Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. B. (P. B.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. B. (P. B.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

6Pareiškėjas P. B. (P. B.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 22 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už tai, kad jis nuo 2016 m. liepos 8 d. iki 2018 m. kovo 28 d. buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis.

8Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu laikotarpiu gyveno Alytaus PN 1 lokalinio sektoriaus bendrabutyje Nr. 2. Šiame pastate įrengtos gyvenamosios patalpos buvo avarinės būklės – grindys medinės ir sulūžę, langai išdužę, langų rėmai kiauri, patalpose nebuvo ventiliacijos, jose laikydavosi drėgmė ir veisėsi pelėsis, nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas, patalpos tamsios, vamzdynai surūdiję, nebuvo įrengto laisvalaikio kambario, priešgaisrinės sistemos, rūkymo vietų. Pareiškėjas buvo nerūkantis. Pastato konstrukcijose (sienų plyšiuose, tualete, sanitariniuose įrenginiuose) buvo asbesto. Tualetų patalpoje neužtikrinamas privatumas, pertvaros per žemos, nebuvo kabinų, ventiliacijos, prausykloje nebuvo kojų praustuvių. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjui prasidėjo depresija, kilo minčių apie savižudybę, nesaugios sąlygos kėlė pavojų jo sveikatai. Pareiškėjas bausmės atlikimo sąlygas vertino kaip kankinančias, nežmoniškas ir pažeidžiančias Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį. Dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią sveikatos pablogėjimu, orumo pažeminimu, emocine depresija, dvasiniais išgyvenimais.

10Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

12Alytaus PN nurodė, kad skundžiamu laikotarpiu pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 3 būrį, kuriame poilsio kambarys įrengtas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentas (toliau ir Visuomenės sveikatos centras) 2016 m. gruodžio 9 d. pateikė patikrinimo aktą, kurio išvadose pažymėta, kad visose Alytaus PN patalpose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) pažeidimų nenustatyta, šios higienos normos reikalavimų dėl reikiamos temperatūros užtikrinimo, ventiliacijos, apšvietimo laikomasi. Pareiškėjo argumentai dėl pelėsio nepagrįsti, nes patalpas (gyvenamąsias, bendro naudojimo, sanitarinius mazgus) valo nuteistieji. Alytaus PN bendrabučių, kuriuose gyveno pareiškėjas, stogai padengti rulonine danga, asbesto Alytaus PN pastatų konstrukcijose nėra. Bet kuriuo atveju, asbesto dulkės atsiranda tik fiziškai ardant šiferio stogą, tačiau tokio pobūdžio darbai nebuvo atliekami. Pareiškėjas į Visuomenės sveikatos centrą dėl higienos sąlygų Alytaus PN nesikreipė. Kalintiems asmenims sudaryta galimybė rūkyti lauke esančiose rūkymo vietose arba viduje įrengtuose izoliuotuose rūkomuosiuose, kuriuose nuolat veikia ištraukiamoji ventiliacija. Alytaus PN pabrėžė, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, pareiškėjui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala, jis privalo konkrečiai apibūdinti neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui. Pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikė nurodytas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių apie realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodė, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis.

15Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. sausio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad nuo 2016 m. liepos 26 d. iki 2018 m. kovo 28 d. Alytaus pataisos namuose atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

17Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl itin blogos bendrabučio pastato būklės, teismas nurodė, jog pagal higienos normos HN 134:2015 reikalavimus laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, o asmenys turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose.

19Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pažymėjo, kad Alytaus apskrities viršininko sudarytos komisijos 2008 m. vasario 27 d. parengto akto ir Visuomenės sveikatos centro 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akto Nr. PA.1-309 duomenys leidžia daryti išvadą, kad 2008 metais vasario mėn. buvo nustatyta, jog Alytaus PN bendrabutis Nr. 2 yra blogos būklės ir reikalingas šio pastato pamatų, lauko sienų, stogo kapitalinis remontas; analogišką išvadą apie bendrabučio Nr. 2 kapitalinio remonto būtinumą davė ir 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimą atlikęs Visuomenės sveikatos centras. Teismas sprendė, kad nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtino pareiškėjo skundo teiginį, jog bausmės atlikimo sąlygos iš dalies buvo netinkamos ir tai nulėmė bloga bendrabučio Nr. 2 patalpų, kuriose jis ginčo laikotarpiu atliko bausmę, būklė.

21Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad pastatų stogo dangoje buvo asbesto, nes Alytaus PN šiuos pareiškėjo paaiškinimus paneigė ir nurodė, jog Alytaus PN pastatų, kuriuose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, stogo dangoje asbesto nėra, kadangi pastatų stogai degti rulonine stogo danga.

