- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-21
- Bylos Nr.
- e2-3207-340/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00615-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- VšĮ „Vilties Akimirka“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus „Atgajos“
- Kategorijos
- 2.5.35Pirkimas-pardavimas
- 2.5.8.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės VšĮ „Vilties Akimirka“ ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus „Atgajos“ specialiajai mokyklai, Vilniaus „Vilties“ specialiajai mokyklai ir daugiafunkciniam centrui, Vilniaus „Šilo“ mokyklai, Vilniaus Verkių mokyklai – daugiafunkciniam centrui, Vilniaus Žygimanto Augusto pradinei mokyklai, Vilniaus „Medeinos“ pradinei mokyklai, Vilniaus Karaliaus Mindaugo mokyklai dėl pirkimo sąlygų panaikinimo / pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė VšĮ „Vilties Akimirka“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams prašydama pripažinti neteisėtomis ir panaikinti pirkimo Nr. 427406 sąlygas, nustatytas: - Pirkimo sąlygų 3 priedo „Sutarties projektas“ 1 punkte; - Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 2.3. p. dalį, kurioje nustatyta, jog paslaugos apimtis gali didėti iki 20 % nuo preliminarios 36 mėnesių paslaugos apimties, neviršijant pradinės Preliminariosios sutarties vertės; - Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 2.6. – 2.7. p. reikalavimus, kuriuose nustatyta tiekėjo pareiga kvalifikacinius techninio pajėgumo reikalavimus atitikti ir paslaugą pradėti teikti per 1 mėnesį nuo sutarties sudarymo; - Pirkimo skelbimo II.1.2) ir II.2.2) p. ir pirkimo dokumentų 34.1. punkto reikalavimo dalį, kurioje nustatyta, jog tiekėjas turi būti sėkmingai įvykdęs arba vykdyti asmenų vežimo užsakomaisiais reisais vietiniais maršrutais paslaugų sutartį už ne mažesnę nei 125000 Eur sumą; - Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 2.2. p. nustatyto reikalavimo dalį, pagal kurią reikalaujama paslaugas teikti Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje; - Pirkimo sąlygas, kuriose nenustatyta pareiga tiekėjams vežimą organizuoti ne pagal savivaldybės tarybos patvirtintą specialiųjų poreikių moksleivių vežimo į ugdymo įstaigas ir atgal tvarką, ir kuriose nėra nustatyti jokie specialieji kompetencijos ir patirties reikalavimai asmenims, lydintiems įvairių specialiųjų poreikių turinčius vaikus; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija (įgaliotoji organizacija) perkančiųjų organizacijų (Vilniaus miesto ugdymo įstaigų) vardu atviro konkurso būdu vykdo tarptautinės vertės pirkimą „Specialiųjų poreikių moksleivių pavėžėjimo paslaugos“ (pirkimo Nr. 427406). Ieškovė, susipažinusi su pirkimo sąlygomis, pateikė pretenziją, kuria reikalavo: a) panaikinti Pirkimo sutarties projekto 1 punkte nustatytą reikalavimą paslaugas teikti 36 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos arba šią pirkimo sąlygą pakeisti numatant, jog paslaugos teikimo laikotarpis pagal sutartį 36 mėnesiai nuo sutarties sudarymo dienos arba iki bus pasiekta maksimali pagal Preliminariąją sutartį planuojama skirti lėšų suma paslaugoms įsigyti – priklausomai nuo to, kuris įvykis atsiras anksčiau; b) panaikinti pirkimo sąlygų techninės specifikacijos (toliau – TS) 2.3. p. reikalavimo dalį, kurioje nurodyta, jog paslaugų apimtis gali svyruoti iki 20 proc. nuo preliminarios 36 mėnesių apimties arba pakeisti šį reikalavimą nustatant, jog paslaugų apimtis gali būti iki 20 procentų mažesnė ir bet kuriuo atveju negalės viršyti Preliminarios sutarties vertės; c) patikslinti pirkimo skelbimo II.1.2) bei II.2.2) nurodytą pirkimo objektą pagal BVPŽ klasifikatorių nustatant, jog bus perkamos Specialiojo keleivinio kelių transporto paslaugos; d) pakeisti pirkimo dokumentų 34.1. punkto reikalavimą nustatant, jog tiekėjai turi būti įvykdę arba vykdyti bent vieną specialiųjų poreikių turinčių asmenų vežimo paslaugų sutartį; e) pakeisti pirkimo dokumentų 34.1. punkte nustatytas reikalavimą turėti įvykdžius arba vykdyti sutartį, kurios vertė ne mažesnė nei 125 000 Eur be PVM, į reikalavimą, kuris atitiktų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos reikalavimus; f) panaikinti Techninės specifikacijos 2.6. p. nustatytą reikalavimą ir pirkimo sąlygose nustatyti pretenzijos 24 punkte nurodyto ar savo esme panašaus turinio kvalifikacinį techninio pajėgumo reikalavimą dėl tiekėjo pajėgumo naudotis techninėmis priemonėmis, reikalingomis sėkmingam pirkimo sutarties vykdymui; g) sustabdyti pirkimo procedūras ir jas tęsti po to, kai bus patvirtinta specialiųjų poreikių turinčių mokinių vežimo į ugdymo įstaigas ir atgal tvarka, arba papildyti Techninės specifikacijos reikalavimus taip, kad jie užtikrintų, jog mokinių vežimo į ugdymo įstaigas ir atgal metu dalyvautų reikiamą kompetenciją ir patirtį turintys asmenys, kurie galėtų užtikrinti ne tik fizinę negalią turinčių, bet visų specialiųjų poreikių mokinių interesus ir saugumą; h) pakeisti dokumentų TS 2.2. p. nustatytą reikalavimą nurodant, jog Paslaugos bus teikiamos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2019-04-16 raštu Nr. A39-429/19(3.10.15-AD10) pretenziją dėl visų reikalavimų atmetė. Nepraleisdama Pirkimų įstatyme nustatyto termino, bei nesutikdama su atsakovės argumentais, išdėstytais atsakyme į ieškovės pretenziją, ieškovė pateikė ieškinį.
3. Ieškovė pažymi, jog Pirkimo sąlygų 3 priedo Pirkimo sutarties projekto 1 punkte nurodyta sąlyga, kuria nustatytas paslaugos teikimo laikotarpis pagal sutartį – 36 mėnesiai nuo sutarties sudarymo dienos, pažeidžia VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytą proporcingumo principą, kadangi verčia tiekėjus prisiimti neproporcingą riziką, jog už fiksuotą maksimalią kainą jie turės teikti neaiškų paslaugų kiekį 36 mėnesius nuo sutarties su kiekviena ugdymo įstaiga sudarymo dienos. Be to, perkančiosios organizacijos siekiamų tikslų galima pasiekti ir mažiau tiekėjo interesus varžančiomis priemonėmis, t. y. paslaugos teikimo laikotarpį apibrėžiant ne kalendoriniais mėnesiais, bet įvykiu ar alternatyviais įvykiais, kurie neišvengiamai atsiras (CK 1.117 str. 2 d.), t. y. numatant, jog paslaugos teikimo laikotarpis pagal sutartį 36 mėnesiai nuo sutarties sudarymo dienos arba iki bus pasiekta maksimali pagal Preliminariąją sutartį planuojama skirti lėšų suma paslaugoms įsigyti – priklausomai nuo to, kuris įvykis atsiras anksčiau. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, Pirkimo sutarties projekto 1 punkte nurodyta sąlyga, kuria nustatytas paslaugos teikimo laikotarpis pagal sutartį – 36 mėnesiai nuo sutarties sudarymo dienos naikintina, kaip neatitinkanti proporcingumo principo, aiškumo, nedviprasmiškumo ir skaidrumo reikalavimų.
