Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

A. B., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nebausta administracine tvarka, kaltinama padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. sausio 24 d., 00.12 val., adresu - Šiaulių g. 7, Klaipėda, A. B., atbuline eiga vairuodama automobilį „Mercedes-Benz 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko reikiamo saugaus atstumo iki iš galo stovėjusio automobilio ir atsitrenkė į jį, ko pasėkoje buvo apgadintas stovintis automobilis. Šiais savo veiksmais A. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje.

A. B. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir už tai, kad 2015 m. sausio 24 d., 00.12 val., adresu Šiaulių g. 7, Klaipėda, atbuline eiga, vairuodama automobilį „Mercedes-Benz 250“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinkus reikiamo saugaus atstumo iki iš galo stovėjusio automobilio ir atsitrenkus į jį, iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešusi policijai. Šiais savo veiksmais A. B. kaltinama padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje.

Teisme administracinėn atsakomybėn traukiama A. B. pripažino, kad, vairuodama automobilį, atsitrenkė į iš galo stovėjusį kitą automobilį, tačiau nepripažino pasišalinusi iš eismo įvykio vietos. A. B. paaiškino, jog 2015 m. sausio 23 d., 23.00 val., važiuojant atbuline eiga su M. Č. tėvui priklausančiu automobiliu „Mercedes-Benz 250“, prie namo, esančio adresu Šiaulių g. 7, Klaipėda, pajuto, kad kažką kliudė, po ko sustojo ir išlipo iš automobilio. Kartu automobilyje buvo ir pats M. Č.. Iš kito stovėjusio automobilio taipogi išlipo vairuotojas, kartu su juo automobilyje sėdėjo jo mergina vardu Valerija. Apžiūrėję automobilius, pamatė, jog automobilio priekabos kabliu kliudė stovėjusį automobilį „Seat Leon“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kuriam apgadino numerius ir bamperį. Kliudyto automobilio vairuotojui E. N., keletą kartų siūlė pildyti eismo įvykio deklaraciją, kviesti policijos pareigūnus, bet pastarasis atsisakė. E. N. pripažino, kad iš dalies yra ir jis kaltas, kadangi tamsiu paros metu stovėjo važiuojamoje kelio dalies posūkyje, be įspėjamųjų ženklų ir taip trukdė jai išsisukti iš kiemo. Aiškinantis įvykio aplinkybes, t. y. apie 23.11 val., E. N. paskambino savo draugams, po ko atvažiavo baltos spalvos automobilis - džipas, iš jo išlipę penki asmenys, apžiūrėję eismo įvykio vietą kliudyto automobilio vairuotojui E. N. patarė iš minėtos vietos važiuoti, kadangi dėl šio eismo įvykio yra abipusė kaltė. E. N. sutinko su šia aplinkybe. Po ko draugai nuėjo link savo automobilio ir, sėdę į jį, išvažiavo iš kiemo. Tuomet E. N. paprašė patraukti automobilį, kad jis pats galėtų išvažiuoti. Jai davus E. N. savo telefono numerį ir susitarus su pastaruoju, kad susitiks kitą dieną, patraukė savo vairuojamą automobilį, po ko kliudytas automobilis „Seat Leon“ išvažiavo iš kiemo. Šalia jos automobilio tuo metu stovėjo jos sesers E. B. automobilis „BMW“, kuriame buvo ir jos sesuo. Tiek ji, tiek jos sesuo, palaukusios minutę laiko, apie 23.30 val., iš eismo įvykio vietos taip pat išvažiavo. Apie 24.00 val. su seserimi grįžus namo, nuėjo miegoti, kieme nebuvo nei kliudyto automobilio, nei pocilijos pareigūnų. Vėliau, naktį, M. Č. dėl eismo įvykio paskambino policijos pareigūnas. A. B. paaiškino, jog kitą dieną, 8.30 val., nuvykusi į policiją parašė pasiaiškinimą, buvo nufotografuotas automobilis, kurį vairavo eismo įvykio metu, alkoholio nei prieš įvykį, nei po jo, nevartojo. Supratusi, jog būtent dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos jos atžvilgiu bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kitos dienos vakare, tikėdamasi, jog galbūt kažkas dar matė minėtą eismo įvykį, paruošė skelbimus, kuriuose eismo įvykį mačiusius liudytojus prašė atsiliepti. Skelbimus iškabino namo laiptinėse. Taipogi dėl eismo įvykio ėjo ir klausinėjo kaimynų, po ko kaimynai T. A. ir L. G. pasakė, jog matė įvykio aplinkybes.

