Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini)rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. išteisinta, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 229 str. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), požymių.

Prokuroro civilinis ieškinys dėl 322 208,58 eurų (1 112 521,81) Lt priteisimo iš V. R. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. buvo kaltinama tuo, kad būdama valstybės tarnautoja – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktorė (toliau tekste - direktorė), laikotarpiu nuo 2010 metų balandžio mėnesio iki 2011 metų gegužės mėnesio, dirbdama (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, dėl ko valstybė patyrė didelės neturtinės žalos, o juridinis asmuo – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija (toliau tekste - Administracija) patyrė didelės turtinės - 1 112 521,81 Lt žalos, o būtent:

V. R., būdama atsakinga už projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-045 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra (duomenys neskelbtini) rajone“ (toliau tekste - Projektas) veiklą Nr. 1.1.1. „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra, nuotekų siurblinių statyba (duomenys neskelbtini) (I ir II etapai)“, žinodama, kad pagal rangos sutartį dėl „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra, nuotekų siurblinių statyba (duomenys neskelbtini) mieste ir (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone“ Nr. 1Sd-5-(3.24)IJ-72 (toliau tekste - rangos sutartis) darbų atlikimo data numatyta 2011 m. gegužės 5 d., o jungtinės veiklos dalyviai UAB „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini“ (toliau tekste - Rangovas) užsakovui / perkančiosios organizacijos atstovui (toliau tekste - Užsakovas) pateikė AB Šiaulių bankas išduotą 2010 m. balandžio 9 d. sutarties įvykdymo garantiją Nr. G-22-VY-48627 (pagal kurią AB Šiaulių bankas neatšaukiamai įsipareigojo sumokėti Administracijai bet kurią sumą, ne didesnę kaip 467 237,00 Lt, gavus Administracijos pirmą raštišką originalų mokėjimo reikalavimą, kuriame nurodytas garantinio rašto Nr. G-22-VY-48627, patvirtinantį, kad Rangovas neįvykdė savo įsipareigojimų pagal 2010 m. balandžio 2 d. rangos sutartį) ir UAB DK „PZU LIETUVA“ išduotą 2010 m. balandžio 7 d. išankstinio apmokėjimo laidavimą Nr. 1167974 (pagal kurį Rangovui neįvykdžius savo įsipareigojimų arba juos įvykdžius netinkamai UAB DK „PZU LIETUVA“ įsipareigojo gavęs Administracijos vadovo raštišką reikalavimą registruotu laišku sumokėti jame nurodytas Rangovo pagal Sutartį priklausančias mokėti sumas, neviršijant bendros 1 331 625,56 Lt draudimo sumos), pažeisdama:

- Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (1994 m. liepos 7 d. Nr. I-533 su vėlesniais pakeitimais) 4 str. 6 p., kuris nustato, kad pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra: savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo; savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus; 6 str. 30 p., pagal kurį savarankiškoji savivaldybių funkcija yra <...> geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas; 29 str. 2 d., pagal kurią Savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai. Jis yra įstaigos vadovas <...>; savivaldybės administracijos direktorius pagal 29 str. 8 d. 1 p. tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais, pagal 29 str. 8 d. 2 p. tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus, gali <...> leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams <...> padaliniams <...>, pagal 29 str. 8 d. 3 p. organizuoja savivaldybės administracijos darbą <...>, pagal 29 str. 8 d. 5 p. savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsako už savivaldybės ūkinę bei finansinę veiklą;

- Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (1995 m. gruodžio 5 d. Nr. I-1113 su vėlesniais pakeitimais) 9 str. 2 d. 1 p., pagal kurį biudžetinės įstaigos vadovo pareigos yra organizuoti biudžetinės įstaigos darbą, kad būtų įgyvendinami biudžetinės įstaigos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos; 2 p. užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir biudžetinės įstaigos nuostatų; 6 p. užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą;