4. Nurodo, kad Pirkimo dokumentų TS 2.3. punkte nustatyta, jog preliminari 36 mėnesių paslaugos apimtis yra 1 500 000 kilometrų ir ji gali mažėti arba didėti iki 20 % nuo preliminarios 36 mėnesių paslaugos apimties, neviršijant pradinės Preliminariosios sutarties vertės, nurodytos Preliminariosios sutarties (konkurso sąlygų 3 priedas) 10 punkte. Pirkimo sąlygų 2 priede (pasiūlymo forma) nurodyta, jog tiekėjas turi siūlyti įkainį, atsižvelgdamas į tai, jog preliminarus paslaugų kiekis yra 1 500 000 km. Vadinasi, ginčo pirkimo sąlygose nustatyta, jog už maksimalią fiksuotą kainą (t. y. neviršijant pasiūlyme nurodytos Preliminariosios sutarties vertės) tiekėjas privalėtų pagal pasiūlytą įkainį atlikti iki 1 500 000 km arba atsiradus poreikiui – papildomai atlikti dar 20 proc. pervežimų. Tai reiškia, jog tiekėjas, siekdamas apskaičiuoti pasiūlymo įkainį, kuris apimtų riziką, jog paslaugos kiekis gali padidėti dar 20 procentų, privalės į įkainį įskaičiuoti ir šią riziką taip dirbtinai padidinant paslaugos įkainį. Dėl nurodytų motyvų aptariamos pirkimo sąlygos, kuriose yra apibrėžta maksimali paslaugų kaina, tačiau pirkimo objektas nėra tiksliai apibrėžtas, ir kurių techninės specifikacijos 2.3 punkte į siūlomą įkainį reikalaujama įskaičiuoti iki 20 procentų paslaugų kiekio padidėjimo riziką pažeidžia skaidrumo, proporcingumo principus ir racionalaus lėšų naudojimo imperatyvą ir yra naikintinos.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019-03-13 įsiteisėjusiu sprendimu byloje Nr. eI-1486-816/2019 įpareigojo atsakovę iki 2019-09-01 įgyvendinti Švietimo įstatymo 36 straipsnio 2 dalies nuostatą ir patvirtinti mokinių, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių ir nepajėgia patys atvykti į mokyklą mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo ar bendrojo ugdymo programas (negali savarankiškai vaikščioti, dėl didelių sutrikimų yra nesaugūs gatvėje), vežimo į mokyklą ir atgal tvarką ir atvejus. Kadangi atsakovė tokios tvarkos nėra patvirtinusi ir nėra nustačiusi, kokie specialistai turėtų dalyvauti kaip lydintys asmenys vežant moksleivius į mokyklą ir atgal, ieškovė mano, jog šių paslaugų pirkimas galėtų vykti tik tuo atveju, jeigu pirkimo sąlygose pagal moksleivių specialiųjų poreikių grupes ir kategorijas būtų detalizuota, kaip vykdomas tokių asmenų vežimas į ir iš ugdymo įstaigų, kokie specialistai ir kokias saugumo bei kitas organizacines, psichologines priemones turi naudoti veždami atitinkamų specialiųjų poreikių moksleivius, kad būtų užtikrintas tinkamas paslaugų teikimas ir specialiųjų poreikių turinčių vaikų interesai. Šiuo metu pirkimo dokumentų TS 2.9. punkte nurodytos vaikus lydinčio asmens funkcijos ir kompetencija turėti pirmosios pagalbos suteikimo žinių ir užtikrinti vaikų kilnojimą į ir / iš transporto priemonės (t. y. ligoninės slaugytojo kompetencija) nėra pakankamos tam, kad būtų užtikrinti vaikų turinčių intelekto sutrikimų, neurologinių, elgesio, emocijų, sulėtėjusios raidos sutrikimų, interesai, suvaldytos krizinės situacijos ar priepuoliai bei užtikrintas tokių vaikų ir kartu su jais keliaujančių kitų vaikų ar asmenų saugumas. Ginčo pirkimo sąlygos, kuriose vežimas organizuojamas ne pagal savivaldybės tarybos patvirtintą specialiųjų poreikių moksleivių vežimo į ugdymo įstaigas ir atgal tvarką, ir kuriose nėra nustatyti jokie specialieji kompetencijos ir patirties reikalavimai asmenims, lydintiems įvairių specialiųjų poreikių turinčius vaikus, neužtikrina visų specialiųjų poreikių turinčių vaikų ir kartu su jais keliaujančių asmenų saugumo ir sveikatos interesų, todėl pažeidžia viešąjį interesą ir yra naikintinos.
6. Pažymi, jog Techninė specifikacija, kurioje nustatyti reikalavimai pirkimo objektui, tačiau nenustatyta jokia tokių reikalavimų atitikties vertinimo tvarka, yra neteisėta, kadangi pažeidžia lygiateisiškumo, skaidrumo ir objektyvumo reikalavimus. Pažymi, jog TS 2.6. p. nustatytas reikalavimas, pagal kurį tiekėjas įsipareigoja techninės specifikacijos reikalavimą atitikti ir paslaugą pradėti teikti per 1 mėnesį nuo sutarties sudarymo yra neteisėtas, nes tokiu reikalavimu perkančioji organizacija siekia pasiūlymų techninių savybių vertinimą, kuris turi būti atliekamas pirkimo procedūrų (varžymosi) metu perkelti į sutarties vykdymo stadiją. TS 2.6. p. reikalavimas neatitinka kasacinio teismo išaiškinimų, pažeidžia VPĮ 17 str. 1 d. nustatytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, todėl naikintinas.
7. Kadangi pirkimo objektas pagal apibrėžtas pirkimo sąlygas yra specialiųjų poreikių moksleivių pervežimas naudojant specialias transporto priemones pritaikytas pervežti specialiųjų poreikių moksleivius ir neįgaliuosius, ieškovė mano, jog šiuo metu skelbimo II.1.2) ir II.2.2) punktuose pirkimo objektui suteiktas BVPŽ kodas ir paslaugų kategorija – Keleivinių transporto priemonių nuoma su vairuotoju kelia neaiškumų ir dviprasmybių dėl to, kokias paslaugas – specializuoto keleivinio kelių transporto, ar nuomos su vairuotoju, (kurioms netaikomi jokie specialūs reikalavimai) ketina įsigyti perkančioji organizacija. Atsižvelgiant į tai, pirkimo skelbimo II.1.2) ir II.2.2) punktuose nurodytas pirkimo objektas neatitinka perkamų paslaugų pobūdžio ir VPĮ 35 straipsnio 4 dalies reikalavimų pirkimo dokumentus parengti tikslius, aiškius ir be dviprasmybių. Taip pat nurodo, kad pirkimo dokumentų 34.1. p. atsakovė nustatė dar kitokį reikalavimą, nei minėtieji pirkimo objektai, t. y. nurodyta, jog tiekėjas turi turėti patirties ir būti įvykdęs arba vykdyti asmenų vežimo užsakomaisiais reisais vietiniais maršrutais paslaugų sutartį. Kadangi ginčijamas kvalifikacinis reikalavimas turėti asmenų vežimo užsakomaisiais reisais sutarčių vykdymo patirties šiame konkrečiame pirkime yra specifinis ir neadekvatus pirkimo pobūdžiui bei jo sąlygoms, toks reikalavimas riboja konkurenciją ir pažeidžia proporcingumo principą.
8. Pažymi, jog pirkimo dokumentų 34.1. punkte nustatytas reikalavimas turėti įvykdžius arba vykdyti sutartį, kurios vertė ne mažesnė nei 125 000 Eur be PVM, neužtikrina VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyto tikslo patikrinti ir išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, kadangi tarptautinės vertės pirkimui, kurio vertė, tiekėjo skaičiavimais, sudaro apie 1,5 mln. Eur, perkančioji organizacija nustatė kvalifikacijos reikalavimą, turėti patirties vykdant keliolika kartų mažesnę pirkimo sutartį. Taip pat reikalavimas dėl įvykdytos sutarties vertės neatitinka Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos 21.1.4. p. nustatyto reguliavimo, pagal kurį didelės vertės pirkimo sutarčių sudarymui turi būti nustatomas patirtį įrodančios sutarties vertės reikalavimas, kuris būtų ne mažesnis nei 0,3 koeficiento nuo sudaromos sutarties vertės. Dėl nurodytų motyvų pirkimo dokumentų 34.1. punkte nustatytas reikalavimas turėti įvykdžius arba vykdyti sutartį, kurios vertė ne mažesnė nei 125 000 Eur be PVM, neatitinka VPĮ 47 straipsnio 7 dalies ir metodikos 21.1.4. p. reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, pirkimo dokumentų 34.1. punkto reikalavimas pripažintinas neteisėtu ir naikintinas.
