Utenos apylinkės teismo sprendimas

2015-03-13 · Civilinė byla Nr. 2-24-266/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-13
Bylos Nr.
2-24-266/2015
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-00924-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Zita Gavėnienė
Ieškovas
I. P.
Atsakovas
A. B. Institucijai, A. B.
Išvadą teikia
Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Advokatai
Darius Karvelis
civ. byla Nr. 2-24-266/2015
Proceso Nr.2-14-3-00924-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos :77.4.2; 78.2.1;113.8
Anykščių rajono apylinkės teismasSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2015 m. kovo 13d.Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Zita Gavėnienė ,sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei ,dalyvaujant ieškovei I. P. , jos atstovui advokatui Dariui Karveliui ,

atsakovui A. B.

Institucijai, duodančiai išvadą - Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rūtai Miškinytei,

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui vedėjai Astai Leonavičienei,

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui A. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, ir išlaikymo priteisimo ir ,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė pakeisti 2003m. gruodžio 9d., Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą dukters I. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir jos gyvenamąją vietą nustatyti su ja ir priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai I. B. po 500 litų kas mėnesį iki jos pilnametystės. Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas ieškinį palaikė ir paaiškino, jog 2002 metais nutraukus santuoką su atsakovu, teismo sprendimu dukters I. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja, o iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas. Kadangi ji neturėjo kur gyventi, neturėjo sąlygų auginti mažametę dukrą, tai 2003 metais teismo sprendimu dukters I. gyvenamoji vieta buvo pakeista . Jos gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu- atsakovu, o iš jos buvo priteistas išlaikymas. Dukra I. realiai gyveno pas močiutę - atsakovo motiną Z. B., kuri anūke rūpinosi, ją augino. Kuomet dukra pradėjo lankyti mokyklą, tai darbo dienomis ji gyveno pas močiutę, o išeiginėmis pas atsakovą. Taip buvo iki 2014 metų rugpjūčio mėnesio , kuomet dukra paliko tėvą ir atvyko gyventi pas ją, sakydama, jog nesutaria su tėvo žmona, jog tėvo bijo. Iki šiol dukra gyvena su ja. Dukra lanko mokyklą (duomenys neskelbtini) mieste, todėl ji ryte pati autobusu nuvažiuoja į (duomenys neskelbtini), o po pamokų ir treniruotės, nes dukra lanko krepšinio treniruotes, ji dukrą parsiveža į namus. Pietų metu ir po pamokų iki treniruotės dukra užeina pas močiutę, kur pavalgo, ruošia pamokas. Dukra kategoriškai atsisakė gyventi su tėvu, ji jo bijo , šiuo metu jiedu nesusitinka. Ieškovė nurodė, jog ji su vyru gyvena name, jos dukrai ir kitai dukrai V. sudarytos sąlygos gyventi, ruošti pamokas. Visą tą laiką, kol dukra augo pas močiutę Z. B., ji nebuvo praradusi ryšio su dukra, ją lankė, domėjosi jos mokymusi, kiek galėjo skirdavo pinigų, bendravo su Z. B. . Šiuo metu dukrai gyvenant su ja, atsakovas teikia išlaikymą po tris šimtus litų kas mėnesį, pervesdamas šią sumą į dukros sąskaitą. Šios sumos neužtenka pilnai dukros poreikiams patenkinti. Dukra išaugo, ji sportuoja, todėl jai būtina skirti žymiai daugiau lėšų maistui, rūbams, kelionei į mokyklą, išvykoms į varžybas, todėl prašė priteisti iš atsakovo išlaiką dukrai po 144 eurus (500litų).