-(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos veiklos nuostatų (patvirtinti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2006 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T-42) 24.1. p., pagal kurį Administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės bei tarybos sprendimų įgyvendinimą rajono savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais; 24.2. p., pagal kurį Administracijos direktorius tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus, gali <...> leisti įsakymus, privalomus Administracijos skyriaus, tarnyboms, kitiems struktūriniams padaliniams <...>; 24.3. p., pagal kurį Administracijos direktorius organizuoja Administracijos darbą <...>; 24.5. p., pagal kurį Administracijos direktorius Tarybos nustatyta tvarka administruoja rajono savivaldybės biudžeto asignavimus, organizuoja rajono savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsako už rajono savivaldybės ūkinę bei finansinę veiklą <...>; 24.11. p., pagal kurį Administracijos direktorius vienvaldiškai ar Tarybos nustatyta tvarka ir atvejais, gavus reikalingą išankstinį jos pritarimą, Administracijos vardu pasirašo sutartis <...>;

- (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės aprašymo (patvirtinto (duomenys neskelbtini)rajono savivaldybės tarybos 2007 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. T-36) 4 p., pagal kurį savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybė reikalinga organizuoti rajono savivaldybės administracijos darbą, administruoti savivaldybės administracijai skirtus asignavimus, <...>, organizuoti savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą, leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams <...> padaliniams, pasirašyti finansinius ir kitokius dokumentus; 9 p., pagal kurį Administracijos direktoriaus funkcijos yra tiesiogiai atsakyti už įstatymų, Vyriausybės nutarimų bei savivaldybės tarybos, jos kolegijos sprendimų ir mero potvarkių įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje; 11 p. savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, organizuoti savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsakyti už savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą <...>; 12 p. organizuoti ir kontroliuoti savalaikį rajono savivaldybės tarybos sprendimų bei mero potvarkių įgyvendinimą; 13 p. - organizuoti savivaldybės administracijos darbą <...>; 14 p. organizuoti savivaldybės administracijos veiklos programų ir planų parengimą bei jų įgyvendinimą; 27 p. leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams <...> padaliniams <...>; 28 p. pasirašyti finansinius ir kitokius dokumentus; 33.1. p., pagal kurį Savivaldybės administracijos direktorius atsako už vidaus administravimą savivaldybės administracijoje; 33.2. p. savivaldybės biudžeto vykdymą, savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą; 33.3. p. rajono savivaldybės tarybos, jos kolegijos sprendimų ir mero potvarkių įgyvendinimą; 33.4. p. Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės ir kitų norminių teisės aktų vykdymą savivaldybės administracijoje;

- Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443) 191 p., kuriuo nustatoma, kad, jeigu projekto vykdytojas, įgyvendindamas projektą, nesilaiko projekto finansavimo ir administravimo sutarties sąlygų, įgyvendinančioji institucija turi teisę inicijuoti, o ministerija ir (ar) kita valstybės institucija turi teisę vienašaliu sprendimu sumažinti, sustabdyti arba nutraukti projekto finansavimą ir (ar) nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, ir (ar) pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas ar jų dalį (teisę pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas ar jų dalį turi įgyvendinančioji institucija, jeigu jos vadovas yra asignavimų valdytojas);

- Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316 su vėlesniais pakeitimas) 15 str. 1 d. 1 p., pagal kurį valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos <...> įstatymų ir kitų teisės aktų; 4 p. tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis; 5 p. laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto <...>;

- Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (1997 m. liepos 2 d. Nr. VIII-371 su vėlesniais pakeitimas) 3 str. 1 p., pagal kurį asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, privalo: nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas;

Be to, V. R., pažeisdama aukščiau paminėtus teisės aktų reikalavimus, žinodama, kad Rangovas iki darbų užbaigimo termino, t. y. iki 2011 m. gegužės 5 d., nepasiekė fizinių įgyvendinimo rodiklių (nenutiesė naujų tinklų V-8,6 km ir NT-11,3 km) ir neturėjo realios galimybės užbaigti darbų bei juos perduoti Užsakovui; kad Rangovas darbų tinkamai nebevykdo ir parodo ketinimą netęsti savo įsipareigojimų pagal Sutartį; kad Rangovas tapo nemokus ir turi įsiskolinimų kreditoriams; kad Rangovas nepateikė avanso užtikrinimo laidavimo ir sutarties įvykdymo garantijos pratęsimo, laiku nepradėjo nepanaudoto avanso susigrąžinimo procedūrų, laiku neinicijavo Sutarties nutraukimo procedūrų ir nenutraukė Sutarties, iki 2011 m. gegužės 9 d. nepasinaudojo AB ,,Šiaulių bankas“ išduota 2010 m. balandžio 9 d. sutarties įvykdymo garantija Nr. G-22-VY-48627 bei iki 2011 m. balandžio 7 d. nepasinaudojo UAB DK „PZU LIETUVA“ išduotu 2010 m. balandžio 7 d. išankstinio apmokėjimo laidavimu Nr. 1167974, dėl ko iš Rangovo nebuvo susigrąžinta 1 112 521,81 Lt suma, kuri buvo išmokėta ir už kurią nebuvo atlikta darbų.