Liudytojas M. Č. parodė, jog 22.55 val. su A. B. kartu nuėjo ir įsėdo į automobilį „Mercedes-Benz 250“. A. B., vairuodama automobilį atbuline eiga, pajuto, jog kažką kliudė. Tuo metu buvo 23.00 val. Su A. išlipus iš automobilio, pamatė, neapšviestame kelio ruože, be įspėjamųjų ženklų, iš galo stovintį automobilį „Seat Leon“, iš kurio išlipo vairuotojas. Apžiūrėję automobilius pamatė, kad buvo kliudytas iš galo stovėjusio automobilio bamperis. Kliudyto automobilio vairuotojui E. N. kelis kartus buvo siūlyta pildyti eismo įvykio deklaraciją, kviesti policiją, tačiau jis kategoriškai atsisakė. Minėto automobilio vairuotojas E. N. paskambino savo draugams ir juos iškvietė. Baltos spalvos automobiliu – džipu atvykę E. N. draugai pasakė, kad tai yra abipusė kaltė, po ko kliudyto automobilio vairuotojas E. N. šias aplinkybes pripažino ir pasakė, jog pretenzijų neturi ir paprašė patraukti automobilį „Mercedes-Benz 250“, kad jis galėtų išvažiuoti iš kiemo. Iš kiemo pirmasis išvažiavo baltos spalvos automobilis - džipas, antrasis - kliudytas automobilis „Seat Leon“, kiek pastovėjus kieme, išvažiavo ir jie. Matė, kad E. N. draugai ir pats E. N., juos sekė, iki kol įvažiavo į jo namo kiemą. Vėliau grįžus į A. B. namus, apie 1.30 val., jam paskambino iš policijos ir pasakė, kad yra kaltinamas, dėl to, jog pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Liudytoja E. B. parodė, jog, norėdami parvežti M. namo, ir jam paprašius A., kad ji vairuotų jo automobilį, nusprendė važiuoti dviem automobiliais, kadangi M. buvo išgėręs ir jį bei jo automobilį reikėjo parvežti iki M. namų. Priešais jos automobilį „BMW“, stovėjo M.automobilis. Pirmasis atbuline eiga pradėjo važiuoti A. vairuojamas automobilis. Išsisukus ties antru posūkiu ir pamačius per automobilio veidrodėlį, kad A. vairuojamas automobilis sustojo, ji išlipo. Pamatė, kad stovi tamsus automobilis „Seat Leon“ valst. nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo išlipęs vairuotojas E. N., iš automobilio taipogi buvo išlipę ir A. su M. A. vairuodama automobilį sustojo, nes važiuodama galu įvažiavo į kitą automobilį. Tiek ji, tiek A. kliudyto automobilio vairuotojui E. N. apie tris kartus siūlė pildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau pastarasis nepaaiškinęs atsisakė. Taipogi siūlė kviesti policiją, tačiau kliudyto automobilio vairuotojas E. N. išsigando, iš jo pusės jautėsi agresija, pakėlė balso toną, nuolat kartojo „ne, ne, tik ne policija“. Kliudyto automobilio vairuotojas E. N. skambino savo draugams, prašė jų atvažiuoti. Nuėjus jai į savo automobilį išjungti šviesų, automobilio laikrodyje matė, jog tuo metu buvo 23.11 val. Grįžus prie kliudyto automobilio „Seat Leon“, dar kartą siūlė kl E. N. pildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau pastarasis vėlgi atsisakė. Po 7-10 min. baltos spalvos automobiliu – džipu atvažiavo E. N. draugai. Pastarieji išlipę iš automobilio ir apžiūrėję kliudytą automobilį „Seat Leon“, kliudyto automobilio vairuotojui E. N. pasakė, kad reikia skirstytis ir važiuoti namo. Prieš tai, E. N. A. sakė, kad jie susitiks rytoj. Iš eismo įvykio vietos pirmasis išvažiavo baltos spalvos automobilis - džipas. Kliudyto automobilio vairuotojas E. N. paprašė A., kad ji patrauktų savo vairuojamą automobilį, tam, kad ir jis galėtų išvažiuoti. A. patraukus savo vairuojamą automobilį, kliudytas automobilis „Seat Leon“ išvažiavo, vėliau, praėjus 2-3 min., visi kartu išvažiavo ir jie. Visos nurodytos įvykio aplinkybės truko apie 30 min.