9. Pirkimo dokumentų TS 2.2. p. nustatyta, jog paslaugų teikimo vieta – Vilniaus miestas ir Vilniaus rajonas. Ieškovė mano, jog TS 2.2. p. reikalavimo dalis, kurioje nurodyta, jog paslaugų teikimo vieta yra Vilniaus rajonas, neatitinka LR Švietimo įstatymo 34 straipsnio 3 dalies reikalavimo, jog „Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo prieinamumu rūpinasi savivaldybė, kurios teritorijoje jie gyvena.“ Vilniaus miesto savivaldybė nepagrįstai pirkimo sąlygomis reikalauja vežioti į mokyklas ir atgal mokinius, gyvenančius Vilniaus rajone, kadangi Švietimo įstatyme savivaldybei deleguota funkcija rūpintis specialiųjų poreikių moksleivių ugdymu yra nustatyta pagal moksleivių gyvenamąją vietą, o ne pagal ugdymo įstaigos buvimo vietą. Pažymi, jog Vilniaus rajono savivaldybė teikia mokinių pavėžėjimo į mokyklą ir atgal paslaugą, kurios aprašyme nėra nurodyta, jog šią paslaugą Vilniaus rajono savivaldybėje gyvenantiems mokiniams būtų įgaliota organizuoti ar teikti Vilniaus miesto savivaldybė. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, darytina išvada, kad pirkimo sąlygų TS 2.2.p. reikalavimas teikti paslaugas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje neatitinka Švietimo įstatymo reikalavimų, todėl naikintina.
Atsiliepimas
10. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo ieškovės ieškinį atmesti.
11. Nurodo, kad ginčijamas Sutarties projekto 1 p. yra teisėtas, atitinkantis VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatas, taip pat tiekėjui nekyla jokia rizika, kad jis pagal pirkimo sutartį bus įpareigotas teikti paslaugas neatlygintinai. Paslaugų teikimo laikotarpis yra 36 mėnesiai nuo pirkimo sutarties sudarymo dienos arba iki bus nupirkta maksimali pirkimo dokumentuose nurodyta paslaugų apimtis (1.800.000 km, t. y. 1.500.000 km plius 20%), priklausomai nuo to, kuris įvykis atsiras anksčiau. Perkančioji organizacija negali pažeisti, t. y. taikyti ilgesnio nei pirkimo dokumentuose nustatyto paslaugų teikimo termino arba pirkti didesnės, negu nustatyta pirkimo dokumentuose, maksimalios paslaugų apimties. Dėl šios priežasties nėra poreikio keisti paskelbtų pirkimo dokumentų. Kainodaros taisyklės atitinka tiek perkančiosios organizacijos, tiek tiekėjo interesus. Kainodaros taisyklės suformuotos vadovaujantis Metodikos nuostatomis, ir nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovė bus verčiama veikti jai nepalankiomis sąlygomis.
12. Pažymi, jog ieškovė nepagrįstai reikalauja panaikinti pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 2.3. p. reikalavimo dalį, kurioje nurodyta, jog paslaugų apimtis gali svyruoti iki 20 proc. nuo preliminarios 36 mėnesių apimties. Šiuo atveju perkamas paslaugų įkainis, o ne konkretus paslaugų kiekis, nes atsižvelgiant į Pirkimo objekto specifiką nėra įmanoma iš anksto žinoti tikslaus pagal sutartį teiktinų paslaugų kiekio. Ieškovės ieškinyje naujai išreikštas pasiūlymas keisti Techninės specifikacijos 2.3. p. nurodant, kad iškilus nenumatytų papildomų paslaugų poreikiui – pakeisti sutartį VPĮ 89 straipsnio 2 dalies pagrindu papildomai įsigyjant iki 10 proc. paslaugų, yra ne tik ydingas VPĮ prasme, bet ir visiškai neatitinka perkančiosios organizacijos poreikių. Perkančioji organizacija jau dabar žino, kad perkamų paslaugų kiekis gali didėti arba mažėti iki 20 proc., tuo tarpu papildomi paslaugų pirkimai turėtų būti vykdomi tais atvejais, kai pakeitimo būtinybė atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti. Šiuo atveju perkančioji organizacija žino, kad perkamų paslaugų kiekis kis, todėl ji negali šių paslaugų pirkti papildomais pirkimais pagal VPĮ 89 straipsnio 2 dalimi.
Šalies argumentai
16. Ieškovė nepagrįstai prašo pakeisti pirkimo dokumentų 34.1 punkto reikalavimą nustatant, jog tiekėjai turi būti įvykdę arba vykdyti bent vieną specialiųjų poreikių turinčių asmenų vežimo paslaugų sutartį. Ieškovės reikalaujamas sąlygų pakeitimas susiaurintų tiekėjų konkurenciją ir tokiu būdu ieškovė siekia, kad Pirkimo dokumentuose keliamas sąlygas galimai atitiktų tik ji pati.
18. Atsakovai Vilniaus Šilo mokykla, Vilniaus Karaliaus Mindaugo mokykla, Vilniaus „Vilties“ specialioji mokykla ir daugiafunkcinis centras, Vilniaus Žygimanto Augusto pagrindinė mokykla, Vilniaus „Atgajos“ specialioji mokykla, Vilniaus Verkių mokykla – daugiafunkcinis centras, Vilniaus „Medeinos“ pradinė mokykla su ieškiniu nesutinka. Pateiktuose atsiliepimuose į ieškinį iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, t. y. kad atsakovai 2019-02-26 yra suteikę įgaliojimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai vykdyti specialiųjų poreikių moksleivių pavėžėjimo paslaugos pirkimą bei vykdyti visas procedūras pagal Viešųjų pirkimų įstatymą iki pirkimo sutarties sudarymo. Pažymi, jog šiuo pirkimu siekiama įsigyti kokybiškesnes pavėžėjimo paslaugas.
19. Ieškovė pateikė teismui dubliką, o atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija – tripliką, kuriuose palaiko savo procesiniuose dokumentuose išsakytus argumentus.
20. 2019-06-13 ieškovė susipažinusi su atsakovės tripliku, patiekė atsikirtimus atsakovės triptiko argumentams (CPK 42 str.); ieškovės paaiškinimų turinys taip pat iš esmės analogiškas kitų ieškovės procesiniu dokumentų turiniui. Papildomai ieškovė nurodo, kad pagal naujausią kasacinio teismo praktiką Metodika yra privaloma, jos nuostatos imperatyviosios visais tarptautinių ir supaprastintų pirkimų atvejais, todėl juos vykdančios perkančiosios organizacijos neturi teisės savo nuožiūra spręsti dėl Metodikos taisyklių (ne) taikymo, be kita ko, dėl pirkimo objekto specifikos ar pan. aplinkybių. Šios išvados nekeičia aplinkybė, kad Metodikoje vartojamos lingvistiniu požiūriu neįsakomojo pobūdžio frazės („reikalavimas naudotinas“, „reikalavimas nenaudotinas“) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-469/2018).
Šalies argumentai
21. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 4767,60 Eur bylinėjimosi išlaidų (už ieškinio, dubliko, rašytinių paaiškinimų parengimą ir kitų ataskaitose nurodytų procesinių veiksmų atlikimą).
22. Ieškinys atmestinas. Bylos duomenimis atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija (įgaliotoji organizacija) perkančiųjų organizacijų (Vilniaus miesto ugdymo įstaigų) vardu atviro konkurso būdu vykdo tarptautinės vertės pirkimą „Specialiųjų poreikių moksleivių pavėžėjimo paslaugos“ (pirkimo Nr. 427406).
Šalies argumentai
23. Ieškovė, susipažinusi su pirkimo sąlygomis, 2019-04-16 pateikė pretenziją, prašydama pripažinti neteisėtomis ir panaikinti Pirkimo sąlygų 3 priedo „Sutarties projektas“ 1 punkte; - Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 2.3. p. dalį, kurioje nustatyta, jog paslaugos apimtis gali didėti iki 20 % nuo preliminarios 36 mėnesių paslaugos apimties, neviršijant pradinės Preliminariosios sutarties vertės; - Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 2.6. – 2.7. p. reikalavimus, kuriuose nustatyta tiekėjo pareiga kvalifikacinius techninio pajėgumo reikalavimus atitikti ir paslaugą pradėti teikti per 1 mėnesį nuo sutarties sudarymo; - Pirkimo skelbimo II.1.2) ir II.2.2) p. ir pirkimo dokumentų 34.1. punkto reikalavimo dalį, kurioje nustatyta, jog tiekėjas turi būti sėkmingai įvykdęs arba vykdyti asmenų vežimo užsakomaisiais reisais vietiniais maršrutais paslaugų sutartį už ne mažesnę nei 125000 Eur sumą; - Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 2.2. p. nustatyto reikalavimo dalį, pagal kurią reikalaujama paslaugas teikti Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje; - Pirkimo sąlygas, kuriose nenustatyta pareiga tiekėjams vežimą organizuoti ne pagal savivaldybės tarybos patvirtintą specialiųjų poreikių moksleivių vežimo į ugdymo įstaigas ir atgal tvarką, ir kuriose nėra nustatyti jokie specialieji kompetencijos ir patirties reikalavimai asmenims, lydintiems įvairių specialiųjų poreikių turinčius vaikus.