Tokiu netinkamu savo pareigų atlikimu ir jų neatlikimu, V. R. diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos, kaip valstybinio valdymo institucijos, autoritetą, dėl ko valstybė patyrė didelę neturtinę žalą, o juridinis asmuo – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija patyrė didelę - 322 208,58 eurų (1 112 521,81 Lt) - turtinę žalą.

Skundžiamu nuosprendžiu V. R. išteisinta, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 229 str., požymių.

Pasak prokuroro nepagrįstos yra teismo išvados ir apie žalos buvimą. Teismas nuosprendyje nurodė, kad kol nebaigtas vykdyti Projektas, nėra teisinio pagrindo vertinti jo rezultatų, tarpiniai rezultatai gali klaidinti, nes jo vykdymo eigoje negalima numatyti galimų finansavimo korekcijų, o Projekte atsiradusios žalos rizikos gali nepasiteisinti ir žalos gali pavykti išvengti, jei imamasi tinkamų administravimo priemonių. Teismo nuomone, negalima vertinti V. R. pareigų atlikimo tinkamumo arba netinkamumo konkrečioje byloje tol, kol nebaigtas vykdyti visas Projektas, kadangi tai tęstinė ūkinė veikla, kurioje nuo pat jos pradžios objektyviai yra rizikų. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad šios išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Byloje nustatyta Projektas susidėjo iš keturių veiklų. Projekto veikla Nr. 1.1.1. buvo "Vandentiekio ir nuo tekų tinklų plėtra, nuotekų siurblinių statyba (duomenys neskelbtini) mieste ir (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone (I ir II etapai)". Šiai veiklai, kaip ir likusioms trims, buvo rengiamas atskiras viešasis pirkimas, kuriame dalyvavę asmenys teikė atskirus konkursinius pasiūlymus, buvo aiškiai apibrėžtas kiekvienos veiklos finansavimas, numatyti skirtingi terminai kiekvienos veiklos pradžiai ir pabaigai, pasirašytos atskiros rangos darbų sutartys su skirtingomis bendrovėmis, pateikti garantai konkrečioms įgyvendinamoms Projekto veikloms. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad kol nebaigtos visos Projekto veiklos, negalima vertinti valstybės tarnautojo pareigų atlikimo tinkamumo ar žalos ir jos dydžio.

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei teigia prokuroras apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino visas aplinkybes ir pagrįstai V. R. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo, numatyto BK 229 str. požymių. Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija sutinka. Esminių BPK pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė.

Pagal BK 229 straipsnį („Tarnybos pareigų neatlikimas“) atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, juridinis, fizinis asmuo ar kitas šiame straipsnyje numatytas subjektas patyrė didelės žalos. Nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje, sudėtis yra materialioji, todėl šios normos taikymas galimas nustačius, kad buvo padaryta priešinga valstybės tarnybai veika – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo pareigų neatlikimas arba jų atlikimas netinkamai; kad dėl to atsirado padarinių – šiame straipsnyje nurodytas subjektas patyrė didelę žalą; kad tarp veikos ir padarinių yra priežastinis ryšys. Netinkamas savo pareigų atlikimas – pareigų vykdymas ne taip, kaip to reikalauja teisės aktai, arba nekokybiškai, atmestinai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-228/2008). Teismų praktikoje savo pareigų neatlikimas aiškinamas kaip neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas, o netinkamas savo pareigų atlikimas – aplaidus, atmestinas ir pan. savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-10/2008, 2K-7-228/2008, 2K-419/2012 ir kt.).

