- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-17
- Bylos Nr.
- e2S-1007-603/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00358-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Pareiškėjas
- A. B., I. P.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (apeliantės) I. P. atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. B. ir I. P. (buv. B.) pareiškimą dėl pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygų pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su prašymu dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2003-12-09 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1822-05/2003 pagal pareiškėjų A. B. ir I. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo išaiškinimo. Nurodė, kad minėtu teismo sprendimu buvo pakeista dukters gyvenamoji vieta ir I. B. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu bei išspręstas nepilnametės dukters išlaikymo klausimas, t. y. iš dukters motinos I. P. buvo priteistas išlaikymas po ¼ dalį dydžio visų rūšių gaunamo uždarbio pajamų, bet nemažiau kaip po 1 MGL, kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Šį išlaikymą I. B. įsipareigojo mokėti nuo įsidarbinimo pradžios. Pareiškėjas nurodė, kad 2005-03-31 buvo išduotas vykdomasis raštas, tačiau priteistas išlaikymas iki šiol nėra iš I. P. išieškotas.
Žemesnės instancijos teismas
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2015-03-09 nutartimi pareiškėjo A. B. prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo tenkino ir išaiškino, kad I. P. privalo mokėti vaikui išlaikymą nuo pirmojo įsidarbinimo – 2008-10-09.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo (apeliantė) I. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015-03-09 nutartį ir teismo patvirtintą sutartį aiškinti pagal suinteresuoto asmens sutartyje išreikšta valią, kad išlaikymą privalėjo mokėti tik tuo laikotarpiu, kai buvo įdarbinta. Nurodo, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015-03-09 sprendimu buvo patvirtinta I. P. ir A. B. pasirašyta sutartis, tiksliau, santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties pataisos. Atsižvelgiant į tai, aiškinamas turi būti ne pats teismo sprendimas, kuriuo tik patvirtinta sutartis, tačiau pati sutartis, kurioje atsispindi I. P. išreikšta valia, ir turi būti aiškinama ne kaip teisėja suprato tvirtindama sutartį, bet tai ko siekė šalys pasirašydamos sutartį, t. y. abiejų šalių tikroji valia, ko pareiškėjai, pasirašydami šią sutartį ir pateikdami ją teismui.
CK 6.193 str. 1 d. nustato, jog aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, o ne remiamasi vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Ši norma įtvirtina subjektyvaus sutarties aiškinimo principą, kuris suteikia pirmenybę ne lingvistinei sutarties teksto reikšmei, o šalių tikrųjų ketinimų nustatymui. Tai reiškia, jog aiškinant sutartį pirmiausia turi būti aiškinamasi, ką šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje, kokie buvo jų faktiniai veiksmai po sutarties sudarymo, o ne analizuojama vien tai, kaip tam tikros sąlygos gramatiškai buvo suformuluotos sutartyje. Jei rašytinė sutarties sąlyga neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, pirmenybė teikiama pastariesiems. Taigi, daro išvadą, kad aiškinat sutartį reikėtų vadovautis subjektyviuoju metodu, ir turi būti nustatomi tikrieji, t. y. subjektyvūs, šalių ketinimai, tuo tarpu gramatinis sutarties teksto aiškinimas šiuo atveju turi antraeilę reikšmę.
Su A. B. buvo sutarusi, kad išlaikymą vaikui privalės mokėti tik tada, kai dirbs, t. y. kiek mėnesių ar metų dirbs, tiek ir mokės išlaikymą, kiek laiko nedirbs, tiek išlaikymo ir nemokės, pradės mokėt kai įsidarbins, ir baigs mokėt atleidimo dieną, o ne nuo pirmojo įsidarbinimo dienos. Atsižvelgiant į tai, išlaikymas gali būti skaičiuojamas tik už tuos mėnesius, kuriuos dirbo, ir neturi būti skaičiuojamas už tuos mėnesius, kuriuos nedirbo. Toks teismo aiškinimas, kad išlaikymas skaičiuotinas nuo 2008 m., neatitinka suinteresuoto asmens valios, kurią išreiškė pasirašydama sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, todėl teismo nutartis, kuria aiškinamas teismo sprendimas, turi būti panaikinta. Pasirašyta sutartis turi būti aiškinama taip, kad išlaikymą privalo mokėti tik tuo laikotarpiu, kai dirba, tuo laikotarpiu, kai nedirba, išlaikymo nemoka. Be to, CK 3.200 str. numato, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už 3 metus.