24. 2019-04-16 perkančiųjų organizacijų atstovė – Vilniaus miesto savivaldybės administracija atmetė ieškovės pretenziją. 2019-04-23 ieškovė kreipėsi į teismą.
25. Tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis Viešųjų pirkimo įstatyme nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (VPĮ 93 str. 3 d., CPK 423² str. 1 d. Ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka (Civilinio proceso kodekso 423³ str. 2 d.). Ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis (Civilinio proceso kodekso 423³ str. 3 d.). Atsiliepimu atsakovė nurodė, kad antras ieškinio reikalavimas (dėl Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 2.3 punkto pakeitimo, nustatant, kad paslaugų apimtis negali didėti ir Preliminarios sutarties vertės, o iškilus nenumatytų paslaugų poreikiui - pakeisti sutartį, papildomai įsigyjant iki 10 proc. paslaugų) yra naujas. Pretenzijoje ieškovė reikalavo ši punktą panaikinti, pasiūlymo dėl jo pakeitimo pretenzijoje nebuvo, t.y. ieškovė negalėjo kelti šių reikalavimų ieškinyje. Teismas pažymi, kad, nors reikalavimai pretenzijoje ir ieškinyje nėra visiškai tapatūs, tačiau abiejų reikalavimu pagrindas yra tas pats – ieškovės vertinimu Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 2.3 punkto prieštaravimas VPĮ nuostatoms, t.y. šis reikalavimas gali būti nagrinėjimo dalyku. Tai, kad ieškovės ieškinyje nurodytas kitos galimai pažeistos teisė gynimo būdas – ne panaikinti ginčijamą sąlygą, bet ją pakeisti nesudaro pagrindo palikti jį nenagrinėtą. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ginčo šalys iš esmės tinkamai pasinaudojo privaloma išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
26. VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs (išsamūs), be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia reiškiančio jų (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą.
27. Dėl Pirkimo sąlygų 3 priedo „Sutarties projektas“ 1 p. Ieškovė ginčija Pirkimo sąlygų 3 priedo „Sutarties projektas“ 1 p., kuriuo nustatyta, jog Paslaugos tiekimo laikotarpis pagal Sutartį – 36 mėnesiai nuo sutarties sudarymo dienos, tačiau nenustatyta, jog Pirkimo sutartis galios iki bus pasiekta maksimali pagal preliminariąją sutartį skirtų lėšų suma paslaugoms įgyti. Ieškovės vertinimu, paslaugos tiekimo laikotarpį apibrėžus konkrečiu kalendoriniu terminu ir kartu apibrėžus maksimalią paslaugų kainą, ir Paslaugų sutartyje nenustačius, kad Sutartis galioja 36 mėnesius, o ne iki bus pasiekta maksimali pagal preliminarią sutartį planuojamą lėšų sumą, tiekėjui kyla riziką, kad vykdant sutartį ir išnaudojus maksimali planuojamą lėšų sumą už trumpesnį laikotarpį, kadangi verčia tiekėjus prisiimti neproporcingą riziką, jog už fiksuotą maksimalią kainą jie turės teikti neaiškų paslaugų kiekį 36 mėnesius nuo sutarties su kiekviena ugdymo įstaiga sudarymo dienos. Be to, perkančiosios organizacijos siekiamų tikslų galima pasiekti ir mažiau tiekėjo interesus varžančiomis priemonėmis, t. y. paslaugos teikimo laikotarpį apibrėžiant ne kalendoriniais mėnesiais, bet įvykiu ar alternatyviais įvykiais, kurie neišvengiamai atsiras (CK 1.117 str. 2 d.). Tiekėjo vertinimu, paslaugų tiekimo terminą nesusiejus su pasiekta maksimalia paslaugų kaina ar maksimalia paslaugų apimtimi, tiekėjui kyla nepamatuota ir neproporcinga rizika, kad tiekėjas numatytą paslaugų apimtį pasieks per 24 ar 30 mėnesių ir privalės teikti paslaugas neatlygintinai.
Žemesnės instancijos teismas
28. Teismas su ieškovės argumentais nesutinka. Viešojo pirkimo tikslas - nupirkti tai, ko reikia perkančiai organizacijai tenkinat viešąjį poreikį. Nagrinėjamų atveju pirkimo dalykas yra itin jautrus - specialių poreikių turinčių moksleivių pavėžėjimo iki mokyklų paslaugos; paslaugos gavėjai – visuomenė, moksleiviai su spec. poreikiais yra suinteresuoti, kad tokios paslaugos būtų tiekiamos nepertraukiamai ir nuosekliai, o sutarties galiojimo terimo pabaiga būtų prognozuojama. Jeigu paslaugų tiekimo terminas galiotų tiki iki bus pasiekta maksimali pagal preliminariąją sutartį skirtų lėšų suma paslaugoms įgyti, perkančiai organizacijai, tuo pačių ir paslaugos gavėjams, kiltų rizika kad tokia suma bus pasiekta vidurį mokslo metų, atitinkamai, Sutarties galiojimas pasibaigtų ir kiltų poreikis skelbti naują viešąjį pirkimą ir pan.
29. Teismas sutinka su atsakovės atsikirtimo argumentais, kad Sutarties galiojimo terminas yra pakankami apibrėžtas, aiškus, o ieškovės nurodytos rizikos atsiradimas (kai tiekėjas bus priverstas neatlygintinai teikti paslaugą iki Sutarties galiojimo termino pabaigos) pagal Pirkimo sąlygas neįmanomas. Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 2.3 punkte nustatyta perkamų paslaugų apimtis – 1 500 000 km, nustatyta sąlyga, kad paslaugų apimtis gali mažėti ar didėti 20 proc.; kaip minėta, paslaugos tiekimo terminas -36 mėn. Preliminariosios sutarties 7 p. nustatyta, kad paslaugos bus perkamos pagal poreikį, tačiau bendrą pirkimo sutarčių, sudarytų Preliminariosios sutarties pagrindu, kaina negalės viršyti Preliminariojoje sutartyje 10 punkte numatytos kainos. Atsižvelgiant į paslaugos specifiką – moksleivių, turinčių spec. poreikių pervežimas - sutiktina su atsakovės atsikirtimo argumentu, kad tikslesnis perkamų paslaugų kiekio apibrėžimas neįmanomas. Pirkimo sąlygų 86 p. numato, kad perkančioji organizacija pasirinko fiksuoto įkainio su peržiūra sutarties kainos skaičiavimo būdą, t.y. pradinė sutarties kaina, lygi laimėjusios tiekėjo pasiūlymo kainai, apskaičiuojama sudauginus maksimalų priekių ar paslaugų kiekį iš laimėjusios tiekėjo pasiūlyto įkainio (Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2019-01-24 įsakymu Nr. IS-13 patvirtintos kainodaros taisyklių metodikos (toliau-Metodika) 17.1 p.).
