Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. A. (N. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „HTF group”, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas Regionų administraciniam teismui pateiktame skunde prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 23S218960 (toliau – Sprendimas), kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi ir įpareigoti Departamentą nagrinėti pateiktą prašymą iš naujo bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodo, kad Departamentas 2023 m. gruodžio 6 d. priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui nurodydamas, kad bendrovė, kurioje pareiškėjas ketina ir toliau dirbti pagal į trūkstamų profesijų sąrašą įtrauktą profesiją (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas), nevykdo krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veiklos, todėl pareiškėjas neatitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų, t. y. bendrovė turi nuosavybės ar nuomos teise priklausančias 2 krovinines kelių transporto priemones, kurioms EBKR licencijos kopijos nepriskirtos. Departamento duomenimis, 2023 m. gruodžio 4 d. bendrovėje dirbo 82 darbuotojai.

Teigia, kad Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis: 2) atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

Taip pat teigia, kad atitinkamai Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčiuose nurodytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą, ketina dirbti ir kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo arba keitimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu nepraėjus 10 metų nuo studijų ar mokymosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą baigimo. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį, ir užsieniečiui, kuriam buvo suteikta laikinoji apsauga ir kuriam leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu išduodamas pirmą kartą arba keičiamas, kai užsieniečio darbdavys nepasikeitė. Ši dalis netaikoma užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį.

Pareiškėjas paaiškina, kad nagrinėjamu atveju Departamentas, priimdamas ginčo sprendimą nurodė, kad pareiškėjo darbdavys neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, tačiau iš Sprendimo turinio nėra aišku kokių dalių pareiškėjas kreipdamasis dėl pakeitimo neatitinka. Pareiškėjo manymu, šiuo atveju turi būti vertinama tik a ir b punktai, kadangi profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą. Pasak pareiškėjo, skundžiamame sprendime nėra užsiminta nei apie vieną, nei apie kitą punktą, tik bendrai nurodoma, kad darbdavys neatitinka įstatymams keliamų reikalavimų ir neva tai nevykdo nurodytos ūkinės komercinės veiklos, tačiau Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nėra net užsimenama apie tokius reikalavimus, todėl, pareiškėjo vertinimu, Departamentas yra netikslus kas iš esmės daro negaliojantį jo priimtą sprendimą.

Atkreipia dėmesį, kad UAB „HTF group“ yra sėkmingai veiklą vykdanti bendrovė, o būtent deklaruojam krovininių kelių transporto veiklą, kiekvieną mėnesį yra išrašomos sąskaitos, kurios klientų yra apmokamos, veikla vykdoma pagal trumpalaikes ir ilgalaikes sutartis. Veikla vykdoma tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje ir būtent veiklos vykdymui ir yra reikalingi darbuotojai, kurie dirbdami pagal sutartį leidžia bendrovei priimti daugiau užsakymų ir juos įvykdyti.

Atsakovas Departamentas atsiliepime nurodo su pareiškėjo skundu nesutinkantis ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad 2023 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, kad UAB „HTF group“ (toliau – Bendrovė) ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju) Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio pagrindu. Departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, atsižvelgdamas į tai, kad Bendrovė nevykdo deklaruojamos veiklos (krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais), priėmė Sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Paaiškina, kad Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu, jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

Teigia, kad Registrų centro duomenimis, Bendrovės deklaruojama veiklos rūšis yra krovininis kelių transportas ir kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai. Bendrovė tarpininkavimo rašte Nr. 20230822-156831 nurodė, kad ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią Bendrovė ketina įdarbinti pareiškėją, – Krovininis kelių transportas ir perkraustymo veikla (ekonominės veiklos kodas – 4940). Krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veikla yra licencijuojama. Krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, veiklą už atlygį gali vykdyti tik vežėjai, turintys nustatyta tvarka išduotą EBKR licenciją. Vežėjas privalo turėti nuosavybės teise arba valdyti kitais teisėtais pagrindais krovinių gabenimo veiklai naudojamas kelių transporto priemones, kuriai priskiriama EBKR licencijos kopija.

Vadovaujasi Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – Kodeksas) 8 straipsnio 5 ir 6 dalimis, Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. spalio 21 d. Reglamento (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių 2, 4 straipsniais ir teigia, kad Lietuvos transporto saugos administracijos informacinės sistemos duomenimis, Bendrovei išduota EBKR licencija (LIC-008649-EBKR) ir 15 EBKR licencijos kopijų. Registrų centro duomenimis, Bendrovė nuosavybės ar nuomos teise priklausančių krovininių transporto priemonių neturi. Departamento 2023 m. lapkričio 17 d. duomenimis, Bendrovėje dirba 83 darbuotojai.

