį atsižvelgtina į tai, kad vaiko poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalinga pinigų suma, kuri padengia komunalinių mokesčių būstui, drabužių, avalynės bei vaistų išlaidas ir asmuo, su kuriuo vaikas gyvena, rūpinasi kasdieniais poreikiais, atitinkamai paskirstydamas pinigines lėšas pagal vaiko poreikių prioritetus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-394/2010). Teismo posėdžio metu atsakovas ginčijo nurodytą išlaidų sumą, tačiau negalėjo konkrečiai nurodyti, kurios sumos yra per didelės ir kodėl, jo argumentai buvo pagrįsti tik jo paties daromomis išvadomis. Teismas atkreipia dėmesį, kad nurodyta išlaikymo suma yra mažesnė negu valstybėje nustatyta minimalus darbo užmokestis, kai tuo tarpu teismų praktikoje yra laikoma, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Taigi šiuo atveju teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra per didelį. Bylos duomenimis K. D. specialiųjų poreikių neturi, yra mažo amžiaus (sueis (duomenys neskelbtini)), netrukus pradės lankyti darželį, papildomai apmokamų užsiėmimų nelanko (priešingų įrodymų nepateikta), todėl laikytina, kad 300 Eur suma per mėnesį K. D. išlaikymui yra optimali ir pakankama jo būtiniesiems poreikiams patenkinti.

Vertinant ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį pažymėtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus asmenys, neturintys jokių sveikatos problemų (priešingų įrodymų byloje nėra), dėl ko privalo nepilnamečiui vaikui teikti išlaikymą. Vertinant šalių turtinę padėtį, akivaizdu, jog ji yra panaši. Ieškovė šiuo metu mokosi kolegijoje, nedirba, yra įgijusi vidurinį išsilavinimą, kitų išlaikomų asmenų neturi. Atsakovas bylos duomenimis laikinai nedirba, nurodė, kad turi dar du išlaikomus asmenis. Atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – trys žemės sklypai bei vienas žemės sklypas su statiniais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškiai nustatyta, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas pajamų, susijusių su darbo santykiais neturėjimu, gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, gali ir privalo dirbti, kad išlaikytų visus savo vaikus ir teismas priimdamas sprendimą vertina ne tik atsakovo nurodytas aplinkybes apie sunkią jo turtinę padėtį, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Bylos duomenimis atsakovas šiuo metu nedirba, yra neseniai praradęs darbą, tačiau iškart užsiregistravo į darbo biržą ir ieškosi naujo darbo. Atsakovas, priėmęs sprendimą susilaukti dar dviejų vaikų, turi prisiimti ir atsakomybę už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir dėti visas pastangas, kad būtų užtikrintos būtinos vaikams vystytis sąlygos ne tik kartu su atsakovu gyvenantiems vaikams, bet ir šalių sūnui K. D. Atsakovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas darbingo amžiaus asmuo, byloje nesant duomenų apie kokius nors fizinius ar psichinius trūkumus, turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių, sveikatos bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo sūnui. Pažymėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, šalių turtinę padėtį, finansines galimybes teikti išlaikymą, šiandieninę ekonominę valstybės situaciją, minimalios mėnesinės algos dydį, prekių, skirtų vaikams, kainas, vaiko poreikius, į tai, kad atsakovas turi dar du išlaikomus asmenis, tačiau yra jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus nėra. Teismas laiko, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovei tenka kasdieninė pareiga rūpintis mažamečiu vaiku, kas akivaizdžiai sumažina jos galimybes dirbti ir gauti daugiau pajamų, laikytina, kad didesnę išlaikymo dalį privalo padengti atsakovas. Tad nustačius, kad vaiko poreikiai yra apie 300 Eur, atėmus ieškovės gaunamą socialinę paramą vaikui, iš tėvų dengtina išlaidų suma paskirstoma tarp šalių, kad atsakovo išlaikymo dalis yra 150 Eur, o ieškovė tenka pareiga dengti likusią vaiko poreikių dalį. Tad iš atsakovo V. S. sūnaus K. D. išlaikymui priteistina 150 Eur suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nepilnamečio sūnaus gimimo iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę I. D.

Sprendimo dalis dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pagrindu šioje byloje ieškovei I. D. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų.

Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą.

Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. gruodžio 17 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą I. D. valstybės patirtas išlaidas sudaro 482 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi yra patenkinta 95 procentai ieškovės reikalavimų, iš atsakovo priteisiama 457,90 Eur už antrinę teisinę pagalbą.

Šioje byloje už reikalavimą priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymą yra paskaičiuotas 40,50 Eur (150 Eur x 12 mėn. x 1 vaikas = 1800 Eur x 3 proc. = 54 Eur x 75 proc.) žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 80 straipsnio 7 dalis). Be to, už neturtinio pobūdžio reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir su juo susijusį reikalavimą nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką byloje mokėtinas 75 Eur (100 Eur x 75 proc.) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 80 straipsnio 7 dalis), nuo kurio mokėjimo ieškovė taip pat yra atleista.

Byloje teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų 5 Eur sumą, todėl šios išlaidos valstybei iš šalių nepriteistinos ir neišieškomos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Atsakovo atstovas prašo iš ieškovės priteisti atsakovo patirtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo parengimas bei atstovavimas teismo posėdžiuose. Teismas laiko, kad šis reikalavimas nepagrįstas. Nors nurodoma, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, tačiau tai yra susijęs tik su išlaikymo dydžio nustatymu, tuo tarpu pateikti reikalavimai dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo yra tenkinti, todėl nėra pagrindo spręsti dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kitų bylinėjimosi išlaidų byloje nenustatyta.

2021 m. sausio 27 d. nutartimi iki teismo sprendimo priėmimo dienos buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinas materialinis nepilnamečio vaiko išlaikymas, kurios panaikinamos sprendimui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir CPK 140 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovas V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o K. D. yra atsakovo V. S. sūnus.

Nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus K. D. gyvenamąją vietą kartu su ieškove – vaiko motina I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti atsakovo V. S. bendravimo su jo nepilnamečiu sūnumi K. D. tvarką, nustatant, kad atsakovas V. S. bendrauja su sūnumi K. D. kiekvieną sekmadienį nuo 11 val. iki 13 val. vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš V. S. materialinį išlaikymą K. D. nuo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos (2021 m. balandžio 2 d.) iki vaiko pilnametystės, kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po vieną šimtą penkiasdešimt eurų (150 Eur), priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovę I. D. paskirti K. D. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo V. S. keturis šimtus penkiasdešimt septynis eurus devyniasdešimt centų (457,90 Eur) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidoms apmokėti. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Iš atsakovo V. S. valstybės naudai priteisti vieną šimtą penkiolika eurų penkiasdešimt centų (115,50 Eur) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Nuo sprendimo priėmimo dienos (2021 m. balandžio 2 d.) panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. sausio 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Per 3 darbo dienas, po sprendimo įsiteisėjimo dienos, sprendimo nuorašą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai vykdymui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.