Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. F. ieškinį atsakovui V. L. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad L. L. ir V. A. 1984 m. spalio 19 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią L. L. įsigijo ¾ dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių, (duomenys neskelbtini), Kaune. L. L. 1991 m. kovo 28 d. susituokė su atsakovu V. L.. Pagal 1999 m. birželio 1 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo L. L. įsigijo 789 kv. m žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune. Pagal 2000 m. liepos 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį L. L. nupirko iš J. V. ¼ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 282/1071 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune. L. L. 2013 m. rugsėjo 24 d. testamentu po savo mirties visą jai priklausantį turtą paliko savo dukteriai E. F.. L. L. mirė 2015 m. spalio 24 d., po jos mirties palikimą priėmė ieškovė.

Teismas nenustatė duomenų, kad L. L. ir atsakovo V. L. santuoka būtų nutraukta. Žemės sklypas ir ¼ dalis statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, esant galiojančiai jų santuokai. Šio turto įsigijimo metu galiojusio Santuokos iš šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame Civiliniame kodekse (toliau – CK), kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.87, 3.88 straipsniai). Tiek SŠK, tiek CK nustato ir atvejus, kai turtas, nors ir įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe (atitinkamai 22, 3.89 straipsniai). Ankščiau nurodytas turtas įgytas L. L. ir atsakovui esant santuokoje, pagal pirkimo–pardavimo sutartis, todėl laikoma, kad šis turtas jiems priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise (SŠK 21, 22 straipsniai). Nors teisinis reguliavimas pagal SŠK ir pagal CK iš esmės nesiskiria, pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiant santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe klausimą, turi būti vadovaujamasi CK atitinkamomis nuostatomis. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006, 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012, 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-248/2015).

Ieškovė byloje įrodinėja, jog žemės sklypas ir ¼ dalį statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, priklausė jos motinai L. L. asmeninės nuosavybės teise, o ne bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su atsakovu. Ieškovė teigia, kad nurodytą turtą jos motina įsigijo už asmenines lėšas, sudarant turto pirkimo–pardavimo sandorius atsakovas juose nedalyvavo ir piniginėmis lėšomis prie turto įsigijimo neprisidėjo.

Teismo posėdyje 2018-04-26 išklausyti ieškovės pakviestų liudytojų paaiškinimai.

Liudytoja I. P. paaiškino, kad ji yra ieškovės draugė, jos draugauti pradėjo besimokydamos mokykloje, kai jai buvo 17 metų. I. P. nuo gimimo iki 1994 metų gyveno adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, per gatvę nuo ieškovės ir jos motinos namų, (duomenys neskelbtini). L. L. ir su savo dukterimi (ieškove) atsikraustė gyventi į namus (duomenys neskelbtini), Kaune, apie 1983 ar 1984 metus, jos gyveno dviese. Ieškovės motina buvo pasiturinti, siuvo kailines kepures, jai pinigų niekada netrūko, ieškovei sulaukus 18 metų nupirko jai automobilį. Ieškovės motina turėjo draugą S. Š., su kuriuo išgyveno iki mirties. Liudytoja atsakovo V. L. nepažįsta ir nėra jo mačiusi.

Liudytoja A. L. G. paaiškino, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Su ieškove ir jos motina susipažino 1995 m. Naujųjų metų šventės išvakarėse. Ieškovės motina turėjo siuvimo verslą, siuvo kailines kepures, liudytoja apie 4 metus dirbo pas ją. Ieškovės motina gyveno kartu su S. Š., liudytoja manė, kad jie buvo susituokę, tik jam mirus sužinojo, kad ieškovės motina buvo susituokusi su kitu vyru (atsakovu). Liudytoja atsakovo nepažįsta ir nėra jo mačiusi. Ieškovės motina ir S. Š. turėjo atskirus biudžetus, ieškovės motina buvo pasiturinti.

Viešuose registruose nėra duomenų apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą, įsidarbinimus Lietuvoje ir jo vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto Lietuvoje.

Taigi, liudytojos I. P. ir A. L. G. patvirtino, kad dažnai lankydavosi ieškovės ir jos mamos namuose, atsakovo nepažįsta ir nėra mačiusios, o kiek joms žinoma, ieškovės motina gyveno kartu su S. Š.. Aplinkybę, kad ieškovės motina gyveno su S. Š. pagrindžia ir tai, kad L. L. 2001 m. rugsėjo 19 d. testamentu po savo mirties ½ dalį žemės sklypo ir statinių, esančių Kaune, (duomenys neskelbtini), buvo palikusi S. Š.. Vėlesniu 2013 m. rugsėjo 24 d. testamentu, savo turtą palikdama dukteriai, L. L. ieškovę įpareigojo leisti gyventi S. Š. iki jo gyvos galvos name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad L. L. ir S. Š. siejo ilgalaikiai ir itin artimi santykiai. Teismas nenustatė duomenų, kad atsakovas būtų gyvenęs ir dirbęs Lietuvoje laikotarpiu, kai L. L. įsigijo minėtą nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad L. L. įsigyjant žemės sklypą ir ¼ dalį statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, ji su atsakovu kartu negyvo ir bendro ūkio netvarkė. Teismas nenustatė duomenų, kad atsakovas būtų savo lėšomis, darbu ar kitu būdu prisidėjęs prie minėto turto įsigijimo, priežiūros ar išlaikymo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas V. L. ar jo teisių perėmėjai būtų pareiškęs pretenzijų dėl šio turto priklausymo L. L.. Minėto turto pirkimo–pardavimo sandoriai sudaryti tik L. L. vardu, kas įvertinus ankščiau nurodytas aplinkybes, leidžia daryti išvadą, kad minėtą turtą ji įsigijo už savo asmenines lėšas, turėdama tikslą įgyti šį turtą asmenine nuosavybe, šį turtą viena prižiūrėjo ir išlaikė, nuo pat pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo save laikė vienintele šio turto savininke, o atsakovas jokių pretenzijų ir teisių dėl šio turto jai nereiškė.

Teismo vertinimu, ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkinamas – pripažįstama, kad L. L. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 0,1071 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 1999 m. birželio 1 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P19/99-0615, ir 2000 m. liepos 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 5873), ¼ dalis statinių – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, įgytų pagal 2000 m. liepos 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 5873, asmeninės nuosavybės teise priklausė L. L., mirusiai 2015 m. spalio 24 d. (CK 3.89 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

Ieškovė neprašo priteisti iš atsakovo jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti, kad L. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiai 2015 m. spalio 24 d., asmeninės nuosavybės teise priklauso jos vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini):

1) 0,1071 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įgytas pagal 1999 m. birželio 1 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P19/99-0615 ir pagal 2000 m. liepos 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 5873;

2) ¼ dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ¼ dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ¼ dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (tvoros, kiemo aikštelės), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įgytų pagal 2000 m. liepos 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 5873.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.