Atsakant į klausimą, ar kaltinamas asmuo tinkamai atliko jo kompetencijai priskirtas pareigas, būtina tai pagrįsti ne tik jų veiklą reglamentuojančiomis taisyklėmis, bet ir įvertinti būtinumą veikti tarnybos ir kitų asmenų interesams užtikrinti, atsižvelgiant į konkrečią situaciją. Nagrinėjamoje byloje svarbios aplinkybės yra tai, ar V. R. tinkamai kontroliavo projektą, ar davė atsakingiems darbuotojams pavedimą parengti išvadą, raštą, dėl rangos sutarties nutraukimo bei sprendimo dėl pasinaudojimo laidavimo garantija ir, ar dėl galimai V. R. netinkamai atliktų savo pareigų, valstybė ir juridinis asmuo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija patyrė didelės žalos. Taigi šiuo atveju svarbu išanalizuoti su V. R., kaip kontroliuojančio pareigūno, veikla susijusias aplinkybes ir jas įvertinus nustatyti ar jos vykdoma kontrolė atitiko jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir ar ji buvo pakankama.

Byloje nustatyta, jog V. R. organizavo projekto kontrolę, tuo tikslu buvo sukurtas specialus skyrius, vykdyti administracijos vykdomų investicinių projektų, gavusių paramą, įgyvendinimo priežiūrą bei pavedus juos administruoti, dėl ko dalis V. R., kaip administracijos direktorės, pareigų buvo deleguota administracijos subjektams. Tačiau pagal BK 229 straipsnio prasmę atsakomybė gali kilti ne tik tiesiogiai atsakingiems asmenims dėl jų neteisėto veikimo ar neveikimo, bet ir vadovams, privalėjusiems kontroliuoti tokių asmenų darbą. V. R. teigia, jog sprendimą, dėl darbų garantijos pratęsimo arba pasinaudojimo banko darbų garantija, priėmė, jo parengimą inicijavo, raštą pasirašė, jis buvo pateiktas registracijai ir išsiuntimui. Pasak V. R., ji reaguodama į FIDIK inžinieriaus 2011-03-04 rašte išsakytas pastabas, pavedė juridinio skyriaus viršininkui V. K. ir projekto koordinatoriui J. U. inicijuoti sutarties nutraukimą su rangovu UAB „duomenys neskelbtini“. V. R. apklausta apeliacinės instancijos teisme taip pat patvirtino, jog rezoliuciją inicijuoti sutarties nutraukimą ji uždėjo. Liudytojas G.A. A. pirmosios instancijos teisme parodė, jog Raštą su krūva kitų raštų jam padavė sekretorė 2011-05 -09. Jis direktorei užsiminė, kad gavo nurodymą iš J. U., kad nereikia to rašto vežti, bet jis laiku šio rašto ir negalėjo išvežti, nes jo pasirašyto neturėjo. Kai gegužės 9 d. klausęs J. U., ką jam daryti dėl rašto, tai šis išėjęs pasitarti ir grįžęs pasakęs, kad šio rašto nereikia vežti, nes bus pratęsta garantija. Jeigu ne pokalbis su J. U., tai jis būtų ieškojęs rašto ir nuvežęs bankui, nes taip buvo nurodžiusi direktorė, kuri nesakė, kad rašto nevežti, tačiau jis pasitikėjo skyriaus vadovu. Liudytojas J. U. teisme pripažino faktą, kad 2011-05-09 V. R. pasirašytas raštas dėl pasinaudojimo banko garantija nebuvo G. A. nuvežtas bankui, nes jis šiam pasakęs, kad šio rašto geriau nevežti, kadangi bankas garantiją pratęs. Taigi iš aptartų parodymų matyti, jog raštas AB „Šiaulių bankas“ Visagino skyriui dėl garantijos panaudojimo V. R. buvo pasirašytas ir paruoštas G. A., tačiau nepasiekė adresato tik dėl to, kad nurodymas pateikti raštą bankui buvo tinkamai neįvykdytas. G. A. duodamas parodymus teisme patvirtino, kad turėjo paėmęs V. R. pasirašytą raštą bankui dėl garantijos panaudojimo, tačiau rašto nesiusti jam liepė V. U. motyvuodamas, kad bankas jau yra priėmęs sprendimą pratęsti garantiją. Tokias pat aplinkybes teisme paliudijo ir AB „Šiaulių bankas“ Visagino skyriaus valdytojas R. S., kuris nurodė, kad filialas buvo priėmęs sprendimą pratęsti garantiją, t.y. buvo priimtas Šiaulių centrinio banko paskolų komiteto sprendimas, kad pratęsti UAB „duomenys neskelbtini“ banko išduotą garantijos terminą, kai ši garantija dar buvo nepasibaigusi. Iki minėto paskolų komiteto posėdžio su V. R. nebuvo kalbos apie garantijos pratęsimą, kreipėsi ir kalbėjo tik UAB „duomenys neskelbtini“. Visagino Šiaulių banko valdytojas R. S. teisme patvirtino, kad jis neabejojo, kad garantija bus pratęsta, nes buvo Cenrinio Šiaulių banko paskolų komiteto sprendimas. Tokie minėto liudytojo parodymai, pagrindžia