- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-16
- Bylos Nr.
- e2A-2198-565/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20633-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės bei trečiojo asmens SĮ „Vilniaus miesto būstas“, Vilniaus miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“, UAB „ADMI“, UAB „Fabeta“
- Ieškovas
- AB „Lesto“
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės bei trečiojo asmens SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lesto“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys SĮ „Vilniaus miesto būstas“, UAB „ADMI“ ir UAB „Fabeta“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB „Lesto“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 377,63 Lt (109,37 Eur) skolą už sunaudotą elektros energiją, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butai, esantys Vilniuje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šie butai nuomojami kaip socialinis būstas. Laikotarpiais, kai butai neišnuomoti, juose elektros energija nenaudojama, tačiau elektros energija naudojama namo bendroms reikmėms. Taigi tokiais laikotarpiais su turto išlaikymu susijusias išlaidas privalo apmokėti butų savininkas – Vilniaus miesto savivaldybė.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad butus patikėjimo teise valdo trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Dėl to, atsakovo manymu, ieškovą teisiniai santykiai sieja ne su atsakovu, o su turto patikėtiniu. Taigi Vilniaus miesto savivaldybė yra netinkamas atsakovas. Atsakovas pažymėjo, kad lentelės apie už elektros energiją, suvartotą bendroms namo reikmėms (laisvuose butuose), mokėtinas sumas nelaikytinos tinkamu įrodymu, siekiant pagrįsti skolą. Atsakovas nesutiko su procesinėmis palūkanomis, nes tarp šalių nėra prievolinių teisinių santykių.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ su ieškiniu nesutiko. Iš esmės sutikdamas su atsakovo argumentais, trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovo pateikti įrodymai, t. y. elektroninis laiškas ir apyvartos žiniaraščio lentelės, nepagrindžia prašomos priteisti skolos už tiektą elektros energiją, nes šie dokumentai parengti nežinia kieno ir nežinia kokius įgaliojimus turinčių asmenų, o nurodyti dydžiai yra „išvestiniai“ iš kažkokių pirminių duomenų ir nepatvirtina nei paslaugos suteikimo atsakovui fakto, nei patiektos elektros energijos dydžio bei vertės; pirminiai dokumentai (duomenys) nepateikti. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog iki ieškinio padavimo dienos ieškovas atsakovui ir (arba) buto gyventojams – tiesioginiams paslaugų vartotojams – būtų pateikęs sąskaitas ar reiškęs kokias nors pretenzijas.
Tretieji asmenys UAB „ADMI“ ir UAB „Fabeta“ savo pozicijų dėl ieškinio neišreiškė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-01-07 sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovui iš atsakovo 109,37 Eur skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-06-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 23,46 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad įstatymai neįtvirtina turto patikėtinio pareigos atsakyti pagal turto savininkui tenkančias prievoles; taip pat įstatymuose neįtvirtinta trečiųjų asmenų pareiga savo pretenzijas-reikalavimus reikšti būtent turto patikėtiniui, o ne tiesiogiai turto savininkui. Tokios trečiųjų asmenų pareigos nelemia ir turto savininko suteikti įgaliojimai turto patikėtiniui atstovauti turto savininkui. Atsižvelgdamas į teismų praktiką (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2013-04-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-2137-392/2013), teismas konstatavo, kad pagal pareikštus ieškovo AB „Lesto“ reikalavimus Vilniaus miesto savivaldybė, kaip butų savininkas, šiuo atveju yra tinkamas atsakovas. Remdamasis Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 8 p., skolai pagrįsti ieškovo pateiktus įrodymus teismas vertino kaip pakankamus. Ieškovui pateikus į bylą būtent tokius administratorių apskaičiuotus mokesčių dydžius ir patiems administratoriams, kurie įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, šių sumų neginčijant, proceso rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12 str., 13 str., 178 str.) lemia būtent atsakovo arba trečiojo asmens SĮ „Vilniaus miesto būstas“ procesinę pareigą, nesutinkant su ieškovo pateiktais administratorių