Nesutinka su pareiškėjo skundu, kad ginčijamas Sprendimas yra netikslus ir naikintinas. Teigia, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatomis, tiek teismų praktika, o Departamentas veikdamas savo kompetencijos ribose atliko tyrimą, surinko visą reikiamą medžiagą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.

Nurodo, kad Departamentas 2023 m. rugpjūčio 22 d. Bendrovei per MIGRIS komunikaciją išsiuntė pranešimą, kuriame prašoma iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. pateikti paaiškinimą, kiek Bendrovė turi krovininių kelių transporto priemonių, kiek darbuotojų dirba tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais bei pateikti nuosavybės ar nuomos (išpirkimo) teise valdomų transporto priemonių dokumentus.

Departamento vertinimu, Bendrovės pateiktos paslaugų teikimo sutartys su Vokietijos įmonėmis FK Spedition GmbH ir Jakob Golomidov Gutertransporte bei perleidimo sutartys, pagal kurias Vokietijos įmonės FK Spedition GmbH, Inh. Sergej Usinger An der Heide, A&O Zich Transporte firma ir Jakob Golomidov Gutertransporte perleidžia transporto priemones Bendrovei bei padengia kuro, draudimo, remonto bei techninės priežiūros išlaidas, taip pat Bendrovės pateiktas paaiškinimas apie vykdomą veiklą patvirtina, jog Bendrovė nevykdo deklaruotos krovininio kelių transporto veiklos, pagal Bendrovės pasirinktą veiklos modelį Bendrovėje įdarbinti darbuotojai tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo funkciją atlieka su Vokietijos įmonėms FK Spedition GmbH, Inh. Sergej Usinger An der Heide, A&O Zich Transporte firma ir Jakob Golomidov Gutertransporte priklausančiomis krovininėmis transporto priemonėmis, o tai reiškia, kad Bendrovė šias įmones tik aprūpina žmogiškaisiais ištekliais ir profesinės vežimo kelių transporto veiklos pagal Kodekso reikalavimus nevykdo.

Teigia, kad Departamentas, spręsdamas leidimo laikinai gyventi išdavimo klausimą, vertina visas su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi susijusias aplinkybes ir faktinius duomenis, o esant poreikiui – sudaro galimybę pateikti reikšmingus duomenis, turinčius įtakos sprendimo priėmimui. Taip pat teigia, kad Departamentas Bendrovei sudarė visas galimybes pateikti tarptautinių krovinių pervežimų veiklą pagrindžiančius dokumentus, tačiau pateikti duomenys ir dokumentai bei jų turinys neįrodo, kad Bendrovė vykdo licencijuojamą kelių transporto veiklą, nes tik viena Bendrovės turima EBKR licencijos kopija yra susieta su Bendrovės valdoma krovinine transporto priemone. Tai, kad Bendrovėje įdarbinti užsieniečiai, gavę leidimus laikinai gyventi, tarptautinius krovinių pervežimus vykdytų Vokietijos įmonėms FK Spedition GmbH, Inh. Sergej Usinger An der Heide, A&O Zich Transporte firma ir Jakob Golomidov Gutertransporte priklausančiomis krovininėmis transporto priemonėmis, yra rimtas pagrindas manyti, kad šie užsieniečiai, turėdami leidimus laikinai gyventi, dirbtų ne pas darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti.

Departamento vertinimu, įmonė, siekianti kitoms įmonėms teikti paslaugą, susijusią su konkrečios darbo funkcijos atlikimu, turėtų įregistruoti laikinojo įdarbinimo veiklą, su užsieniečiais sudaryti laikinojo įdarbinimo sutartis ir dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreiptis, vadovaujantis Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir c papunkčių nuostatomis, nustatančiomis leidimo laikinai gyventi išdavimą laikinojo įdarbinimo atveju. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą ir nustatytų aplinkybių visumą, Departamento vertinimu, Bendrovė nevykdo oficialiai deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas), tokiu būdu pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir to paties straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti, kaip užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas).

Nurodo, kad pareiškėjas Bendrovėje ketino dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, t. y. jo profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą. Tam, kad užsieniečiui galėtų būti išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi kaip turinčiam profesiją, įtrauktą į trūkstamų profesijų sąrašą, užsienietį darbui kviečianti įmonė turi vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje. Tokiu būdu užsieniečio, kuris ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, profesija laikoma įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, jeigu šį užsienietį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (t. y., vykdo tarptautinius krovinių pervežimus). Nors Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nėra konkretizuota, kad darbdavys, ketinantis įdarbinti užsienietį pagal profesiją, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, privalo vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje, tokią išvadą suponuoja Įstatymo 44 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal Įstatymo 57¹ straipsnį.