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame išdėstė visus motyvus dėl ko jis ieškinio nepripažįsta. Teismo posėdžio metu atsakovas taip pat ieškinio nepripažino , paaiškino, jog po santuokos nutraukimo, dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, tačiau po metų sprendimas buvo pakeistas ir dukros I. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su juo. Kadangi jis daug dirbo ir pats negalėjo dukters auginti, tai dukra I. iki mokyklos gyveno ir augo pas jo motiną Z. B.. Kada dukra pradėjo lankyti mokyklą, tai penkias dienas ji gyveno pas močiutę, o šeštadienį ir sekmadienį gyveno jo šeimoje. Jis rūpinosi dukra, ją išlaikė, sekė jos mokslą, rūpinosi, jog ji gerai mokytųsi. Jo šeima dažnai vykdavo į keliones į užsienį. Į jas visada buvo paimama ir dukra I, ką liudija teismui pateiktos fotonuotraukos. Dukra I bendravo su savo motina. Jis leisdavo dukrai pas motiną nuvykti. Taip viskas buvo iki 2014 metų kovo mėnesio, kuomet jis nebeleido dukrai nakvoti pas savo motiną. Jo motina pradėjo kištis į jo gyvenimą, todėl jis nenorėjo, jog jo motina dukrą I. augintų kaip daržovę . Ji jos niekur nevesdavo , nelavino, o tik duodavo pavalgyti. Jo žmona dukrai I liepdavo susitvarkyti. 2014 metų rugpjūčio mėnesį jie visi buvo Kipre. Sugrįžus, jis dukrą I. išleido pabūti pas motiną 7 dienas ir ji turėjo sugrįžti, nes dar turėjo perskaityti 7 knygas iki pradžios mokslų. Pabuvus pas motiną, dukra I. nebegrįžo pas jį nakvoti, liko pas močiutę Z. B.. Jis labai supykęs nuvyko pas motiną, reikalavo, jog dukra sugrįžtų namo, pas jį, iškvietė policiją. Po to, dukra vis tiek nebegrįžo pas jį, o apsigyveno pas savo motiną- ieškovę. Ginčą sprendė ir (duomenys neskelbtini) rajono Vaiko teisų apsaugos skyriuje, tačiau padėtis nepasikeitė. Kuomet gavo ieškinį, tai jis suprato, jog tai jo motinos ir ieškovės surežisuotas ieškinys, kad tik jo motina kalta dėl tokios situacijos. Atsakovas nesutiko su tuo, jog dukra gyventų su savo motina, nes motinos šeimoje girtaujama, jos vyras turi skolų ir pati ieškovė neturi pinigų, todėl negalės tinkamai pasirūpinti dukra, suteikti jai išsilavinimą. Šiuo metu jis su dukra nebendrauja, tik moka jai išlaikymą po 300 litų pervesdamas šią sumą į jos sąskaitą. Atsakovas nurodė, jog dukters I. noras gyventi su motina, tai yra gyventi patogiai ir niekuo nesirūpinti. Jos motyvai dėl kurių ji nenori su juo gyventi, išgalvoti . Mano, jog niekas nepasikeis ir toliau, jų dukra realiai gyvena su močiute . Nesutiko mokėti išlaikymą po 500 litų kas mėnesį, nes šeimoje augina dar dvi nepilnametes dukras, be to jis yra išsekęs, jo pajamos siekia 1050 litų. Sutiko mokėti iš toliau išlaikymą po 90eurų ( 300litų). Prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies .

Bylos medžiaga, šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta jog 2002m. balandžio 24d., teismo sprendimu tarp šalių nutraukus santuoką, šalių dukters I. B. , gim. (duomenys neskelbtini). gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina – ieškove I. P. . Tuo pačiu sprendimu buvo nustatyta, jog atsakovas- tėvas A. B. teiks dukrai išlaikymą . (t.1, b.l. 12-13) Po to, 2003m. gruodžio 9d. teismo sprendimu buvo pakeista nepilnametės dukros I. B. gyvenamoji vieta ir jos gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu A. B. , o motina įsipareigojo mokėti dukrai išlaikymą po ¼ dalį visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį iki jos pilnametystės. (t.1, b. l. 11) Iki šalių dukra I pradėjo lankyti mokyklą, ji pastoviai gyveno pas močiutę Z. B. (duomenys neskelbtini) mieste. Pradėjus lankyti mokyklą, šalių dukra penkias dienas per savaitę gyveno pas močiutę Z. B., o išeiginėmis gyveno atsakovo šeimoje. Taip buvo iki 2014 kovo mėnesio, kuomet atsakovui pareikalavus dukra visą laiką gyveno jo šeimoje. Nuo 2014 metų rugpjūčio mėnesio šalių nepilnametė dukra apsigyveno pas savo motiną- ieškovę I. P. ir joje gyvena iki šiol. Tuo pagrindu ieškovė 2014m. rugsėjo 11d., teismui pateikė ieškinį dėl dukros gyvenamosios vietos pateikimo ir prašo jį tenkinti. Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu nesutiko.