30. Atsižvelgiant į tai, kad paslaugų sutarties galiojimas apibrėžtas ne tik Sutarties galiojimo terminu – 36 mėn., bet ir numatyta paslaugos apimtimi 1 500 000 Km (plius-minus 20 proc.), pradinė sutarties kaina, bei į atsakovės pozicija, kad Sutartis galios arba iki nustatyto termino (36 mėn.) arba iki bus nupirkta maksimali pirkimo dokumentuose nurodyta paslaugų apimtis (1 500 000 km plius 20 proc.) priklausomai nuo to, koks įvykis atsiras anksčiau, atmetama ieškovės prielaida, kad tiekėjas numatytą paslaugų apimtį pasieks per trumpesnį, nei 36 mėn. laikotarpį ir privalės teikti paslaugas neatlygintinai iki sutarties galiojimo pabaigos. Jeigu ieškovei neaišku, kad Sutarties galiojimo terminas apibrėžtas ne tik 36 mėn. teminu, bet ir numatoma paslaugos apimtimi, šis neaiškumas gali būti pašalintas, teikiant perkančiosios organizacijos paaiškinimus į tiekėjų klausimus; teismo vertinimu, perkančiosios organizacijos atsakymas į ieškovės pretenziją gali būti vertinamas kaip šios Pirkimo sąlygos paaiškinimas.
Žemesnės instancijos teismas
31. Dėl pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 2.3 p. Pirkimo dokumentų TS 2.3. punkte nustatyta, jog preliminari 36 mėnesių paslaugos apimtis yra 1 500 000 kilometrų ir ji gali mažėti arba didėti iki 20 % nuo preliminarios 36 mėnesių paslaugos apimties, neviršijant pradinės Preliminariosios sutarties vertės, nurodytos Preliminariosios sutarties (konkurso sąlygų 3 priedas) 10 punkte.
32. Pirkimo sąlygų 2 priede (pasiūlymo forma) nurodyta, jog tiekėjas turi siūlyti įkainį, atsižvelgdamas į tai, jog preliminarus paslaugų kiekis yra 1 500 000 km. Vadinasi, ginčo pirkimo sąlygose nustatyta, jog už maksimalią fiksuotą kainą (t. y. neviršijant pasiūlyme nurodytos Preliminariosios sutarties vertės) tiekėjas privalėtų pagal pasiūlytą įkainį atlikti iki 1 500 000 km arba atsiradus poreikiui – papildomai atlikti dar 20 proc. pervežimų. Tai reiškia, jog tiekėjas, siekdamas apskaičiuoti pasiūlymo įkainį, kuris apimtų riziką, jog paslaugos kiekis gali padidėti dar 20 procentų, privalės į įkainį įskaičiuoti ir šią riziką taip dirbtinai padidinant paslaugos įkainį. Dėl nurodytų motyvų aptariamos pirkimo sąlygos, kuriose yra apibrėžta maksimali paslaugų kaina, tačiau pirkimo objektas nėra tiksliai apibrėžtas, ir kurių techninės specifikacijos 2.3 punkte į siūlomą įkainį reikalaujama įskaičiuoti iki 20 procentų paslaugų kiekio padidėjimo riziką pažeidžia skaidrumo, proporcingumo principus ir racionalaus lėšų naudojimo imperatyvą ir yra naikintinos.
33. Teismas nesutinka su ieškovės argumentais. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad nagrinėjamu atveju nustatyti konkretų paslaugų kiekį neįmanoma; kaip buvo minėta tokiais atvejais pagal Metodikos 17.1 punktą perkamas paslaugų įkainis, o ne konkretus paslaugų kiekis, nes atsižvelgiant į Pirkimo objekto specifiką nėra įmanoma iš anksto žinoti tikslaus pagal sutartį teiktinų paslaugų kiekio. Ieškovės samprotavimai, kad tiekėjas, siekdamas apskaičiuoti pasiūlymo įkainį, kuris apimtų riziką, jog paslaugos kiekis gali padidėti dar 20 procentų, privalės į įkainį įskaičiuoti ir šią riziką taip dirbtinai padidinant paslaugos įkainį, atmestinas, nes į ginčijamą Pirkimų sąlygų punktą įtraukta, kad numatomas paslaugų apimtis (1 500 000 km) gali ne tik didėti, bet ir mažėti 20 proc. Taigi perkančiosios organizacijos pasiūlymas siūlyti įkainį, atsižvelgdamas į tai, jog preliminarų paslaugų kiekį (1 500 000 km) yra subalansuotas ir logiškas. Teismas taip pat sutinka su atsakovės pozicija, kad nagrinėjamu atveju paslaugų dalis negali būti perkama VPĮ 89 straipsnio 2 dalies numatyta tvarka, kai prireikia iš to paties tiekėjo pirkti papildomų darbų, paslaugų ar prekių, kurie nebuvo įtraukti į pirminį pirkimą, t.y. papildomas pirkimas atliekamas dėl papildomų poreikių, kurių vykdant pirkimą, perkančioji organizacija objektyviai negalėjo numatyti iš anksto. Nagrinėjamu atveju perkamų paslaugų kiekis negali būti tiksliai numatytas iš anksto; vykdant sutartį įmanomas tiek paslaugų kiekio padidėjimas, tiek ir sumažėjimas, todėl perkančioji organizacija ir apsisprendė pirkti tam preliminarų paslaugų kiekį (1 500 000 km) plius-minus 20 proc. Jeigu nustatyti konkretų perkamų paslaugų kiekį pagal ieškovės pasiūlymą 1 500 000 km su galimybe padidinti jį papildomai įsigyjant 10 proc. paslaugų, tuo atveju, jeigu faktinis paslaugų kiekis būtų mažesnis, nei preliminarus, perkančioji organizacija patirtų nuostolius. Pirkimo objekto nustatymas, nustatant perkamų paslaugų viršutinę ir apatinę ribas bei perkant paslaugų įkainį, viešųjų pirkimų praktikoje yra įprastinis, jis neprieštarauja VPĮ principams, viešojo pirkimo tikslui.
34. Dėl specialiųjų poreikių specifikavimo pirkimo sąlygose ir specialiųjų poreikių turinčių mokinių vežimo į mokyklą ir atgal tvarkos nustatymo.
35. Ieškovė nurodė, kad Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 24 straipsnis įpareigoja užtikrinti negalią turinčiam asmeniui teisę į visų lygių švietimo paslaugas. Įgyvendinant šią teisę, valstybę įpareigojama užtikrinti, kad neįgalieji turėtų galimybę įgyti visiems tinkamą, kokybišką ir nemokamą pradinį ir vidurinį išsilavinimą lygiai su kitais asmenimis, bendruomenėse, kur jie gyvena; kad nepaisant negalios pobūdžio būtų tinkamai pritaikyto sąlygos pagal asmens poreikius. Šias nuostatas įgyvendina Švietimo įstatymo 36 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad savivaldybės ir mokyklų savininkai privalo patvirtinti mokinių, kurie turi specialiųjų ugdymo poreikių, vežimo į mokyklą ir atgal tvarką ir atvejus. Atsakovė šios pareigos neįvykdė, dėl to Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-03-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. eI-1486-816/2019 atsakovė įpareigota iki 2019-09-01 patvirtinti tokią tvarką. Pavėžėjimo paslauga bus teikiama visiems mokiniams, turintiems specialiųjų poreikių – tiek turintiems fizinių negalių ar intelekto sutrikimų, tiek neurologinių, elgesio, emocijų, sulėtėjusios raidos sutrikimų. Dėl to paslauga turi būti teikiama kartu su lydinčiu ar net keliais lydinčiais asmenimis, kurie prižiūrėtų vaikus transportavimo metu; lydintis asmuo turėtų turėti tiek teorinių, tiek praktinių įgūdžių suteikiant būtinąją pagalbą. Ieškovė mano, kad ginčo prikimo sąlygos, kuriuose vežimas organizuojamas ne pagal savivaldybės tarybos patvirtintą specialiųjų poreikių moksleivių vežimo į ugdymo įstaigas ir atgal tvarką, ir kuriuose nenustatyti jokie specialieji reikalavimai vaikus lydintiems asmenims, neužtikriną visų specialiųjų poreikių turinčių vaikų ir kartu keliaujančių asmenų saugumo ir sveikatos interesų, todėl pažeidžia viešąjį interesą ir naikintinos.
36. Taigi ieškovė teigia, kad viešasis pirkimas dėl specialiųjų poreikių moksleivių pavėžėjimo paslaugos negalimas tol, kol atsakovė nepatvirtins tokios paslaugos tiekimo tvarką, kurioje butų nurodytą, kas ir kokia tvarka lydės specialiųjų poreikių turinčius moksleivius; motyvuoja, kad toks vaikus lydintys asmuo turi mokėti suteikti būtinąją pagalba reikimais atvejais, pavyzdžiui, epilepsijos ar agresijos priemolio metu. Pažymėtina, kad ieškovė teikia specialiųjų poreikių turinčių moksleivių pavėžėjimo paslaugas Vilniaus mieste šiuo metu; akivaizdu, kad ieškovė ketina teikti tokias paslaugas iki 2019 m. rugsėjo 1 d. ir vėliau, kol tokia tvarka bus patvirtinta.