Departamento nuomone, priešingu atveju susidarytų situacija, kad bet kokia įmonė, nevykdanti jokios veiklos tarptautinių krovinių pervežimo sektoriuje (pavyzdžiui, bandelių kepimu užsiimanti įmonė) galėtų įdarbinti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojus, tokiu būdu išnaudojant kvotą, o Departamentas neturėtų jokių galimybių vertinti tokios įmonės galimybių suteikti įdarbintam užsieniečiui darbą, į kurį jis yra priimtas ir, atitinkamai, neturėtų jokių galimybių atsisakyti išduoti tokiam užsieniečiui leidimą laikinai gyventi. Departamento vertinimu, nurodyta situacija prieštarauja Įstatymo 44 ir 62 straipsnių nuostatoms, pagal kurias užsieniečiai gali atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas darbdavį buvo įdarbinti, atitinkamai, darbdavys turi turėti galimybę aprūpinti užsienietį darbo sutartyje nurodytu darbu.

Departamentas kaip pavyzdį pateikia asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios taip pat yra licencijuojamos, t. y. įmonė kviestų užsieniečius dirbti gydytojais, tačiau pati neturėtų licencijos sveikatos paslaugoms teikti ir būtų sudariusi sutartis su kitomis gydymo įstaigomis bei nurodytų, kad užsieniečiai teikia gydymo paslaugas. Akivaizdu, kad tokiu atveju būtų laikoma, kad užsienietis neatitinka Įstatymo 44 straipsnio sąlygų, nes negali faktiškai dirbti įmonėje ir vykdyti darbo (nepaisant to, kad darbo sutartis būtų sudaryta). Analogiškai yra ir nagrinėjamos bylos atveju – pareiškėjas faktiškai negali dirbti Bendrovėje, kuri jį kvietė, nes Bendrovė neturi reikiamo kiekio licencijų kopijų. Jeigu Departamentas elgtųsi priešingai – išduotų arba keistų leidimus gyventi darbo pagrindu, nors Bendrovė aiškiai negali vykdyti tokios veiklos (nes neturi licencijų kopijų) – tai leistų piktnaudžiauti migracijos procedūromis ir iškreiptų nuostatų tikslus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė atsiliepime nurodo palaikanti pareiškėjo skundą ir prašo jį patenkinti.

Pažymi, kad palikus galioti neteisėtą Departamento Sprendimą nukentės įmonės veikla bei sumažės lėšos mokomos į valstybės biudžetą . Akcentuoja, kad jei liks pareiškėjui pritaikytos nurodytos sankcijos ir Bendrovė negalės įdarbinti užsienio valstybių piliečių, neturės darbo jėgos, o tai reiškia, jog žlugs pareiškėjo veikla ir teks kelti bankrotą, kurio metu liks dalis nepatenkintų kreditorių. Bendrovė taip pat atkreipia dėmesį, kad įmonės pajamas iš esmės sukuria užsienio kapitalas, t. y. veikianti įmonė užsienio lėšas pritraukia į Lietuvą ir tokiu būdu papildo biudžetą, priešingai nei vidaus tiekėjai, kurie vykdo pinigų cirkuliaciją šalies viduje ir realaus biudžeto prieaugio nesukuria.

Bendrovė, atsakydama į Sprendimo argumentą dėl nevykdomos veiklos, kurios pagrindu prašė pareiškėjui leidimo, pažymi, kad ji vykdo krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais ir iš vykdomos veiklos gauna pajamas, kurias naudoja bendrovės veikloje įskaitant ir atlyginimų darbuotojams išmokėjimui. Bendrovė per 2022 metus gavo 508 885 Eur pajamų ir visos jos daugiausiai iš krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veiklos. Per 2023 metus Bendrovė suteikė paslaugų už beveik 1 mln. eurų (967 270,54 Eur), išrašytos ir pateiktos apmokėjimui sąskaitos faktūros buvo apmokėtos.

Teigia, kad Departamento teiginys, kad Bendrovė neturi nuosavybės teise ar kitais būdais valdomų transporto priemonių su kuriomis gali vykdyti veiklą, yra netiesa.

