Panevėžio apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant nutarimą administracinėje byloje priėmusio Panevėžio apskrities VPK Panevėžio rajono PK atstovui, teismo posėdyje išnagrinėjo V. M. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono PK nutarimo panaikinimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 76N-1829858-12, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities VPK Panevėžio rajono PK Viešosios policijos skyriaus tyrėjas A. J. 2012-07-19 V. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 358163 už Lietuvos Respublikos ATPK 110 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 358163 nurodyta, kad 2012-07-08, apie 21.15 valandą V. M. Panevėžio rajone, Vaivadų kaime, laikė pilkai baltą šunį, kuris įkando D. M. priklausančiam šuniui į galinę šoninę pusę. Tuo V. M. pažeidė Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2003-09-04 5 šaukimo 5 posėdžio sprendimo Nr. T-191 gyvūnų laikymo taisyklių 1.9 , 8.1 punktus, bei padarė Lietuvos Respublikos ATPK 110 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas D. P., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 76N-1829858-12 nustatė, kad 2012-07-08 apie 21.15 val. Panevėžio r. Panevėžio sen., Vaivadų k., V. M. priklausantis šuo, įkando D. M. priklausančiam šuniui, kuris perkando šuniui galinę šuns dalį. Tuo V. M. pažeidė LR ATPK 110 str. 3d. Bylos nagrinėjimo metu gautas žodinis prašymas iš administracinę atsakomybę traukiamo asmens V. M., leisti susipažinti su visa surinkta administracine medžiaga. Bylą nagrinėjantis pareigūnas leido susipažinti su administracine byla. Buvo susipažinta su administracine byla. Įvertinęs surinktą medžiagą, iš kurios matyti, kad yra apklausti: liudytojai G. Č., gim. (duomenys neskelbtini), G. B., gim. (duomenys neskelbtini), D. M., gim. (duomenys neskelbtini), V. M., gim. (duomenys neskelbtini), kurie nurodė, kad V. M. priklausantis šuo 2012-07-08d., buvo pabėgęs ir nebuvo pririštas. Pareiškėja D. M., gim. (duomenys neskelbtini), matė, kad būtent V. M. šuo įkando ir sužalojo pareiškėjos D. M. šunį. Medžiagoje yra pateikta kasos pajamų orderis RVK Nr. 1858, kur nurodyta dėl D. M. šuns gydymo buvo sumokėti 300 litų (t.y. buvo įvykis ir pasekmės). D. P. Įvertinęs surinktą medžiagą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 2 d., perkvalifikavo iš Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 3 d., į 110 str. 5 d., nes yra žala asmeniui sveikatai ar turtui (žalą medžiagoje įrodyta kasos pajamų orderiu). Administracinę atsakomybę traukiamo V. M. teiginius, kad neapklausti kaimynai vertino kritiškai kaip vengimą būti patrauktam į administracinę atsakomybę. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu V. M. nepateikė įrodomos medžiagos paneigiančios jo padarytą administracinės teisės pažeidimą. Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, tyrėjas D. P. nustatė, kad V. M. lengvinanti aplinkybė yra ta, kad yra neįgalus asmuo ir sulaukęs 65 metų, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 110 straipsnio 3, 5 dalimis 2012-07-24 priėmė nutarimą, kuriuo V. M. paskyrė galutinę administracinę nuobaudą – 500 litų baudą.

