Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėjas Virginijus Kalkauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-323-594/2016

Pranešėjas Albinas Antanaitis Proceso Nr. 1-01-1-54399-2015-1

2016 m. birželio 16 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Rimo Švirino, sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, dalyvaujant prokurorui D. J., išteisintajam D. R., jo gynėjui advokatui V. A. V., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro D. J. (toliau – prokuroras) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. (toliau – D. R.) dėl jam pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 2 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. buvo kaltinamas pagal BK 300 str. 2 d. dėl to, kad jis 2015 m. sausio 27 d. apie 09.30 val., Laisvės al. 103, Kaune, Kauno apylinkės teisme, nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje jis buvo kaltinamasis, teismo posėdžio metu pateikė žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuris yra priskiriamas fantazijos dokumentams, nes dokumento blankas atspausdintas termosublimaciniu spausdintuvu bei trafaretine spauda, tokiu būdu laikė, gabeno ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą.

Apylinkės teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų baudžiamojo proceso normų, atsižvelgdamas į aptartų nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 300 str. 2 d., požymių visumą, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog D. R. veiksmuose nebuvo vieno iš būtinųjų nusikalstamos veikos požymių – tyčios. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, D. R. nekaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad sprendžiant D. R. kaltės klausimą, priešingai nei teigiama prokuroro apeliaciniame skunde, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.

Vertinant šių duomenų pagrįstumą ir objektyvumą, vis tik pažymėtina, jog sutinkamai su BK 2 str. 4 d. nuostatomis, pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Teismų praktikoje bei baudžiamosios teisės doktrinoje pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Iš nekaltumo prezumpcijos, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. bei BPK 44 str. 6 d., kyla imperatyvas, visas abejones, kurių negalima pašalinti, aiškinti kaltinamojo naudai (in dubio pro reo principas). Tokiai praktikai pritariama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, nurodant, kad esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, draudžiama priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (pvz. kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K–76/2007, Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012 ir kt.).

Tokiu būdu, nesant pagrindo netikėti D. R. teiginiais, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje vertinami dokumentai jam buvo pateikti JAV institucijos (nors ir privačios, tačiau turinčios teisę pagal asmenų prašymus išduoti aptariamus dokumentus), atsižvelgiant į tai, kad analizuojamu atveju tiriamus dokumentus teisiamojo posėdžio metu D. R. pateikė siekdamas įrodyti savo parodymų teisingumą tuo metu jo atžvilgiu nagrinėjamoje byloje, o būtent tai, kad pateikdamas analogiško pavyzdžio pažymėjimą policijos pareigūnams (Kauno apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-416-668/2015), jis pateikė tikrus, t. y. nesuklastotus, nors ir neturinčius jokios juridinės galios (t. y. be oficialaus nacionalinio vairuotojo pažymėjimo negaliojančius), dokumentus, kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, svarbu nustatyti išteisintojo tyčios turinį.

Minėta, kad BK 300 str. 2 d. įtvirtintas nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, todėl, nustatydamas šį nusikaltimo sudėties subjektyviosios pusės požymį, teismas turi nustatyti, kad asmuo suvokė pavojingą jo daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Tačiau, kaltės turinys atskleidžiamas ne vien paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, situaciją, kuri buvo juos padarant, ir pan.. Esant išdėstytoms aplinkybėms, neabejotina, kad apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama tiek pagal kaltininko elgesį, tiek ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.

Kaip seka iš bylos medžiagos, Kauno apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-416-668/2015, kurioje D. R. buvo kaltinamas tuo, jog 2014 m. gegužės 28 d. patikrinimui Renault Laguna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustabdžiusiems Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patruliams V. K. ir R. Š., D. R. pateikė žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. R., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, jis kreipėsi į šį dokumentą išdavusią JAV įstaigą, prašydamas pateikti pažymėjimo dublikatą ir gavęs prašomus dokumentus, 2015 m. sausio 27 d. Kauno apylinkės teisiamojo posėdžio metu teismui pateikė jam iš JAV atsiųstą pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei informacinę knygelę, dėl ko, analizuojamu atveju D. R. atžvilgiu buvo pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas, kurio pagrindu ir buvo priimtas skundžiamas 2016 m. vasario 26 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis.

