Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimu bylos dalį dėl 12 674,55 Eur žalos atlyginimo priteisimo nutraukė. Likusius ieškinio reikalavimus patenkino iš dalies. Priteisė ieškovei BUAB „Evekas“ iš atsakovo V. V. 19 173,45 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. liepos 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 219,54 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismas nustatė, kad ieškovė atsisakė reikalavimo dalies dėl 12 674,55 Eur (37 668 Eur - 24 993,45 Eur) žalos atlyginimo priteisimo. Reikalavimo dalies atsisakymas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, jis priimtinas, bylos dalis dėl 12 674,55 EUR žalos atlyginimo priteisimo nutrauktina.

Tarp šalių nėra ginčo dėl neteisėto veiksmo, kuriuo kaltinamas atsakovas. Nėra ginčo ir dėl to, jog šie neteisėti veiksmai lėmė žalos ieškovei atsiradimą, kadangi buvo konfiskuotai ieškovei priklausiusi transporto priemonė.

Nurodė, kad atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog ieškovės kreipimasis į Baltarusijos teismą būtų turėjęs įtakos sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės konfiskavimo. Teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą įgyvendino pats atsakovas, nurodydamas visas reikšmingas aplinkybes. Kaip matyti iš Vitebsko apskrities teismo, sprendusio klausimą dėl turto konfiskavimo teisėtumo, 2014 m. birželio 18 d. nutarties (t.1, b. l. 41 – 45) turinio, apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs teismas konstatavo, jog transporto priemonė buvo konfiskuota dėl to, jog ji buvo naudojama kaip slėptuvė kontrabandai, jog aplinkybė, kad transporto priemonė nepriklauso kontrabandą vežusiam asmeniui, neturi jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl jos konfiskavimo. Ieškovės, įsitraukimas į teisminį procesą Baltarusijoje būtų nulėmęs išlaidų, kurios tik padidintų žalos dydį, atsiradimą. Teismas konstatavo, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina atsakovo kaltę dėl žalos atsiradimo, atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos savo kaltę nuginčyti ar įrodyti, jog žalos atsiradimą sąlygojo kitų asmenų (įskaitant ieškovę) veiksmai.

Į bylą pateikta 2011 m. kovo 31 d. darbo sutartis (t.1, b. l. 9 – 10), VSDFV duomenys (t.1, b. l. 59, 102 – 104) atskleidžia, kad įvykio metu atsakovą su ieškove siejo darbo santykiai. Kaip matyti iš ieškovės su trečiuoju asmeniu sudarytos 2014 m. vasario 14 d. transporto priemonių nuomos sutarties (t.1, b. l. 139 – 143) turinio, trečiajam asmeniui buvo ne tik perduotos transporto priemonės, bet ieškovė kartu įsipareigojo užtikrinti ir vairavimo paslaugą, kas atitinka CK 6.512 straipsnyje įtvirtintos sutarties dėl transporto priemonės nuomos teikiant vairavimo paslaugą sampratą. Pagal šią sutartį transporto priemonę privalėjo vairuoti ieškovės vairuotojas, ieškovė įsipareigojo užtikrinti visus reikiamus leidimus, vairuotojo kvalifikaciją. Net ir atsakovui įsidarbinus UAB „Rosteka“ (t.1, b. l. 100 – 101; t. 2, b. l. 24 – 41) jo su ieškove sudaryta darbo sutartis nebuvo nutraukta. Atsakovas į komandiruotes vykdavo būtent kaip UAB „Evekas“ darbuotojas, kadangi ieškovės vardu buvo gauti visi krovinių gabenimui būtini leidimai. UAB „Rosteka“ nebuvo įgijusi teisės vykdyti pervežimo į Rusiją veiklos ir atsakovas vien kaip UAB „Rosteka“ darbuotojas nebūtų galėjęs vykdyti savo funkcijų ginčo kelionės metu. Būtent faktas, jog atsakovas buvo ieškovės darbuotojas, įgalino jį vežti krovinius per Baltarusiją į Rusiją. Pats atsakovas teikdamas paaiškinimus Baltarusijos pareigūnams (t.1, b. l. 17 – 20) patvirtino transporto priemonę vairavęs kaip ieškovės darbuotojas. Įsakymas dėl komandiruotės (t.1, b. l. 80) ir kelionės lapas (t1., b. l. 81) vertinami kaip patvirtinantys faktą, jog kelionę nuomos sutarties pagrindu iniciavo UAB „Rosteka“. Nurodė, kad žalos atsiradimas nėra tiesiogiai susijęs su krovinio vežimu. Žalą atsakovas padarė paslėpdamas vilkiko kabinoje cigaretes ir bandydamas pergabenti jas per valstybės sieną. Būtent pasienio ir muitinės procedūroms įgyvendinti ir buvo tęsiami darbo santykiai tarp ieškovės ir atsakovo, kas akivaizdžiai parodo, jog neteisėtą veiką atsakovas darė vykdydamas savo, kaip UAB „Evekas“ darbuotojo, funkcijas. T.y. ieškovė turi tiesioginio reikalavimo į atsakovą teisę, kadangi atsakovas buvo ieškovės darbuotojas, teisę vairuoti transporto priemonę jis turėjo būtent dėl jo darbo santykių su ieškove, ieškovė buvo atsakinga už atsakovo elgesį, todėl kaip darbdavys gali reikalauti darbuotojo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Tinkamas vilkiko perdavimo atsakovui fakto neįforminimas nepaneigia byloje esančių įrodymų, kurių atsakovas neginčijo, kad vilkikas jam buvo perduotas. Materialinės atsakomybės taikymui šiuo atveju nelaikytina reikšminga ir vilkiko būklė jo perdavimo atsakovui metu, nes žala yra siejama su vilkiko konfiskavimu, kaip atsakovo neteisėtų veiksmų pasekme. Teismas nurodė, kad visiška materialinė atsakomybė šiuo atveju taikytina ne tik DK 255 straipsnio 3 punkto pagrindu, bet ir dėl to, jog žala buvo padaryta tyčiniais atsakovo veiksmais (DK 255 str. 1 p.), žala padaryta prarandant darbo įrankį (DK 255 str. 4 p.).