Nesutikdamas su Panevėžio apskrities VPK Panevėžio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo D. P. 2012-07-24 nutarimu, V. M. pateikė apeliacinį skundą teismui, kuriame jis nesutinka su paskirta nuobauda kaip nepagrįsta ir neteisėta, prašo Panevėžio apskrities VPK Panevėžio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo D. P. 2012-07-24 nutarimą panaikinti administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 76N-1829858-12. Taip pat parodė, kad ATPK 110 str. numato atsakomybė už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių ir Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimus. Pastarojo straipsnio 5 d. nutardoma, jog „Šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytos veikos, padariusios žalos asmens sveikatai ar turtui" užtraukia atsakomybę. Kadangi pastaroji straipsnio dalis yra blanketinė t.y. nukreipianti į pirmą, antrą straipsnio dalis nėra aišku už kokius veiksmus yra baudžiamas. Todėl papildomai atkreipia dėmesį, jog pastarojo str. 1 d. atsakomybė atsiranda už „ Gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimus", o 2 d. už atsakomybė atsiranda už „ agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimus". Iš skundžiamo nutarimo nėra aišku kokias taisykles jis pažeidė. Nėra nurodoma konkrečių taisyklių kurių būtų nesilaikęs. Šiuo atveju nesant taisyklių pažeidimo, kaltės, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl administracinė byla turi būti nutraukta. Taip pat pažymėjo, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiuo atveju nutarime yra teigiama, jog „yra apklausti liudininkai ... V. M., gim. (duomenys neskelbtini), kurie nurodė, kad V. M. priklausantis šuo 2012-07-08 d, buvo pabėgęs ir nebuvo pririštas"'. Kadangi nutarime teigiama, jog jis galimai nurodė, kad jo šuo buvo pabėgęs ir nepririštas, niekaip negali sutikti su tokia tyrėjo nustatyta aplinkybe, nes taip nebuvo. Priešingai jis teigė, jog jo šuo buvo voljere ir jog niekaip negalėjo pabėgti iš teritorijos, nes ji yra aptverta aukšta tvora. Šias aplinkybes galėtų patvirtinti ir V. Ž., kuris 2012 m. liepos 8 d. buvo pas jį prie tvenkinio ir žaidė šachmatais. Taip pat, Z. Š. galėtų patvirtinti, jog jo šuo visada yra laikomas tvarkingai, aptvare. Kadangi pastarieji asmenys nebuvo apklausti laikytina, jog administracinė teisės pažeidimo byla išnagrinėta paviršutiniškai ir šališkai. Taigi, įstaiga, priėmusi skundžiamą nutarimą netinkamai taikė įstatymus, neįrodė, kad jis padarė kokį nors pažeidimą, todėl toks nutarimas naikintinas. Šias aplinkybes V. M. nurodė ir teismo posėdžio metu, prašė panaikinti nutarimą.

Nukentėjęs asmuo - D. M. prašo skundo netenkinti, palikti nuobaudą nepakeistą. Paaiškino, kad būtent V. M. šuo užpuolė ir sužalojo jos šunį, pateikė teismui mobilaus ryšio telefonu darytą fotonuotrauką, kur matyti, jog šuo yra palaidas, ne aptvertoje teritorijoje bei nurodė, jog tai ir yra tas šuo, kuris sužalojo jos šunį.

V. M. teismo posėdžio metu savo kaltę neigė, nurodė, jog jo šuo palaidas be priežiūros nebūna ir kad ne jo šuo sužalojo nukentėjusiosios šunį, prašo jam paskirtą nuobaudą panaikinti ir adm.teisės pažeidimo bylą nutraukti. Parodžius nukentėjusiosios teismui pateiktą fotonuotrauką, V. M. nurodė, jog nuotraukoje yra tikrai jo šuo.

Liudytojai G. B., G. Č. parodė, jog V. M. šuo dažnai būna palaidas, už teritorijos ribų. Pateikus nukentėjusiosios perduotą teismui fotonuotrauką, liudytojai nurodė, jog tai ir yra tas šuo, kurį matydavo lakstant palaidą.

Nukentėjęs asmuo D. M. prašo skundo netenkinti, palikti nuobaudą nepakeistą. Paaiškino teismui, kad būtent V. M. šuo, jai būnant ganykloje su savo šunimi, jos šunį užpuolė ir sužalojo. Šunį vežė pas veterinarą, turėjo išlaidų. Sekančią dieną po įvykio jos sūnus savo mobilaus ryšio telefonu nufotografavo V. M. šunį, kuris buvo palaidas, ne teritorijoje ir tai tikrai yra tas pats šuo, kuris užpuolė ir sužalojo jos šunį.

Lietuvos Respublikos ATPK 110 straipsnyje numatyta atsakomybė už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių ir agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimą.

Ši teisės norma yra blanketinė ir nukreipianti į kitus teisės aktus, t.y. šiuo atveju į Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2003-09-04 5 šaukimo 5 posėdžio sprendimu Nr. T-191 patvirtintas „ Gyvūnų laikymo Panevėžio rajone taisykles “, kurių 1.9 punktas nurodo, kad sodininkų bendrijose, vienkiemiuose, prie bendrų ūkinių pastatų ir kitose individualiose valdose leidžiama laikyti šunis tik pririštus arba uždarytus voljere. Individualiose valdose laikomų šunų ir kačių skaičius neribojamas. o taisyklių 8.1. punktas - savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei ir nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Lietuvos Respublikos ATPK 110 straipsnio 5 dalis numato atsakomybę už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimus ir agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimus, padariusios žalos asmens sveikatai ar turtui, o sankcijoje numatyta bauda - nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo. Lietuvos Respublikos ATPK 110 straipsnio 5 dalyje.

Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad Panevėžio apskrities VPK Panevėžio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 76N-1829858-12 ir 2012-07-24 priimdamas nutarimą joje, surinko įrodymus, ištyrė aplinkybes, nustatė pažeidimo faktą bei administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, nepažeisdamas teisės normų reikalavimų. Priimdamas nutarimą skirti atsakingam asmeniui administracinę nuobaudą atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į straipsnio sankcijoje nustatytos nuobaudos ribas, administracinę nuobaudą individualizavo ir paskyrė administracinę nuobaudą - 500 Lt baudą.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012-07-19 surašant V. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą (b.l. 1) yra nurodytą, kad V. M. pilkai baltą šunį, kuris įkando D. M. priklausomam šuniui į galinę šoninę pusę, tokiais veiksmais pažeidė Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2003-09-04 5 šaukimo 5 posėdžio sprendimu Nr. T-191 patvirtintų „ Gyvūnų laikymo Panevėžio rajone taisyklių “1.9, 8.1. punktus, bei padarė Lietuvos Respublikos ATPK 110 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą. Iš to aiškiai matyti, kad V. M. aiškiai buvo suformuotas kaltinimas ir kokias taisykles jis pažeidė. Kad V. M. yra žinomas ir kaltinimas, tai patvirtina ir jo paaiškinimas administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriame jis nesutinka su pareikštu kaltinimu ir parodė, kad jo šuo yra laikomas už tvoros ir pririštas prie būdos. Be to jis protokolo surašymo metu jis pats dalyvavo ir ant administracinio teisės protokolo pasirašė. Be to, tyrėjas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimdamas nutarimą, esant padarytai žala asmens turtui, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 2 d. pažeidimą perkvalifikavo iš LR ATPK 110 str. 3 d. į 110 str. 5 d.

Įvertinus byloje esančius įrodymus kaip visumą, teismas daro išvadą, kad V. M. kaltė pagal LR ATPK 110 str. 5 d. yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai. Iš pačios nukentėjusiosios D. M. parodymų matyti, kad jos šunį ganykloje apkandžiojo būtent V. M. šuo, kurį apibūdino kaip didelį, baltą su juodais ruožais ir jis tuo metu buvo palaidas. (b.l. 5) Tas pačias aplinkybes patvirtino ir liudytojai G. Č. ir parodė, kad tą dieną V. M. šuo bėgiojo palaidas visą dieną po Vaivadų kaimą bei buvo atbėgęs į jų kiemą. Liudytojas G. B. parodė, kad kai važiuoja pro V. M. sodybą mato beveik kiekvieną dieną jo šunį bėgiojantį palaidą po Vaivadų kaimą, kurį nurodė kaip baltą su juodais dryžiais. Šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems, nurodytos aplinkybės atitinka D. M. nurodytoms aplinkybėms, todėl jų parodymais teismui nėra pagrindo netikėti, o V. M. parodymai, jog jo šuo visada yra aptvare ir uždarytas voljere ir niekada nebuvo nutrūkęs ir įvykio dieną buvo pririštas prie būdos, yra vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės ir pasirinktas gynybos būdas, nes jo parodymus paneigia aukščiau minėtų asmenų parodymai .

Teismas daro išvadą, jog V. M. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo įrodyta. Akivaizdu, kad V. M. šuo dažnai bėgioja palaidas ir be antsnukio bei ganyklose įkando nukentėjusiosios D. M. šuniui į galinę kūno dalį, dėl ko D. M. atsirado žala, nes buvo reikalinga chirurginė operacija, kuri vertinama 300 litų. Žalą įrodo byloje pridėtas kasos pajamų orderis. (b.l. 10)

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsisakytina panaikinti Panevėžio apskrities VPK Panevėžio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo D. P. 2012-07-24 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 76N-1829858-12.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. M. skundo netenkinti ir palikti galioti Panevėžio apskrities VPK Panevėžio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo 2012-07-24 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 76N-1829858-12.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teismui.