Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudžiamoji byla Nr. 1A-468-245/2015

Teisėjas Raimundas Mikšta Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00801-2014-9

2015 m. birželio 10 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Jurgio Kiškio ir Danutės Giačaitės, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Mastauskienei, nuteistajam D. R., jo gynėjui advokatui Vytautui Antanui Vilučiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 2 d., ir jam skirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieniems metams ir šešiems mėnesiams, paskiriant nuteistajam pareigą tęsti darbą įmonėje „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. gegužės 28 d., apie 7.58 val., (duomenys neskelbtini), kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai kairės pusės 8 kilometre, automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdžiusiems patikrinimui Kauno apskrities VPK KPB KP 1-ojo būrio patruliams V. K. ir R. Š. pateikė žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. R., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, kuris yra priskiriamas fantazijos dokumentams, nes dokumento blankas atspausdintas termosublimaciniu spausdintuvu bei trafaretine spauda, t. y. tokiu būdu laikė, gabeno ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą.

Teismo posėdyje nuteistasis D. R. ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

D. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas nepagrįstai skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamo įvykio aplinkybių vertinimo ir jo nubaudimo baudžiamąja tvarka. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatomis, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai D. R. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, bei paskyrė jam bausmę pagal minėto BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Apeliantas D. R. skunde teigia, jog turėtų būti visiškai išteisintas, nes vairuotojo pažymėjimas jam buvo atsiųstas iš Jungtinių Amerikos valstijų (toliau – JAV), jis pats pažymėjimo neklastojo, todėl nežinojo, kad minėtas dokumentas yra netikras. Nesant jo tiesioginės tyčios, nėra ir BK 300 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties. Su tokiu vertinimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad D. R. žinojo apie vairuotojo pažymėjimo netikrumą ir negalimumą juo disponuoti.

Apelianto kuriamos gynybinės versijos netikrumas pradėjo aiškėti jau nuo pat jo sulaikymo momento. D. R. vairuojamas automobilis Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo prevenciškai sustabdytas 2014-05-28 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos vyriausiojo patrulio V. K. ir jo kolegos R. Š.. Patikrinimui paprašyta pateikti automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą. Vėliau apklausus pareigūną V. K. ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teismo posėdyje, šis nuosekliai paaiškino, kad D. R. sustabdymo metu nurodė, jog vairuotojo pažymėjimas jam buvo išduotas JAV 2013-08-28. Lietuviškų teisių jis neturi. Tačiau pareigūnas, patikrinęs asmenį duomenų bazėje, pastebėjo, kad tokio asmens, t. y. D. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas pateiktame vairuotojo pažymėjime, nėra. Tuomet vairuotojas buvo pakviestas į tarnybinį automobilį, kuriame dar kartą paprašyta nurodyti savo tikslius anketinius duomenis. D. R. pakartojo, jog yra gimęs (duomenys neskelbtini). Tik įspėjus asmenį dėl atsakomybės už melagingų duomenų teikimą, D. R. prisipažino, kad melavo ir nurodė tikrąją savo gimimo datą, t. y. (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad pareigūnai buvo klaidinami ir dėl vairuotojo pažymėjimo įgijimo aplinkybių. Iš pradžių D. R. teigė, kad JAV gyveno aštuonis metus ir į Lietuvą grįžo tik prieš du mėnesius, vėliau, išsiaiškinus jo tapatybę, buvo prisipažinta, kad JAV apeliantas gyveno nelegaliai ir 2008 m. buvo deportuotas į Lietuvą. Byloje esantys duomenys liudija, kad D. R. buvo sulaikytas JAV nuo 2004-12-09 iki 2008-12-05, kai buvo pargabentas į Lietuvą ir 2010-01-13 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis (t. 1, b. l. 57-73), iš bausmės atlikimo vietos – Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos jis paleistas tik 2013-04-26 (t. 1, b. l. 56).