Nurodo, kad Bendrovė Departamentui pateikė visus prašomus papildomus dokumentus ir

atsakė į visus Departamento klausimus, todėl vertina, kad Departamento išvada, jog Bendrovė nevykdo veiklos yra keista ir kelianti abejonių dėl Departamento specialistų kompetencijos.

Teigia, kad nepaisant ginčijamo Sprendimo priėmimo, Departamentas priėmė sprendimus leisti pakeisti darbdavį Moldovijos, Baltarusijos Respublikos, Ukrainos Respublikos, Uzbekistano piliečių atžvilgiu ir paskutinis toks sprendimas priimtas 2023 m. gruodžio 29 d. Taip pat priimti sprendimai dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo ir daugeliui kitų UAB “HTF group” sėkmingai dirbančių užsieniečių.

Bendrovė, vertindama priimtus sprendimus kelia abejonę, ar Departamentas tinkamai atlieka pateiktų dokumentų vertinimą, nes vienu atveju dokumentai yra išduodami, o kitu atveju atsisakoma išduoti ir pareiškėjas bei suinteresuotas asmuo priverstas kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises dėl netinkamai atlikto viešojo administravimo subjekto darbo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

nagrinėjant bylą, nustatyta, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, 2023 m. rugsėjo 14 d. prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi dėl to, kad ketino dirbti pagal darbo sutartį, profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, nurodė, jog ketina Bendrovėje dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (833209).

Bendrovė tarpininkavimo rašte Nr. 20230822-156831 nurodė vykdanti krovininio kelių transporto ir perkraustymo veiklą (4940), pareiškėjas dirbs tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (833209).

Departamentas 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, konstatavęs, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu.

Sprendime nurodyta, kad, Registrų centro duomenimis, Bendrovės deklaruojama veiklos rūšis yra krovininis kelių transportas (ekonominės veiklos kodas – 4941) bei kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai (ekonominės veiklos kodas – 4339). Bendrovė tarpininkavimo rašte Nr. 20230822-156831 nurodė, kad ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią Bendrovė ketina įdarbinti pareiškėją, – Krovininis kelių transportas ir perkraustymo veikla (ekonominės veiklos kodas – 4940). Viešai prieinamais Lietuvos transporto saugos administracijos informacinės sistemos duomenimis, Bendrovei išduota EBKR licencija (LIC-008649-EBKR), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos ir 15 EBKR licencijos kopijų. Bendrovė turi 2 krovinines kelių transporto priemones priklausančias nuosavybės ar nuomos teise, Vektra 2023 m. gruodžio 4 d. duomenimis, tik vienai kelių transporto priemonei (valst. Nr. KLF102), valdomai Bendrovės, yra priskirta EBKR licencijos kopija. Departamento duomenimis, 2023 m. gruodžio 4 d. Bendrovėje dirbo 82 darbuotojai.

Departamentas Sprendime vertino, jog Bendrovės pateiktos Paslaugų teikimo sutartys Nr. 1 ir Nr. 2 su Vokietijos įmonėmis FK Spedition GmbH ir Jakob Golomidov Gutertransporte bei Perleidimo sutartys, pagal kurias Vokietijos įmonės FK Spedition GmbH, Inh. Sergej Usinger An der Heide, A&O Zich Transporte firma ir Jakob Golomidov Gutertransporte perleidžia transporto priemones Bendrovei bei padengia kuro, draudimo, remonto bei techninės priežiūros išlaidas, taip pat Bendrovės pateiktas paaiškinimas apie vykdomą veiklą patvirtina, jog Bendrovė nevykdo deklaruotos krovininio kelių transporto veiklos, nes pagal Bendrovės pasirinktą veiklos modelį Bendrovėje įdarbinti darbuotojai tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo funkciją atlieka su Vokietijos įmonėms FK Spedition GmbH, Inh. Sergej Usinger An der Heide, A&O Zich Transporte firma ir Jakob Golomidov Gutertransporte priklausančiomis krovininėmis transporto priemonėmis, o tai reiškia, kad Bendrovė šias įmones tik aprūpina žmogiškaisiais ištekliais bei nevykdo profesinės vežimo kelių transporto veiklos pagal Transporto kodekso reikalavimus.

