Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens antstolės B. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. R. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. T., išieškotojas AB SEB bankas, A. Č.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolė B. T. 2021 m. birželio 29 d. patvarkymu Nr. S-21-5-24135 pareiškėjos skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino vykdomojoje byloje esančius įrodymus, nenustatė, kad varžytynėse realizuoto turto būklė pasibaigus varžytynėms iš esmės pasikeitė ir šio turto naudoti pagal tikslinę jo paskirtį nebegalima. Antstolės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas ydingai interpretavo antstolio teises ir pareigas vykdymo procese, neatsižvelgė į tai, kad skundžiamas 2021 m. birželio l d. patvarkymas Nr. S-21-5-20120 atlieka prevencinę funkciją užkirsdamas kelią ateityje galintiems kilti teisminiams ginčams dėl turto pardavimo iš varžytynių akto panaikinimo, restitucijos taikymo, žalos atlyginimo.

Pripažįsta, kad įstatymas neįtvirtina antstolio teisės atidėti turto pardavimo iš varžytynių akto surašymą, tačiau pažymi, kad vykdymo procesas yra grindžiamas ne tik teisės normomis, bet ir bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, o CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Teigia, kad vykdomojoje byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina faktą, kad surašius turto pardavimo iš varžytynių aktą varžytynių laimėtojui būtų parduotas ne tokios būklės ir sudėties turtas, koks buvo areštuotas, įvertintas ir išvaržomas varžytynėse, o tai neabejotinai reikštų varžytynių laimėtojo teisėtų interesų ir pagrįstų lūkesčių pažeidimą. Mano, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą šiuo metu nesurašyti turto pardavimo iš varžytynių akto, o ji, būdama apdairi, rūpestinga ir atidi bei siekdama išvengti galimo žalos atsiradimo, elgėsi protingai ir neformaliai.

Teigia, kad nustačius aplinkybę, jog pasibaigus varžytynėms išvaržomo turto faktinė būklė iš esmės pasikeitė, būtina spręsti klausimą dėl varžytynėse realizuoto turto faktinės būklės atstatymo, todėl pagrįstai priėmė skundžiamą patvarkymą. Nurodo, kad CPK 613 straipsnis iš esmės neriboja antstolio teisės priimti patvarkymus įstatyme nereglamentuojamais ir kitais klausimais. Pažymi, jog teisės aktai nereglamentuoja antstolio veiksmų paaiškėjus faktui, kad įvykus varžytynėms parduoto turto faktinė būklė iš esmės pasikeitė, t. y. pablogėjo iškomplektavus parduotą turtą, todėl antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis ne tik teisės aktais, bet ir antstolių veiklos bei bendraisiais teisės principais. Mano, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje ignoravo pamatinius civilinės teisės principus formaliai nurodydamas, jog vykdymo procesą reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia antstoliui teisės atidėti turto pardavimo iš varžytynių akto surašymą. Pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi priešingos pozicijos ir aiškinama, jog paaiškėjus aplinkybėms, turinčioms įtakos pasibaigusių varžytynių teisėtumui, antstolis turi teisę ir pareigą ne tik sustabdyti turto pardavimo iš varžytynių akto išdavimą, bet ir neišduoti turto pardavimo iš varžytynių akto.

Nurodo, kad pareiškėja jokiais leistinais įrodymais nepagrindė savo teiginių, jog traktoriaus puspriekabė su mėšlo iškratymo volais yra tokios komplektacijos bei būklės, kokios buvo juos areštuojant ir atliekant vertinimą. Šie pareiškėjos teiginiai prieštarauja vykdymo proceso metu surinktiems duomenims. Nurodo, kad varžytynių skelbime pateiktos išvaržomo turto fotonuotraukos, kuriose užfiksuota ne tik traktoriaus puspriekabė, bet ir mėšlo iškratymo volai, turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje esančiose fotonuotraukose mėšlo iškratymo volai taip pat užfiksuoti atskirai, t. y. jie nebuvo sumontuoti ant puspriekabės. Todėl būtent šie, o ne kiti traktoriaus puspriekabės mėšlo iškratymo volai turi ir būti perduoti varžytynių laimėtojui, tačiau pareiškėja pasibaigus varžytynėms sukeitė mėšlo iškratymo volus ir varžytynių laimėtojui siekė perduoti kitą – iškomplektuotą ir neveikiantį turtą, kuris nebuvo parduodamas varžytynėse.