Atsiliepimas
Pareiškėjas A. B. atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, atskirajame skunde apeliantė klaidingai traktuoja teismo 2015-03-09 nutartimi išaiškintą teismo sprendimo sąlygą, pagal 2.2 punktą dėl išlaikymo priteisimo „nuo įsidarbinimo dienos“. Pagal Ukmergės rajono apylinkės teismo 2003-12-09 sprendimą atsakovė I. P. įsipareigojo mokėti išlaikymą dukteriai nuo įsidarbinimo pradžios (ne dienos) ir šis punktas pareiškėjo sutikimu ir abipusiu šalių (pareiškėjų) sutarimu buvo įtrauktas į teismo sprendimą vien dėl tos priežasties, kad tuo metu apeliantė mokėsi ir gyveno mokyklos bendrabutyje. Nenorėdamas apsunkinti jos gyvenimo sąlygų mokymosi laikotarpiu ir norėdamas, kad dukra I. B. turėtų išsilavinusią, socialiai atsakingą, materialiai apsirūpinusią ir pareigingą mamą, prie įsipareigojimo mokėti dukteriai išlaikymą buvo įrašyta nuostata nuo įsidarbinimo pradžios. Formuluotė – „nuo įsidarbinimo pradžios“ reiškia, kad baigusi mokslus, apeliantė pradeda kitą gyvenimo etapą, t. y. įsidarbina ir dirba legalų (ir/ar nelegalų) darbą, pagal profesiją ar gebėjimus, gyvena savarankišką gyvenimą, gaudama įvairių rūšių pajamas ir tuo pačiu moka priteistą išlaikymą dukteriai: po ¼ dalį visų rūšių gaunamo uždarbio pajamų, bet ne mažiau kaip 1 MGL iki dukters pilnametystės. Būtent tokia formuluotės „nuo įsidarbinimo pradžios“ samprata, 2003 m. gruodžio mėn., atitiko abiejų valią, ketinimus ir teisėtus lūkesčius, abiejų šalių (pareiškėjų) buvo teisingai suprasta ir patvirtinta Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N-2-1822-05/2003. Atskirajame skunde apeliantė remiasi CK 6.193 str. 1 dalies nuostatomis, cituodama (analizuodama) LAT nutartis civilinėse bylose, kurioje teisiškai kvalifikuojamos sutuoktinių sudarytos sutartys su bankais (ar kitais kreditoriais) ir iš jų atsirandančios prievolės bei turto padalijimo įtaka solidariajai skolininkų prievolei ir pan., po santuokos nutraukimo. Darytina prielaida, kad savo pareigą minimaliai prisidėti prie dukters išlaikymo, apeliantė I. P., vertina kaip sandorį, o tai ne kas kita, kaip akivaizdi atsakovės cinizmo apraiška. Negana to, apeliantė skunde neužsimena apie to paties CK 6.193 str. 2 - 3 dalis, kurios numato, kad visos (sutarties) sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei sutarčių sudarymo aplinkybes, o jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė. Šiuo konkrečiu atveju, dukters mamos prigimtinė pareiga įtvirtinta CK 3.192 - 3.194 str., o šios "sutarties" dalykas (tikslas) - apeliantės dukra ir jos gerovė, "sutarties" esmė ir reikšmė – beveik už 11 metų iš apeliantės priteistas ir nesumokėtas minimalus išlaikymas dukteriai, kuris pagal skundžiamą nutartį dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2003-12-09 sprendimo išaiškinimo, nuo 2003-11 mėn. iki 2014-09 mėn., sudaro (skaičiuojant nuo įsidarbinimo pradžios, 2008-10-09) 11397 litus (2,88 Lt/dieną). Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2003-12-09 sprendimą ji supranta (traktuoja) savaip, ir kad ji privalo mokėti išlaikymą dukteriai tik tuo laikotarpiu, kai ji dirba, t. y. nuo pirmosios įsidarbinimo dienos iki darbo santykių pabaigos dienos. Paminėtina, kad apeliantė turėjo pakankamai laiko teismo keliu ar šalių tarpusavio sutarimu pakeisti arba patikslinti minėto teismo sprendimo 2.2 punktą dėl priteisto išlaikymo dukteriai mokėjimo, jeigu šis punktas neatspindėjo jos tikrosios valios ar ketinimų, buvo nesuprantamas ar neaiškus. Tačiau nei iki teismo vykdomojo rašto išdavimo dienos (2005-03-31), nei prasidėjus skolos išieškojimo procesui, apeliantė to nepadarė. Savaime suprantama, kad praėjus 11-ai metų, atsakovei yra patogu, apeliuojant į liberalų teismą sprendimą, interpretuoti jo turinį sau priimtiniausiu būdu, iškreipiant sprendimo 2.2 punkto formuluotę, specialiai vengiant bet kokių oficialių darbo santykių, kad tik nereikėtų mokėti šiuo teismo sprendimu priteisto išlaikymo dukteriai. Prielaida, kad apeliantė specialiai vengė ir tebevengia oficialių darbo santykių (neįsidarbina), nesistengia gyventi visaverčio, socialiai atsakingo gyvenimo yra logiška išvada, kurią galima būtų pagrįsti atsižvelgiant į konkrečią faktinę aplinkybę: atskirajame skunde apeliantė užsimena apie Anykščių rajono apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą (2-24-266/2015) dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo bei išlaikymo priteisimo. Pateikdama ieškinį šioje byloje Anykščių raj. apylinkės teismui, kaip priedą prie ieškinio, apeliantė pateikė 2014-08-23 dienos (šeštadienį) sudarytą darbo sutartį, pagal kurią I. P. už minimalų atlygį, vieną valandą per dieną (125 Lt/mėn.) dirbo J. K. įmonėje ,,Kilovoltas“ (įm. k. 154211436). 2015-03-13 dieną (penktadienį), Anykščių raj. apylinkės teismui paskelbus sprendimą šioje civilinėje byloje, jau kitą darbo dieną, 2015-03-16 (pirmadienį) apeliantė nutraukė darbo santykius šioje įmonėje ir 2015-03-30 dienos Sodros duomenimis vėl niekur oficialiai nedirba. Atsižvelgiant į tai darytina prielaida, kad apeliantė turėjo ketinimų suklaidinti teismą, iškreipdama faktines aplinkybes, galėjusias turėti tiesioginės įtakos šios bylos nagrinėjimui bei neįsiteisėjusiam šio teismo sprendimui. Šis faktas tik dar kartą patvirtiną prielaidą, kad būdama sveika, darbingo amžiaus (31) moterimi, I. P. specialiai vengia legalaus darbo santykių bei legaliai uždirbtų pajamų, naudojasi visomis socialinėmis garantijomis, nemokama teisine (advokato) pagalba, yra atleista nuo žyminio mokesčio, nemoka jokių kitų mokesčių, nes apeliantei yra patogiau ir lengviau gyventi iš gaunamų socialinių pašalpų ir/ar kitų, nelegaliai gaunamų, neapmokestinamų pajamų. Pagal prašomą išaiškinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2003-12-09 sprendimą, 2005-03-31 dieną to paties teismo buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. N-2-1822-05 dėl išlaikymo išieškojimo iš I. P., kuris nuo šios datos buvo ir tebėra vykdomas antstolės N. J. kontoroje. Todėl ieškovės teiginys, kad pagal CK 3.200 str. išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už tris metus, neturi teisinio (juridinio) pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskirąjį skundą taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Ginčas byloje kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo A. B. prašymas dėl teismo sprendimo išaiškinimo.
Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).
CPK 278 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti, nekeisdamas sprendimo turinio. Sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas ar šis terminas neatnaujintas.
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 278 straipsnio taikymo bei aiškinimo, yra konstatavęs, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2009-07-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009; kt.). Nuostata, kad aiškinant sprendimą, neturi būti keičiamas jo turinys, be kita ko, reiškia, kad aiškindamas savo sprendimą, teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, inter alia prasminė elementų, sudarančių procesinio sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat, kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo.
Bylos duomenys tvirtina, kad Ukmergės rajono apylinkės teismas 2003-12-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. N-2-1822-05/2003 m. pagal pareiškėjų A. B. ir I. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygų pakeitimo patenkino pareiškėjų prašymą ir nusprendė pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2002-04-24 sprendimu patvirtintos pareiškėjų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių patvirtinimo sąlygas dalyje dėl nepilnamečio vaiko globos ir auklėjimo. Šiuo teismo sprendimu buvo nustatyta, jog nepilnametė I. B., gim. 2000-09-07, nuo 2003-11-01 gyvena kartu su tėvu A. B., kuris įsipareigoja globoti ir prižiūrėti dukrą iki jos pilnametystės (1.1 punktas). Taip pat nustatyta, kad I. P. įsipareigoja nuo įsidarbinimo pradžios kiekvieną mėnesį įstatymo nustatyta tvarka mokėti lėšas savo dukros I. B. išlaikymui po ¼ dalį dydžio visų rūšių gaunamo uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip po vieną MGL, kas mėnesį iki dukros pilnametystės (2.2 punktas).
Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad suinteresuotas asmuo I. P. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2003-12-09 sprendimo dalyje dėl išlaikymo priteisimo nepilnametei dukrai I. B. nevykdė. Suinteresuoto asmens I. P. atskirajame skunde dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015-03-09 nutarties dėl sprendimo išaiškinimo turinys liudija, kad apeliantei minėto sprendimo dėl išlaikymo nustatymo turinys, t. y. motyvai ir išvados yra visiškai aiškūs. Pagal apeliantės atskirąjį skundą nesukeliamos abejonės dėl Ukmergės rajono rajono apylinkės teismo 2003-12-09 sprendimo dalyje dėl išlaikymo nepilnametei dukrai nustatymo aiškumu, bet dėstomi argumentai, kuriais kvestionuojami Ukmergės rajono apylinkės teismo 2003-12-09 sprendime išdėstyti argumentai, išvados, materialinės ir proceso normų taikymas bei siekiama gauti kitą, nei byloje atliktas, teisinės situacijos vertinimą. Atskirajame skunde dėstomi iš esmės Ukmergės rajono apylinkės teismo 2003-12-09 sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo motyvai, keliami klausimai ir reiškiami reikalavimai peržengia teismo procesinio sprendimo išaiškinimo ribas. Teismas, oficialiai paskelbęs baigiamąjį aktą byloje, negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų ir išvadų, bei neturi teisės aiškinti sprendimo motyvuojamosios dalies, nes tai reikštų naujų motyvų surašymą. Kadangi Ukmergės rajono apylinkės teismo 2003-12-09 sprendimo dalis dėl išlaikymo nustatymo nepilnametei dukrai I. B. iš esmės yra aiški, ir Ukmergės rajono apylinkės teismui 2015-03-09 nutartimi išaiškinus nuo kada konkrečiai I. P. privalo mokėti nepilnametei dukrai išlaikymą, būtent nuo pirmojo įsidarbinimo - 2008-10-09, nėra pagrindo teigti, jog apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumetai yra pagrįsti. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015-03-09 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais bei Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutarė:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.