ir patvirtina G. A. nurodytas aplinkybes, kad V. U. jam liepė nevežti V. R. pasirašyto rašto dėl pasinaudojimo Šiaulių banko garantija, kadangi ši garantija yra jau pratęsta. Nors prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog liudytojas G. A. paneigė V. R. parodymus, kad jis buvo gavęs pavedimą imtis veiksmų dėl draudimo kompanijos išduoto leidimo, tačiau tokie liudytojo parodymai paneigti liudytojo V. K. parodymais, kur pastarasis parodė, jog iš G. A. gavo reikiamus dokumentus, tačiau susirgo. Tai, kad V. K. susirgo ir nesprendė šio klausimo, nepaneigia V. R. versijos, jog ji buvo davusi nurodymą spręsti garantijos klausimą. Be to, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teismui buvo pateiktos (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos patvirtintos dokumentų kopijos, iš kurių matyti, kad UAB „duomenys neskelbtini“ 2011-03-04 raštas Nr. 1-17-(1.9) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijoje gautas 2011-03-07 ir tą pačią dieną administracijos direktorė V. R. nukreipė minėtą raštą J. U. ir V. K. su pavedimu inicijuoti sutarties nutraukimą. Šiuo atveju paneigtinas prokuroro apeliacinio skundo argumentas, jog J. U. ir V. K. 2011-03-07 V. R. nebuvo pavedusi organizuoti Rangos su UAB „duomenys neskelbtini“ nutraukimą, t.y. kad pats raštas savivaldybėje gautas ir užregistruotas tik 2011-03-29, kaip ir paneigiami J. U. ir V. K. parodymai, kad jiems nebuvo pavesta organizuoti sutarties su UAB „duomenys neskelbtini“ nutraukimą. Nors byloje nustatyta, kad V. R. žinojo, kad rangovas iki 2011-05-05 neatliko darbų, tačiau ji iš esmės atliko savo pareigas,- priėmė sprendimą, pasirašė raštą, kuris buvo užregistruotas ir pagal galiojančią tvarką Savivaldybės administracijoje turėjo būti išsiųstas, tai yra R. R. atliko savo pareigą, kad būtų pasinaudota „ išduotu 2010 04 07 išankstinio apmokėjimo laidavimu Nr. 1167974“ Šiaulių banko garantija. Ir vis tik kyla ginčas ar minėtas raštas buvo direktorės V. R. pasirašytas bei laiku perduotas vykdymui. Atlikus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, nėra galimybės tiksliai ir kategoriškai nustatyti ar šis raštas buvo perduotas vykdymui ir pasirašytas konkrečia data. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. U. buvo žinoma apie tokio rašto egzistavimą, jis apie tai kalbėjo su kitais liudytojais, dėl ko galima daryti išvadą, jog faktiškai raštas vykdymui perduotas buvo. Nors dauguma apklaustų liudytojų parodė, kad apie tokį raštą jie nieko nežino, jo nematė, tačiau V. R. versija, jog rezoliuciją inicijuoti sutarties nutraukimą ji uždėjo – nepaneigta. Tačiau netgi vertinant tokią sitaciją, jog V. R. minėtą raštą pasirašė, tai yra, davė J. U. ir V. K. nurodymą inicijuoti sutarties nutraukimą, o pastarieji to neatliko, vis tik V. R. būdama administracijos direktorė ir atsakinga už Projekto įgyvendimą, privalėjo sukontroliuoti Projekto eigą, betarpiškai spręsti visus kilusius klausimus, nežiūrint į tai, kad tuo tikslu buvo sukurtas specialus padalinys, o tam tikros funkcijos buvo pavestos atlikti kitiems asmenims ar tam tikru laikotarpiu pastaroji buvo komandiruotėje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes V. R. nepakankamai tinkamai vykdė savo pareigas, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienu atveju, kai netinkamai vykdomos pareigos, turi būti taikoma BK 229 straipsnyje įtvirtinta norma. Vertinant V. R. veiksmus BK 229 str. prasme, pastebėtina, jog baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik nekokybiško, apalaidaus tarnybos pareigų neatlikimo fakto egzistavimas, o tokios veikos pavojingumas negali būti preziumuojamas. Tuo tarpu pagrindinis kriterijus, atribojantis tarnybos pareigų neatlikimą kaip nusikalstamą veiką nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos (valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui) požymis, rodantis padidintą tarnybos pareigų neatlikimo pavojingumą. Didelės žalos požymis nustatomas vertinant ne tik atskiram asmeniui atsiradusią turtinę žalą, tačiau kitą veikos padarymo aplinkybių visumą.