apskaičiuotais mokesčių dydžiais, šiuos dydžius nuginčyti. Nurodytiems įrodymams nuginčyti vien tik abstrakčiai-deklaratyviai ir nesąžiningai keliamų abejonių nepakanka. Be to, teismas pažymėjo tai, kad atsakovas, kaip atitinkamų butų savininkas, taip pat turi teisę gauti-pasitikrinti atitinkamą pirminę informaciją (sunaudotos energijos skaitiklių rodmenis ir pan.), kuria remiantis galima patikrinti apskaičiuotų mokesčių dydžius; taip pat teisę sužinoti, kas atitinkamuose pastatuose paskirtas bendrosios nuosavybės administratoriumi, juolab kad juos skiria savivaldybės administracijos direktorius. Nors atsakovas bei trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškovo reikalavimo teisę ginčijo, kaip tokią, teigdami, jog ne energijos tiekėjas, o bendrosios nuosavybės administratorius turi teisę reikalauti sumų, kurių šiuo atveju reikalauja ieškovas, tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas ir trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nepateikė įrodymų, leidžiančių manyti, kad ieškovo reikalaujamos sumos atsakovo arba trečiojo asmens būtų mokamos administratoriams. Tokių aplinkybių nenurodė ir, juo labiau, atitinkamų reikalavimų nepareiškė patys administratoriai UAB „ADMI“ ir UAB „Fabeta“. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas ir trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškovo reikalavimo teisės, kaip tokios, nepaneigė. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas ir trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ginčijo ieškovo reikalavimo teisę, kaip tokią, taip pat reikalavimų dydį, teismas nekonstatavo, kad ieškovas, iki šios bylos iškėlimo teisme su atitinkamais reikalavimais-pretenzijomis nesikreipdamas tiesiogiai į atsakovą, procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, todėl ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų nesumažino (CPK 93 str. 4 d., 96 str. 5 d.). Pripažinęs ieškovo teisę į piniginės prievolės patenkinimą, CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. pagrindu, teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 5 proc. metines procesines palūkanas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-07 sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
Ieškovas nepateikė jokių tinkamų įrodymų, kurie pagrįstų ieškinio reikalavimų pagrindą bei dydį, taigi neįvykdė CPK 178 str. įtvirtintos bendrosios įrodinėjimo pareigos. Atsakovas akcentavo, kad ieškovo pateikti dokumentai neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų. Remiantis teismų praktika, ieškovo ieškinio reikalavimai gali būti įrodyti tik finansinės veiklos bei buhalterinės apskaitos dokumentais, parengtais teisės aktų nustatyta tvarka (banko pavedimais, PVM sąskaitomis – faktūromis). Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimu Nr. 51, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-04-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2003, atsakovas taip pat nurodė, kad teismas, nesiremdamas būtinomis įrodinėjimo priemonėmis, nustatant ieškovo turėtų išlaidų dydį, netinkamai taiko įrodinėjimo priemonių leistinumą reglamentuojančias teisės normas. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 str. 30 d., 79 str. 1 d., ieškovas suteiktas paslaugas, nurodytas jo pateiktoje lentelėje, privalėjo įforminti PVM sąskaita – faktūra. Kadangi jokių sąskaitų – faktūrų ieškovas į bylą nepateikė, tai darytina išvada, kad jokių paslaugų ieškovas atsakovui nesuteikė. Teismas net netyrė, ar atsakovui PVM sąskaitos – faktūros buvo siunčiamos. Jokių PVM sąskaitų - faktūrų už ieškovo tariamai suteiktas paslaugas atsakovas nėra gavęs. Ieškovas turi prisiimti pirminių apskaitos dokumentų nepateikimo teismui padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010). Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad iš ieškovo pateiktų lentelių visiškai neaišku, kokioms ir kokio ploto patalpoms ieškovas teikė paslaugas, nenurodyti jokie atlikti skaičiavimai, todėl kyla abejonių dėl nurodytų sumų dydžio, nes nesuprantama skaičiavimo metodika. Be to, atsakovas pažymėjo, kad jo vykdoma socialinio būsto nuomos veikla (funkcija) yra viešasis interesas, todėl teismas privalėjo veikti aktyviai ex officio ir užtikrinti, kad byloje būtų nustatytos visos reikšmingos bylai aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2009). Teismuose nagrinėjamose analogiškose bylose laikomasi pozicijos, kad, kai nėra duomenų, kokių pagrindu sudaryta lentelė, byloje renkant tokių duomenų teisingumo įrodymus, teismas negali būti aktyvus. Nesant galimybių įsitikinti prašomos priteisti sumos pagrįstumu, teisingumu, pateiktų į bylą dokumentų (lentelės) pagrindu teismas negali spręsti apie reikalavimo pagrįstumą, tad negali ir spręsti, kad ieškovas įrodė nurodytas aplinkybes (CPK 12 str., 178 str., 135 str. 1 d. 2 p.) (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-29143-937/2014). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo pareigą, pažeidė įrodymų leistinumo principą, buhalterinę apskaitą reglamentuojančias imperatyvias teisės normas, neatsižvelgė į teismų praktiką, ir tokiu būdu, remdamasis prielaidomis, padarė visiškai nepagrįstas išvadas.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-07 sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą dalyje dėl 23,46 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo panaikinti ir šį ieškovo reikalavimą atmesti. Trečiojo asmens SĮ „Vilniaus miesto būstas“ teigimu, teismas sprendimą ginčijamoje dalyje priėmė formaliai taikydamas CPK 93 str. 4 d. ir 96 str. 5 d. ir nepagrįstai nevertindamas paties teismo konstatuotų ieškovo elgesio iki kreipimosi į teismą ir ieškinio padavimo aplinkybių bei ieškovo kaltės (atsakomybės) dėl teisminio proceso. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 48.4 p. nustatyta, jog elektros energijos tiekėjas privalo užtikrinti, kad vartotojui sutartyje nustatytu laiku ir būdu būtų pateikti elektros energijos apmokėjimo dokumentai. Sprendime teismas konstatavo, jog ieškovas patvirtino atsakovo ir trečiojo asmens SĮ „Vilniaus miesto būstas“ argumentus, kad iki šios bylos iškėlimo teisme ieškovas tiesiogiai į atsakovą su atitinkamais reikalavimais – pretenzijomis nesikreipė. Taigi byloje nustatyta, kad ieškovas nevykdė nurodytų taisyklių 48.4 p. nustatytos pareigos. Todėl atsakovas negali būti laikomas kaltu dėl teisminio proceso ir ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, kadangi iki ieškinio pareiškimo ir teismo proceso pradžios apie skolą atsakovas iš viso nebuvo informuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo sprendimas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (CPK 3 str.). Ieškinio pagrįstumo ginčijimas, susiklosčius nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo, kaip kalto dėl teisminio proceso asmens.
Atsiliepimas
Ieškovas AB „Lesto“ atsiliepimu su apeliaciniais skundais nesutiko ir prašė juos atmesti.
Dėl trečiojo asmens apeliacinio skundo ieškovas nurodė, kad atsakovas skolos nesumokėjo nei gavęs ieškinį, nei teismui priėmus sprendimą. Taigi akivaizdu, kad pretenzijos pareiškimas teisminio ginčo nebūtų eliminavęs. Atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykių praktiką, atsakovas skolų geranoriškai nemoka. Faktinė situacija leidžia daryti išvadą, kad bylos nagrinėjimas nepagrįstai ilgai užsitęsė būtent dėl atsakovo ir trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų. Atsakovas ir trečiasis asmuo reiškė abejones ir ginčijo, kad UAB „ADMI“ ir UAB „Fabeta“ yra atitinkamų daugiabučių namų administratoriai, nors pats atsakovas, kaip buto savininkas, turėtų žinoti, kas administruoja daugiabutį namą, kuriame yra jo butas. Be to, administratorius įsakymais paskiria būtent savivaldybės administracijos direktorius. Dėl to teismo posėdžius ne kartą teko atidėt, į bylos nagrinėjimą teko įtraukti papildomus asmenis.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo ieškovas pažymėjo, kad tai, jog apmokėjimas atliekamas pagal PVM sąskaitą – faktūrą, reiškia tik atsiskaitymo formą, tačiau tai neturi įtakos elektros energijos vartotojo pareigai atsiskaityti už gautą energiją pagal apskaitos prietaiso rodmenis. Ieškovo teigimu, teismo pareiga tam tikrose bylose veikti aktyviai neatleidžia proceso šalies nuo įrodymų pateikimo ir neįpareigoja teismo rinkti įrodymus už vieną iš proceso šalių. Atsakovui priklausančioms gyvenamosioms patalpoms administruoti yra įsteigta speciali įmonė, SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kuri nesugebėjo į bylą pateikti jokio įrodymo (paskaičiavimo ar pan.), kuriuo galėtų paneigti ieškovo pateiktą skolos paskaičiavimą. Atsakovas tokių įrodymų pateikti taip pat nesugebėjo. Todėl įrodymų rinkimo funkciją apeliantas siekia užkrauti teismui.
