Kauno apygardos teismo nutartis

2013-12-18 · Civilinė byla Nr. 2S-2551-221/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-18
Bylos Nr.
2S-2551-221/2013
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-17808-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Pareiškėjas
A. A.
Suinteresuotas asmuo
R. N., Ž. N.
Civilinė byla Nr. 2S-2551-221/2013Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17808-2013-0
Procesinio dokumento kategorijos:(S)106.8.4; 122.4; 121.21KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-21950-151/2013 pagal pareiškėjos A. A. prašymą suinteresuotiems asmenims R. N., Ž. N., antstolės Gitos Andrijauskienės kontorai dėl teismo nutarties pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu, prašydama pakeisti Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartį ir nustatyti, kad iš pareiškėjai priklausančių išmokų būtų išskaitoma ne daugiau negu 50 procentų priteistų sumų išieškojimui.

Nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1155-505/2007 ieškovų R. N. ir Ž. N. ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės A. A. ieškovui Ž. N. 10 512, 07 Lt žalos atlyginimą. Kauno apygardos teismas 2007 m. birželio 20 d. nutartimi panaikino Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovų reikalavimas nustatyti, kad iš atsakovei priklausančių išmokų išieškojimui būtų išskaitoma 100 proc. priteistų sumų iki bus visiškai padengtos priteistos ir išieškomos sumos, ir šią ieškinio dalį tenkino iš dalies, nustatant, kad iš atsakovei A. A. priklausančių išmokų ieškovams priteistų sumų išieškojimui būtų išskaitoma 80 proc. iki bus visiškai padengtos priteistos ir išieškomos sumos. Pareiškėja nurodė, jog yra neįgali, nedarbinga ir neturi jokios galimybės dirbti ir padidinti savo pajamas bei padengti priteistas sumas. Gauna tik invalidumo pensiją, iš kurios yra atliekami išskaitymai, kitų pajamų, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Kauno apylinkės teismas 2012 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1155-505/2012 pakeitė 2007 m. birželio 20 d. Kauno apygardos teismo nutartį, nustatydamas, kad iš A. A. priklausančių išmokų būtų išskaitoma 60 proc. priteistoms sumoms išieškoti. Pareiškėja teigė, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui nustatyti, nes ji šiuo metu neatlieka bausmės pataisos namuose, t. y. nėra išlaikoma valstybės. Šiuo metu išskaitant 60 proc. pagal vykdomuosius dokumentus, jos pragyvenimui ir gydymui lieka tik 263 Lt, todėl nustatyta piniginė prievolė pažeidžia jos, kaip skolininkės, teisėtus interesus, suvaržo net pačių minimaliausių jos poreikių tenkinimą, o taip pat pažeidžia bendruosius protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Pareiškėja kreipėsi į teismą CPK 279 straipsnio 5 dalies pagrindu dėl 80 procentų išskaitų dydžio, nustatyto 2007 m. birželio 20 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, sumažinimo, kas atitinka sprendimo įvykdymo tvarkos pakeitimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 18 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atsisakė priimti ir grąžino jį pateikusiam asmeniui.

Teismas nustatė, kad pareiškėja savo prašymą grindžia rašytiniais įrodymais, kuriais jai jau buvo sumažintas išskaitų dydis iki 60 procentų, t. y. pareiškėja savo reikalavimus grindžia ir įrodinėja tais pačiais įrodymais, kurie buvo pateikti Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1896-752/2012, kurioje yra priimta ir įsiteisėjusi 2012 m. balandžio 19 d. nutartis. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nenurodė jokių naujų aplinkybių ir nepateikė naujų įrodymų, todėl laikė, kad dėl pareiškėjos keliamo reikalavimo yra įsiteisėjusi teismo nutartis, priimta dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį ir bylą išnagrinėti iš esmės.

Apeliantė nurodo, kad remiantis CPK 279 straipsnio 5 dalimi, ji turi teisę reikalauti pakeisti išmokų dydį bei terminus, kadangi iš esmės pasikeitė aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui nustatyti ar jų trukmei, t. y. pasibaigė apeliantės kalinimo terminas. Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis buvo priimta įvertinus faktą, kad pareiškėja yra laisvės atėmimo įstaigoje, kur pareiškėja buvo pilnai išlaikoma valstybės lėšomis. Šiuo metu pareiškėja laisvės atėmimo bausmę yra atlikusi ir yra laisvėje. Minėtas argumentas nebuvo nė vieno teismo peržiūrėtas ir vertintas, juo remiantis nebuvo priimta jokia nutartis. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis buvo grindžiama tuo, kad pareiškėjos gaunamos/turimos lėšos yra gerokai mažesnės už būtinas išlaidas. Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis diskriminuoja pareiškėją negalios pagrindu, nes jai iš mažesnės už minimalų atlyginimą pensijos išskaitoma daugiau nei 50 procentų. Šiuo metu jai lieka tik 263 Lt, jokio kito turto ar pajamų apeliantė neturi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai teismas atsisakė priimti pareiškėjos prašymą ir grąžino jį pateikusiam asmeniui.

