- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-14
- Bylos Nr.
- 2-1247-464/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00414-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: 1) pripažinti jo teisių pažeidimą į kankinimo uždraudimą, teisingą ir sąžiningą teismą, veiksmingą teisminę gynybą, diskriminacijos uždraudimą, nuosavybės apsaugą Lietuvos Respublikos institucijų organizuotuose veiksmuose; 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 5,8 t aukso atsargų arba 325 384 046,60 Eur pagal aukso uncijos kursą.
2. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2008 m. balandžio 8 d. nutartimi nepagrįstai pranešė Kauno apygardos prokuratūrai apie neva ieškovo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnyje. Dėl to ieškovui nepagrįstai buvo iškelta baudžiamoji byla, neteisėtai pradėtas baudžiamasis persekiojimas ir už akių skiriamos įvairios neteisėtos procesinės prievartos priemonės. Baudžiamojoje byloje ieškovas buvo diskriminuojamas, pažeista jo teisė į veiksmingą teisminę gynybą. Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijos atliko neteisėtus veiksmus, kankino, persekiojo, atėmė ieškovui laisvę. Dėl tokių atsakovės neteisėtų veiksmų mirė ieškovo artimieji, sutriko ieškovo ir jo artimųjų sveikata. Be to, mirus ieškovo tėvui, atsakovė tyčia areštavo laidojimo pašalpą, o teismai slėpė kitų institucijų padarytą žalą. Todėl, anot ieškovo, atsakovė turi pareigą atlyginti jam žalą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apygardos teismas 2022 m. liepos 28 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti, konstatavęs, kad ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra teismingas Kauno apygardos teismui, išaiškino, kad ieškovas turi teisę su ieškiniu kreiptis į apylinkės teismą pagal atsakovės buveinės vietą, t. y. į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
4. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 18 d. nutartimi, priimta išnagrinėjus ieškovo atskirąjį skundą, Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartį panaikino ir grąžino ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, konstatavo, kad priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, iš pareikšto ieškinio turinio nėra aišku, kokio pobūdžio žalos atlyginimą prašoma priteisti. Ieškinio dalykas nėra aiškiai suformuluotas, todėl ir pagrindo spręsti, kad ieškinys nėra teismingas apygardos teismams, nėra. Be to, apeliacinės instancijos teismas išaiškino, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 30 straipsnio 7 dalyje numatytą alternatyvaus teismingumo taisyklę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2022 m. spalio 26 d. nutartimi nustatė ieškovui A. B. 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties gavimo dienos, pareikšto ieškinio trūkumams pašalinti.
6. Įvertinęs ieškinio dalyką bei Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, teismas sprendė, kad ieškovas nėra aiškiai suformulavęs ieškinio dalyko, todėl įpareigojo ieškovą tai padaryti – aiškiai nurodyti ieškinio reikalavimą (ieškinio dalyką), t. y. ar teismo prašoma priteisti iš atsakovės turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą; jeigu ieškiniu prašoma priteisti tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos atlyginimą, nurodyti, koks turtinės ir koks neturtinės žalos dydis.
7. Teismas taip pat sprendė, kad CPK 113 ir 114 straipsnių reikalavimų neatitinka ir ieškinio priedai, nes jų kopijos nėra tinkamai patvirtintos. Išaiškino, kad ieškovas, patikslinęs ieškinį, privalo pateikti tiek ieškinio ir jo priedų originalų arba tinkamai patvirtintų kopijų, kad po vieną tektų teismui ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovas A. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės; priimti atskirąją nutartį dėl nusikaltimo požymių teisėjų veikloje, klastojant faktus ir aplinkybes. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnis. Ieškovas Kauno apygardos teisme yra pareiškęs 5 ieškinius atsakovei Lietuvos Respublikai, kuriuose jis įrodinėja visų teisėtvarkos ir teisėsaugos institucijų organizuotus nusikalstamus veiksmus, vykdytus ieškovo ir jos šeimos atžvilgiu nuo 1995 m. iki 2019 m., lėmusius sunkius sveikatos sutrikdymus ir mirtis. Klastodami faktus ir aplinkybes, teisėjai nusikalstamai nesujungia 5 civilinių bylų.
8.2. Pažeista ir ieškovo teisė į teisminę gynybą bei apeliaciją. Teisėjai neteisėtai ir nusikalstamai nesprendė klausimo dėl visų bylų sujungimo ir nagrinėjimo kartu, bet slėpdami savo ir Kauno apygardos teismo laikotarpiu nuo 1995 m. iki 2019 m. atliktas nusikalstamas veikas, pradėjo ieškoti būdų, kaip nenagrinėti ir nesujungti bylų. Teisėjai bando eliminuoti dalį bylų, siekdami tokiu būdu sudaryti sąlygas kitose bylose atmesti ieškinius dėl praleisto ieškinio senaties termino.
