Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-11-26 · Civilinė byla Nr. 2S-1730-265/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-26
Bylos Nr.
2S-1730-265/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-10206-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Žerlauskas
Kreditorius
UAB „Minibank“
Skolininkas
R. B.
Kategorijos
  • 94.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2S-1730-265/2014Teisėja R. Augustė (Proceso Nr. 2-06-3-10206-2014-7)
Procesinio sprendimo kategorija 94.2.5; (S) 106.8.2
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. lapkričio 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kreditorės UAB „Minibank“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės UAB „Minibank“ pareiškimą skolininkui R. B. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

kreditorė CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka kreipėsi į teismą, prašydama iš skolininkės priteisti 863,09 Lt skolos, 162,08 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą kaip neteismingą. Išaiškino pareiškėjai, kad ji su pareiškimu turi kreiptis į Klaipėdos rajono apylinkės teismą. Nurodė, kad su ieškiniu pateiktos vartojimo kredito sutarties 11.14 p. sąlyga dėl sutartinio teismingumo ex officio vertintina kaip nesąžininga, kadangi Europos Teismingumo Teismas 2009-06-04 priėmė sprendimą byloje Nr. C-243/08, kuriame konstatavo nacionalinio teismo pareigą atlikti teritorinės jurisdikcijos patikrinimą, t. y. nustatyti tinkamą teismingumą bylose su vartotojais. Atsižvelgiant į tai, kad vartotojas gyvena ne Klaipėdos miesto apylinkės teismo veiklos teritorijoje, šio ginčo sprendimas Klaipėdos miesto apylinkės teisme prieštarautų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teismas pažymėjo, kad CPK 34 str. 1 dalies nuostatos įpareigoja teismą, laikantis teismingumo taisyklių, priimtą bylą išnagrinėti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui.

Atskiruoju skundu kreditorė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir, jei būtų nustatytas pirmosios instancijos teisėjos šališkumas bei etikos pažeidimai, perduoti šį atvejį nagrinėti Teismų tarybai. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi joje visiškai ignoruojama Klaipėdos apygardos teismo suformuota praktika 2010-01-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-301-253/2010, 2014-05-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1012-459/2014, 2014-08-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-976-460/2014 ir kitose analogiškose bylose. Kadangi teismo įsakymas priimamas rašytinio proceso tvarka, jis privalo būti įteiktas skolininkui asmeniškai, todėl bylos nagrinėjimas Klaipėdos miesto apylinkės teisme jokių neigiamų pasekmių skolininkui nesukels – skolininkui nereikės vykti į Klaipėdoje esantį teismą, o prieštaravimus bet kokiu atveju privalės pateikti raštu. Be to, įstatymas numato galimybę, kad atsiradus būtinybei byla gali būti perduota nagrinėti kitam teismui. Šalys kredito sutarties 11.14 punkte numatė iš sutarties kilusius ginčus spręsti Klaipėdos