Nurodo, jog 2021 m. gegužės 14 d. nustatė, kad areštuoti ir varžytynėse realizuoti mėšlo iškratymo volai yra sumontuoti prie kitos teritorijoje buvusios traktoriaus puspriekabės, kuri nuosavybės teise pareiškėjai I. R. nepriklauso, t. y. varžytynėse realizuotas turtas yra perduotas trečiajam asmeniui. Mėšlo iškratymo volai, kuriuos varžytynių laimėtojui pasiūlė pasiimti I. R. 2021 m. gegužės 14 d. antstolės taip pat užfiksuoti fotonuotraukomis. Palyginus šiose fotonuotraukose užfiksuotus mėšlo iškratymo volus su IĮ „Ekspertas“ parengtoje 2021 m. sausio 27 d. kilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 21/01-005 užfiksuotais mėšlo iškratymo volais akivaizdžiai matyti, jog tai nėra tas pats turtas, t. y. mėšlo iškratymo volams trūksta reduktorių bei horizontalios metalinės dalies, prie kurios tvirtinamas valstybinis numeris su galiniais žibintais, taip pat traktoriaus puspriekabei trūksta dviejų kardanų: priekinio ir galinio. Be šių detalių traktoriaus puspriekabės mėšlo iškratymo volai negali funkcionuoti. Atsižvelgiant į tai, kad turtą apžiūrėjęs ir įvertinęs ekspertas nurodė, jog turtas yra tinkamas naudoti pagal tikslinę jo paskirtį, varžytynių skelbime nebuvo pateikiama informacija apie tai, kad traktoriaus puspriekabei su mėšlo iškratymo volais trūksta esminių sudedamųjų detalių, be kurių išvaržomas turtas negali tinkamai funkcionuoti. Nurodo, jog pareiškėja neįvykdė 2021 m. gegužės 19 d. patvarkymo Nr. S-21-5-18531, įpareigojančio atstatyti turtą į pradinę padėtį, t. y. tinkamai jį sukomplektuoti, šio patvarkymo taip pat neskundė, 2021 m. gegužės 24 d. nedalyvavo varžytynėse realizuoto turto apžiūroje, nors apžiūros laiką žinojo iš anksto, telefonu taip pat neatsiliepė. Nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose pradėta civilinė byla Nr. 2VP-6654-512/2021 dėl baudos skyrimo pareiškėjai I. R. už antstolio reikalavimo nevykdymą, Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-18950-21 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 2 dalį, t. y. dėl atsakomybės taikymo už areštuoto didelės vertės turto paslėpimą, sunaikiną ar sugadinimą arba šio turto neteisėtą perleidimą kitam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl rašytinių paaiškinimų

