Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „ (duomenys neskelbtini) “ .

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas N. A. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 24S127241 (toliau – ir Ginčijamas sprendimas) ir įpareigoti Departamentą išnagrinėti pateiktą prašymą iš naujo. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Departamentas Ginčijamą sprendimą grindė tuo, kad 1) duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; 2) yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė; 3) asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė), kuri įsipareigoja įdarbinti asmenį pagal profesiją, kuri įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju), nepagrindžia oficialiai deklaruotos veiklos (krovininis kelių transportas), kuriai vykdyti kviečiami užsieniečiai nuolatiniam darbui Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijai atlikti, ir nepatvirtina savo prisiimtų įsipareigojimų sukurti su asmeniu realius darbo santykius Lietuvoje, todėl asmens ir Bendrovės pateikti duomenys apie tai, kad siekiama sukurti darbo santykius ir tuo pagrindu gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir nepatvirtina sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu bei kyla asmens nelegalios migracijos grėsmė.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus ir įvertinus visas nustatytas faktines aplinkybes, Departamentas padarė prielaidą, kad užsieniečiai dirba ne pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo įdarbinti, t. y. Bendrovė Vokietijos įmonėms teikia paslaugą, susijusią su konkrečios darbo funkcijos atlikimu. Taip pat Bendrovė nepagrindžia oficialiai vykdomos deklaruojamos veiklos ir negalinti priimti asmens darbui tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijai atlikti Bendrovėje, todėl atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi.

Pažymi, kad Departamento nustatytos faktinės aplinkybės nėra pakankamos padaryti išvadą, kad situacija atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą (užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu). Ginčijamame sprendime nėra duomenų apie tai, kad, pareiškėjas leidimo laikinai gyventi išdavimo metu neatitiko Įstatymo 44 straipsnio reikalavimų, todėl Departamento priimtas sprendimas 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu, nes Departamento atliktas faktinių aplinkybių vertinimas pats savaime nesuponuoja išvados, kad prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi metu, pareiškėjas neatitiko sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nebuvo nustatinėjamos detaliau aplinkybės dėl realaus pareiškėjo darbo Bendrovėje, kad pareiškėjo darbas Bendrovėje bus ekonomiškai nenaudingas, taip pat nebuvo tirta, ar pareiškėjo turima kvalifikacija atitinka jo ketinamas užimti pareigas, į kurias pareiškėjas turėjo būti priimtas dirbti Bendrovėje. Todėl Ginčijamo sprendimo motyvuose nurodytos faktinės aplinkybės – Bendrovė neatitinka teisinio reglamentavimo krovininio kelių transporto veiklai vykdyti ir negali kviečiamiems užsieniečiams pasiūlyti darbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijai atlikti nepagrindžia išvados, kad šiuo konkrečiu atveju būtent pareiškėjas, ketinantis dirbti Bendrovėje tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuoju, neatitinka kurios nors Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir (ar) b papunkčiuose nustatytos sąlygos ir dėl to jam pagrįstai buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, jog Ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai. Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, atsakovo disponuojamais duomenimis, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, skundo teiginiai deklaratyvūs, nesudaro pagrindo naikinti Ginčijamo sprendimo.

Nurodo, jog 2023 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju) Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio pagrindu.

Departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, atsižvelgdamas į tai, kad Bendrovė nevykdo deklaruojamos veiklos (krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais), 2023 m. gruodžio 6 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tačiau Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir įpareigojo Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo iš naujo.

Akcentuoja, kad nagrinėdamas pareiškėjo prašymą iš naujo, Departamentas nustatė, kad Bendrovė tarpininkavimo rašte Nr. 20230822-156831 nurodė, kad ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią Bendrovė ketina įdarbinti asmenį, – Krovininis kelių transportas ir perkraustymo veikla (ekonominės veiklos kodas – 4940). Registrų centro duomenimis, Bendrovės deklaruojamos veiklos rūšys yra krovininis kelių transportas (ekonominės veiklos kodas – 4941) bei kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai (ekonominės veiklos kodas – 4339).