miesto apylinkės teisme arba paskolos davėjo pasirinkimu – paskolos gavėjo gyvenamosios vietos apylinkės teisme. Tokiu susitarimu šalys nepažeidė imperatyvo nekeisti rūšinio ir išimtinio bylos teismingumo, todėl toks susitarimas vertintinas kaip teisėtas ir įpareigojantis šalis bei teismą juo vadovautis. Apeliantė pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismas ne kartą yra pasisakęs dėl identiškų pirmosios instancijos teisėjos pasamprotavimų. Dauguma teisėjos nutarčių nebuvo skundžiamos, o tos, kurios buvo apskųstos, apeliacinės instancijos teismo buvo panaikintos. Tai patvirtina išankstinę, nepagrįstą ir galbūt neteisėtą teisėjos norą apsunkinti kreditorės teisės į teisminę gynybą realizavimą. Teisėjas, negalintis būti objektyviu, turi pareigą nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, tačiau pirmosios instancijos teismo teisėja to niekada nėra padariusi net ir po to, kai Teisėjų tarybos teikimu buvo nubausta drausmine tvarka dėl panašių savo veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais teismingumo klausimu. Šalių susitarimas dėl teismingumo neprieštarauja nei procesinėms (CPK 32 str.), nei materialinės teisės normoms, sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas ne kartą nagrinėtose bylose buvo nurodęs, kad teismas ex officio turi patikrinti vartojimo sutarčių sąlygas sąžiningumo aspektu ir nesant vartotojo reikalavimo dėl šių sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, tačiau tai nereiškia, kad (byloje nagrinėjamu atveju) bet koks vartotojo susitarimas su prekių/paslaugų pardavėju dėl ginčų teismingumo ne vartotojo gyvenamojoje vietoje a priori yra nesąžiningas ir negaliojantis. 1993-04-05 Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 4 straipsnyje numatyta, kad sąlygos nesąžiningumas vertinamas atsižvelgiant į prekių ar paslaugų, dėl kurių buvo sudaryta sutartis, pobūdį, ir sutarties sudarymo metu nurodant visas sutarties sudarymo aplinkybes. Europos Teisingumo Teismas pirmosios instancijos teismo nurodytoje byloje Nr. C-243/08 išaiškino, kad nacionalinis teismas privalo ex officio įvertinti, ar sutarties sąlyga yra nesąžininga, kai tik jam tampa žinomos šiuo atžvilgiu reikalingos teisinės ir faktinės aplinkybės. Apsauga, kurią direktyva užtikrina vartotojams, apima atvejus, kai vartotojas, su pardavėju ar tiekėju sudaręs sutartį, kurioje yra nesąžininga sąlyga, nesiremia šios sąlygos nesąžiningumu dėl to, kad jis nežino savo teisių arba atsisako jas ginti dėl su ieškinio pareiškimu teisme susijusių išlaidų. Sąlyga dėl sutartinio teismingumo gali būti pripažinta nesąžininga ir tais atvejais, kai nustatoma pareiga paklusti teismo, kuris gali būti labai toli nuo jo gyvenamosios vietos, išimtinei jurisdikcijai ir tai gali apsunkinti jo atvykimą į teismą. Tuo atveju, kai ginčas kyla dėl nedidelių pinigų sumų, vartotojo atvykimo į teismą išlaidos gali turėti atgrasantį poveikį ir dėl jų vartotojas gali atsisakyti pareikšti ieškinį teisme ar gynybos (2000-06-27 sprendimas Océano Grupo Editorial ir Salvat Editores, C‑240/98–C‑244/98).