D. R. įteikus pranešimą apie įtarimą dėl BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, šis užuot išsamiai paaiškinęs visas vairuotojo pažymėjimo įgijimo aplinkybes, parodymus duoti atsisakė (t. 1, b. l. 31) ir nors tokią teisę įtariamajam garantuoja baudžiamojo proceso įstatymas, tačiau savo pasirinkimo parodymus duoti tik teisme D. R. nemotyvavo. Tik pasirinkus norimą gynėją advokatą, pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas asmeninis D. R. įvykio vertinimas. Vis dėlto, nuoseklios, neprieštaringos pozicijos apeliantui nepavyko išlaikyti ir teisminio nagrinėjimo metu. Iš pradžių buvo aiškinta, kad tarptautinis vairuotojo pažymėjimas, kuris ir buvo pateiktas jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams, buvo įgytas 2003 m. Niujorko valstijoje, Automobilių asociacijos įstaigoje. Dokumente nurodyta netikra gimimo data galėjo įsivelti dėl padarytos klaidos. Dokumentas jam buvo atsiųstas paštu, į JAV atsiimti pažymėjimo jis nevyko. Automobilių asociacijos įstaiga pagal sistemoje turimus D. R. duomenis pažymėjimą atsiuntė į JAV, o iš ten draugai jam persiuntė į Lietuvą. Tokios aplinkybės buvo nurodytos 2014-12-15 teisiamojo posėdžio metu, tuo tarpu 2015-01-27 posėdžio metu savo ankstesnių parodymų D. R. jau išsižadėjo, teigdamas, kad pati įstaiga jam atsiuntė dokumentą, draugai jam nieko nepersiuntinėjo. Be to, iš pradžių D. R. teigė, kad pateiktas dokumentas yra vairuotojo pažymėjimas, vėliau aiškino, jog tai dokumentas, patvirtinantis tarptautinę teisę vairuoti ir kuris negalioja be vairuotojo pažymėjimo. Taigi iš aptartų aplinkybių matyti, kad apeliantas privalėjo suvokti, kokį dokumentą siunčiasi. Be to, pamačius, jog dokumente klaidingai nurodyta jo gimimo data, turėjo nedelsiant kreiptis dėl neatitikimo ištaisymo.

Apeliantas, siekdamas įrodyti, jog vairuotojo pažymėjimas jam galėjo būti atsiųstas paštu, nereikalaujant asmeninio atsiėmimo, pakartotinai kreipėsi į Niujorko valstijos Automobilių asociacijos įstaigą, patvirtindamas savo tapatybę, tačiau dokumentas ir vėl buvo atsiųstas su klaidinga gimimo data. Tiek pirmąjį kartą, tiek ir antrąjį kartą apeliantas nurodė teisingus duomenis, tačiau abu kartus jam buvo atsiųsti dokumentai su akivaizdžiomis klaidomis: pirmą kartą gimimo data nurodyta 1977-05-19, antrą kartą 1977-03-19, kai tikroji gimimo data yra (duomenys neskelbtini). Specialisto išvadoje Nr. 20-4-IS1-706 nurodyta, kad tirti pateiktas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2013-08-28 D. R. vardu, yra netikras. Šis vairuotojo pažymėjimas yra priskiriamas fantazijos dokumentams. Šio dokumento blankas yra atspausdintas termosublimaciniu spausdintuvu bei trafaretine spauda (t. 1, b. l. 20). Pirmosios instancijos teismo posėdyje specialistas A. Z. detalizavo, kad dokumentas yra neegzistuojantis, nes nėra technologinių apsaugos požymių. Apeliantui dokumento netikrumas galėjo matytis iš to, jog nenurodyta valstybė, kuri išdavė dokumentą. Dokumente nurodyta tik asmens gyvenamoji vieta JAV ir kitoje kortelės pusėje anglų kalba įrašyta pastaba, kad dokumentas galioja tik pateikus tikrą. Specialistas dokumentą įvertino kaip vizitinę kortelę. Atkreiptinas dėmesys, kad D. R. Jungtinėse valstijose praleido ne vienerius metus, todėl anglų kalba jam yra suprantama, taigi apeliantas suvokė užrašų, esančių ant neva tikro vairuotojo pažymėjimo prasmę, t. y. suvokė, jog dokumentas nėra tikras ir negalioja. Be to, ant neva tarptautinių teisių knygutės yra užrašas, jog Automobilių asociacija yra privati įmonė ir nėra jokios valstybinės organizacijos filialas. Teismas neprivalo aiškintis įmonės kilmės ir jos vykdomos veiklos teisėtumo. Vadovaujantis bonum pater familias kriterijumi, sąžiningas, rūpestingas ir atidus asmuo, neturintis tyčios suklaidinti pareigūnus, nebūtų elgęsis taip lengvabūdiškai ir atsiųstų dokumentų tikrumu būtų suabejojęs. Tačiau D. R., net ir matydamas akivaizdžius dokumento neatitikimus su faktinėmis aplinkybėmis (neteisingai nurodyta jo gimimo data), nesikreipė į VĮ „Regitra“ padalinį, siekiant išsiaiškinti, ar gali važinėti su tokiu teisę vairuoti patvirtinančiu dokumentu.