Atsižvelgiant į šių D. R. veiksmų visumą, nesant jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad analizuojamu atveju vairuotojo pažymėjimas, (kurio pagrindu išteisintajam buvo išduoti teismui pateikti dokumentai - pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir informacinė knygelė), JAV ar kitoje šalyje jam nebuvo išduotas (oficialių tai paneigiančių duomenų byloje nėra, priešingai iš prokuroro apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu pateiktų duomenų matyti, kad D. R. JAV, (duomenys neskelbtini) valstijoje vis tik buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, (b. l. 123, t. 1), nesutikti su apylinkės teismo išvadomis, jog D. R. Kauno apylinkės teismui pateikdamas aptariamus dokumentus nežinojo ir negalėjo žinoti, jog jie yra vertinami kaip netikri, kas leidžia teigti, jog jo veiksmuose nėra tiesioginės tyčios - būtinojo BK 300 str. 2 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymio.

Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir analizuojamame pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta netiksli D. R. gimimo data (nurodyta (duomenys neskelbtini), nors tikroji D. R. gimimo data – (duomenys neskelbtini)). Aplinkybė, jog nurodant D. R. gimimo datą jam išduotame pažymėjime (tiksliau - nacionalinio vairuotojo pažymėjimo vertime ar kaip nurodė specialistas apklausiamas teisme – vizitinėje kortelėje), komentuojamą dokumentą išdavusi institucija, galėjo suklysti, analizuojamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu taip ir liko nepaneigta. Tuo tarpu sutinkamai su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. bei BPK 44 str. 6 d., visos abejonės, kurių negalima pašalinti, aiškintinos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo principas). Ir nors, prokuroro įsitikinimu, matydamas akivaizdžius dokumento neatitikimus, D. R. privalėjo kreiptis į dokumentą jam išdavusią instituciją, prašydamas patikslinti jo gimimo datą arba į VĮ „Regitra“, siekdamas išsiaiškinti ar gali vairuoti su tokiu teisę vairuoti patvirtinančiu dokumentu, tačiau tai, jog išteisintasis analizuojamu atveju nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, nesiėmė jokių veiksmų siekiant pašalinti komentuojamame dokumente esančius prieštaravimus, teisėjų kolegijos vertinimu, vis tik nesudaro pakankamo pagrindo tokius jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 300 str. 2 d., kaip padarytus veikiant tiesiogine tyčia. Tokie D. R. veiksmai labiau atitiktų BK 16 str. įtvirtinto neatsargumo požymius, kas analizuojamu atveju baudžiamosios atsakomybės BK 300 str. 2 d. pagrindu neužtraukia.

Aukščiau aptartų duomenų kontekste, kaip nepagrįsti vertintini ir prokuroro teiginiai, jog vien tai, kad analizuojamu atveju D. R. žinojo, kur kreiptis, kad gautų analogišką – Kauno apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-416-668/2015 pateiktam, netikrą vairuotojo pažymėjimą, už kurį teismas jį nuteisė, pripažindamas jį kaltu dėl netikro vairuotojo pažymėjimo panaudojimo, rodo, kad jis žinojo, kokį dokumentą pateikia teismui ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Šiuo aspektu analizuojant apygardos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad D. R. 2015 m. sausio 27 d. Kauno apylinkės teisiamojo posėdžio metu pateikiant pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), apkaltinamasis nuosprendis dėl netikro vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimo jo atžvilgiu dar nebuvo priimtas (Kauno apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis D. R. atžvilgiu buvo priimtas tik 2015 m. vasario 10 d., o įsiteisėjo – 2015 m. birželio 10 d.), todėl teigti, kad aptartos aplinkybės patvirtina, jog 2015 m. sausio 27 d. D. R. žinojo, jog Kauno apylinkės teismui jis pateikia netikrą vairuotojo pažymėjimą ir tokiais savo veiksmais siekė teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, teisinio pagrindo nėra. Juo labiau įvertinus ir šio dokumento pateikimo motyvus – siekiant patvirtinti pažymėjimo, pateikto policijos pareigūnams išdavimo/gavimo aplinkybes, baudžiamojoje byloje Nr. 1-416-668/2015.