Apeliacinės instancijos teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje ne kartą buvo konstatavęs, jog šie išaiškinimai nereiškia, kad bet kurie susitarimai dėl teismingumo tarp vartotojo ir prekių/paslaugų pardavėjo, jei tik teismingumas nustatomas ne pagal vartotojo gyvenamąją vietą, automatiškai yra negaliojantys, t. y. niekiniai, nes taip būtų paneigtas sutarties laisvės principas (CK 6.156 str.), kartu apribota ir paties vartotojo teisė susitarti. Kreditorės pareiškimo priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas negali žinoti visų aptariamos sutarties sąlygos sąžiningumo klausimui išspręsti reikalingų teisinių ir faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, kad vartotojas mano, jog sutarties sąlyga dėl teismingumo pažeidžia jo teises, tačiau jis nežino savo teisių arba atsisako jas ginti dėl su ieškinio pareiškimu teisme susijusių išlaidų. Taip pat nagrinėjamu atveju skolininkui nereikia atvykti į teismą, todėl nėra pagrindo kalbėti apie apsunkintą (fiziškai ar finansiškai) jo atvykimą į teismą.

Europos Teisingumo Teismas byloje, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, taip pat išaiškino, kad teismas sutarties sąlygą dėl teismingumo pripažinęs nesąžininga jos netaiko, nebent vartotojas tam prieštarauja; teismas pagal direktyvą neprivalo netaikyti nagrinėjamos sąlygos, jei vartotojas, minėto teismo informuotas, neketina remtis tuo, kad sąlyga yra nesąžininga ir neprivaloma. Skolininkas apie savo teises informuojamas pranešimu (CPK 437 str. 2 d.). Byloje nagrinėjamu atveju tiek nesutikimą su kreditorės reikalavimo pagrįstumu iš esmės, tiek dėl teismingumo skolininkas gali išdėstyti prieštaravimuose (CPK 439 str.), tuomet pirmosios instancijos teismas turėtų daugiau reikalingų teisinių ir faktinių aplinkybių sąlygos dėl teismingumo sąžiningumo klausimui išspręsti, ir nustatęs, kad ši sąlyga yra nesąžininga ir negaliojanti, pranešti kreditorei, kuriam teismui ši turi teisę pareikšti ieškinį (CPK 439 str. 3 d.), arba gavus ieškinį bylą perduoti pagal teismingumą (CPK 34 str. 2 d. 4 p., 439 str. 5 d.). Be to, Klaipėdos apygardos teismas analogiškose bylose buvo konstatavęs, kad Europos Teisingumo Teismo bylos Nr. C-243/08 faktinės aplinkybės skyrėsi nuo šios. Dėl to ja remtis nebuvo teisinio pagrindo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos leidžia spręsti teismingumo klausimą ir atsakovui (skolininkui) pateikus atsiliepimą (prieštaravimus) (CPK 34 str.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamai situacijai pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškina 34 str. 1 dalies nuostatą. Joje reglamentuota situacija, kai byla priimta laikantis teismingumo taisyklių, tačiau vėliau jos teismingumas pasikeičia, pavyzdžiui, po bylos iškėlimo atsakovas pakeičia gyvenamąją vietą. Byloje nagrinėjamu atveju teismui pripažinus, kad sutarties sąlyga dėl teismingumo yra nesąžininga, todėl negaliojanti, tai reikštų, kad vadovaujantis negaliojančia sąlyga dėl sutartinio teismingumo iškelta byla buvo teisminga skolininko gyvenamosios vietos apylinkės teismui (CPK 29 str.), t. y. byla buvo iškelta nesilaikant teismingumo taisyklių.

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Europos sąjungos teisės normomis, turėtų taikyti ir įvertinti Lietuvos teismų praktikos tendencijas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime konstitucinėje byloje Nr. 26/07 konstatavo, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga, todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kaip konstatavo Konstitucinis Teismas, sprendžiant bylas būtina atsižvelgti ne tik į kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus, bet ir į teisės taikymo išaiškinimus, esančius kitų aukštesnės instancijos teismų priimtuose sprendimuose, nutartyse, nutarimuose. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirajame skunde nurodytais argumentais, jog analogiški atvejai buvo nagrinėjami Klaipėdos apygardos teismo nutartyse (Klaipėdos apygardos teismo 2010-01-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-301-253/2010, Klaipėdos apygardos teismo 2014-05-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1012-459/2014, Klaipėdos apygardos teismo 2014-08-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-976-460/2014), dėl to pirmosios instancijos teismas, įvertinęs konstitucinę jurisprudenciją, privalėjo į šiuos precedentus atsižvelgti ir priimti atitinkamus sprendimus.

Taip pat kreditorė prašė konstatavus teisėjos šališkumą bei etikos pažeidimus perduoti šį atvejį nagrinėti Teismų tarybai. Pažymėtina, jog teisėjų etikos pažeidimai yra konstatuojami ne aukštesnės instancijos teismui nagrinėjant šalių skundus apeliacine tvarka. Pagal Teismų įstatymo 85 straipsnio 1 dalį teisėjams drausmės bylų iškėlimo klausimus sprendžia Teisėjų etikos ir drausmės komisija. Pažymėtina, jog į šią instituciją turi teisę kreiptis ir asmuo, kuriam tapo žinoma apie teisėjo etikos pažeidimus ar nusižengimą. Dėl to kreditorei manant, jog bylą nagrinėjusi teisėja nusižengė etikos normoms, turi teisę kreiptis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją.

Esant nurodytų aplinkybių visetui konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas kreditorės pareiškimo priėmimo stadijoje nusprendė dėl teismingumą nustatančios sutarties sąlygos negaliojimo ir atitinkamai – dėl teismingumo, nežinodamas pakankamai šiam klausimui teisingai išspręsti reikalingų teisinių ir faktinių aplinkybių, neatsižvelgė į nacionalinės teisės bylų dėl teismo įsakymo išdavimo reglamentavimo ypatumus, be pakankamo pagrindo iš esmės paneigė sutarties šalių (kartu ir skolininkės) teisę susitarti dėl tarpusavio teisių bei pareigų, todėl skundžiamos teismo nutarties negalima laikyti teisėta ir pagrįsta – ji naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį panaikinti ir pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Alvydas Žerlauskas