Viešai prieinamais Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – LTSA) informacinės sistemos duomenimis1, Bendrovei išduota Bendrijos licencija kroviniams vežti (toliau – EBKR licencija) (LIC-008649-EBKR), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos ir 15 EBKR licencijos kopijų. Departamento 2024 m. gegužės 21 d. duomenimis, Bendrovei nuosavybės ar nuomos teise priklauso 22 transporto priemonės, iš kurių 7 – krovininės kelių transporto priemonės. 2024 m. gegužės 21d. Bendrovė turėjo 15 EBKR licencijos kopijų, iš jų 10 EBKR licencijos kopijos yra susietos su konkrečiomis kelių transporto priemonėmis. 2024 m. sausio 17 d. ir 2024 m. kovo 6 d. Departamentas raštu kreipėsi į Regitrą, prašydamas pateikti informaciją apie Bendrovės valdomas krovinines transporto priemones, jų galimybę dalyvauti viešajame eisme, taip pat duomenis apie krovininių transporto priemonių registravimo datą. 2024 m. kovo 12 d. gautas raštas Nr. S-3665, kuriame nurodytos Bendrovės valdytojo teise valdomos aštuonios transporto priemonės, iš kurių tik keturioms leidžiama dalyvauti viešajame eisme, t. y. transporto priemonėms, kurių valstybiniai registracijos numeriai: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) o transporto priemonėms, kurių valstybiniai registracijos numeriai: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) eismas yra draudžiamas.

Remiasi Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – Kodeksas) 8 straipsnio 1 dalimi, kur nustatyta, kad profesinę vežimo kelių transportu veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys šio straipsnio 2 dalyje nurodytą galiojančią licenciją ar leidimą. Minėto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad viena galiojanti licencijos kopija naudojama vienai konkrečiai kelių transporto priemonei, kuri yra įregistruota Lietuvos Respublikoje, turi transporto priemonės bendrojo naudojimo valstybinio registracijos numerio ženklus ir kuri valdoma ar naudojama vežėjo nuosavybės, patikėjimo teise ar pagal išperkamosios nuomos, nuomos ar lizingo sutartį ar kitais teisėtais pagrindais neterminuotai arba laikinai, jeigu transporto priemonės valdymą patvirtinančiame dokumente nustatytas ribotas jos valdymo terminas, neteikiant vairavimo ar techninės priežiūros paslaugos. Kodekso 8 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turintis vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją. Kodekso 8 straipsnio 4 dalis nustato, jog licenciją turintys vežėjai neturi teisės perleisti suteiktos teisės vykdyti licencijuojamą veiklą ir licencijų kopijų kitiems asmenims. Taip pat minėtos nuostatos yra įtvirtintos ir 2009-10-21 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių 4 str. 2009-10-21 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1071/2009, nustatančio bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinančio Tarybos direktyvą 96/26/EB, 2 str. profesinę krovinių vežimo kelių transportu veiklą apibrėžia kaip bet kurios įmonės, vežančios krovinius motorinėmis transporto priemonėmis arba transporto priemonių junginiais už atlygį, veiklą.

Vertinant visus surinktus duomenis, Departamentas nustatė, kad, remiantis pačios Bendrovės pateiktu SODROS išrašu sunkiasvorių sunkvežimių ir tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais 2023 m. gruodžio 18 d. Bendrovėje dirbo 44 asmenys. Departamento duomenimis, Bendrovė ir toliau teikė tarpininkavimo raštus dėl užsieniečių (daugiausia dėl Kirgizijos ir Azerbaidžano piliečių) įdarbinimo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojo funkcijai atlikti Bendrovėje. Bendrovė valdo 10 krovininių kelių transporto priemonių, susietų su EBKR licencijos kopijomis, kas reiškia, kad Bendrovė turi daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei. Be to, remiantis Regitros pateikta informacija, tik 4 su EBKR kopijomis susietoms kelių transporto priemonėms leidžiama dalyvauti viešajame eisme. Tokiu būdu Bendrovė yra įdarbinusi daugiau tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, negu turi kroviniams vežti skirtų transporto priemonių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus.