Nagrinėjamu atveju V. R. buvo kaltinama, tuo, kad laikotarpiu nuo 2010 metų balandžio mėnesio iki 2011 metu gegužės mėnesio dėl neatsargumo netinkamai atlikusi ir neatlikusi savo pareigų, dėl ko valstybei padaryta didelė neturtinė žala, o juridiniam asmeniui- (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai didelė turtinė- 322 208,58 eurų (1 112 521,81 Lt) žala. Taigi šiuo atveju pasak prokuroro, dėl V. R. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė bei (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokie prokuroro argumentai yra nepakankamai pagrįsti. Tai, kad APVA administruojanti Europos Komisijos pinigines lėšas žalos nepatyrė, patvirtino liudytojas direktorius K. T. nurodęs, jog duomenų, kad būtų padaryta žala valstybei neturi, paaiškino, jog avanso garantijos, banko garantijos darbams nepasinaudojimas sukėlė tik riziką žalai atsirasti, o ne pačią žalą. Liudytojai M. Ž. ir E. B. nurodė, jog jų nuomone žala irgi nepadaryta. Pastebėtina, jog pareikšto kaltinimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iš esmės buvo vertinami tarpiniai Projekto rezultatai, dėl ko sutiktina su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog Projekto finansavimo ir administravimo sutarties nuostatos atitinka tai, kad kol nebaigtas vykdyti Projektas nėra teisinio pagrindo vertinti jo rezultatų, tarpiniai rezultatai gali klaidinti, nes Projekto vykdymo eigoje negalima numatyti galimų finansavimo korekcijų, projekto eigoje atsiradusios žalos rizikos gali nepasiteisinti ir žalos gali pavykti išvengti, jei imamasi tinkamų administravimo priemonių. Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų matyti, jog šiai dienai Projektas yra pilnai įgyvendintas, o buvusios ekonominės rizikos iš esmės eliminuotos. Apeliacinės instancijos teismui pateiktas 2014-10-17 Statybos darbų užbaigimo aktas Nr. SUA-00-141017-00399, kuris patvirtina statybos procedūrų pabaigą, t.y. kad projektas yra sėkmingai pabaigtas ir priduotas Valstybinei komisijai. Paneigiant prokuroro apeliacinio skundo argumentus dėl padarytos didelės žalos, atsižvelgtina į apeliacinės instancijos teismuo pateiktą 2015-04-30 Arbitražo teismo galutinį sprendimą, apie tai, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ieškinys patenkintas ir iš atsakovų UAB „duomenys neskelbtini“ bei „duomenys neskelbtini“ priteista 322.208,59 eurų (1 112 521,81 Lt.) negrąžintų lėšų, 62 247,88 eurų (214 929,48 Lt.) delspinigių, t.y. viso 384 456,47 eurų (1 327 451,29 Lt.) ir 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo Arbitraže iki arbitražo galutinio sprendimo visiško įvykdymo. Pastebėtina ir tai, kad būtent ieškovė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija savo iniciatyva su ieškiniu kreipėsi į teismą. Taigi (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės civilinis ginčas su buvusiais Rangovais dėl netinkamai ir nelaiku atliktų Projekto darbų šiai dienai irgi pilnai išspręstas ir teismo sprendimas yra (duomenys neskelbtini) savivaldybės naudai. Nors tokie veiksmai buvo imtiesi tik pradėjus ikiteisminį tyrimą, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo taikyti baudžiamosios atsakomybės. Tuo tarpu prokuroro apeliacinio skundo argumentai, jog kyla pagrįstų abejonių ar (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei pavyks prisiteisti iš atsakovų lėšas, ar, kad priteistas lėšas pavyks išsieškoti teisėjų kolegijos vertintinti, kaip prielaidinio pobūdžio. Byloje nustatyta, jog už projekto įgyvendinimą solidariai atsakinga įmonė atliekanti darbus, tai UAB „duomenys neskelbtini“ ir RUAB „duomenys neskelbtinia“. Iš byloje esančių duomenų bei teismų informacinės sistemos LITEKO ( VAT 2014-12-11 nutartis Nr. 2-6540-258-2014) matyti, kad UAB „duomenys neskelbtini“ fifnansinė padėtis nėra gera, tačiau vieno iš solidarių atsakovų UAB „duomenys neskelbtini“ finansinė padėtis yra gera, turimo turto vertė yra akivaizdžiai didesnė, nei ieškovo reiškiamo reikalavimo suma ir turtas daugiau negu pakankamas, kad padengti Arbitražo priteistą 384 456,47 eurų (1 327 451, 29 Lt) sumą. Arbitražo teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, šiuo metu vykdomas išieškojimas. Taigi nagrinėjamu atveju išlieka reali galimybė žalą pašalinti kitomis priemonėmis, tai yra neužkirstas kelias atgauti pinigus.