8.3. Tam, kad nebūtų įrodyta Lietuvos Respublikos institucijų organizuota nusikalstama veika, Lietuvos apeliaciniame teisme yra klastojami įrodymai. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 6 d. nutartyje suklastojo faktus, kad ieškovas yra pateikęs tapačius ieškinius. Ieškiniai nėra tapatūs, nes jie reiškiami skirtingais pagrindais ir jose keliami klausimai dėl skirtingų baudžiamųjų procesų nusikalstamumo.
8.4. Prašymą priimti atskirąją nutartį dėl ieškovo procesinius prašymus (dokumentus) nagrinėjusių teisėjų veikloje esančių nusikaltimų požymių grindžiamas tuo, kad teisėjai klastojo faktus, jog ieškovo inicijuotose bylose yra pareikšti tapatūs ieškiniai, nors jų pagrindai yra aiškiai skirtingi, susiję su nusikalstamu ir organizuotu Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismų teisėjų bei Kauno apylinkės ir Kauno apygardos prokuratūrų prokurorų įvykdytų nusikaltimų ir padarytos žalos slėpimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliantas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas, be kita ko, į CPK nustatytus reikalavimus procesinių dokumentų formai ir turiniui bei aukštesnės instancijos teismo 2022 m. spalio 18 d. nutarties išaiškinimus (žr. šios nutarties 4 punktą), ir skundžiama nutartimi nustatydamas jam terminą ieškinio trūkumams ištaisyti, pažeidė ieškovo teisę į teisminę gynybą ir apeliaciją. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais atskirojo skundo argumentais visiškai nesutinka. Nei kreipimosi į teismą teisė, nei teisė į apeliaciją, kurios turi būti įgyvendinamos ne paties asmens laisvai pasirenkamu būdu, ar, juo labiau, akivaizdžiai ignoruojant daugkartinius visų instancijų teismų išaiškinimus, kokia yra kreipimosi į teismą tvarka, šiuo konkrečiu atveju nebuvo pažeistos.
10. Vienas iš CPK nustatytų privalomų reikalavimų, keliamų ieškinio turiniui – tai reikalavimas aiškiai nurodyti jame ieškovo reikalavimą, reiškiamą atsakovui (ieškinio dalykas), ir aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia tokį savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Šie du esminiai ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas. Ieškinį pareiškiančiam asmeniui kyla pareiga tinkamai surašyti ieškinį, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).
11. Pažymėtina, kad CPK nustatytas reikalavimas aiškiai apibrėžti ieškinio dalyką yra aktualus ne tik siekiant nustatyti ginčo ribas. Tam tikrais atvejais šis reikalavimas yra reikšmingas ir siekiant įvertinti, ar ieškinys atitinka kitus CPK išdėstytus reikalavimus, pavyzdžiui, siekiant nustatyti, ar ieškinys yra pateiktas tam teismui, kuris yra kompetentingas išnagrinėti konkretų ginčą, ar už ieškinį yra sumokėtas tinkamo dydžio žyminis mokestis, ar ieškinys nėra tapatus teismų jau išnagrinėtam ieškiniui ir pan.
12. Nagrinėjamu atveju apeliantas, kreipdamasis į teismą, ieškinyje suformulavo du reikalavimus: 1) pripažinti jo teisių pažeidimą į kankinimo uždraudimą, teisingą ir sąžiningą teismą, veiksmingą teisminę gynybą, diskriminacijos uždraudimą, nuosavybės apsaugą Lietuvos Respublikos institucijų organizuotuose veiksmuose; 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 5,8 t aukso atsargų arba 325 384 046,60 Eur pagal aukso uncijos kursą. Grįsdamas šiuos reikalavimus, apeliantas nurodė, kad jo atžvilgiu buvo nepagrįstai pradėtas baudžiamasis persekiojimas, jam buvo nepagrįstai taikytos procesinės prievartos priemonės, jis buvo nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas ir pan. Vis dėlto, įvertinus apelianto ieškinyje išdėstytas aplinkybes matyti, kad, reikšdamas reikalavimą atlyginti jo patirtą žalą, apeliantas nedetalizavo, kokio pobūdžio – turtinę ar neturtinę – žalą, jo vertinimu, jis patyrė. Taigi, apeliantas ieškinyje aiškiai nesuformulavo jo dalyko ir neatskleidė savo reikalavimo turinio.