Nurodytos aplinkybės leido daryti pagrįstą išvadą, kad Bendrovė neturi pakankamo skaičiaus viešajame eisme leidžiamų dalyvauti krovininių kelių transporto priemonių, su kuriomis vykdo krovinių vežimus tarptautiniais maršrutais, ir negali aprūpinti įdarbintus užsieniečius bei pasiūlyti naujai kviečiamiems užsieniečiams (įskaitant ir pareiškėją) nuolatinio darbo Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijai atlikti. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą ir nustatytų aplinkybių visumą, Departamento vertinimu, Bendrovė nepagrindžia oficialiai deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas) vykdymo ir negali priimti asmens darbui Lietuvos Respublikoje pagal darbo funkciją, dėl kurios buvo sulygta. Tai, kad Bendrovės ir asmens siekis gauti leidimą laikinai gyventi darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu neatitinka leidimo laikinai gyventi šiuo pagrindu išdavimo tikslų, nurodytų Įstatyme, leidžia daryti išvadą, kad asmuo ir Bendrovė teikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir asmuo neatitinka sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir to paties straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kaip užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju), bei kyla asmens nelegalios migracijos grėsmė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento 2024 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. 24S127241, kuriuo pareiškėjui pakartotinai atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, 2023 m. rugsėjo 14 d. prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi dėl to, kad ketino dirbti pagal darbo sutartį, profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, nurodė, jog ketina Bendrovėje dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (833209).

Bendrovė tarpininkavimo rašte Nr. 20230822-156831 nurodė vykdanti krovininio kelių transporto ir perkraustymo veiklą (4940), pareiškėjas dirbs tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (833209).

Departamentas Ginčijamu sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, konstatavęs, kad 1) duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; 2) yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė; 3) asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktai (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. liepos 1 d.) reglamentuoja, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė; jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto imperatyvius reikalavimus. Užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas.

Asmuo Bendrovėje ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju). Tam, kad užsieniečiui galėtų būti išduotas leidimas laikinai gyventi kaip turinčiam profesiją, įtrauktą į Trūkstamų profesijų sąrašą, užsienietį darbui kviečianti įmonė turi vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės veiklos rūšies sektoriuje. Tokiu būdu užsieniečio, kuris ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, profesija laikoma įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, jeigu šį užsienietį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (t. y. vykdo tarptautinius krovinių pervežimus).

Remiantis Bendrovės pateiktu SODROS išrašu sunkiasvorių sunkvežimių ir tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais 2023 m. gruodžio 18 d. Bendrovėje dirbo 44 asmenys. Departamento duomenimis, Bendrovė ir toliau teikia tarpininkavimo raštus dėl užsieniečių (daugiausia dėl (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)piliečių) įdarbinimo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojo funkcijai atlikti Bendrovėje. Bendrovė valdo 10 krovininių kelių transporto priemonių, susietų su EBKR licencijos kopijomis, kas reiškia, kad Bendrovė turi daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, be to, remiantis Regitros pateikta informacija, tik 4 su EBKR kopijomis susietoms kelių transporto priemonėms leidžiama dalyvauti viešajame eisme. Tokiu būdu Bendrovė šiuo metu yra įdarbinusi daugiau tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, negu turi kroviniams vežti skirtų transporto priemonių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Transporto kodekse nustatytus reikalavimus.

Bendrovė, turėdama EBKR licenciją ir 15 EBKR licencijos kopijų, tačiau neturėdama pakankamo skaičiaus viešajame eisme leidžiamų dalyvauti krovininių kelių transporto priemonių, kaip vežėjas negali vykdyti profesinę krovinių vežimo kelių transportu veiklą turint tik 4 viešajame eisme leidžiamų dalyvauti kelių transporto priemones ir daugiau kaip 5 vairuotojus šioms transporto priemonėms. Migracijos departamento vertinimu, Bendrovė, neatitikdama teisinio reglamentavimo profesinei krovininio kelių transporto veiklai vykdyti, negali būti laikoma realiai vykdanti jos oficialiai deklaruojamą veiklą (krovininis kelių transportas).