Teismas, priimdamas ieškinį, remiasi šiais motyvais:

Dėl šalių dukters I. B. gyvenamosios vietos pakeitimo . Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).Civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta šį principą įgyvendinanti teisės norma, pagal kurią teismas, nagrinėjantis ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, prioritetiškai turi vadovautis vaiko interesais. Kartu įstatyme įtvirtinta teismo pareiga sprendžiant ginčus dėl vaikų , išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, išsiaiškinti vaiko norus ir atsižvelgti į juos, jeigu norai neprieštarauja jo interesams. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės , vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką, kurioje jis galėtų būti , užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma , tai kiekvieno iš tėvų galimybės ir pastangos užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimas, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygos, t.y. sąlygos, kuriomis vaikas gyveno iki ginčo dėl jo gyvenamosios vietos pakeitimo, ir kuriomis jam tektų gyventi nustačius jo gyvenamąją vietą su kitu iš tėvų; vaiko norai ir pažiūros. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų – tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas( natūralus ar nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų , būtina įvertinti , su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu. Kaip byloje nustatyta, tai šalių dukra I. nuo 2003 metų gyveno su atsakovo motina Z. B., kuri ją augina, ja rūpinosi. Atsakovas dukra negalėjo rūpintis, nes, kaip jis pats teigė dirbo per du darbus, todėl dukros auginimą patikėjo savo motinai Z. B.. Ieškovė tuo metu irgi negalėjo dukra pasirūpinti, nes kaip teisme parodė Z. B., po skyrybų , A. B. išsiuntė savo žmoną I. „ į niekur ir be nieko“. Taip šalių dukra gyveno ir augo pas močiutę Z. B.. Pradėjus lankyti mokyklą, šalių dukra I. ir toliau gyveno pas Z. B., tik šeštadienį ir sekmadienį tėvas pasiimdavo į savo šeimą, todėl I. B. ryšys su močiute yra labai glaudus. Taip buvo iki 2014 metų kovo mėnesio, kuomet pašlijus santykiams tarp A. B. ir jo motinos Z. B. , tėvo reikalavimu, dukra I nebenakvodavo pas močiutę , o gyveno tėvo šeimoje. Per visą tą laiką motinos- ieškovės I. P. ryšys su dukra nenutrūko. Ieškovė lankė dukrą pas močiutę, kiek išgalėjo teikė išlaikymą, o paaugusi dukra Ieva svečiuodavosi motinos namuose. Nuo 2014 metų rugpjūčio mėnesio , kuomet dukra I. atsisakė gyventi pas tėvą , šalių nepilnametė dukra pastoviai gyvena pas motiną I. P. (duomenys neskelbtini) rajone. Šalių