Departamentas Sprendime nurodė, jog sudarė Bendrovei visas galimybes pateikti tarptautinių krovinių pervežimų veiklą pagrindžiančius dokumentus, tačiau pateikti duomenys ir dokumentai bei jų turinys neįrodo, kad Bendrovė vykdo licencijuojamą kelių transporto veiklą, nes tik viena Bendrovės turima EBKR licencijos kopija yra susieta su Bendrovės valdoma krovinine transporto priemone. Tai, kad Bendrovėje įdarbinti užsieniečiai, gavę leidimus laikinai gyventi, tarptautinius krovinių pervežimus vykdytų Vokietijos įmonėms FK Spedition GmbH, Inh. Sergej Usinger An der Heide, A&O Zich Transporte firma ir Jakob Golomidov Gutertransporte priklausančiomis krovininėmis transporto priemonėmis, yra rimtas pagrindas manyti, kad šie užsieniečiai, turėdami leidimus laikinai gyventi, dirbtų ne pas darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti.

Departamento vertinimu, įmonė, siekianti kitoms įmonėms teikti paslaugą, susijusią su konkrečios darbo funkcijos atlikimu, turėtų įregistruoti laikinojo įdarbinimo veiklą, su užsieniečiais sudaryti laikinojo įdarbinimo sutartis ir dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreiptis, vadovaujantis Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir c papunkčių nuostatomis, nustatančiomis leidimo laikinai gyventi išdavimą laikinojo įdarbinimo atveju.

Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą ir nustatytų aplinkybių visumą, Departamentas nusprendė, jog Bendrovė nevykdo oficialiai deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas), dėl ko pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir to paties straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti, kaip užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas).

Tuo pačiu Sprendime įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika ir nustatyta, kad pareiškėjui 2023 m. gegužės 17 d. buvo išduota nacionalinė viza, galiojanti iki 2024 m. gegužės 19 d., leidimai laikinai gyventi išduoti nebuvo. Pareiškėjas nuo 2023 m. birželio 8 d. iki 2023 m. spalio 1 d. dirbo kitoje Lietuvos įmonėje. Prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi buvo pateiktas turint galiojančią nacionalinę vizą. Departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.

Ginčas byloje kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Įstatymo 28 straipsnio 4 dalis (Sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija) numato, kad sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Departamentas. Įstatymo 26 straipsnis nustato sąlygas, kurias turi atitikti užsienietis, kad leidimas gyventi jam galėtų būti išduodamas arba keičiamas. Pagal Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) pateikia rašytinį pasižadėjimą, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, bus ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktuose nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės <...> (2 punktas); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (14 punktas).

Vadovaujantis Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį, ir užsieniečiui, kuriam buvo suteikta laikinoji apsauga ir kuriam leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu išduodamas pirmą kartą arba keičiamas, kai užsieniečio darbdavys nepasikeitė. Ši dalis netaikoma užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei dirbti Lietuvos Respublikoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien tik Įstatymo nustatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. A858-2720/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis byloje Nr. A-2005-662/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis byloje Nr. A-3121-662/2016).

LVAT taip pat yra konstatavęs, kad Įstatyme, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje įtvirtintas reglamentavimas nereikalauja, kad pats darbdavys tiesiogiai veiktų (veiklą vykdytų) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), betarpiškai susijusioje su užsieniečio profesija; Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti darbdavio ir užsieniečio įsipareigojimai (ketinimai) sukurti individualius darbo santykius pagal darbo sutartį turi būti realūs. Jei sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nustatomos aplinkybės, kurios objektyviai patvirtina, kad šiuo atveju siekiama kitų nei Įstatyme nustatytų tikslų, kompetentinga institucija (be kita ko, užtikrindama suinteresuotų asmenų dalyvavimą administracinėje procedūroje) turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, galinčios objektyviai identifikuoti užsieniečio ir (ar) darbdavio ketinimus (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019; 2019 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3440-602/2019; 2019 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3279-822/2019; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5574-575/2019; 2024 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1100-525/2024).