Nors prokuroro apeliaciniu skundu ypatingas dėmesys skiriamas kitoje baudžiamojoje byloje D. R. atžvilgiu (Kauno apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-416-668/2015) surinktų ir ištirtų įrodymų analizei, kurių pagrindu D. R. buvo pripažintas kaltu už iš esmės analogiško dokumento pateikimą policijos pareigūnams, akcentuojant liudytoju baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu apklausto V. K. parodymus dėl D. R. patikrinimo metu jam pateikto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau vertinant tokius prokuroro argumentus pažymėtina, kad analizuojamu atveju sprendžiamas D. R. kaltės klausimas ne dėl 2014 m. gegužės 28 d. patikrinimo metu jį sustabdžiusiems pareigūnams pateikto pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) (Kauno apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-416-668/2015), o dėl D. R. 2015 m. sausio 27 d. Kauno apylinkės teisiamojo posėdžio metu pateikto kito pažymėjimo, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo aspektu įvertinus tai, kad analizuojamu atveju yra tiriamas iš esmės kitas D. R. pateiktas dokumentas, kurio tiek pateikimo aplinkybės, tiek motyvai ir tikslai skiriasi iš esmės, spręstina, kad minėtos Kauno apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-416-668/2015 ir šios bylos ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) nėra iš esmės analogiška, todėl nagrinėjamu atveju remtis kitoje baudžiamojoje byloje (Kauno apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-416-668/2015) surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, sprendžiant D. R. kaltės klausimą analizuojamoje baudžiamojoje byloje, teisinio pagrindo nėra.

Analogiškais motyvais atmestini ir prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl D. R. motyvo suklastoti jo vardu JAV išduotą vairuotojo pažymėjimą - nuo 2009 m. rugpjūčio 21 d. iki 2011 m. rugpjūčio 20 d. jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, o D. R. neįvykdė sąlygų vairuotojo pažymėjimui atgauti. Šis motyvas neabejotinai yra tinkamas sprendžiant D. R. kaltės klausimą jam pateikus netikrą vairuotojo pažymėjimą jį patikrinimui sustabdžiusiems pareigūnams, tokiais savo veiksmais neabejotinai siekiant įrodyti, jog teisę vairuoti jis vis tik turi, tokiu būdu išvengiant administracinės atsakomybės, ką konstatavo ir Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 10 d. nutartimi atmesdamas D. R. apeliacinį skundą dėl 2015 m. vasario 10 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio. Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje, 2015 m. sausio 27 d. Kauno apylinkės teisiamojo posėdžio metu D. R. pateikdamas vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei informacinę knygelę, siekė įrodyti savo nekaltumą, t. y. realizavo savo teisę į gynybą.

Sprendžiant D. R. kaltės klausimą jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors analizuojamu atveju 2015 m. spalio 16 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada Nr. 20-IS1-1561 patvirtina, kad tirti pateiktame pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini), pirminio turinio rekvizitai neklastoti, nepakeisti, o pats dokumentas priskiriamas fantazijos dokumentams, yra netikras, tačiau įvertinus šio vairuotojo pažymėjimo juridinę reikšmę – tai nacionalinio vairuotojo pažymėjimo juridinis vertimas, kuris negalioja nepateikus originalaus vairuotojo pažymėjimo. Be to, analizuojamu atveju nesant pagrindo išvadai, jog D. R. pateiktas dokumentas iš tiesų neatitinka JAV patvirtintos tokių dokumentų spausdinimo tvarkos, kyla pagrįstas klausimas ir dėl objektyviųjų BK 300 str. 2 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos požymių D. R. veiksmuose. Tačiau, nagrinėjamu atveju išteisintojo veiksmuose nenustačius tiesioginės tyčios požymių, būtinų baudžiamajai atsakomybei pagal BK 300 str. 2 d. kilti, šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai esminės reikšmės D. R. veiksmų kvalifikacijai neturi, todėl plačiau neanalizuotini.

Tokiu būdu, įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, kurių pagrindu D. R. teiginiai dėl komentuojamo pažymėjimo įsigijimo bei jo pateikimo teisiamojo posėdžio metu aplinkybių, taip ir liko nepaneigti, vadovaujantis visuotinai pripažįstamu principu, jog visos abejonės aiškintinos kaltinamojo naudai, išteisintojo veiksmuose nenustačius būtinojo BK 300 str. 2 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos požymio – tyčios, naikinti teisėtą ir pagrįstą 2016 m. vasario 26 d. Kauno apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį prokuroro apeliacinio skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra. Teisėjų kolegija nenustatė, jog byloje ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu būtų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos proceso dalyvių teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas D. R. nekaltumą BK 300 str. 2 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos padaryme, priešingai nei apeliaciniu skundu tai traktuoja prokuroras, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 str. 3 d. ir 4 d. nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 str. 5 d. nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro D. J. apeliacinį skundą atmesti.