dukra lanko mokyklą (duomenys neskelbtini), lanko krepšinio treniruotes, todėl po pamokų , iki krepšinio treniruotės , ji užeina pas močiutę Z. B., kur pavalgo, paruošia pamokas, o po to ją į namus parsiveža motina I. P.. Tai patvirtino liudytoja Z. B., liudytojas R. P. . Šių aplinkybių nepaneigė ir atsakovas A. B.. Atsakovas yra sukūręs kitą šeimą. Joje auga dvi nepilnametės dukros. Atsakovas teismui neįrodė, jog dukra yra labiau prie jo prisirišusi , nei prie motinos. Šiuo metu atsakovo ir jo dukters santykiai pašliję, jiedu nebendrauja, nebendrauja atsakovo iniciatyva, nes yra supykęs dėl tokio dukters elgesio ir , kaip teigė posėdžio metu , jis jai tik moka išlaikymą, tačiau bendrauti su dukra nenori. Tai liudija, jog ryšys tarp tėvo ir dukters nebuvo stiprus, nes dukrai išsakus nuomonę gyventi su motina, atsakovas nevaldė emocijų ir tai aiškiai buvo matyti nuo ieškinio gavimo teisme ir bylą nagrinėjant teisme. Teismas, spręsdamas šį ginčą , išklausė nepilnametę I. B.. I. B. ( jai 14 metų) , posėdžio metu aiškiai ir kategoriškai nurodė, jog ji nori gyventi su motina I. P. ir nurodė motyvus. Vienas iš pagrindinių motyvų buvo tai, jog ji visiškai nesutaria su tėvo žmona, kuri tėvui nematant ją skriaudžia, jos nemėgsta. Tą patvirtino ir posėdžio metu apklausta Ievos močiutė Z. B.. Be to, I. B. nurodė, jog ji tėvo bijo, po to , kai jis pas močiutę iškvietė policiją, ir po to, kai jis apsilankė mokykloje ir ten reikalavo sugrįžti pas jį. Tuomet ji pabėgo iš pamokų ir be rūbų sugrįžo pas močiutę. I. B. nurodė, jog ji apsisprendusi gyventi pas motiną. Ten ji gerai sutaria su motinos vyru, seserimi , jai sudarytos geros sąlygos gyventi, mokytis ir nieko nenori keisti. Todėl, teismas , priimdamas šį sprendimą, remiasi išsakyta nepilnametės I. B. nuomone dėl jos gyvenamosios vietos nustatymo, nes tai neprieštarauja nepilnametės interesams. Atsakovas, nesutikdamas su tokiu ieškovės reikalavimu, motyvavo tuo, jog ieškovės šeima prasiskolinusi, jog ieškovė dirba labai mažai ir jos uždarbis mažas, todėl dukros negalės išlaikyti ir negalės jai suteikti išsilavinimo. Byloje nustatyta, jog ieškovė dirba. Dirba ir jos vyras, šeima turi skolų, tačiau gyvena tvarkingai, jų šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Nepilnametei I. sudarytos normalios gyvenimo sąlygos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vieno iš tėvų geresnės materialinės sąlygos, kai antrojo jos taip pat pakankamos, negali turėti lemiamos reikšmės. Svarbu yra tai, kad kito iš tėvų atitinkamai materialiai remiamas vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti.