LVAT išaiškino ir tai, kad, siekiant taikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, būtina įvardyti, nustatyti ir konstatuoti, jog užsienietis neatitinka bent vienos iš sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2288-556/2023).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, t. y., kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu, o Sprendimas grįstas aplinkybėmis, kad Bendrovės Departamentui pateikti duomenys ir dokumentai bei jų turinys neįrodo, kad Bendrovė vykdo licencijuojamą kelių transporto veiklą, nes tik viena Bendrovės turima EBKR licencijos kopija yra susieta su Bendrovės valdoma krovinine transporto priemone. Tai, kad Bendrovėje įdarbinti užsieniečiai, gavę leidimus laikinai gyventi, tarptautinius krovinių pervežimus vykdytų Vokietijos įmonėms FK Spedition GmbH, Inh. Sergej Usinger An der Heide, A&O Zich Transporte firma ir Jakob Golomidov Gutertransporte priklausančiomis krovininėmis transporto priemonėmis, yra rimtas pagrindas manyti, kad šie užsieniečiai, turėdami leidimus laikinai gyventi, dirbtų ne pas darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti. Taip pat Sprendime nurodyta, kad Bendrovės pateiktas paaiškinimas apie vykdomą veiklą patvirtina, jog Bendrovė nevykdo deklaruotos krovininio kelių transporto veiklos, o pagal Bendrovės pasirinktą veiklos modelį Bendrovėje įdarbinti darbuotojai tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo funkciją atlieka su Vokietijos įmonėms FK Spedition GmbH, Inh. Sergej Usinger An der Heide, A&O Zich Transporte firma ir Jakob Golomidov Gutertransporte priklausančiomis krovininėmis transporto priemonėmis, o tai reiškia, kad Bendrovė šias įmones tik aprūpina žmogiškaisiais ištekliais ir profesinės vežimo kelių transporto veiklos pagal Transporto kodekso reikalavimus nevykdo.

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju Sprendimas priimtas Departamentui vertinant, kad pareiškėjas neturi realių galimybių Bendrovėje dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, nes Bendrovė nevykdo licencijuojamos kelių transporto veiklos atsižvelgiant į tai, kad tik viena Bendrovės turima EBKR licencijos kopija yra susieta su Bendrovės valdoma krovinine transporto priemone ir Bendrovėje įdarbinti darbuotojai tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo funkciją atlieka su Vokietijos įmonėms FK Spedition GmbH, Inh. Sergej Usinger An der Heide, A&O Zich Transporte firma ir Jakob Golomidov Gutertransporte priklausančiomis krovininėmis transporto priemonėmis.

Departamentas atsiliepime nurodo, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų bei kad Transporto kodekso 8 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog profesinę vežimo kelių transporto veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys galiojančią licenciją ar leidimą. Minėto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad viena galiojanti licencijos kopija naudojama vienai konkrečiai kelių transporto priemonei, kuri yra įregistruota Lietuvos Respublikoje, turi transporto priemonės bendrojo naudojimo valstybinio registracijos numerio ženklus ir kuri valdoma ar naudojama vežėjo nuosavybės, patikėjimo teise ar pagal išperkamosios nuomos, nuomos ar lizingo sutartį ar kitais teisėtais pagrindais neterminuotai arba laikinai, jeigu transporto priemonės valdymą patvirtinančiame dokumente nustatytas ribotas jos valdymo terminas, neteikiant vairavimo ar techninės priežiūros paslaugos. Transporto kodekso 8 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turintis vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją. Transporto kodekso 8 straipsnio 4 dalis nustato, jog licenciją turintys vežėjai neturi teisės perleisti suteiktos teisės vykdyti licencijuojamą veiklą ir licencijų kopijų kitiems asmenims. Tačiau Bendrovė turi nuosavybės ar nuomos teise priklausančias 2 krovinines kelių transporto priemones ir tik vienai kelių transporto priemonei, valdomai Bendrovės, yra priskirta EBKR licencijos kopija, o Departamento duomenimis 2023 m. lapkričio 17 d. Bendrovėje dirbo 83 darbuotojai, t. y. galima suprasti, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju, atsakovas nesiaiškino visų reikšmingų faktinių aplinkybių teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti. Sprendime atsakovas konstatavęs, kad pareiškėjas neatitinka ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų, neišsiaiškino konkrečių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo įdarbinimu, t. y., ar pareiškėjas bus įdarbintas kaip Bendrovės, ar kaip kitų Vokietijos įmonių FK Spedition GmbH, Inh. Sergej Usinger An der Heide, A&O Zich Transporte firma ar Jakob Golomidov Gutertransporte tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojas, taip pat, kuri iš prieš tai nurodytų įmonių turės teisę pareiškėjui duoti nurodymus bei reikalauti vykdyti darbo funkcijas, mokės atlyginimą ir kt. Pažymėtina, kad atsakovas tik deklaratyviai nurodė, kad Bendrovėje įdarbinti darbuotojai tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo funkciją atlieka su minėtoms įmonėms priklausančiomis krovininėmis transporto priemonėmis, o tai reiškia, kad Bendrovė šias įmones tik aprūpina žmogiškaisiais ištekliais. Teismo nuomone, tik išsiaiškinus aplinkybes su kuo pareiškėjas sudarė ar sudarys darbo sutartį, koks šios darbo sutarties turinys, ar yra ir koks yra susitarimas tarp Bendrovės ir minėtų įmonių dėl darbuotojo funkcijų vykdymo, būtų galima nustatyti, ar pateiktas Bendrovės įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį yra tinkamas ir ar pareiškėjas atitinka, ar neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas neįvertinęs šių individualių pareiškėjo aplinkybių, neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad iš esmės Sprendime buvo atliktas ne pareiškėjo, tačiau Bendrovės, kurioje pareiškėjas ketino įsidarbinti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, veiklos vertinimas. Tačiau Sprendime apie Bendrovės veiklą nurodomos aplinkybės savaime nepagrindžia išvados, kad šiuo konkrečiu atveju būtent pareiškėjas ketindamas Bendrovėje dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, neatitinka kurios nors Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir (ar) b papunkčiuose nustatytos sąlygos ir dėl to jam negali būti išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju esminis vertinimo dalykas turėjo būti Pareiškėjo situacija, t. y. jo įdarbinimo sąlygų atitiktis Įstatymo reikalavimams, o ne būsimo darbdavio veiklos organizavimo vertinimas. Taigi teismo vertinimu, šiuo atveju Departamentas nenurodė aiškiai ir suprantamai faktinio Sprendimo pagrindo.

