- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-10-21
- Bylos Nr.
- 2-1720-395/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00029-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albinas Čeplinskas
- Atsakovas
- G. V., R. L.
Kauno apygardos teismo teisėjas Albinas Čeplinskas, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovo bankrutavusios UAB „Bengenijos vaistinė“ atstovei administratorei Ž. J., atsakovams G. V. ir R. L. (iki santuokinė pavardė P.), viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios UAB „Bengenijos vaistinė“ ieškinį atsakovams G. V. ir R. L. (P.) dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo bankrutavusios UAB „Bengenijos vaistinė“ administratorius kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos iš atsakovų priteisimo, nurodydamas, jog atsakovai aplaidžiai atliko savo tarnybines pareigas, nors žinojo, kad jau pagal 2009 m. ūkinės – finansinės veiklos rezultatus šios įmonės, užsiimančios specifine veiklos rūšimi – gydomųjų preparatų pardavimu, metiniai rezultatai buvo neigiami ir šios įmonės ūkinė - finansinė veikla buvo nuostolinga. Jeigu atsakovo administracijos vadovė R. P. (L.) arbas bendrovės savininkas G. V. savalaikiai būtų kreipęsi į teismą dėl savalaikio bankroto UAB „Bengenijos vaistinė“ iškėlimo dėl bendrovės nemokumo, būtų išvengta kreditorių nuostolių atsiradimo.
Įvertinus, kad jau 2006 m. gruodžio 31 d. UAB „Bengenijos vaistinė“ balanso duomenimis bendrovės nuosavas kapitalas buvo minusinis, o mokėjimo sumos ir įsiskolinimas kreditoriams augo, ieškovo atstovės nuomone, bendrovės direktorė nuo 2007-01-01 turėjo pareigą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris privalėjo spręsti ABĮ 59 straipsnio 9 dalies 2 punkte ir 10 dalyje numatytus klausimus arba kreiptis į teismą dėl bendrovės akcinio kapitalo sumažinimo. Kadangi nei bendrovės direktorė R. P. (L.), nei įmonės savininkas atsakovas G. V. laiku nesiėmė jokių veiksmų dėl UAB „Bengenijos vaistinė“ įstatinio kapitalo sumažinimo ir jos mokumo atkūrimo, ieškovo atstovė prašo CK 6.279 straipsnio pagrindu priteisti iš atsakovų solidariai 126593,00 Lt žalos atlyginimo BUAB „Bengenijos vaistinė“ naudai.
Šalies argumentai
Atsakovai su pareikštu ieškiniu nesutunka. Nurodė, jog nors 2006-12-31 byloje pateikto bendrovės balanso duomenys buvo neigiami, tačiau šie įsiskolinimai buvo perimti tik 2005 m. spalio 3 d. atsakovui G. V. nupirkus UAB „Begenija“ akcijas ir įsteigus 2006-01-06 UAB „Begenijos vaistinė“. Atsakovė R. P. bendrovės direktore pradėjo dirbti 2006-01-09, nežiūrint to, kad bendrovės įstatinis kapitalas buvo 30 tūkstančių litų, tačiau ji atsakovui G. V. įsigyjant visas UAB „Begenija“ akcijas dar nepradėjus savarankiškos veiklos, t. y. negavus licencijos jau paveldėjo 12315 Lt skolų. Kadangi realią savo veiklą, kaip nurodo atsakovai, UAB „Begenijos vaistinė“ pradėjo tik gavus licenciją, t. y. 2006 m. birželio mėnesį, bendrovės skolų padidėjimą sudarė įmonės išlaikymo ir būtinų mokėjimų kaštai, o ne nuostolinga bendrovės veikla. Be to, kaip nurodo atsakovai, net ir bendrovės 2007-12-31 balanso duomenimis nebuvo pagrindo įmonei kelti bankroto bylą, nes pradelsti įsipareigojimai kreditoriams neviršijo pusės balanse įrašyto turto vertės. Be to, atsakovai ir jų atstovė nurodė, kad siekiant sumažinti įmonės skolas ir pagerinti jos mokumo būklę, tiek bendrovės direktorės atsakovės R. P. (L.), tiek įmonės savininko G. V. paskolintomis lėšomis 2008 metais buvo sumažinti įsipareigojimai kreditoriams ir siekiama toliau vykdyti įstatuose numatytą komercinę – ūkinę veiklą, todėl tik 2009 m. sausį, t. y. ekonominės krizės laikotarpiu, nesant kitos išeities bendrovės mokumui atstatyti, buvo kreiptasi dėl bankroto bylos UAB „Begenijos vaistinė“ iškėlimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovai ir jų atstovė prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Kaip matyti iš ieškinio bei vėlesnio jo ieškinio pagrindo patikslinimo ( b. l. 65-70), ieškovo bankrutuojančios UAB „Bengenijos vaistinė“ interesus atstovaujanti bankroto bylos administratorė, palaikydama kreditorių nuostatą, kad atsakovų kaltė dėl kreditorių patirtų nuostolių pasireiškė tuo, jog atsakovai, o būtent bendrovės direktorė R. P. (L.) ir bendrovės 100 procentų akcijų savininkas atsakovas G. V. dėl savo neatsakingo pareigų atlikimo privedė įmonę prie bankroto. Kadangi jau 2006-12-31 UAB „Bengenijos vaistinė“ balansas buvo neigiamas, atsakovai privalėjo arba sumažinti nuosavą kapitalą, arba imtis savalaikių veiksmų dėl bendrovės likvidavimo inicijavimo, o to nepadarius nei 2007 m., nei 2008 m. bankrutuojančios bendrovės kreditoriai patyrė žalą, kurią solidariai privalo atlyginti atsakovai.