Žemesnės instancijos teismas
37. Teismas nesutinka su ieškovės argumentais. Nagrinėjamo viešojo pirkimo objektas - specialiųjų poreikių moksleivių pavėžėjimo paslaugos; pagal pirkimo sąlygas paslaugos tiekėjas yra įpareigojamas teikti paslaugą naudojant techniškai tvarkingas transporto priemones, pritaikytas specialiųjų poreikių moksleivių pervežimui, su lengvai montuojamomis įvažomis, sėdynėmis, pritaikytomis neįgaliesiems, atitinkamais saugos diržais ir vėžimėlių tvirtinimais. Priešingai, nei teigia ieškovė, Pirkimo sąlygose nustatyta, kad Paslaugos vykdymo metu vaikus privalo lydėti paslaugų tiekėjo paskirtas lydintis asmuo, kuris būtų pabaigęs privalomųjų pirmosios pagalbos, higienos įgūdžių, alkoholio ir narkotikų žalos žmogaus sveikatai mokymų programas, galintis sutiekti pirmąją neatidėliotina pagalbą traumų ir priepuolių atvejais, padėti vaikus įkelti/iškelti į transporto priemonę, užfiksuoti sėdinčius vaikus saugos diržais, užtikrinti, kad vaikai, turintys silpną galvos kontrolę, būtų vežami su kaklo įtvarais; padėti įsodinti vaikus į vėžimėlius, priimti/perduoti vaikų asmeninius daiktus.
38. Ieškovė nepateikė racionalių argumentų kodėl Pirkimo dokumentuose numatytos sąlygos nėra pakankamos vaikų saugumui užtirtinti; kodėl lydinčio asmens, baigusio privalomųjų pirmosios pagalbos ir kt. mokymų programas, kvalifikacija nėra pakankama tam, kad sutiekti būtinąją pagalbą vaikams extra atvejais. Jeigu patvirtinus tvarką, bus pripažinta, kad vaikus, turinčius specialius poreikius, turi lydėti medikas, tai tokių asmenų paslaugos bus perkamos atskira tvarka; netikslinga reikalauti iš transporto paslaugas teikiančių įmonių teikti medicinines paslaugas pavėžėjimo metu ir dirbtinai sujungti viename pirkime pavėžėjimo ir medicininių paslaugų keleiviams tiekimą.
39. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2019-03-13 sprendime civilinėje byloje Nr. eI-1486-816/2019 nenurodė, kad vaikai negali būti vežami ir naujas viešasis pirkimas dėl specialiųjų poreikių moksleivių pavėžėjimo paslaugos negalimas tol, kol atsakovė nepatvirtins tokios paslaugos tiekimo tvarką. Dėl išdėstytų argumentų teismas sprendžia, kad tvarkos nustatymas neturi įtakos paskelbto viešojo pirkimo teisėtumui.
40. Dėl tiekėjo techninio pajėgumo reikalavimų priskyrimo techninės specifikacijos reikalavimams ir perkėlimo į sutarties vykdymo stadiją.
41. Ieškovė taip pat ginčija Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 2.6. – 2.7. p. reikalavimus, kuriuose nustatyta tiekėjo pareiga kvalifikacinius techninio pajėgumo reikalavimus atitikti ir paslaugą pradėti teikti per 1 mėnesį nuo sutarties sudarymo. Ieškovė nurodo, kad 2019-02-26 redakcijos Pirkimo dokumentuose buvo nustatytas kvalifikacinis reikalavimas tiekėjams (tiekėjų grupėms) turėti galimybę naudotis ne mažiau kaip 5 (penkiais) neįgaliųjų vėžimėlių pritaikytą transporto priemones, atitinkančias SH kodą, tačiau ginčo pirkimo dokumentuose šis reikalavimas buvo pašalintas, atitinkamas reikalavimas buvo perkeltas į Techninės specifikacijos 2.6-2.7 punktus, kuriuose nurodyta, kad paslaugų tiekėjas nurodyta techninį reikalavimą turi atlikti per 1 mėnesį nuo sutarties sudarymo – t.y. pradėti teikti paslaugą specialiųjų poreikių moksleiviams ir pateikti informaciją, kad tiekėjas turi galimybę naudotis ne mažiau kaip penkiomis neįgaliųjų vežimėliui pritaikytoms transporto priemonėms, atitinkančioms SH kodą.
42. Teismas su ieškovės pozicija nesutinka. Perkančiosios organizacijos turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 47 straipsnio 1 dalis). Šią pareigą perkančioji organizacija įgyvendina pagal Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 (toliau- Metodika), nuostatas. VPĮ ir Metodika nenustato, kokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį. Taigi perkančioji organizacija turi tam tikros diskrecijos teisę, nustatant kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams. Perkančiosios organizacijos diskrecija ribojama, kad reikalavimas turėti tam tikrą kvalifikaciją, licenciją, leidimą vykdyti veiklą, kyla iš imperatyviųjų teisės normų; tokais atvejais perkančioji organizacija privali nustatyti atitinkamus kvalifikacinius reikalavimus.
43. Teismo vertinimu ieškovė, ginčijama Pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, nepagrįstai remiasi naujausia kasacinio teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-469/2018 nagrinėjo ginčą dėl viešojo pirkimo sąlygų susijusį su dviem vertinimo aspektais: tiekėjo bendrojo mokumo koeficiento taikymo teisėtumu ir ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus atitiktimi įstatymo nuostatoms. Pažymėtina, kad kasacinis teismas panaikino bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir išsprendė ginčą iš esmės, inter alia pripažinęs, kad perkančioji organizaciją be Metodikoje nustatyto pagrindo nustatė pirkimo sąlygose perteklinį kvalifikacijos reikalavimą - tiekėjo bendrojo mokumo koeficientą, tuo tarpu kai pagal Metodikos 16.1 pp. jis nenaudotinas tarptautiniuose ir supaprastintuose pirkimuose.
44. Nagrinėjamoje byloje ieškovė siekia sugriežtinti, maksimalizuoti Pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, motyvuodama, kad perkančiosios organizacijos nustatyti kvalifikacijos reikalavimai neatitinka pirkimo objekto specifikos ir imperatyviems Metodikos nuostatų. Tačiau teismo vertinimu, imperatyvios Metodikos nuostatos vis dėl to palieka perkančiai organizacijai tam tikros diskrecijos teisę (paminėtos nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-469/2018 28 p.), be to ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodė, kad kvalifikacijos reikalavimų pakeitimas nesumažins konkurencijos; jeigu sumažins, toks konkurencijos apribojimas yra būtinas, atsižvelgiant į pirkimo objekto esminę specifiką.
45. Nagrinėjamu atveju viešojo pirkimo sutarčiai vykdyti tiekėjas turi turėti 5 (penkias) neįgaliųjų vėžimėliui pritaikytas transporto priemones, atitinkančias SH kodą.
46. Pagal VPĮ 47 straipsnio 6 dalį perkančioji organizacija gali (bet neprivalo) nustatyti tokius reikalavimus tiekėjams. Metodikos 21.9. punktas numato, kad kvalifikacijos reikalavimas turėti Tiekėjo pirkimo sutarčiai vykdyti būtinus įrankius, įrengimus, technines priemones turimi įrankiai, įrenginiai ar techninės priemones yra taikomas tik atliekant paslaugų arba darbų pirkimus ir tik tais atvejais, kai sėkmingam pirkimo sutarties įvykdymui bus reikalingi atitinkami įrankiai, įrenginiai, techninės priemonės. Paprastai pirkimo vykdytojas pirkimo dokumentuose nenurodo konkrečių įrankių, įrenginių, techninių priemonių, kuriais privalo disponuoti tiekėjas, tačiau, nurodydamas siekiamą rezultatą, leidžia tiekėjui pasirinkti tokius, kurie yra būtini sėkmingam ir teisėtam pirkimo sutarties įvykdymui. Išimtiniais atvejais, kai yra įsigyjamas ypatingas pirkimo objektas ir kai pirkimo vykdytojo siekiamo pirkimo sutarties rezultato neįmanoma pasiekti naudojant kitokius, nei pirkimo vykdytojo aiškiai ir tiksliai pirkimo dokumentuose nurodyti ir apibrėžti atitinkami įrankiai, įrenginiai, techninės priemonės, pirkimo vykdytojas pirkimo dokumentuose nurodo, kokiais įrankiais, įrenginiais, techninėmis priemonėmis tiekėjas turi disponuoti.