Sprendime nurodytas argumentas, kad Bendrovės pateiktos Paslaugų teikimo sutartys Nr. 1 ir Nr. 2 su minėtomis Vokietijos įmonėmis FK Spedition GmbH ir Jakob Golomidov Gutertransporte bei Perleidimo sutartys, pagal kurias Vokietijos įmonės FK Spedition GmbH, Inh. Sergej Usinger An der Heide, A&O Zich Transporte firma ir Jakob Golomidov Gutertransporte perleidžia transporto priemones Bendrovei bei padengia kuro, draudimo, remonto bei techninės priežiūros išlaidas, taip pat Bendrovės pateiktas paaiškinimas apie vykdomą veiklą patvirtina, jog Bendrovė nevykdo deklaruotos krovininio kelių transporto veiklos, taip pat minėtas faktas, kad Bendrovė turi nuosavybės ar nuomos teise priklausančias 2 krovinines kelių transporto priemones ir tik vienai kelių transporto priemonei, valdomai Bendrovės, yra priskirta EBKR licencijos kopija, teismo nuomone, nėra pagrįsti. Kadangi vertinant pačių sutarčių bei teismui pateiktų Bendrovės sąskaitų/įrodymų turinį darytina išvada, kad transporto veikla vykdoma, tačiau turi būti atliktas išsamesnis vertinimas, vien fakto, kad Transporto kodekso 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog licenciją turintys vežėjai neturi teisės perleisti suteiktos teisės vykdyti licencijuojamą veiklą ir licencijų kopijų kitiems asmenims, paminėjimas yra nepakankamas, nes iš rašytinių bylos duomenų darytina išvada, jog Bendrovė neperleido savo veiklos ir licencijų kopijų kitiems asmenims, o priešingai, minėtos Vokietijos įmonės perleido licencijuojamą veiklą Bendrovei. Nors Departamentas Sprendime nurodo, kad nei Transporto kodeksas, nei Reglamentas (EB) Nr. 1072/2009 neatleidžia Lietuvos vežėjų nuo pareigos įsigyti EBKR licenciją ir tarptautinius krovinių pervežimus vykdyti naudojant konkrečiai kelių transporto priemonei, kuri yra įregistruota Lietuvos Respublikoje, priskirtą EBKR licencijos kopiją, kai šio vežėjo naudojama transporto priemonė priklauso kitam savininkui, įregistruotam kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, tačiau paminėtina, kad pagal Transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalį, būtent Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir LTSA) pareigūnai turi teisę atlikti ūkio subjektų veiklos priežiūrą ir patikrinimus. Kodekso 14 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnai turi teisę tikrinti krovininės kelių transporto priemonės ekipažo dokumentus, kroviniams vežti privalomus dokumentus. Atitinkamai, darytina išvada, kad valstybinę vežimo krovinių keliais priežiūrą vykdo LTSA bei Lietuvos kelių policija. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog Departamentas priimdamas Sprendimą nepagrįstai vertino Bendrovės vykdomos veiklos neatitikimą Transporto kodekso normoms, taip peržengdamas savo kompetencijos ribas, ir tik iš šio vertinimo konstatavo pareiškėjo neatitikimą Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatytiems imperatyviems reikalavimams, kas leidžia Sprendimą vertinti kaip nepagrįstą.