Išvadą teikiančios institucijos, tai Anykščių ir Ukmergės rajonų savivaldybių administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriai išvadose teismui pateikė išvadas, jog nepilnametei I. B. yra tinkamos sąlygos gyventi pas motiną I. P.. Nepilnametė I. B. turi gyventi su motina I. P., nes tokią nuomonė I. B. išsakė Vaiko teisių apsaugos skyriuje. Šios vaiko nuomonės turi būti paisoma. Išklausius šalis ir apklausus liudytojus Vaiko teisių apsaugos skyrių atstovės nepakeitė duotų išvadų .

Apibendrinant tai, kas byloje nustatyta, teismas atidžiai įvertinęs nepilnametės I. B. norą gyventi su motina I. P., daro išvadą , jog jos noras šiuo metu yra nulemiantis jos gyvenamosios vietos nustatymui. Visi kiti atsakovo nurodyti motyvai-jog pas jį gyvenimo sąlygos yra geresnės, jog tik jis gali suteikti dukrai išsilavinimą, jog tik jis dukrą išvežiojo po visą Europą , bei pateiktos jo fotonuotraukos, išklotinės apie skambučius, nėra esminės, dėl kurių teismas turėtų ieškinį atmesti. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog pasikeitė visos aplinkybės , dėl kurių buvo nustatyta I. B. gyvenamoji vieta su tėvu A. B., todėl yra pagrindas keisti nepilnametės I. B. gyvenamąją vietą, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl išlaikymo priteisimo . LR CK 3.192 straipsnis numato, jog abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose laikosi vieningos praktikos, kad teismas , priteisdamas išlaikymą nepilnamečiui vaikui, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus : konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. ( Vaiko teisių konvencijos 3,27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7,8, 11-14, 18 ir kiti straipsniai) Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Kaip nustatyta, nepilnametė šalių dukra nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio gyvena su motina. Pateikus ieškinį , 2014m. spalio 21d., teismo nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iki bus priimtas teismo sprendimas, iš atsakovo A. B. buvo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai I. B. kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 300 litų . Atsakovas priteistą laikiną išlaikymą mokėjo pervesdamas nurodytą sumą į nepilnametės I. B. sąskaitą. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 144 eurus (500litų) išlaikymą dukrai , motyvuodama tuo, jog dukra pakankami didelė, todėl jos poreikiam patenkinti – maistui, drabužiams, laisvalaikiui reikalingos didesnės lėšos , kurios augant dukrai vis didėja. Ieškovė šiuo metu dukra išlaiko, rengia, išleidžia į mokyklą. Į mokyklą į (duomenys neskelbtini) miestą , šalių dukra važiuoja autobusu. Po pamokų ir treniruočių mama savo automobiliu parsiveža dukrą į namus į (duomenys neskelbtini) rajoną. Tai patvirtina teismui pateikti autobuso bilietai , kvitai apie kuro išlaidas ( t.2, b. l.122- 128, 169-171). Ieškovė dirba, tačiau jo uždarbis nėra didelis (t.1,b.l. 18) . Ieškovės vyras R. P. dirba sezoninius darbus. Atsakovas dirba, gauna pastovias pajamas ( t.1, b. l. 97- 120) , turi kitų išlaikytinių- dvi dukras iš antros santuokos, gyvena nuosavame name . Šalių dukra I. išaugo, jos poreikiai vis didėja, jai reikia daugiau drabužių, higienos priemonių, didėja išlaidos maistui , laisvalaikiui, mokymuisi . Ji lanko krepšinio treniruotes, todėl reikia pinigų išvykoms į varžybas ir kita. Teismas nenustatė, jog atsakovo turtinė padėtis yra bloga. Teismas , įvertinęs byloje visas aplinkybes, įvertinęs vaiko poreikius, bei orientuojantis į šių dienų kainas, mano, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 116 eurų (400litų), todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas šioje dalyje tenkintinas iš dalies. Be to pažymėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis , tenka ir kasdieninė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Išlaikymas priteistinas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, nes atsakovas prašomą ieškovės laikiną išlaikymo sumą mokėjo nuo ieškinio padavimo dienos.

Tačiau, teismas atkreipia šalių dėmesį į tai, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, kad keičiantis vaiko interesams gali keistis ir jo gyvenamoji vieta, o iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, vaiko poreikiams , teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas .

Ieškovei Panevėžio VGTP tarnybos sprendimu buvo suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos 116 eurų (400litų) . (t.2, b.l. 53)

Sutinkamai su LR CPK 96 straipsnio nuostatomis iš atsakovo į valstybės biudžetą išieškotinas žyminis mokestis paduodant ieškinį į teismą 41 euras, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleistina pagal įstatymą , žyminis mokestis iš išlaikymo priteisimą ( 116x 12 x 0.003= 41,76 euro) bei teismo turėtos pašto išlaidos (24,74 euro) .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 268, 270, 284, 381-385 str., teismas ,-

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies .

Pakeisti 2003m. gruodžio 9d., Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1822-05/2003 nustatytą I. B. , gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir I. B. , gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su I. P..

Panaikinti 2003m. gruodžio 9d., Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1822-05/2003 priteistą išlaikymą iš I. P. I. B..

Priteisti iš A. B. , a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai I. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2015m. kovo 13d. , kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 116 eurų (400Lt) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją .

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Išieškoti į valstybės biudžetą iš A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) žyminį mokestį 82,76 eurus , teismo turėtas pašto išlaidas 24,74 eurus. ( sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) ir 116 eurų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą ( sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630)

Įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinti 2014m. spalio 21d., teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę- laikiną išlaikymo nepilnametei I. B. priteisimą po 300 litų kas mėnesį.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, grąžinti atsakovui fotonuotraukas ir kompaktinius diskus .

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Zita Gavėnienė