Antstolė 2021 m. rugsėjo 22 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir 2021 m. gegužės 14 d. traktoriaus puspriekabės mėšlo iškratymo volų, kuriuos varžytynių laimėtojui pasiūlė pasiimti skolininkė, fotonuotraukas. Antstolė nurodo, jog nuotraukose matyti, kad varžytynėse parduoti mėšlo iškratymo volai yra sumontuoti ant skolininkei nepriklausančios puspriekabės, taip pat vykdomojoje byloje yra 2021 m. gegužės 24 d. vaizdo įrašas, kuriame girdimi darbininko paaiškinimai apie tai, kad volai sumontuoti jau apie tris mėnesius. Pažymi, kad prieš I. R. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18950-21 pagal BK 246 straipsnio 2 dalį dėl atsakomybės už areštuoto didelės vertės turto paslėpimą, sunaikiną ar sugadinimą arba šio turto neteisėtą perleidimą kitam asmeniui. Pažymi, jog ginčas kilo ne dėl natūralaus turto nusidėvėjimo, kaip nepagrįstai teigia skolininkė, bet dėl varžytynėse parduoto turto dalių pakeitimo kitomis, mažiau vertingomis nepilnos komplektacijos dalimis. Nurodo, kad pareiškėja neneigia, jog turto vertintojas įvertino ne su atskiruoju skundu pateiktose nuotraukose užfiksuotus mėšlo iškratymo volus, kuriuos ji siekė perduoti varžytynių laimėtojui. Be to, skolininkės siūlyti mėšlo iškratymo volai yra nepilnos komplektacijos, jiems trūksta dalių, todėl jie neveikia pagal paskirtį. Pažymi, jog turto pardavimo iš varžytynių akto negali surašyti ir dėl to, kad esminė parduoto turto dalis yra dingusi ir, kaip teigia pati pareiškėja, ji jos neturi, todėl varžytynių laimėtojui siūlo perimti kitą, o ne varžytynėse įsigytą turtą.

Pareiškėja I. R. 2021 m. spalio 6 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais prašo antstolės atskirąjį skundą atmesti, nurodo, kad 2021 m. rugsėjo 27 d. nutrauktas prieš ją pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl areštuoto didelės vertės turto sugadinimo, paslėpimo, sunaikinimo ar perleidimo.

Antstolė 2021 m. spalio 7 d. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl skolininkės I. R. 2021 m. spalio 6 d. pateiktų rašytinių paaiškinimų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 323 straipsnio nuostatas draudžiama keisti (papildyti) apeliacinį skundą, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Taigi, pagal bendrąją taisyklę atskirojo skundo papildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis yra teikiamas, leidžiamas tik iki atskirojo skundo padavimo termino pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-727-798/2018; 2020 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-192-407/2020). Nagrinėjamu atveju apeliantės antstolės pateikti rašytiniai paaiškinimai vertintini kaip atskirojo skundo argumentų papildymas, atliktas pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, todėl nepriimtini.

CPK 318 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsiliepimai į apeliacinį skundą, gauti praleidus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, grąžinami juos pateikusiems asmenims, išskyrus atvejus, kai šis terminas atnaujinamas. Atsiliepimų į atskirąjį skundą papildymo ar pakeitimo apeliacinį procesą reglamentuojančios teisės normos iš viso nenumato, todėl skolininkės 2021 m. spalio 6 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus (papildomą atsiliepimą į atskirąjį skundą) atsisakytina priimti (CPK 75 straipsnio 1 dalis).

Dėl skundžiamos nutarties

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo.

Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007).

Antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/20/01312, pradėtą pagal 2020 m. rugpjūčio 20 d. notaro vykdomąjį įrašą Nr. MK-9185 dėl 291 559,21 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų bei 336,81 Eur notaro išlaidų išieškojimo iš skolininkės I. R. išieškotojo AB SEB bankas naudai. Ginčas kilo dėl antstolės 2021 m. birželio 1 d. patvarkymo Nr. S-21-5-20120 dėl varžytynėse Nr. 206325 parduoto turto, kuriuo antstolė atidėjo turto pardavimo iš varžytynių akto išdavimą varžytynių Nr. 206325 laimėtojui iki varžytynėse parduoto turto – traktoriaus puspriekabės su mėšlo iškratymo volais – komplektacijos atstatymo bei informavo, kad varžytynių Nr. 206325 laimėtojas turi teisę atsisakyti pirkti turtą, jei šio turto komplektacija nebus atstatyta per protingą terminą. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad varžytynių laimėtojas A. Č. 2021 m. gegužės 14 d. atsisakė įsigytą turtą saugoti ir perimti, nes priekaba iškomplektuota. Antstolė 2021 m. gegužės 19 d. priėmė patvarkymą Nr. S-21-5-18531 dėl turto kompleksiškumo atstatymo, 2021 m. gegužės 28 d. surašė areštuoto turto apžiūros aktą Nr. B-21-5-12, kuriame nurodė, kad 2021 m. gegužės 24 d. nustatė, jog varžytynėse realizuota traktoriaus puspriekabė su mėšlo iškratymo volais, yra iškomplektuota, t. y. traktoriaus puspriekabės komplektacija nebuvo atstatyta į pradinę būklę, kuri buvo šio turto arešto metu. Pažymėtina, jog pareiškėja nei 2021 m. gegužės 19 d. patvarkymo Nr. S-21-5-18531, nei 2021 m. gegužės 28 d. areštuoto turto apžiūros akto Nr. B-21-5-12 neginčijo. Priešingai, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2VP-6654-512/2021 pagal pareiškėjos antstolės B. T. pareiškimą dėl baudos skyrimo I. R. už 2021 m. gegužės 19 d. patvarkymo Nr. S-21-5-18531 dėl turto kompleksiškumo atstatymo nevykdymą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2VP-6654-512/2021 dėl baudos skyrimo skolininkei buvo sustabdyta iki teismas išnagrinės civilinę bylą Nr. 2YT-7487-512/2021, t. y. šią civilinę bylą dėl antstolės veiksmų. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. liepos 9 d. nutartyje pažymėjo, jog abiejose civilinėse bylose turi būti pasisakoma dėl iš varžytynių parduoto turto komplektacijos, o tai bus padaryta būtent civilinėje byloje Nr. 2YT-7487-512/2021. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutiktina su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik formaliu turto pardavimo iš varžytynių akto surašymą reglamentuojančių CPK teisės normų taikymu, tačiau neišnagrinėjo ginčo iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, tai nėra suderinama nei su teisingumo samprata ir teismo vykdomu teisingumu. Sutiktina su apeliantės argumentais, kad antstolis savo veikloje privalo laikytis ne tik griežtai jo veiklą reglamentuojančių imperatyvių teisės normų, bet, visų pirma, bendrųjų teisės principų – teisėtumo, protingumo, teisingumo, taip pat pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį turi pareigą imtis visų teisėtų priemonių padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Nagrinėjamu atveju, varžytynių laimėtojui atsisakius perimti varžytynėse įsigytą turtą motyvuojant tuo, kad jam siūlomas perimti turtas nėra tas, kurį jis įsigijo, o būtent, kad neatitinka varžytynių skelbime nurodyto turto komplektacijos, akivaizdu, jog yra kilęs ginčas, kuris turi būti išspręstas.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas varžytynių laimėtojo iš viso neinformavo apie kilusį ginčą, nors jis yra proceso dalyvis nagrinėjamoje byloje. Iš bylos duomenų matyti, kad antstolė varžytynių laimėtojui siuntė ginčijamą 2021 m. birželio 1 d. patvarkymą Nr. S-21-5-20120 (b. l. 19–24), tačiau daugiau informuotas apie dėl šio patvarkymo gautą skundą suinteresuotas asmuo informuotas nebuvo. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartimi priimtas skundas dėl antstolės veiksmų ir nutarta apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą paskelbti specialiame teismo puslapyje, nurodyta, kad proceso dalyviai gali pateikti atsiliepimus, tačiau analogiškas teismo pranešimas buvo išsiųstas ir proceso dalyviams, išskyrus suinteresuotą asmenį A. Č., laimėjusį varžytynes (b. l. 9–10). Civilinės bylos ir LITEKO duomenys patvirtina, kad net viešo paskelbimo būdu varžytynių laimėtojas nebuvo informuotas apie tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdis atidėtas ir nustatyta kita posėdžio data (Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. lydraštis), taip pat nebuvo informuotas apie priimtą ginčijamą nutartį (b. l. 49), gautą atskirąjį skundą ir galimybę pateikti atsiliepimą į jį (Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. lydraštis), nei apie tai, kad civilinė byla išsiųsta į Klaipėdos apygardos teismą (b. l. 64). Apie vykstantį procesą varžytynių laimėtojui pranešė tik Klaipėdos apygardos teismas (b. l. 67, 95) ir asmuo 2021 m. spalio 5 d. pateikė nuomonę dėl bylos, kurioje nurodė, jog prieš įsigydamas varžytynėse apžiūrėjo ketinamą pirkti daiktą, tačiau skolininkės pasiūlytas perimti daiktas laimėjus varžytynes nėra tas, kurį jis apžiūrėjo ir įsigijo. A. Č. nurodė, kad jam pasiūlyta puspriekabė su mėšlo iškratymo volais nėra tinkama žemės ūkio darbams, dalis detalių pakeistos, dalies iš viso nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nepasiūlius varžytynių laimėtojui pateikti nuomonę dėl ginčo ir jo neinformavus apie vykstantį procesą nebuvo galimybės tinkamai išnagrinėti kilusį ginčą. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, todėl nagrinėjamu atveju konstatavus, kad suinteresuotam asmeniui – varžytynių laimėtojui nebuvo tinkamai pranešta apie vykstantį teisminį ginčą, laikytina, kad tinkamai neatkleista klausimo esmė. Dėl šios priežasties varžytynių laimėtojo pateikta nuomonė priimama, tačiau plačiau joje nurodyti argumentai nevertinami, o kartu su byla perduotina pirmosios instancijos teismui.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo aptarto ginčo, nevertino byloje esančių įrodymų, nesiaiškino bylos aplinkybių. Teismas nurodė, jog vykdomojoje byloje nėra duomenų, kokia tiksliai buvo traktoriaus puspriekabės ir mėšlo kratymo volų komplektacija surašant turto arešto aktą, tačiau visiškai nevertino kilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos duomenų apie volų tinkamumą naudoti pagal paskirtį, nuotraukų, kuriose užfiksuoti mėšlo iškratymo volai, nelygino turto vertės nustatymo metu darytų daikto fotonuotraukų su antstolės 2021 m. gegužės 14 d. darytomis turto nuotraukomis, t. y. varžytynių laimėtojui skolininkės pasiūlyto turto nuotraukomis. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje ir joje esančioje nuotraukose mėšlo iškratymo volai yra užfiksuoti atskirai, t. y. jie nebuvo sumontuoti ant puspriekabės, pažymėtina, jog ginčas kilo ne dėl to, kad volai nėra sumontuoti ant puspriekabės, bet dėl to kad trūksta jų dalių ir jie iš viso nebegali būti sumontuoti ant transporto priemonės, dėl to nebegalima jų naudoti pagal paskirtį, tačiau šių antstolės ir varžytynių laimėtojo argumentų pirmosios instancijos teismas iš viso nevertino.

Dėl procesinės bylos baigties

Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, apie procesą nepranešęs suinteresuotam asmeniui – varžytynių laimėtojui, neišnagrinėjęs antstolės argumentų ir pateiktų įrodymų apie negalimumą surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą, nepagrįstai konstatavo, kad antstolė veikė ultra vires ir viršijo įstatymu jai suteiktus įgaliojimus, netinkamai aiškino ir taikė vykdymo procesą ir turto pardavimo iš varžytynių surašymo aktą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir I. R. skundas dėl antstolio veiksmų perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Proceso dalyviams išaiškintina, kad procesinius dokumentus jie turi teisę pateikti pirmosios instancijos teismui, nagrinėsiančiam klausimą iš naujo.

1. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

2. Pareiškėja I. R. prašo priteisti iš antstolės B. T. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau grąžinus skundą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo šis klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

išaiškinti proceso dalyviams, kad procesinius dokumentus jie turi teisę pateikti pirmosios instancijos teismui, nagrinėsiančiam klausimą iš naujo.

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 27 d. nutartį panaikinti ir I. R. skundą dėl antstolio veiksmų perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.