13. Nors apeliantas atskirajame skunde reiškia nesutikimą su šia teismo nutartimi, kuria jam buvo nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus, jis nenurodė jokių konkrečių argumentų, paneigiančių teismo padarytą išvadą, kad ieškinio reikalavimai nėra aiškūs, taip pat nedetalizavo ir nepatikslino savo reikalavimų turinio. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė apeliantui terminą šį ieškinio trūkumą ištaisyti.
14. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad apelianto pateikti ieškinio priedai neatitinka CPK nustatytų reikalavimų. CPK 113 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia procesinių dokumentų originalus ir tiek procesinių dokumentų kopijų (ar jų egzempliorių), kad po vieną tektų priešingai šaliai ir tretiesiems asmenims. CPK 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Taigi, apeliantas, kreipdamasis į teismą, turėjo pateikti teismui tiek ieškinio ir jo priedų egzempliorių (originalų) ar teisės aktuose nustatyta tvarka patvirtintų jų kopijų, kad po vieną tektų teismui ir visiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Įvertinus byloje esančius duomenis, matyti, kad apeliantas kaip ieškinio priedus pateikė įrodymų, jo vertinimu, pagrindžiančių jo išdėstytas aplinkybes, kopijas, kurios nėra patvirtintos teisės aktuose nustatyta tvarka.
15. Esant tokioms aplinkybėms, pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad apelianto pareikštas ieškinys dar ir šiuo aspektu neatitinka teisės aktuose keliamų reikalavimų, todėl apeliantas turėtų ištaisyti ir šiuos ieškinio trūkumus, pateikdamas teismui nurodytų dokumentų originalus ar tinkamai patvirtintas jų kopijas.
16. Apelianto atskirajame skunde išdėstyti deklaratyvūs teiginiai, kad yra pažeidžiamos jo procesinės teisės, kad teismas sąmoningai nesujungia jo inicijuotų bylų ar netinkamai, t. y. kitaip nei pats apeliantas norėtų, kitose bylose teisiškai įvertino tam tikras faktines aplinkybes, niekaip nėra susiję su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis ir jų nepaneigia. Apelianto išdėstytas prašymas CPK 300 straipsnio pagrindu priimti atskirąją nutartį dėl jo išvardytų teisėjų galimai atliktų nusikalstamų veikų, jiems klastojant faktus apie apelianto pareikštus tapačius ieškinius, taip pat aiškiai stokoja pagrįstumo. Pagal apelianto nurodytą teisės normą tuo atveju, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Tačiau nagrinėjamu atveju jokių duomenų apie galimai atliktas nusikalstamas veikas nėra ir net negali būti, juolab kad dar nėra prasidėjęs ir pats bylos procesas (apelianto ieškinys dar nėra priimtas nagrinėti teisme). Apelianto atskirajame skunde dėstomi teiginiai, kuriais grindžiamas poreikis taikyti aptariamą nuostatą, rodo apelianto nesutikimą su jo atžvilgiu priimtais procesiniais sprendimais, o ne pagrindžia nusikalstamų veikų požymius.
17. Taigi, konstatuodamas, kad ieškinys neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, todėl nėra pagrindo šią nutartį panaikinti.
18. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantui, kuris nuo 2004 m. sistemingai teikia teismams iš esmės analogiškus, civilinio proceso teisės normų neatitinkančius ieškinius dėl žalos, jo tvirtinimu, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, teisėjų ir (ar) teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo jau labai daug kartų buvo išaiškinta ir kreipimosi į teismą su procesiniu dokumentu tvarka, ir reikalavimai, privalomi tokiam kreipimuisi. Apeliantui neabejotinai yra žinoma, kad teismui paduodamas ieškinys turi atitikti įstatymo nustatytus imperatyvius ieškinio formos ir turinio reikalavimus, jame negali būti vartojamos kitus asmenis įžeidžiančios formuluotės. Apeliantas, nepaisydamas šių išaiškinimų, toliau teismui teikia imperatyviems įstatymo reikalavimams neatitinkančius procesinius dokumentus. Tai suponuoja išvadą, kad apeliantas sąmoningai yra atsisakęs veiksmingo civilinio proceso, o kreipdamasis į teismą turi kitą tikslą – užgaulioti teismus ir kitas institucijas, su kurių sprendimais ar veiksmais jis nesutinka. Į būtent tokį nekintantį apelianto elgesį, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas turėtų atsižvelgti, papildomai įvertindamas, ar teikdamas ieškinį apeliantas iš tikrųjų siekia realios savo galimai pažeistų teisių teisminės gynybos ir nepiktnaudžiauja procesu.
19. Paliekant nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliantui nustatomas naujas terminas joje nurodytiems trūkumas ištaisyti, nes pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytas terminas jau yra pasibaigęs (CPK 73 straipsnio 1 dalis, 115 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui A. B. 7 dienų terminą nuo šios nutarties gavimo dienos pašalinti Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.