Liudytojas T. A. parodė, jog apie 23.00 val. išėjęs į balkoną parūkyti, atkreipė dėmesį, kad kieme vyksta ginčas, vienas tamsios spalvos automobilis buvo įsirėmęs į kitą automobilį. Vienas automobilis buvo „Mercedes“, kitas – trečios klasės „BMW“, vėliau atvažiavo šviesios spalvos automobilis – džipas, iš kurio išlipo asmenys. Praėjus apie 20 min. išėjęs į balkoną vėl parūkyti, tik šį kartą su L. G., matė, jog kieme buvę minėti asmenys pradėjo skirstytis. Iš kiemo pirmasis išvažiavo baltos spalvos automobilis – džipas, po ko, kiek pavažiavus automobiliui „Mercedes“ į šoną, antrasis iš kiemo išvažiavo tamsesnės spalvos automobilis, paskutinieji išvažiavo automobiliai „Mercedes“ ir „BMW“. Liudytojas parodė, jog pačio eismo įvykio nematė, minėtų asmenų pokalbių negirdėjo. P įvykio matė ant durų skelbimus, kuriuose buvo prašoma mačiusius eismo įvykį atsiliepti, vakare A. atėjus į namus pasakė, jai jog matė įvykio aplinkybes.

Liudytoja L. G. parodė, jog apie 23.00 val., penktadienį, išėjusi į balkoną parūkyti, matė, jog šviesios ir tamsios spalvos automobiliai iš kiemo išvažiavo pirmieji, praėjus apie 5 min., išvažiavo dar du automobiliai. Baltos spalvos automobilis buvo didesnis nei kitas automobilis, kokio modelio buvo automobiliai, nežino, kieme buvusių asmenų pokalbių negirdėjo. Liudytoja parodė, jog iki eismo įvykio A. B. nepažinojo, atėjus A. B. į namus, pasakė jai, kad matė minėto įvykio aplinkybes.

Liudytojas E. B. parodė, kad apie 23.10 val., jam paskambino M. Č., kuris jam papasakojo, kad, važiuojant atbuline eiga, nestipriai kliudė kitą automobilį ir, kad kliudytas automobilis stovėjo neapšviestoje vietoje, be įspėjamųjų ženklų, ir paklausė, ar dėl šio eismo įvykio nebus abipusė kaltė, ar verta kviesti policiją. M. Č. pasakė, kad greičiausiai jis bus kaltas, nes važiavo atbuline eiga, patarė pildyti eismo įvykio deklaraciją.