Vadovaujantis CPK 279 straipsnio 5 dalimi, jeigu įsiteisėjus sprendimui, nutarčiai ar nutarimui, kuriais iš atsakovo priteistos periodinės išmokos, iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui nustatyti ar jų trukmei, tai kiekviena šalis turi teisę, pareikšdama naują ieškinį reikalauti pakeiti išmokų dydį bei terminus.

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ieškinio (pareiškimo) turiniui ir formai keliami reikalavimai, numatyti CPK 111 ir 135 straipsniuose, tarp jų – reikalavimas pridėti rašytinius įrodymus, pateikti jų originalus arba CPK nustatyta tvarka patvirtintus dokumentų nuorašus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad ieškinio (pareiškimo) priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja, prašydama pakeisti Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartį ir nustatyti, kad iš pareiškėjai priklausančių išmokų būtų išskaitoma ne daugiau negu 50 procentų priteistų sumų išieškojimui, tuo pačiu prašė prijungti Kauno miesto apylinkės teismo civilines bylas Nr. 2-1896-752/2012 ir Nr. A2-465-848/2011, kuriose yra rašytinių įrodymų originalai ir patvirtintos kopijos.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos prašymą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėja savo reikalavimus grindžia ir įrodinėja tais pačiais įrodymais, kurie buvo pateikti civilinėje byloje Nr. 2-1896-752/2012, kurioje yra priimta ir įsiteisėjusi 2012 m. balandžio 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartis. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja nenurodė jokių naujų aplinkybių ir nepateikė naujų įrodymų, todėl laikė, kad dėl pareiškėjos keliamo reikalavimo yra įsiteisėjusi teismo nutartis, priimta dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Skundžiamoje nutartyje nurodyti kaip esminiai pareiškimo trūkumai (t. y. nepateikti nauji duomenys) nėra procesinio teisinio pobūdžio. Ieškinio priėmimo stadijoje spręstina, ar iš ieškinio turinio bei formos galima nustatyti ieškinio pagrindą bei dalyką, ar procesinis dokumentas atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus (CPK 135 straipsnis). Pažymėtina, kad bendrasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas įpareigoja teismą siekti, kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau (CPK 7 straipsnis), todėl teismas turi laikyti proceso koncentruotumo principo, siekti, kad byla būtų išnagrinėta kuo operatyviau, kad teismo procesas nebūtų be pagrindo vilkinamas, o tarp šalių kilęs ginčas būtų išspręstas kuo greičiau (CPK 2, 7 straipsniai). Akcentuotina ir tai, jog teisiškai kvalifikavęs teisinį santykį ir nustatęs, kad procesinis dokumentas yra su trūkumais, teismas privalo nustatyti terminą dokumento trūkumams pašalinti ir tik trūkumams likus nepašalintiems gali atsisakyti procesinį dokumentą priimti (CPK 115 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėja nepateikė jokių naujų įrodymų, kuriais grindžia savo prašymą, tačiau pažymėtina, kad pareiškėja pateikė esminį naują įrodymą – tai 2013 m. spalio 22 d. pažymą Nr. 10.20-4792 apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas. Pirmosios instancijos teismas 2013 m. lapkričio 5 d. nutartimi pareiškėjai buvo nustatęs terminą pašalinti pareiškimo trūkumus, tačiau pažymėtina, kad teismas nebuvo įpareigojęs pareiškėjos pateikti naujus, reikšmingus bylai įrodymus, tik įpareigojo nurodyti, kokiais įrodymais, esančiais prašomoje prijungti civilinėje byloje Nr. 2-1896-752/2011 pareiškėja grindžia prašyme nurodytas aplinkybes. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjai nepateikus naujų įrodymų, pateiktas procesinis dokumentas negali būti priimtas, kadangi dėl pareiškėjos keliamo reikalavimo yra įsiteisėjusi teismo nutartis, priimta dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, pripažintina nepagrįsta.

Kadangi procesinio dokumento dėl sprendimo įvykdymo tvarkos pakeitimo priėmimo klausimo sprendimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, šis klausimas grąžintinas Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentais yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui spręsti prašymo priėmimo klausimą iš naujo.

Dėl atskirojo skundo motyvų, susijusių su pareiškėjos turtine padėtimi ir nustatyto išskaitų dydžio pagrįstumu teismas nepasisako, kadangi šios aplinkybės turi būti vertinamos ne prašymo priėmimo stadijoje, bet prašymą nagrinėjant iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 290 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti, klausimą dėl pareiškėjos prašymo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Lozoraitytė