Teismas nurodė, kad atsakovo pozicija, jog ieškovė reikalavimą turėtų reikšti UAB „Rosteka“, o jau UAB „Rosteka“ galėtų reikšti pretenzijas ieškovui, vertintina kaip nesuderintina su susiklosčiusia faktine situacija, pagal kurią ieškovei yra iškelta bankroto byla, trečiasis asmuo yra ieškovės kreditorius, perėmęs reikalavimus, kurių įvykdymas buvo užtikrintas turto, įskaitant ginčo vilkiką, įkeitimu.

Spręsdamas dėl žalios dydžio pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2016 m. liepos 20 d. ekspertizės akte (t.2, b. l. 87 - 121) įvardinta panašios į konfiskuotą transporto priemonės vertė 2014 m. gegužės 21 d. - 26 070 EUR be PVM, ekspertizės atlikimo dieną – 19 810 EUR be PVM. Ekspertas pateikė paaiškinimą raštu, jog skelbimai buvo pasirenkami esminiu kriterijumi įvardijant tai, jog ieškoma parduodamų vilkikų be priekabos (t.2, b. l. 129). Abejoti eksperto pateikta nuoroda, t. y. kelti klausimą dėl to, jog ekspertas teismui pateikė melagingą paaiškinimą, nėra pagrindo. Nėra pagrindo transporto priemonės vertę sieti ir su numatytąja Baltarusijos teisėsaugos institucijų dokumentuose. Nurodė, kad ekspertas nustatė vidutinę panašios transporto priemonės vertę, nevertindamas specifinių aplinkybių, susijusių su ieškovės statusu. Galiojant bankroto proceso teisiniam režimui ieškovė nebūtų galėjusi transporto priemonės perleisti kitokia tvarka ar už kitokią kainą. Teismas sutiko su ieškovės atstovo pozicija, jog per laikotarpį nuo 2014 m. gegužės iki 2015 m. liepos transporto priemonės vertė sumažėjo. Nurodė, kad nustatant transporto priemonės vertę jos konfiskavimo metu įvertintina tai, jog ekspertas nurodė, kad per 26 mėnesius nuo įvykio iki ekspertizės atlikimo vidutinė panašios transporto priemonės rinkos vertė sumažėjo 24 proc. nuo 26 070 EUR iki 19 810 EUR (100 proc. – (19 810 EUR / 26 070 EUR)), arba 0,923 proc. per mėnesį (24 / 26 = 0,92). Taikant šį dydį per 14 mėnesių nuo transporto priemonės konfiskavimo iki visų transporto priemonių pardavimo susidaro apie 13 proc. verčių skirtumas. 20 230 EUR sumą sumažinus 13 proc. gaunama 17 600 EUR suma (20 230 EUR * (100 proc. – 13 proc.) = 17 600,10 EUR). Kitaip tariant, taikant tokį patį verčių kitimo principą, kokį taikė ekspertas, transporto priemonės, 2015 m. liepos mėn. parduotos už 17 600 EUR, vertė 2014 m. gegužės mėn. sudarė 20 230 EUR. Būtent ši suma pripažintina ieškovės patirta žala. Priteistinos žalos dydį teismas sumažino 1 056,55 Eur suma.