47. Byloje nepaneigta, kad transporto priemonė (pvz. mokyklinis autobusas) gali būti pritaikyta neįgaliųjų vežimėliui. Atsakovė paaiškino, kad nenustatė kvalifikacijos reikalavimą turėti atitinkamas transporto priemones tam, kad padidinti konkurenciją tarp tiekėjų; akivaizdu, kad ieškovė, kaip tiekėja, jau teikianti tokias paslaugas ir turinti ne vieną pritaikytą neįgaliųjų vežimėliui transporto priemonę, turėtų esminį pranašumą prieš kitus tiekėjus. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos diskrecija pasirenkant pajėgumo kvalifikacinius reikalavimus, nepažeidė sąžiningos konkurencijos ir kitus viešųjų pirkimų principus.
48. Dėl pirkimo objekto netinkamo apibrėžimo ir pirkimo dokumentų 34.1 p. nustatyto kvalifikacinio reikalavimo neteisėtumo.
49. Ieškovė ginčija Pirkimo skelbimo II.1.2) ir II.2.2) p. nurodytą BVPŽ klasifikacijos kodą ir pirkimo dokumentų 34.1. punkto reikalavimo dalį, kurioje nustatyta, jog tiekėjas turi būti sėkmingai įvykdęs arba vykdyti asmenų vežimo užsakomaisiais reisais vietiniais maršrutais paslaugų sutartį už ne mažesnę nei 125000 Eur sumą.
50. Ieškovė nurodo, kad pirkimo dokumentų sąlygos patvirtina, jog šuo pirkimu siekiamas įsigyti specialių poreikių turinčių moksleivių vežimo į ugdymo įstaigas ir atgal sąlygos patvirtina, jog šiuo pirkimu siekiama įsigyti specialiųjų poreikių turinčių moksleivių vežimo į ugdymo įstaigas ir atgal paslaugas, naudojant specialiai tam pritaikytas transporto priemones (TS 2.6-2.7 p.). Ieškovė mano, kad Pirkimo skelbimo II.1.2) ir II.2.2) p. nurodytas BVPŽ klasifikacijos kodas (60170000-0 – Keleivinių transporto priemonių nuoma su vairuotoju) kelia neaiškumų ir dviprasmybių, dėl to, kokias paslaugas – specializuoto keleivinio kelių transporto ar keleivinio transporto nuomos su vairuotoju ( BVPŽ kodas 60130000-8) ketina įsigyti perkančioji organizacija.
51. Nurodo, kad BVPŽ klasifikatoriuje specialiojo keleivinio kelių transporto paslaugos tikslingai yra atskirtos nuo bendrojo pobūdžio keleivinių transporto priemonių nuomos su vairuotojo paslaugų tam, kad specifinių paslaugų rinkoje veikiantys tiekėjai, turintys specialių žinių, patirties ir techninių priemonių atskirtų atitinkamus pirkimų skelbimus ir varžytųsi būtent specialiųjų poreikių keleivių vežimo specifiką išmanantys ūkio subjektai.
52. Teismas nesutinka su ieškovės samprotavimais. Kelių eismo taisyklės, Kelių transporto kodeksas nenumato jokių papildomų kvalifikacijos reikalavimų vairuotojams, vežantiems vaikus su specialiais poreikiais. Kelių eismo taisyklių 193 p. numato, kad vaikus vežančio mokyklinio autobuso ir transporto priemonės su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais salone turi būti vienas suaugęs lydintis asmuo, ne jaunesnis kaip 21 metų. Mokinius vežant mokykliniu autobusu, lydinčio asmens funkcijas gali atlikti vairuotojas. Tokiu būdu reikalavimas lydėti vežamus vaikus įtvirtintas ir vaikų, neturinčių specialiųjų poreikių, atžvilgiu. Taigi Pirkimo dokumentuose įtvirtinti reikalavimai pritaikyti automobilį neįgaliųjų vežimėliui ir užtikrinti, kad vežimo metu automobilio salone būtų lydintis asmuo, kuriuo užduotis – padėti pritvirtinti vežimėlius, užsigerti saugos diržus, užfiksuoti galvas ir extra atvejais sutiekti pirmąją pagalbą, nėra tokie specifiniai, kad būtų galima pripažinti, jog vaikų su specialiais poreikiais pervežimas yra savarankišką specifinę veiką, reikalaujanti specialios kvalifikacijos ir pasirengimo. Dėl išdėstyto teismas sprendžia, kad Pirkimo skelbime nurodytas BVPŽ kodas neprieštarauja pirkimo objektui ir neklaidina tiekėjus.
53. Dėl analogiškų motyvų atmetamas ieškovės reikalavimas dėl 34.1 p. kvalifikacinio reikalavimo sąsajos neturėjimo su pirkimo objektu. Perkančioji organizacija nustatė patirties kvalifikacinį reikalavimą, jog tiekėjas turi turėti patirties ir būti įvykdęs arba vykdyti asmenų vežimo užsakomaisiais reisais vietiniais maršrutais paslaugų sutartį. Ieškovės vertinimu, toks kvalifikacinis reikalavimas neturi sąsajos su pirkimo objektų, kuris, ieškovės manymu, yra specialiojo keleivinio kelių transporto paslaugos. Ieškovės manymu, šis reikalavimas nesusijęs su pirkimo objektu; kvalifikacinis reikalavimas turi įrodyti, kad tiekėjas turi specifinę patirtį vežti ir lydėti specialių poreikių turinčius vaikus.
54. Teismui pripažinus, kad pirkimo objektas identifikuotas ir BVPŽ kodas pritaikytas tinkamai nėra pagrindo sutikti su ieškovės samprotavimais. Perkančiosios organizacijos nustatyti kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos (VPĮ 47 str. 1 d.). Metodikos 21.1. p. nustato, kad Tiekėjo patirtis – tai reikalavimas, apibūdinantis, ar tiekėjas jau yra vykdęs panašią pirkimo sutartį (per tam tikrą laikotarpį suteikė paslaugas, pateikė prekes) ar atliko reikalaujamos apimties darbus, bei ar sutartis buvo įvykdyta ar darbai atlikti tinkamai. Panašia sutartimi laikytina sutartis, kurios dalykas ir įvykdymo sąlygos panašios į perkamo objekto. Metodikoje paaiškinama, kad Pirkimo vykdytojas turi aiškiai apibūdinti, ką laikys panašia, susijusia su pirkimo objektu sutartimi, pavyzdžiui, medicinos įrangos, automobilių nuomos ar pardavimo, patalpų valymo paslaugų, mokymo paslaugų, atliekų surinkimo ir išvežimo, informacinės sistemos kūrimo ir/ar diegimo ir/ar modernizavimo, ypatingo statinio projektavimo ir panašią sutartį. Nustatant, kas konkrečiu atveju laikoma panašia sutartimi, neleistina pernelyg susiaurinti pirkimo sutarties dalyką, pavyzdžiui, jei perkamos maitinimo paslaugos moksleiviams, pirkimo dokumentuose negalima reikalauti, kad tiekėjas būtų įvykdęs (vykdytų) sutartį dėl moksleivių maitinimo paslaugų teikimo, pakanka nurodyti, jog tiekėjas turi būti įvykdęs (vykdyti) maitinimo paslaugų sutartį.
55. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija 31.p. nustatė konkretų kvalifikacinį reikalavimą tiekėjui būti įvykdžiusiam panašią sutartį, aiškiai apibrėžė, kokios sutartis vertintinos kaip panašios. Teismas vertina nustatytą kvalifikacinį reikalavimą kaip teisėtą ir pagrįstą.
56. Teismas taip pat pažymi, kad ieškovė nuo 2014 m. teikia atsakovės specialiųjų poreikių vaikų vežimo paslaugas, taigi kvalifikacinio reikalavimo turėti specifinę patirtį vykdant tokią pat sutartį neabejotinai suteiktų ieškovei esminį konkurencinį pranašumą.
