Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2025-01-20 · Civilinė byla Nr. e2YT-1924-1006/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-01-20
Bylos Nr.
e2YT-1924-1006/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20967-2024-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Justė Kliučinskienė
Pareiškėjas
K. P.
Suinteresuotas asmuo
notarė Dalia Jungevičienė, notarė Svajonė Šaltauskienė, VĮ Turto bankas
Advokatai
Vytenis Gubavičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1924-1006/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20967-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 5.3; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justė Kliučinskienė,sekretoriaujant Audronei Glambienei,dalyvaujant pareiškėjui K. P., jo atstovui advokatui Vyteniui Gubavičiui,liudytojai E. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. P. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – notarė Dalia Jungevičienė, notarė Svajonė Šaltauskienė, VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas K. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo dėdė S. P., miręs (duomenys neskelbtini), po savo motinos A. P. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė pastarosios palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti.

2. Nurodo, kad pareiškėjas yra A. P. sūnus, V. P. ir A. P. (A. P. tėvų) vaikaitis, S. P. (A. P. brolio) sūnėnas. (duomenys neskelbtini) mirė V. P.. (duomenys neskelbtini) testamentu A. P. visą savo turtą paliko sūnui S. P., o jei jis palikimo nepriims – vaikaičiui K. P. (pareiškėjui). (duomenys neskelbtini) testamentu S. P., kuris vaikų neturėjo, visą savo turtą paliko motinai A. P., o jei ji palikimo nepriims – sūnėnui (pareiškėjui). (duomenys neskelbtini) mirė A. P., o (duomenys neskelbtini) mirė S. P.. S. P. palikimą pagal testamentą priėmė pareiškėjas K. P. paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nuosavybės teisė į 44,33 kv. m. bendro ploto butą su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), įregistruota A. P. (pagrindas: (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis), kurios palikimą pagal testamentą priėmė S. P. faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Dėl šio juridinę reikšmę turinčio fakto (t. y. kad S. P. priėmė savo mirusios motinos A. P. palikimą) nustatymo dar būdamas gyvas pats S. P. į teismą nesikreipė. Siekdamas paveldėti šį butą kaip S. P. turtą, dėl šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo į teismą kreipiasi pareiškėjas K. P., kuris yra S. P. teisių perėmėju, ką patvirtina pareiškėjui išduotas Vilniaus miesto 16-ojo notarų biuro notarės (duomenys neskelbtini) liudijimas. Po motinos A. P. mirties, kuriai mirus pasibaigė panaudos jai priklausančiu butu teisiniai santykiai, S. P. toliau šiame bute liko gyventi kaip šio turto savininkas, iš karto po A. P. mirties priėmęs jos palikimą pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Visą laiką po A. P. mirties, iki pat savo mirties, S. P. išlaikė, remontavo šį butą ir atliko su tuo susijusius mokėjimus, įskaitant komunalinius mokesčius. Nors komunalinių mokesčių sąskaitos ir mokėjimai už šešis mėnesius po A. P. mirties nėra išlikę, iš S. P. vardu registruotos UAB „Viena sąskaita“ mokėjimo sistemos duomenų matyti, kad komunaliniai mokesčiai buvo mokami ir įsiskolinimo už juos šiam butui nebuvo.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos A. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. P. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tik įvertinus visus bylos įrodymus galima bus spręsti apie pareiškėjo pareikšto prašymo pagrįstumą šioje civilinėje byloje. Prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra ir VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.

4. Suinteresuoti asmenys notarė Dalia Jungevičienė ir notarė Svajonė Šaltauskienė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Pareiškimas suinteresuotiems asmenims įteiktas tinkamai.

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjas pareiškimą palaikė jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad po močiutes mirties nesikreipė dėl jos turto paveldėjimo, nes buvo įsitikinęs, kad jos palikimą priėmė dėdė S. P.. Dėdė neturėjo palikuonių. Teigė, kad dėdė rūpinosi močiutės turtu, mokėjo komunalinius mokesčius, tvarkė, prižiūrėjo turtą.

6. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas pareiškimą palaikė, prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad S. P. mirusios turtu naudojosi kaip savo, mokėdamas mokesčius, prižiūrėdamas jį.

7. Teismo posėdžio metu liudytoja E. B. paliudijo, kad gerai pažinojo S. P.. Jis buvo jos giminaitis, A. P. sūnus. Kai mirė A. P., jis davė K. P. pinigų paminklui pastatyti. Tie pinigai buvo močiutės. Patvirtino, kad S. P. jos butu naudojosi kaip savo, jame gyveno, keitė duris.

8. Suinteresuoti asmenys teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį jiems pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

9. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnis).

10. Pareiškime nurodyti argumentai ir pareiškimo priedai patvirtina, kad S. P., gimęs (duomenys neskelbtini) (toliau – ir palikėjas) mirė (duomenys neskelbtini), vaikų neturėjo. Byloje pateikti testamentai, kuriuose nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) testamentu palikėjo motina A. P. visą savo turtą paliko sūnui S. P., o jei jis palikimo nepriims – vaikaičiui K. P.. Taip pat (duomenys neskelbtini) testamentu S. P., kuris vaikų neturėjo, visą savo turtą paliko motinai A. P., o jei ji palikimo nepriims – sūnėnui K. P. (pareiškėjui). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis pareiškėjo močiutės A. P. vardu yra registruotas nekilnojamas turtas – 44,33 kv. m. bendro ploto butas su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (pagrindas: (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis). Iš byloje esančios 2024 m. lapkričio 4 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. P. mirė (duomenys neskelbtini) Ištuokoje, duomenų apie sutuoktinę nėra, duomenų apie nepilnamečius vaikus nėra, duomenų apie vaikus nėra. Iš byloje esančios 2024 m. lapkričio 4 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. P. mirė (duomenys neskelbtini), jos vaikai A. P. mirė (duomenys neskelbtini), S. P. mirė (duomenys neskelbtini).

11. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

12. Kaip minėta, vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

13. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo dėdė S. P. po savo motinos A. P. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė, pradėjęs turtą faktiškai valdyti, t. y. valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini), toliau naudojosi nurodytu turtu, mokėjo visus privalomus mokesčius, remontavo jį, ką patvirtino ir byloje apklausta liudytoja E. B..

14. Remiantis bylos duomenimis, po A. P. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad tiek palikėjo, tiek palikėjo motinos valia buvo visą turtą palikti pareiškėjui. Taigi, byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po A. P. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo dėdė S. P. po savo motinos A. P. mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 straipsnis).

15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad S. P. po savo motinos mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Pareiškėjui K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paveldint S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), turtą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo motinos A. P., gimusios (duomenys neskelbtini, mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pagal testamentą priėmė jos palikimą pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas pareiškėjui K. P. nustatomas tikslu įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justė Kliučinskienė