Departamentas ginčijamame Sprendime nurodė jį priėmęs vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu – kai užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, tačiau pažymėtina, jog ši norma yra nukreipiamoji teisės norma, kurią atsakovas Sprendime siejo su Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto papunkčiuose ir 2 dalyje reglamentuotomis sąlygomis leidimui laikinai gyventi užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, gauti. Todėl, įvertinusi tai, jog Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas turi net trijuose (a, b, c) papunkčiuose reglamentuotas sąlygas, kurias turi atitikti Lietuvoje ketinantis dirbti ir norintis leidimą laikinai gyventi gauti užsienietis, teisėjų kolegija taip pat sutinka su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, jog Departamentas Sprendime netiksliai nurodė teisinį pagrindą, t. y. aiškiai nenurodė kurio ar kurių Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto papunkčių sąlygų pareiškėjas neatitiko.

Atsakant į Departamento argumentus apie tai, kad įmonė, siekianti kitoms įmonėms teikti paslaugą, susijusią su konkrečios darbo funkcijos atlikimu, turėtų įregistruoti laikinojo įdarbinimo veiklą, su užsieniečiais sudaryti laikinojo įdarbinimo sutartis ir dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreiptis, vadovaujantis Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir c papunkčių nuostatomis, nustatančiomis leidimo laikinai gyventi išdavimą laikinojo įdarbinimo atveju, pažymėtina, kad analogiškas sakinys yra įrašytas ir į ginčijamą Sprendimą. Tačiau šiuo aspektu nėra aiški atsakovo pozicija – ar pareiškėjas, kaip užsienietis, neatitinka minėtų sąlygų, ar jas atitinka, bet pasirinkta ne tokia leidimo gavimo procedūra, o jeigu pasirinkta ne tokia procedūra – kuo remiantis ji turėtų būti kitokia.

Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 4 punktas) yra įstatymo viršenybės principas, kuris, be kita ko, reikalauja, kad administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

LVAT savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) VAĮ 8 straipsnio (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2020 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-291-822/2020).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjo ginčijamas Departamento jo atžvilgiu priimtas Sprendimas neatitinka keliamų reikalavimų (VAĮ 10 straipsnio 5 dalis), kadangi Departamentas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo ir nenustatė visų teisiškai svarbių aplinkybių, t. y. nenustatė ir nevertino reikšmingų aplinkybių pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ir tokiu būdu neatliko individualaus, objektyvaus ir nešališko aplinkybių, reikšmingų sprendimo priėmimui, nustatymo, nenurodė aiškaus ir konkretaus teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis buvo priimtas ginčo administracinis aktas, todėl konstatuotina, jog skundžiamas Sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to atsakovas priimdamas Sprendimą nepagrįstai vertino Bendrovės vykdomos veiklos atitiktį Transporto kodekso normoms, taip paržengdamas savo kompetencijos ribas, ir iš esmės tik iš šio vertinimo konstatavo pareiškėjo neatitikimą Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytiems imperatyviems reikalavimams, kas leidžia Sprendimą vertinti kaip nepagrįstą ir šiuo aspektu. Todėl Sprendimas naikintinas, įpareigojant Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 22 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2308-LLG-8986.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėjas prašo priteisti 722,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 700 Eur už suteiktas paslaugas pagal 2023 m. gruodžio 18 d. sąskaitą faktūrą Nr. 00486, t. y. už skundo parengimą bei atstovavimą ir 22,50 Eur žyminio mokesčio.

Pareiškėjui byloje atstovavo advokato padėjėjas Vytautas Kuliešius. Iš 2023 m. gruodžio 20 d. mokėjimo nurodymo Nr. 46 matyti tokie duomenys: mokėtojas – UAB „HTF Group“, gavėjas – advokato padėjėjas Vytautas Kuliešius, suma – 700 Eur, mokėjimo paskirtis – sąskaita faktūra Nr. 00486, pradinio mokėtojo vardas ir pavardė ­ N. A. Taigi, advokatui 700 Eur sumokėjo Bendrovė. Byloje nėra duomenų, kad būtent pareiškėjas patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas paslaugas. Mokėjimo nurodyme Nr. 146, suformuotame 2023 m. gruodžio 20 d., mokėtoju nurodyta advokato padėjėjas Vytautas Kuliešius, suma – 23 Eur, įmokos kodas 5660. Tačiau pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, kad jis patyrė šias išlaidas. Pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas neatitinka ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl netenkintinas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnio 1, 3 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 140 straipsnio 4 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo N. A. (N. A.) skundą patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 23S218960.

Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išnagrinėti pareiškėjo N. A. (N. A.) 2023 m. rugpjūčio 22 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2308-LLG-8986 iš naujo.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.