Žemesnės instancijos teismas

2014-05-22 apelianto sulaikymo metu pasienyje tarp UAB „Rosteka“ ir apelianto buvusius darbo santykius patvirtina 2014 m. gegužės 5 d. UAB „Rosteka“ Transporto direktoriaus įsakymas dėl V. V. komandiruotės Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtu įsakymu apeliantą jo darbdavys UAB „Rosteka“ su transporto priemone (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. gegužės 18 d. iki 2014 m. gegužės 21 d. komandiravo maršrutu Lietuva – Rusija – Lietuva. Todėl kategoriškai nesutiktina su teismo išvada, kad įsakymas dėl komandiruotės ir kelionės lapas patvirtina tik faktą, jog nuomos sutarties pagrindu – UAB „Rosteka“ inicijavo kelionę. Nuomos sutarties santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, sudaryti tarp ieškovo ir trečiojo asmens, šie santykiai niekaip nesieja darbdavio ir darbuotojo santykių. Apie sutartį apeliantas sužinojo tik proceso metu, šios sutarties sąlygos jam nebuvo žinomos, išaiškintos, jis nėra šios sutarties šalis, todėl teismo išvada yra absoliučiai nepagrįsta, nes ji visiškai nėra susijusi su darbo santykiais (vairuotojai su transporto priemone nebuvo nuomojami, atlyginimą už darbą komandiruotėje mokėjo UAB „Rosteka“, o ne UAB „Evekas“. UAB „Rosteka“ Darbo laiko žiniaraštis už 2014 m. gegužės mėn. patvirtina, kad apeliantas visą mėnesį nepertraukiamai dirbo po 8 darbo valandas arba buvo komandiruotėje. UAB „Evekas“ 2014m. gegužės mėnesio Darbo laiko žiniaraštyje – nėra jokių komandiruočių, kas patvirtina, kad už komandiruotę ginčo laikotarpiu darbo užmokesčio apeliantui nemokėjo, t.y. nevykdė jo nurodymų, bei kas akivaizdžiai paneigia teismo išvadą, kad UAB „Rosteka“ tik inicijavo kelionę.

.Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantas ginčo laikotarpiu yra užsienio komandiruotėje, tačiau jam 2014 m. gegužės mėn. UAB „Evekas“ darbo žiniaraštyje rodoma, kad jis dirba po 1 val. ne užsienyje, o Lietuvoje. Žiniaraštyje įforminta ir viena diena atostogų, ir neatvykimų į darbą kitais norminių teisės aktų pagrindais. Nagrinėjamu atveju turi būti nustatyta kas davė nurodymus dėl komandiruotės ir kas už ją mokėjo ginčo laikotarpiu, t. y. kam faktiškai, susiklosčius tokiems darbiniams santykiams, apeliantas dirbo.

Nepagrįsta teismo išvada, kad būtent pasienio ir muitinės procedūroms įgyvendinti buvo tęsiami darbo santykiai tarp ieškovo ir apelianto. Ši išvada pagrįsta tik trečiojo asmens paaiškinimais. Apeliantas muitinėje turėjo UAB „Rosteka“ (ne UAB „Evekas“) prekių gabenimui perduotus dokumentus, tačiau grįžus iš komandiruotės visi kelionės dokumentai yra grąžinami darbdaviui.

Teismas sprendime visiškai nepagrįstai padarė išvadą, kad tinkamas vilkiko perdavimo apeliantui fakto iš UAB „Evekas“ ne įforminimas nepaneigė byloje esančių įrodymų, kad vilkikas jam buvo perduotas. UAB „Evekas“ negalėjo perduoti transporto priemonę tiesiogiai apeliantui, nes jos nevaldė, t.y. ji pagal Nuomos sutartį teisėtam valdymui buvo perduota UAB „Rosteka“, kuri ją perdavė apeliantui 2014 m. balandžio 23 d. darbo sutarties pagrindu darbinėms funkcijoms vykdyti.

Teismo išvados, kad darbuotojas pagal UAB „Evekas“ darbo sutartį buvo atsakingas už transporto priemonę, o pagal UAB „Rosteka“ darbo sutartį už krovinio ar kito turto praradimą yra visiška teismo prielaida, o ne rašytiniais įrodymais pagrįsta teismo išvada.

Teismo nuomone – vien materialinės atsakomybės sutarties pasirašymas yra pagrindas materialinei žalai atlyginti ir laikė nereikšmingu 2011-03-31 Materialinės sutarties punktą 1.6.p. sąlygą, kurioje aiškiai darbdavio paruoštoje sąlygoje - šalys susitarė, kad „perimant-perduodant vilkiką, šalys privalo pildyti patvirtintos formos perdavimo – priėmimo aktą. Už neperduotą daiktą negali kilti atsakomybė.