Pažymėtina, kad Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, neatlikdamas arba netinkamai atlikdamas savo pareigas, visada diskredituoja savo vardą, tačiau ne bet koks valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. Didelės žalos valstybei požymis turi būti konstatuojamas nurodant argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl padaryta žala valstybei vertinama kaip didelė (pvz.: dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens poelgio sutriko normali valstybės veikla, buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas pasitikėjimas valdymo tvarka ir pan.).

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kategoriškai teigti, kad šiai dienai yra atsiradusi reali didelė žala, o tai esminė ir būtina sąlyga kvalifikuojant nusikalstamą veiką, pagal Lietuvos Respublikos BK 229 str. nuostatas, t.y. negalima kategoriškai teigti, jog dėl V. R. veiksmų, valstybė, fizinis ar juridinis asmuo patyrė didelės žalos. Sutiktina su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, jog V. R. parodymai tiek teisme, tiek ikiteisminiame tyrime buvo nenuoseklūs, kaip ir suktina, jog V. R. veiksmuose kaltė yra, tik ji nesiekia baudžiamosios atsakomybės ribų. Iš esmės V. R. elgesys, sukėlęs nustatytus padarinius, galėtų būti vertindamas kaip galimas drausmės pažeidimas, o tokiu elgesiu pažeisti interesai galėtų būti ginami civilinio proceso tvarka. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose pažymėta, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad V. R. elgesys šiuo metu sukėlė tokius padarinius, dėl kurių negalėtų būti vertintinas kaip galimas drausmės pažeidimas, o tokiu elgesiu pažeisti interesai negalėtų būti ginami ne baudžiamojo poveikio, o kitokiomis - švelnesnėmis priemonėmis.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti teismo motyvai iš esmės atitinka faktines bylos aplinkybes ir teismų praktikoje suformuluotus išaiškinimus, dėl BK 229 str. kvalifikavimo ir numatyto didelės žalos požymio nustatymo, bei Konstitucinio Teismo išaiškimimus dėl netikslingumo siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms, visuomet tokias veikas pripažįstant, kaip kriminalinius nusikaltimus. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepakankami, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų naikintinas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Be to prokuroro argumentas dėl teisėjos šališkumo, taip pat atmestinas, kaip nepagrįstas. Byloje nėra duomenų, kad dėl teisėjos veiksmų buvo iškraipyti liudytojų parodymai, taip pat, esminės reikšmės neturi ir teisėjos padarytos išvados dėl išteisintosios parodymų vertinimo, kadangi nenustatytos aplinkybės, kurios esmingai būtų paveikusios neteisėto nuosprendžio priėmimui.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.