Departamento vertinimu, Bendrovės pateiktos Paslaugų teikimo sutartys Nr. 1 ir Nr. 2 su Vokietijos įmonėmis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei perleidimo sutartys, pagal kurias Vokietijos įmonės (duomenys neskelbtini), Inh. (duomenys neskelbtini) perleidžia transporto priemones Bendrovei bei padengia kuro, draudimo, remonto bei techninės priežiūros išlaidas, taip pat Bendrovės pateiktas paaiškinimas apie vykdomą veiklą patvirtina, jog pagal pasirinktą veiklos modelį Bendrovėje įdarbinti darbuotojai tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo funkciją atlieka su Vokietijos įmonėms (duomenys neskelbtini) priklausančiomis krovininėmis transporto priemonėmis, o tai reiškia, kad Bendrovė profesinę vežimo kelių transporto veiklą pagal Transporto kodekso reikalavimus nevykdo. Taip pat aplinkybė, kad Bendrovėje įdarbinti užsieniečiai, turėdami leidimus laikinai gyventi, tarptautinius krovinių pervežimus vykdo Vokietijos įmonėms priklausančiomis krovininėmis transporto priemonėmis, sudaro prielaidą vertinti, kad šie užsieniečiai dirba ne pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo įdarbinti, t. y. Bendrovė Vokietijos įmonėms teikia paslaugą, susijusią su konkrečios darbo funkcijos atlikimu.

Departamento vertinimu, Bendrovė, siekianti kitoms įmonėms teikti paslaugą, susijusią su konkrečios darbo funkcijos atlikimu, turėtų įregistruoti laikinojo įdarbinimo veiklą, su užsieniečiais sudaryti laikinojo įdarbinimo sutartis ir dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreiptis, vadovaujantis Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir c papunkčių nuostatomis, nustatančiomis leidimo laikinai gyventi išdavimą laikinojo įdarbinimo atveju.

Svarbu tai, kad Bendrovė neturi pakankamai viešajame eisme leidžiamų dalyvauti krovininių kelių transporto priemonių, su kuriomis galėtų vykdyti krovinių vežimus tarptautiniais maršrutais, kas reiškia, kad Bendrovė negali pasiūlyti naujai kviečiamiems užsieniečiams (taip pat ir asmeniui) nuolatinio darbo Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijai atlikti. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, jog Bendrovė, teikdama tarpininkavimo raštą dėl leidimo leisti pakeisti darbdavį, iš tiesų ketino su asmeniu sukurti realius darbo santykius Lietuvoje ir suteikti jam darbo sutartyje sulygtą darbą. Departamento vertinimu, tarpininkavimo raštas ir prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi buvo teikiami žinant, jog Bendrovė neatitinka teisinio reglamentavimo profesinei krovininio kelių transporto veiklai vykdyti ir negali priimti asmens darbui pagal darbo funkciją, kuriai bus įdarbintas, tokiu būdu asmens siekis gauti leidimą laikinai gyventi neatitinka Įstatymo nustatyto leidimo laikinai gyventi išdavimo tikslo – suteikti asmeniui leidimą laikinai gyventi darbo Lietuvoje pagrindu.

Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą ir nustatytų aplinkybių visumą, Departamento vertinimu, Bendrovė nepagrindžia oficialiai deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas) vykdymo ir negali priimti asmens darbui Lietuvos Respublikoje pagal darbo funkciją, dėl kurios buvo sulygta. Tai, kad Bendrovės ir asmens siekis gauti leidimą laikinai gyventi darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu neatitinka leidimo laikinai gyventi šiuo pagrindu išdavimo tikslų, nurodytų Įstatyme, leidžia daryti išvadą, kad asmuo ir Bendrovė teikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir asmuo neatitinka sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir to paties straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kaip užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju), bei kyla asmens nelegalios migracijos grėsmė.