Liudytojas E. N. parodė, jog datos neatsimena, apie 23.30 val., daugiabučio namo kieme, savo mėlynos spalvos automobilyje „Seat Leon“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), sėdėjo su drauge ir laukė savo draugų. Automobilio variklis ir šviesos buvo išjungtos. Matė, kaip atbuline eiga važiuodamas automobilis „Mercedes-Benz 250“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir norėdamas apsisukti, kliudė jo automobilio galą. Automobilį „Mercedes-Benz 250“ vairavo A. B., kuri jam pasakė, kad dėl eismo įvykio, kaltas ir jis, t. y. abipusė kaltė. Jis A. B. ir su ja buvusiems M. Č. ir E. B. pasakė, kad kvies policiją, pasiėmė eismo įvykio deklaraciją, norėjo pradėti pildyti. Minėti asmenys atsisakė kviesti policiją, prašė jo pateikti automobilio draudimo liudijimą, skambino advokatams, policijai, tačiau niekas neatvažiavo, nuo jų visų sklido alkoholio kvapas. Dėl eismo įvykio pasiaiškinę apie 30 min., A. B., M. Č. ir E. B. išvažiavo. Liudytojas E. N. paaiškino, jog eismo įvykio vietoje buvo keturi automobiliai, t. y. jo automobilis „Seat Leon“, automobiliai „Mercedes-Benz 250“ ir „BMW“, ir, jo draugų baltos spalvos automobilis – džipas „Dacia“. Iš eismo įvykio vietos pirmasis išvažiavo automobilis „Mercedes-Benz 250“, antrasis - „BMW“. Paaiškino, jog buvo susijaudinęs, teisę vairuoti transporto priemones turi tik tris mėnesius, šis eismo įvykis jam pirmas kartas, draugai negalėjo patarti kaip jam elgtis, todėl norėdamas pasitarti su savo tėvu, jis iš kiemo išvažiavo paskui automobilį „Mercedes-Benz 250“. Grįžus namo, tėvas jam pasakė, kad eismo įvykio vietoje reikėjo pildyti eismo įvykio deklaraciją ir kviesti policiją. Vėliau t. y. apie 00.30 val., važiuojant atgal į eismo įvykio vietą, iškvietė policiją, kuriems pranešė dėl minėto eismo įvykio. Paaiškino, jog žinojo, kad tokioje situacijoje reikia pildyti eismo įvykio deklaraciją ir kviesti policiją, eismo įvykyje buvę A. B., M. Č. ir E. B., jam nesiūlė pildyti eismo įvykio deklaracijos, kadangi vienas iš jų, t. y. M. Č., skubėjo namo.

2015 m. sausio 24 d. Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto R. S. tarnybiniu pranešimu nustatyta, jog 2014 m. sausio 24 d., apie 00.12 val. iš Klaipėdos AVPK buvo gautas pranešimas, kad ties namu, adresu Šiaulių g. 7, Klaipėda, eismo įvykis, iš kurio viena transporto priemonė pasišalino. Pranešime nurodyta, jog nuvykus minėtu adresu, eismo įvykis pasitvirtino, vairuotojas E. N., sėdėjo, stovinčiame automobilyje „Seat Leon“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kai atbuline eiga atvažiavo pilkos spalvos automobilis „Mercedes-Benz 250“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir su priekabos kabliu atsitrenkė į jo automobilio priekinį bamperį, kurį apgadino. Iš automobilio „Mercedes-Benz 250“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) išlipo jaunuolių kompanija, nuo kurių sklido alkoholio kvapas, pasakė, kad čia abipusė kaltė ir nuvažiavo. Eismo įvykio metu automobilį „Mercedes-Benz 250“ vairavo A. B.. Policiją iškvietė nukentėjusysis E. N.. Nustatyta, jog automobilis „Mercedes-Benz 250“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. Č., kuris nurodė, kad šiuo automobiliu naudojasi jo sūnus V. Č. (b. l. 5).

2015 m. sausio 24 d. eismo įvykio vietos schema nustatyta, jog eismo įvykio metu apgadintas automobilis „Mercedes-Benz 250“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis V. Č., ir automobilis „Seat Leon“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis K. N.. Nustatyta, jog automobilį „Seat Leon“ vairavo E. N. (b. l. 6).

2015 m. kovo 4 d. eismo įvykio vietos schema nustatyta, jog automobilis „Mercedes-Benz 250“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) važiavo link, kelio posūkyje, stovėjusio automobilio „Seat Leon“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7).

Fotolentelėmis nustatyta, jog eismo įvykio vietoje yra automobilis „Seat Leon“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuoti jo apgadinimai (b. l. 12-13).

Fotolentelėmis nustatyta, jog buvo apžiūrėtas automobilis „Mercedes-Benz 250“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas jo priekabos kablys (b. l. 14).

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, privalu išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių bei kitas aplinkybes turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 1 dalis).