23Teismas kaip nepagrįstus ir Alytaus PN rašytiniais įrodymais paneigtus atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl netinkamo patalpų vėdinimo, nešvarių patalpų ir jose besiveisiančio pelėsio. Teismas pažymėjo, kad patalpų vėdinimas per langus atitiko teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamus langus, taip pašalinant drėgmės perteklių patalpose, bei susitvarkyti savo gyvenamąsias patalpas. Teismas kaip deklaratyvius taip pat atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl netinkamo natūralaus ir dirbtinio apšvietimo.

25Vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl poilsio kambario, teismas pažymėjo, kad Alytaus PN atsiliepime nurodė, jog 3 būriui buvo įrengtas 27,23 kv. m poilsio kambarys, be to, pataisos įstaigos teritorijoje yra įrengtos krepšinio, futbolo, tinklinio aikštelės, svarmenų kilnojimo įrenginiai, koplyčia, vykdomos įvairios socialinės reabilitacijos programos. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus šiuo klausimu ir nenustatė pagrindo konstatuoti Alytaus PN neteisėtus veiksmus.

27Įvertinęs pareiškėjo nusiskundimus dėl rūkymo, atsakovo atstovo pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, teismas darė išvadą, kad Alytaus PN kalinamų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, būriuose įrengtos rūkymui skirtos vietos, todėl pareiškėjo teiginius dėl tabako dūmais užterštos aplinkos atmetė.

29Dėl pareiškėjo nusiskundimų, kad sanitariniuose mazguose nebuvo užtikrintas privatumas, teismas pažymėjo, kad Alytaus PN bausmę atliekantis pareiškėjas naudojosi tualetu, įrengtu specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Atsižvelgęs į teismų praktiką dėl privatumo užtikrinimo tokio pobūdžio sanitariniuose mazguose, teismas konstatavo, kad buvo pakankamos sąlygos privatumui užtikrinti ir šiuos argumentus atmetė.

31Kaip deklaratyvius ir neindividualizuotus teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų neužtikrinimo, nes pareiškėjas skunde nenurodė jokių konkrečių aplinkybių apie tai, kada ir kaip pasireiškė priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymas, kokie konkretūs žalingi padariniai kilo ir kaip tai atsiliepė pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai.

33Teismas konstatavo, jog pareiškėjas skunde nenurodė apie konkrečius atvejus, kad dėl statinio blogos būklės buvo kilę sunkūs ir pavojingi padariniai jo fizinei ir psichinei sveikatai. Pažymėdamas, jog neturtinės žalos atsiradimas konstatuojamas ir už ją atlyginama, kai ją darantys veiksniai yra intensyvūs. Atsižvelgdamas į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir nenustatęs, kad Alytaus PN būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui už patirtą skriaudą.

36Pareiškėjas P. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti jo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

38Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikai ir Konvencijai, todėl turi būti panaikintas. Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimas kalinimo įstaigose yra pagrindinis reikalavimas valstybei, neatsižvelgiant į jos finansinius ar kitus patiriamus sunkumus. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygos buvo netinkamos dėl blogos bendrabučio Nr. 2 būklės, tačiau beveik 2 metų laikotarpis, praleistas tame pastate, nėra trumpas ir mažareikšmis. Jei teismas pripažino, kad pastato būklė bloga, tai vadinasi, kad viskas tame pastate buvo blogai – nelogiška, kad jame būtų tvarkingi tualetai ar kad pro išdaužytus langus nesiskverbtų šaltis. Pareiškėjas skunde nurodė, kad asbesto buvo ne pastato stoge, o sienose. Pirmosios instancijos teismas šio klausimo nedetalizavo, nes teismui pakako atsakovo paaiškinimų.

40Pareiškėjo kalinimas avarinės būklės pastate beveik 2 metus nelaikytinas mažareikšmiu pažeidimu, todėl pareiškėjui turi būti atlyginta neturtinė žala už orumo pažeminimą, depresiją, patirtas kančias, bendravimo galimybių sumažėjimą, kurių negalima atstatyti.

42Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Alytaus PN pažymi, kad pareiškėjui neturtinė žala negali būti priteista, nes pareiškėjas neįrodė neva kilusios neturtinės žalos, neįvardijo jokių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

46Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui iš Lietuvos valstybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį už kalinimą Alytaus pataisos namuose nuo 2016 m. liepos 8 d. iki 2018 m. kovo 28 d. teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis.

48Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad bausmės atlikimo sąlygos buvo iš dalies netinkamos ir tai nulėmė bloga Alytaus PN bendrabučio Nr. 2 patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, būklė, o kitas pareiškėjo pretenzijas (dėl asbesto padarytos žalos, gyvenamųjų patalpų vėdinimo, oro drėgmės ir temperatūros, pelėsio, dirbtinio apšvietimo, privatumo naudojantis tualetu, poilsio kambario neįrengimo, rūkymo vietų neįrengimo) atmetė kaip nepagrįstas. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisės į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo Alytaus PN sąlygas pripažinimas yra pakankama satisfakcija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

50Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. priteisti iš Lietuvos valstybės 22 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo teigimu, jo kalinimas avarinės būklės pastate beveik 2 metus nelaikytinas mažareikšmiu pažeidimu, teismas netinkamai vertino skundo argumentus dėl asbesto, taip pat aplinkybę, kad avarinės būklės Alytaus PN pastate visos patalpos ir sąlygos buvo blogos. Dėl nežmoniškų kalinimo sąlygų pareiškėjui priteistina piniginė kompensacija.

52Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

54Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad teismas netinkamai vertino bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, įvertino tinkamai.

56Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išanalizavo pareiškėjo nusiskundimus dėl asbesto buvimo Alytaus PN gyvenamųjų pastatų konstrukcijoje. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką asbesto gaminiai pavojų asmens sveikatai kelia tik tuomet, kai jie yra ardomi, laužomi ar kitaip apdorojami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017). Pareiškėjas skunde tvirtino, kad buvo asbesto sienose (sienų plyšiuose, plautuvėje), tačiau aplinkybių, kad vyko objektų, kuriuose buvo šios medžiagos rekonstrukcijos, griovimo darbai, nenurodė, jokių įrodymų šiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė. Atsakovo atstovas pareiškėjo teiginius dėl asbesto neigė nurodydamas, kad asbesto Alytaus PN pastatų konstrukcijose nėra. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas visiškai nedetalizavo, kokia žala buvo padaryta pareiškėjo sveikatai, ir reikalavimą dėl neturtinės žalos, susijusios su asbesto buvimu Alytaus PN pastatuose, atmetė.

58Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad Alytaus PN bendrabutis Nr. 2 buvo blogos būklės ir tai savaime reiškia, kad visos patalpos ir įrenginiai buvo susidėvėję, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino pareiškėjo argumentus dėl blogos bendrabučio Nr. 2 būklės, netvarkingų gyvenamųjų patalpų sienų, lubų, grindų, nesandarių langų, ir konstatavo atsakovo atstovo Alytaus PN neteisėtus veiksmus, nes higienos normos HN 134:2015 12 punktas įpareigojo pataisos įstaigą užtikrinti, kad patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Taigi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nusiskundimus dėl ginčo pastato vertino ir pripažino, kad dėl minėto pažeidimo pareiškėjas galėjo patirti neigiamų išgyvenimų, kurie laikytini neturtine žala pagal CK 6.250 straipsnį.

60Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

62Vertindama pareiškėjo argumentus, kad dėl patirtų neigiamų išgyvenimų jam priteistinas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, teisėjų kolegija pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika panašiose bylose. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, jog ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

64Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus (pvz., nesudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, įrenginiai ir baldai nešvarūs, patalpose ant sienų ir lubų paviršių yra pelėsio, neišduota švari patalynė, trūksta sanitarinių įrenginių ir pan.), tačiau nesant kitų pažeidimų, administracinių teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas paprastai laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra priteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1819-520/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1874-575/2017, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1005-756/2017 ir kt.).

66Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Alytaus PN bendrabutis Nr. 2, kuriame ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, buvo blogos būklės, tačiau byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas teikė skundus dėl jo netenkinančių buities ir higienos sąlygų Alytaus PN ar kitoms kompetetingoms institucijoms, o atsakovo atstovas į juos nereagavo. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui vertintu laikotarpiu atsirado kokios nors sunkios pasekmės. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nėra nurodęs jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių šią pirmosios instancijos teismo išvadą. Pareiškėjas tvirtina, kad jam turi būti priteista 22 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog jam buvo padaryta esminė neturtinė žala ir pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis. Pareiškėjo argumentai dėl neturtinės žalos yra grindžiami bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, kurių pareiškėjas neindividualizavo.

68Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą (pareiškėjas Alytaus PN buvo laikomas blogos būklės pastate 2 metus, tačiau byloje nėra duomenų, kad šios sąlygos kėlė pavojų pareiškėjui ar blogino jo sveikatos būklę), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

70Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Todėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

71Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

72Pareiškėjo P. B. (P. B.) apeliacinį skundą atmesti.

73Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

74Nutartis neskundžiama.