Atsiliepimas
Tretieji asmenys UAB „ADMI“ ir UAB „Fabeta“ atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Iš byloje esančių Nekilnojamojo registro išrašų, trečiųjų asmenų UAB „Fabeta“ ir UAB ADMI“ ieškovui pateiktų lentelių nustatyta, kad:
1) butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir iki 2014-06-04 nebuvo išnuomotas; už elektros energiją, sunaudotą daugiabučio namo bendroms reikmėms laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2014-02-28, proporcingai šio buto plotui apskaičiuota sumokėti 27,67 Lt;
2) butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir nėra išnuomotas; už elektros energiją, sunaudotą daugiabučio namo bendroms reikmėms laikotarpiu nuo 2013-07-01 iki 2014-02-28, proporcingai šio buto plotui apskaičiuota sumokėti 14,33 Lt;
3) butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir iki 2014-05-28 nebuvo išnuomotas; už elektros energiją, sunaudotą daugiabučio namo bendroms reikmėms laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2014-02-28, proporcingai šio buto plotui apskaičiuota 212,38 Lt
4) butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir iki 2013-06-12 nebuvo išnuomotas; už elektros energiją, sunaudotą daugiabučio namo bendroms reikmėms laikotarpiu nuo 2012-10-29 iki 2013-04-30, proporcingai šio buto plotui apskaičiuota sumokėti 25,29 Lt;
5) butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir iki 2013-04-16 nebuvo išnuomotas; už elektros energiją, sunaudotą daugiabučio namo bendroms reikmėms laikotarpiu nuo 2012-07-01 iki 2013-03-17, proporcingai šio buto plotui apskaičiuota sumokėti 12,26 Lt;
6) butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir iki 2013-08-29 nebuvo išnuomotas; už elektros energiją, sunaudotą daugiabučio namo bendroms reikmėms laikotarpiu nuo 2013-03-08 iki 2013-07-08, proporcingai šio buto plotui apskaičiuota sumokėti 12,01 Lt;
7) butas, esantis (duomenys neskelbtini), iki 2014-03-04 nuosavybės teise priklausė Vilniaus miesto savivaldybei ir tuo metu nebuvo išnuomotas; už elektros energiją, sunaudotą daugiabučio namo bendroms reikmėms laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2014-02-28, proporcingai šio buto plotui apskaičiuota sumokėti 46,38 Lt;
8) butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir iki 2013-06-12 nebuvo išnuomotas; už elektros energiją, sunaudotą daugiabučio namo bendroms reikmėms laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2013-05-31, proporcingai šio buto plotui apskaičiuota sumokėti 7,51 Lt;
9) butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir nėra išnuomotas; už elektros energiją, sunaudotą daugiabučio namo bendroms reikmėms laikotarpiu nuo 2013-10-01 iki 2014-02-28, proporcingai šio buto plotui apskaičiuota sumokėti 19,80 Lt.
Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr.1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 100 p. nustatyta, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tuo atveju, kai savivaldybė, siekdama įgyvendinti savo, kaip butų ir kitų patalpų savininko, teises, nesudaro rašytinės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, kurioje būtų aptarta namo bendrojo naudojimo objektų administravimo išlaidų apmokėjimo tvarka, savivaldybei tenka CK 4.84 str. 4 d. ir 4.82 str. 3 d. nustatyta pareiga apmokėti šias išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-494/2012; 2013-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-131/2013).
Kadangi rašytinės sutartys dėl elektros energijos tiekimo ieškovo nurodytiems butams sudarytos nebuvo, atsakovas nepaneigė ieškovo nurodytos aplinkybės, kad laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti skolą, šie butai nebuvo nuomojami, atsakovui, kaip butų savininkui, tenka CK 4.82 str. 3 d. nustatyta pareiga proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, tame tarme ir apmokėti išlaidas už namo bendro naudojimo patalpų apšvietimui sunaudotą elektros energiją. Todėl nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo teiginys, kad atsakovas nėra tinkamas atsakovas šioje byloje.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 8.5.p. nustatyta, kad administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį pagal elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis ir sutartis su elektros energijos tiekėjais apskaičiuoja įmokas už bendrosioms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją. Ieškovas nedisponuoja visais duomenimis, reikalingais apskaičiuoti atskiro buto ar kitų patalpų savininko mokėtinas įmokas už bendrosioms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją. Nesant sutartinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo dėl elektros energijos tiekimo ieškinyje nurodytiems butams, ieškovas neturi pagrindo išrašyti atsakovui PVM sąskaitų-faktūrų dėl patiektos elektros energijos. Tokios sąskaitos galėtų būti išrašytos namo administratoriui dėl bendrosioms namo reikmėms patiektos elektros energijos kiekio ir kainos, tačiau tokiose sąskaitose nebūtų nurodyta kiekvieno buto ar kitų patalpų savininko mokėtina suma, apskaičiuota proporcingai jo bendrosios nuosavybės daliai. Todėl pastatų administratorių pateikti duomenys apie buto ar kitų patalpų savininkui apskaičiuotas mokėti įmokas už bendrosioms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją laikytini tinkamais šių įmokų dydį pagrindžiančiais įrodymais. Atsakovas nesikreipė į namo administratorius, prašydamas pateikti pirminius duomenis, kurių pagrindu buvo apskaičiuota atsakovo mokėtina suma, prašymų išreikalauti tokius duomenis atsakovas nepateikė ir bylos nagrinėjimo metu, taigi, nesiėmė jokių veiksmų, kad pateiktų į bylą įrodymus, kurie paneigtų byloje esantį skolos už elektros energiją apskaičiavimą. Teismas negali būti aktyvesnis už ginčo šalį, negali įtakoti jos procesinio elgesio, negali suformuluoti vienokių ar kitokių prašymų už ginčo šalį. Nesutiktina su atsakovo apeliacinio skundo teiginiu, kad šioje byloje egzistuoja viešasis interesas, todėl teismas privalėjo veikti aktyviai ex officio ir užtikrinti, kad byloje būtų nustatytos visos reikšmingos bylai aplinkybės, nes ginčas yra kilęs ne iš socialinio būsto nuomos, o iš elektros energijos pirkimo-pardavimo teisinių santykių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė. Apeliaciniame skunde nurodyti sprendimai buvo priimti bylose, kurių faktinės aplinkybės nėra panašios į nagrinėjamos bylos, todėl nėra pagrindo šioje byloje remtis nurodytais sprendimais.
Nepagrįstas trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovo procesinis elgesys, prieš pareiškiant ieškinį nesikreipti su pretenzija į atsakovą ar trečiąjį asmenį SĮ Vilniaus miesto būstas“, nelaikytinas tinkamu, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo sumažinti ieškovui priteistas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo pretenzijos pateikimo nesiejo su tuo, kad su ieškovu būtų buvę atsiskaityta geruoju, atsakovas su ieškiniu nesutiko tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, tiek pareikšdamas apeliacinį skundą, todėl nėra pagrindo teigti, kad pretenzijos pateikimas būtų leidęs išvengti teisminio ginčo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui išspręsti aktualias materialinės ir procesinės teisės normas, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.