Administracinės bylos medžiaga objektyviai ir neginčytinai nustatyta, jog 2015 m. sausio 24 d., 00.12 val., adresu - Šiaulių g. 7, Klaipėda, A. B., atbuline eiga vairuodama automobilį „Mercedes-Benz 250“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko reikiamo saugaus atstumo iki iš galo stovėjusio automobilio ir atsitrenkė į jį, ko pasėkoje jį apgadino. Tokiu būdu, konstatuotina, jog, A. B. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, įrodyta.

Nustatyta, kad A. B. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir už tai, kad 2015 m. sausio 24 d., 00.12 val., adresu - Šiaulių g. 7, Klaipėda, atbuline eiga, vairuodama automobilį „Mercedes-Benz 250“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinkus reikiamo saugaus atstumo iki iš galo stovėjusio automobilio ir atsitrenkus į jį, A. B. iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešusi policijai. Šiais savo veiksmais A. B. kaltinama padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir, priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.

A. B., ginčydama jai pareikštus kaltinimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nuo pat administracinio proceso pradžios kategoriškai neigė tyčia, siekiant išvengti neigiamų pasekmių, ar kitokių neteisėtų tikslų, pasišalinusi iš eismo įvykio vietos.

Administracinės bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog, paties fakto, jog iš eismo įvykio vietos išvažiavo, neginčydama, A. B. viso administracinio proceso metu nuosekliai ir kategoriškai nurodė, jog iš įvykio vietos ji išvažiavo tik tuomet, kai aiškinantis įvykio aplinkybes ir E. N. pripažinus, jog dėl eismo įvykio yra apibusė kaltė, iš įvykio vietos išvažiavo pirmiausia pats E. N.. Aplinkybę, jog pirmiau nei A. B., ir jie (liudytojai E. B., bei M. Č.), iš įvykio vietos išvažiavo būtent E. N., teisminio nagrinėjimo metu kategoriškai patvirtino ir liudytojai E. B., bei M. Č., kurie, kaip ir A. B. paaiškino, kad pirmieji baltos spalvos automobiliu – džipas iš įvykio vietos išvažiavo E. N. draugai, tuomet išvažiavo pats E. N., ir tik tuomet jie, tai yra, automobiliu „Mercedes Benz“ - A. B. su M. Č. ir automobiliu „BMW“ - jos sesuo E. B.. Nustatyta, jog E. B. yra A. B. sesuo, M. Č. yra A. B. draugas. Vienok, net ir turint omeny konstatuotą artimą minėtų asmenų tarpusavio ryšį, netikėti ar abejoti šių būtent šių asmenų parodymais ir išdėstytomis įvykio aplinkybėmis, objektyvaus pagrindo nėra. Analizuojant ir vertinant A. B. ir liudytojų E. B. bei M. Č. parodymus, akivaizdu, kad visų trijų asmenų parodymai, dėstant esmines įvykio aplinkybes, jų eigą, netgi laiką, kiekvieno iš įvykio dalyvių veiksmus, yra itin detalūs, nuoseklūs, tikslūs ir identiški vieni kitiems. Liudytojai apklausti įspėjus juos dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Galiausiai remtis būtent šių asmenų parodymais suponuoja ir kita teisminio nagrinėjimo metu konstatuota objektyvi aplinkybė.

Administracinės bylos medžiaga neginčytinai nustatyta, kad aplinkybę, jog pirmieji iš įvykio vietos išvažiavo baltos spalvos automobilis – džipas, tai yra E. N. draugai, po ko, netrukus išvažiavo tamsesnės spalvos automobilis, tai yra būtent E. N., ir tik po to, praėjus kelioms minutėms, išvažiavo automobilis „Mercedes Benz“, tai yra A. B., ir automobilis „BMW“, tai yra E. B., teisminio nagrinėjimo metu nurodė ir liudytojai T. A. bei L. G.. Kreiptinas dėmesys, jog minėti, pažymėtina įvykį betarpiškai stebėję liudytojai, nėra susiję jokiais ryšiais nei su A. B. ar jos aplinka, nei su E. N.. Taigi, šių liudytojų nešališkumas, jų parodymų objektyvumas ir atitikimas tikrosioms įvykio aplinkybėms, laikytina yra neabejotinas. Juolab, kad liudytojai taipogi apklausti įspėjus juos dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