Vienok, kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, UAB „Bengenijos vaistinė“ buvo įsteigta remiantis 2005-10-03 akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi (b. l.; 43), kuria atsakovas G. V. įsigijo iš akcijų pardavėjo UAB „Ramučių vaistinė“ 100 procentų UAB „Bengenija“ akcijų. Būtent šias aplinkybes be 2005-12-31 bendrovės balanso duomenų (b. l. 45) patvirtina ir 2006-01-08 vienintelio akcininko sprendimas Nr. 1 (b. l. 44), todėl teismas sprendžia, kad pagrįstu laikytinas atsakovų teiginys, jog realiai savo veiklą UAB „Bengenijos vaistinė“ pradėjo tik gavusi Vaistinės veiklos licenciją Nr. 0602 (b. l. 46) ir įregistravusi 2006-08-30 savo įstatus (b. l. 31).
Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, kad ieškovo nurodomus bendrovės ūkinės - komercinės veiklos nuostolius, pasireiškiančius bendrovės finansinių įsipareigojimų kreditoriams skirtumu tarp 2007-12-31 UAB „Bengenijos vaistinė“ balanso duomenų ir 2008-04-30 balanse užfiksuotos padėties (b.l.47), sąlygojo ne atsakovų nefiksuoti nuosavo kapitalo pokyčiai ataskaitose už laikotarpį nuo 2006 m. gruodžio mėn. iki 2009 m. sausio mėn.(b. l. 27-30), bet kiti veiksniai.
Teismas vertindamas įmonės nemokumo priežastis pažymi, jog būtent Kauno apskrities VPK 2010-09-23 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 48-53) nustatyta, jog dėl bankrutuojančios UAB „Bengenijos vaistinė“ kreditoriams atsiradusių nuostolių atsakovų kaltės dėl sukčiavimo arba svetimo turto pasisavinimo nėra. Atvirkščiai, tiek iš paminėtos ikiteisminio tyrimo medžiagos, tiek iš šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovai visais legaliais būdais siekė užtikrinti bendrovės veiklą ir palaikyti jos mokumą. Šias aplinkybes patvirtina asmeninių lėšų bendrovei suteikimo faktai, 2006 m. birželio mėn. sutarties tarp ieškovo ir darbo biržos faktas, bei faktas, jog G. V., siekdamas nedidinti įmonės įsiskolinimo, atsisakė nuomos mokesčio už jam asmeninės nuosavybės teise priklausančias bendrovės veiklos vykdymo patalpas. Tuo pačiu jau vien pats atsakovės R. P. ir G. V. asmeninių lėšų suteikimo bendrovės apyvartinėms lėšoms faktas (b. l. 85-92) paneigia ieškinio pagrįstumą (CPK 178, 185 straipsniai).
Atmetant ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą, teismas pažymi, kad ne tik bankrutuojanti bendrovė, vykdydama savo įstatuose numatytą veiklą, bet ir jos kreditoriai, kaip pelno siekiantys komercinių santykių subjektai privalėjo savalaikiai domėti visais pokyčiais specifinėje vaistų realizavimo rinkoje ir turi dalintis savo veiklos rizika su verslo partneriais, todėl šiuo atveju nėra pagrindo šios rizikos padarinių perkelti išimtinai atsakomas.
Ieškinį atmetus, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi bylinėjimosi išlaidos valstybei iš ieškovo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.