Nustatytų aplinkybių visuma patvirtina abejones dėl asmens atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio realiai vykdyti sulygtą darbo funkciją Bendrovėje, t. y. sudaro pagrindo išvadai, kad Bendrovė ir asmuo piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.

Taigi Ginčijamame sprendime padaryta išvada, kad Bendrovė nepagrindžia oficialiai deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas) vykdymo (Bendrovė, neatitikdama teisinio reglamentavimo profesinei krovininio kelių transporto veiklai vykdyti, negali būti laikoma realiai vykdanti jos oficialiai deklaruojamą veiklą) ir negali priimti asmens darbui Lietuvos Respublikoje pagal darbo funkciją, dėl kurios buvo sulygta.

Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka, nes padaryta išvada prieštarauja kitai Departamento nustatytai aplinkybei, kad Bendrovė turi EBKR licenciją ir 15 EBKR licencijos kopijų (licencijos (licencijos kopijos) galiojimas nesustabdytas, nepanaikintas Kodekso 8¹ straipsnyje nustatytais pagrindais), 4 transporto priemonėms leidžiama dalyvauti viešajame eisme. Tai, kad Bendrovė nepateikė duomenų ir dokumentų apie Bendrovės valdomų transportų priemonių, susietų su EBKR licencijos kopijomis: SCANIA R144 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) SCANIA R 164GB (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) MERCEDES-(duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir IVECO 45C14 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), tarptautinius maršrutus, kuriais buvo vykdomi krovinių pervežimai laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 15 d. iki 2024 m. kovo 15 d., nepatvirtina, jog Bendrovė neturi pakankamo skaičiaus viešajame eisme leidžiamų dalyvauti krovininių kelių transporto priemonių, su kuriomis vykdo krovinių vežimus tarptautiniais maršrutais, ir negali aprūpinti įdarbintus užsieniečius bei pasiūlyti naujai kviečiamiems užsieniečiams nuolatinio darbo Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijai atlikti. Be to, byloje nesant duomenų apie Bendrovėje įdarbintų vairuotojų (ne darbuotojų) skaičių Ginčijamo sprendimo priėmimo dienai (2023 m. gruodžio 18 d. Sodros duomenimis Bendrovėje dirbo 16 vairuotojų, kodas 833209), nėra pagrindo išvadai, kad 4 viešajame eisme leidžiamoms dalyvauti kelių transporto priemonėms tenka daugiau kaip 5 vairuotojai.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pagal Kodekso 14 straipsnio 2 dalį, būtent Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir LTSA) pareigūnai turi teisę atlikti ūkio subjektų veiklos priežiūrą ir patikrinimus. Kodekso 14 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnai turi teisę tikrinti krovininės kelių transporto priemonės ekipažo dokumentus, kroviniams vežti privalomus dokumentus. Atitinkamai, darytina išvada, kad valstybinę vežimo krovinių keliais priežiūrą vykdo LTSA bei Lietuvos kelių policija.