57. Dėl 34.1 p. kvalifikacijos reikalavime nustatyto sutarties vertės kriterijaus. Ieškovė nesutinka su 34.1 punkte nustatytu kvalifikaciniu reikalavimu ir dėl nustatytos įvykdytos (vykdomos) sutarties vertės. Jos manymu, nustatyta vertė – ne mažesnę, nei 125 000 Eur neatitinka VPĮ 47 str. 1 d. ir Metodikos 21.1.4 p.. Atsakovės vykdomas pirkimas yra tarptautinis, tikėtina kad pirkimo vertė sudaro 1,5 mln. Eur, t.y. perkančiosios organizacijos nustatytas reikalavimas neatitinka Metodikos 21.1.4 nustatyto kriterijaus, pagal kurį didelės vertės pirkimo sutarčių sudarymui turi būti nustatomas patirtį įrodančios sutarties vertės reikalavimas, kuris būtų ne mažesnis, nei 0,3 koeficiento nuo sudaromos sutarties vertės.
58. Teismas nesutinka su ieškovės samprotavimais. Metodikos 21.1.4 p. nustato, kad pirkimo vykdytojas neprivalo prašyti būti įvykdžius arba vykdyti sutartį (-is) ne mažiau kaip 0,5 pirkimo objekto vertės – apimtis gali būti nustatoma ir mažesnė. Pavyzdžiui, „Per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) turi būti sėkmingai įvykdęs arba šiuo metu vykdyti bent vieną sporto įrangos tiekimo sutartį, kurios vertė turi būti ne mažesnė kaip 0,3 pirkimo objekto vertės. Jei tiekėjas teikia informaciją apie vykdomą sutartį, laikoma, kad jo patirtis atitinka keliamą reikalavimą, jei vykdomos sutarties įvykdyta dalis per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jei tiekėjas vykdo veiklą mažiau nei 3 metus) yra ne mažesnė nei 0,3 pirkimo objekto vertės”. Tokia praktika formuotina atsižvelgiant į tai, jog nustatant aukštą įvykdytos (vykdomos) sutarties koeficientą dalyje pirkimų susidaro ydinga situacija, kad pasiūlymą neretai gali pateikti tik vienas tiekėjas, tuo tarpu pirkimo vykdytojo tikslas yra gauti konkurencingus pasiūlymus. Tai įmanoma užsitikrinti tik tais atvejais, kai pirkime dalyvauja smulkaus ar vidutinio verslo atstovai, o ne tik stambaus kapitalo įmonės. Atitinkamai, kuo aukštesnės vertės sutartis, tuo žemesnis turi būti nustatomas koeficientas, pavyzdžiui, kai sudaroma didelės vertės pirkimo sutartis – koeficientas 0,3, vidutinės vertės pirkimo sutartis – 0,5, mažos vertės pirkimo sutartis – 0,7.
59. Priešingai, nei nurodo ieškovė, Metodikos 21.1.4 p. nenustato konkretaus koeficiento didelės vertės pirkimams, kuris būtų ne mažesnis, nei 0,3 koeficiento nuo sudaromos sutarties vertės. Koeficientas 0,3 Metodikoje nurodytas kaip pavyzdys. Teismas sprendžia Tiekėjo patirtį įrodančios sutarties vertės nustatymas priskiriamas prie perkančiosios organizacijos diskrecijos, t.y. atsakovė, nustačiusi reikalavimą tiekėjams būti įvykdžiusiems arba vykdyti panašią sutartį, kurios vertė yra ne mažesnė bei 125 000 Eur be PVM, imperatyviųjų VPĮ ir metodikos reikalavimų nepažeidė.
60. Dėl Pirkimo dokumentų Techninės specifikacijos 2.2 p. dalies panaikinimo motyvų. Ieškovė nurodo, kad Paslaugų teikimo vietą – Vilniaus miestas ir Vilniaus rajonas prieštarauja LR Šveitimo įstatymo 34 str. 3 d. reikalavimo, pagal kurią mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo prieinamumu rūpinasi savivaldybė, kuriuos teritorijoje jie gyvena. Vilniaus savivaldybė nepagrįstai nustatė pirkimo dokumentuose sąlygas, pagal kurias reikalaujama vežioti į mokyklas ir atgal mokinius, gyvenančius Vilniaus rajone. Techninės specifikacijos 2.2 p. sąlyga teikti paslaugas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje neatitinka Šveitimo įstatymo reikalavimų Dėl nustatytos aptarnaujamos teritorijos tiekėjui kils papildomų problemų įsivertinti visus įmanomus paslaugų tiekimo maršrutus, kurie gali apimti kelių savivaldybių teritoriją, todėl tiekėjai skaičiuodami paslaugų įkainį, nevienodai įsivertins riziką, galinčią kilti, jeigu atsiras poreikis vykdyti moksleivių vežimą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje.
61. Atsakovė , nesutikdama su šiuo ieškovės argumentu, nurodė, kad Švietimo įstatymo 34 str. 1 d. numato mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, teisė ugdytis arčiau jo gyvenamosios vienos esančioje ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokykloje, profesinio mokymo įstaigoje arba bet kurioje valstybinėje, savivaldybės (regiono) mokykloje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Švietimo įstatymo 36 str. 2 d. nėra numatyta, kad pavėžėjimą turi organizuoti mokykla, kurios teritorijoje vaikas gyvena; tokia pareigą turi visos mokyklos, tiek tos, kurių teritorijoje vaikai gyvena, tiek tos, kur vaikai mokosi numatyta. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra išaiškinusi, kad vaikas , turintis specialiųjų ugdymosi poreikių, turi būti ugdomas ten, kur geriausia būtų tenkinami jo ugdymosi poreikiai ir švietimo pagalbos reikšmės. Dėl to ieškovės ginčijama Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 2.2 p. dalis, pagal kuria paslaugos turi būti teikiamos ir Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, neprieštarauja Švietimo įstatymo nuostatoms.
62. Teismas sutinka su atsakovės pozicija. Pagal Švietimo įstatymo nuostatas vaikas su spec. ugdymo poreikiais ir jo tėvai turi teisę laisvai pasirinkti mokyklą už savivaldybės teritorijos, kurioje jie gyvena, ribų; už moksleivių pavėžėjimą iki mokyklos ir atgal atsakingos mokyklos, tiesioginio draudimo organizuoti mokinių pavėžėjimą kitos savivaldybės teritorijoje įstatyme nėr įtvirtinta, todėl ieškovės teiginys dėl Pirkimo dokumentų Techninės specifikacijos 2.2 p. dalies prieštaravimo Švietimo įstatymo nuostatoms atmestinas, kaip teisiškai nepagrįstas.
63. Ieškovės argumentus apie tiekėjų galimus nepatogumus, apkaičiojant įkainį paslaugų, teikiamų dviejų savivaldybių teritorijoje, atmetami. Viešojo pirkimo tikslas – tenkinti visuomenės poreikį; nagrinėjamo pirkimo aiškus ir teisėtas tikslas - organizuoti spec. poreikių turinčių vaikų pavėžėjimą iki mokymo įstaigų ir atgal. Ieškovė – savo verslo specialistė, turinti atitinkamą patirtį. Tinkamai apskaičiuoti 1 km. tokio vežimo įkainį, atsižvelgiant į visas galimas rizikas ir suformuoti pasiūlymą perkančiai organizacijai – jos verslo dalis. Argumentai, kad tiekėjai būtų patogiau ir naudingai veikti vienos savivaldybės teritorijoje, prieštarauja pirkimo tikslui, todėl nepriimtini.
64. Dėl išdėstyto teismas atmeta ieškovės ieškinį dėl atsakovės paskelbto viešojo pirkimo Nr. 427406 sąlygų panaikinimo/pakeitimo.
65. Kiti ginčo šalių nurodyti argumentai laikytini teisiškai nereikšmingais byloje pareikštam ieškiniui išspręsti, todėl teismas dėl jų nepasisako.
66. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atmetus ieškinį, ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepriteisimos; duomenų apie atsakovės patirtas išlaidas teismui nepateikta (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258-259 straipsniais, 269-270 straipsniais,423¹-423⁸ straipsniais, teismas
nusprendžia:
VšĮ „Vilties akimirka“ ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir kitoms, dėl pirkimo Nr. 427406 sąlygų panaikinimo/pakeitimo, atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.