2016-05-19 rašte nurodoma, kad „UAB „Rosteka“ buvo skolinga apeliantui, kaip atskaitingam asmeniui pagal avanso apyskaitą, o V. V. skolingas už padarytą įmonei žalą. Kokiu teisiniu pagrindu kilo UAB „Rosteka“ žala, jei vilkikas buvo UAB „Evekas“ir pagal nuomos sutartį – teikė vairavimo paslaugas, už kurias darbuotojams tiesiogiai algas mokėjo UAB „Evekas“? Teismas visiškai nevertino kito rašytinio įrodymo - UAB „Rosteka“ rašto 2016-03-14 „Pareiškimo dėl vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo“, kuris visiškai paneigia teismo priimtas prielaidomis grįstas išvadas – „V. V., dirbdamas UAB „Rosteka“ tarptautinių gabenimų (krovinių) vairuotojo pareigose padarė įmonei 37 668 Eurų žalą, kai būdamas materialiai atsakingas, netinkamai elgėsi su jam patikėtu įmonės turtu – negrąžino įmonės žinion krovininio automobilio (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tai, kad UAB „Rosteka“ yra sulaikiusi žalos kompensavimui V. V. 1065,55 eurų ...>“.

Ekspertizės išvadoje eksperto atlikti ir teismo padaryti paskaičiavimai 2014 m. gegužės 21 d. vilkiko vertės nustatymui labai skiriasi. Teismas priteisė didesnę sumą, nei buvo realizuotos visos kitos transporto priemonės. T.y. teismui kilo abejonių dėl atliktos ekspertizės teisingumo. Kilus pagrįstoms abejonėms dėl ekspertizės išvadų teisingumo, teismas turėjo iškviesti ekspertą žodiniam išvadų išaiškinimui, siūlyti šalims galimybę prašyti atlikti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.

Žemesnės instancijos teismas

2011-03-32 darbo sutartis bei VSDFV duomenys patvirtina, kad įvykio metu atsakovą su ieškove siejo darbo santykiai. Iš ieškovės ir trečiojo asmens sudarytos 2014-02-14 transporto priemonių nuomos sutarties matyti, kad trečiajam asmeniui buvo ne tik perduotos transporto priemonės, bet ieškovė įsipareigojo užtikrinti ir vairavimo paslaugą, kas atitinka CK 6.512 str. įtvirtintos sutarties dėl transporto priemonės nuomos teikiant vairavimo paslaugą sampratą. Atsakovui įsidarbinus UAB „Rosteka“ darbo sutartis nutraukta nebuvo. Byloje dalyvaujantys asmenys nurodė, kad į komandiruotes atsakovas vykdavo kaip UAB „Evekas“ darbuotojas, nes ieškovės vardu buvo gauti visi krovinių gabenimui būtini leidimai. Pats atsakovas, teikdamas paaiškinimus muitinės pareigūnams nurodė, kad transporto priemonę vairavo kaip UAB „Evekas“ darbuotojas.

Pirmosios instancijos teismas vertino abi sudarytas darbo sutartis ir pagrįstai sprendė, kad dėl žalos atlyginimo jis turi atsakyti ieškovei.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad UAB „Rosteka“ nebuvo įtraukta į kreditorių sąrašą. Po bankroto bylos iškėlimo ieškovui UAB „Evekas“ trečiasis asmuo UAB „Rosteka“ įgijo kreditorinį reikalavimą, užtikrintą hipoteka, tame tarpe ir konfiskuotu automobiliu. Neaišku kuo remiantis apeliantas teigia, kad UAB „Rosteka“ kreditorinis reikalavimas yra patenkintas.

Nėra aišku apie kokius prekių gabenimo dokumentus apeliantas kalba, nes pažeidimą atsakovas padarė neveždamas jokio krovinio, t.y. jokie prekių vežimo dokumentai muitinės patikrinimui nebuvo teikiami.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje pateikta UAB „Evekas“ ir UAB „Rosteka“ 2014-02-14 sutartimi bei įrodymais, patvirtinančiais, kad atsakovas buvo ieškovo darbuotojas bei atsižvelgdamas į šalių nurodytas aplinkybes kodėl buvo reikalinga, kad vežant krovinius atsakovas būtų UAV „Evekas“ darbuotoju, atsakovo nurodytomis aplinkybėmis sulaikius ginčo vilkiką sprendė, kad ieškovas turi tiesioginio reikalavimo į atsakovą teisę, kadangi atsakovas buvo ieškovo darbuotojas, teisę vairuoti transporto priemonę jis turėjo būtent dėl jo darbo santykių su ieškovu, ieškovas buvo atsakingas už atsakovo elgesį.