Kadangi pagal Įstatymo 28 straipsnio 4 dalį sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Departamentas, būtent Departamentui yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo arba atsisakymo išduoti ar pakeisti, o priimdamas šiuos sprendimus, Departamentas privalo užtikrinti, kad šie sprendimai atitiktų ne tik Įstatymo ir Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, nuostatas, bet ir kitų galiojančių nacionalinių, Europos Sąjungos, tarptautinių teisės aktų reikalavimus. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad pagal Įstatymo 141 straipsnio 1 dalį Departamentas turi teisę iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių neatlygintinai gauti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymu, atlikti. Pagal to paties straipsnio 2 dalies 2 punktą, siekdami nustatyti užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ar priimdami sprendimus dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, Departamento valstybės tarnautojai turi teisę reikalauti ir gauti iš užsieniečio, jo sutuoktinio, įmonės arba kitų asmenų duomenis, dokumentus (jų nuorašus, išrašus), paaiškinimus, įrodymus, kviesti pokalbio užsienietį, įmonės atstovą, užsieniečio sutuoktinį arba kitą asmenį į Departamento tarnybines patalpas, fotografuoti, daryti vaizdo ir garso įrašus, taip pat tvarkyti šiuos duomenis. Taigi, Departamentui suteikti platūs įgaliojimai priimamų sprendimų srityje, t. y. kreiptis į LTSA pareigūnus dėl ūkio subjektų (UAB „(duomenys neskelbtini)“) veiklos priežiūros ir patikrinimo ir kt.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog Departamentas priimdamas Ginčijamą sprendimą nepakankamai argumentavo (vertino) Bendrovės vykdomos veiklos neatitikimą Kodekso normoms ir tik iš šio vertinimo konstatavo pareiškėjo neatitikimą Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir to paties straipsnio 2 dalyje nustatytiems imperatyviems reikalavimams, kas leidžia Ginčijamą sprendimą vertinti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimai darbdaviui numatyti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte, tačiau byloje nėra jokių neigiamų duomenų apie ribojamą Bendrovės veiklą (yra bausta už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas, darbdavio, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba vieno iš darbdavių, kurie įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, priimančiosios įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimančiojo subjekto vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai; turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką; nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėję Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų); yra likviduojama, bankrutuojanti arba nevykdo ekonominės veiklos).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Departamentas neįvertinęs individualių pareiškėjo aplinkybių, neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų, nes iš esmės Ginčijamame sprendime buvo atliktas ne pareiškėjo, tačiau Bendrovės, kurioje pareiškėjas ketino įsidarbinti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, veiklos vertinimas. Tačiau Ginčijamame sprendime apie Bendrovės veiklą nurodomos aplinkybės savaime nepagrindžia išvados, kad šiuo konkrečiu atveju būtent pareiškėjas ketindamas Bendrovėje dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, neatitinka kurios nors Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos ir dėl to jam negali būti išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktų pagrindu.

Pasisakydama dėl galinčios kilti asmens nelegalios migracijos grėsmės, teisėjų kolegija pažymi, kad tai deklaratyvus teiginys, nes Ginčijamame sprendime nurodyta, jog asmuo turėjo 2023 m. gegužės 21 d. išduotą nacionalinę vizą, kuri galiojo iki 2024 m. vasario 6 d., nuo 2023 m. birželio 8 d. iki 2023 m. spalio 1 d. dirbo Lietuvoje. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad Bendrovėje įdarbinti vairuotojai būtų pažeidę migracijos taisykles.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad Departamentas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo ir nenustatė visų teisiškai svarbių aplinkybių (nesivadovavo Regionų administracinio teismo teisėjų kolegijos administracinėje byloje Nr. eI2-4790-811/2024 priimtu sprendimu), todėl konstatuotina, jog Ginčijamas sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Todėl Ginčijamas sprendimas naikintinas, įpareigojant Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 22 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi.

Pažymėtina, kad, Departamentas, užtikrindamas užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę, privalo imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, identifikuojančios tikruosius atitinkamą prašymą pateikusio užsieniečio ir jį ketinančio įdarbinti darbdavio ketinimus sukurti realius, individualius, ekonomiškai naudingus darbo teisinius santykius.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šioje byloje teismo sprendimas priimamas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pažymėtina, jog klausimą dėl žyminio mokesčio priteisimo teismas sprendžia ex officio (pagal pareigas), nepriklausomai nuo to, ar toks reikalavimas nurodytas procesiniuose dokumentuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2316-602/2023, 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1912-629/2023).

Į bylą pateiktas 2024 m. birželio 5 d. lėšų pervedimo nurodymas Nr. 390 įrodo, kad pareiškėjas patyrė 22,50 Eur dydžio išlaidas (žyminis mokestis). Minėta 22,50 Eur suma laikytina pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis, todėl ji priteistina iš Departamento (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo N. A. skundą patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 24S127241

Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo N. A. 2023 m. rugpjūčio 22 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi.

Priteisti N. A. iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.