Šių aplinkybių visuma suponuoja logišką ir pagrįstą išvadą, jog A. B. nevengė atsakomybės – A. B. iš įvykio vietos išvažiavo tik išsiaiškinus visas įvykio aplinkybes su kitu eismo dalyviu E. N., su pastaruoju išsiaiškinus, jog yra apibusė kaltė, apsikeitus kontaktiniais duomenimis ir sutarus kitą dieną susisiekti, ir maža to, tik išvažiavus iš įvykio vietos pirmiausia pačiam E. N., kuris tuo metu atkreiptina teigė neturintis A. B. jokių pretenzijų. Šių aplinkybių kontekste konstatuotina ir tai, jog A. B. buvo pagrįstai įsitikinusi, jog jos išvažiavimas iš įvykio vietos neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, taigi sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės. Pažymėtina, jog A. B., suvokusi, kad būtent ji yra traukiama administracinėn atsakomybėn, pati ėmėsi iniciatyvos aiškintis ir įrodyti aplinkybes, patvirtinančias jos teisumą. Tai patvirtina, jog asmuo įvykio metu buvo visiškai tikras dėl savo veiksmų teisėtumo.

Nustatyta, kad teisminio nagrinėjimo metu A. B. ir liudytojai E. B. bei M. Č. analogiškai vieni kitiems teigė, jog, siekiant užfiksuoti įvykio aplinkybes, ne kartą E. N. siūlę pildyti eismo įvykio deklaraciją, ar kviesti policijos pareigūnus, vienok, E. N. kategoriškai atsisakęs tiek pildyti eismo įvykio deklaraciją, tiek kviesti policijos pareigūnus. E. N. teisme neigė atsisakęs pildyti eismo įvykio deklaraciją, ir nurodė pats siūlęs kviesti policijos pareigūnus. Akivaizdu, jog A. B., M. Č. ir E. B. parodymai – iš vienos pusės, bei E. N. – parodymai – iš kitos pusės, yra kardinaliai priešingi. Vienok, nustatytų bylos aplinkybių kontekste, jog pirmasis iš įvykio vietos išvažiavęs E. N., kelia pagrįstų abejonių E. N. teisumu, ir suponuoja remtis būtent A. B. ir liudytojų E. B. bei M. Č. parodymais, kurių objektyvumas teismui nekelia abejonių.

Esant tokioms aplinkybėms, byloje esančio policijos pareigūno tarnybinio pranešimo turinys laikytina neatskleidžia tikrųjų įvykio faktinių aplinkybių, kadangi tarnybiniame pranešime išdėstytos aplinkybės, situaciją apibūdinančios jau po įvykio, o įvykio aplinkybės užfiksuotos, remiantis tik vienintelio E. N. paaiškinimais..

Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būtina nustatyti keturis tarp savęs susijusius objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, jo sudėties elementus: objektą, objektyviąją pusę, subjektą, subjektyviąją pusę. Tuo tarpu išnagrinėjus šią administracinę bylą, darytina išvada, kad įrodymų, patvirtinančių, kad A. B., atbuline eiga vairuodama automobilį, ir atsitrenkusi į iš galo stovėjusį automobilį, tyčia pasišalino iš įvykio vietos, byloje nėra.

Nesant vieno iš būtinų administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento, negali kilti ir teisinės pasekmės bei atsakomybė už administracinių teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje.

Administracinis procesas kaltinant A. B. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, nutrauktinas nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – A. B. jauno amžiaus, studentė, nė karto nebausta administracine tvarka, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, dėl padaryto pažeidimo prisipažino, padėjo išsiaiškinti pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. A. B. už padarytą pažeidimą skirtina minimali, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta nuobauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 straipsniu, 30 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 286-287 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

administracinį procesą A. B. kaltinant padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti.

A. B. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 28,00 Eur dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.