D. R. prašymas užklausti Automobilių asociacijos įstaigą Niujorke apie jam išduotą dokumentą yra netikslingas, nes analizuojamu atveju svarbu ne tai iš kur, kokiu būdu nuteistasis įgijo policijos pareigūnams pateiktą vairuotojo pažymėjimą, bet reikšminga tai, jog D. R. suvokė, kad naudoja netikrą dokumentą. Pažymėtina ir tai, jog apeliantas turėjo rimtą priežastį įsigyti suklastotą dokumentą, kadangi Lietuvoje vairuotojo teisių jis neturėjo, nuo 2009-08-21 iki 2011-08-20 jam buvo atimta teisė vairuoti, teisių atėmimo terminas buvo pasibaigęs, tačiau D. R. neįvykdė sąlygų, reikiamų vairuotojo pažymėjimui susigrąžinti.

BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyta formali nusikalstamos veikos sudėtis, taigi užtenka netikro dokumento panaudojimo, kad nusikaltimas būtų laikomas baigtu. Netikro dokumento panaudojimas – tai veiksmas, kai kaltininkas neteisėtai paleidžia netikrą dokumentą į teisinę apyvartą, siekdamas įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes. Netikro dokumento panaudojimu laikomas tokio dokumento pateikimas valstybinei institucijai, įmonei, organizacijai, pareigūnui, tarnautojui ar kitiems asmenims. D. R., žinodamas, kad galiojančio vairuotojo pažymėjimo neturi, policijos pareigūnui pateikė netikrą pažymėjimą kaip tinkamą teisę vairuoti patvirtinantį dokumentą ir nuo šio momento nusikaltimas tapo baigtu ir sukėlė atitinkamas teisines pasekmes.

Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, kad prokuroras kaltinamajame akte jam inkriminavo BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, tačiau teismas, bylos nagrinėjimo metu nepakeisdamas veikos kvalifikavimo, jį nuteisė pagal BK 300 straipsnio 2 dalį. Šis D. R. teiginys neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Iš byloje esančio kaltinamojo akto (t. 1, b. l. 101-102), kurio kopija buvo asmeniškai įteikta ir nuteistajam, matyti, kad D. R. kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, t. y. dėl žinomai netikro dokumento laikymo, gabenimo ir panaudojimo. Toliau kaltinamajame akte nurodoma, kuo grindžiamas kaltinimas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, tačiau kaltinamojo akto pabaigoje prokurorė daro išvadą, kad yra pakankamai duomenų, patvirtinančių D. R. kaltę pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Šis netikslumas laikytinas rašymo apsirikimu, kuris nekeičia suformuluoto kaltinimo esmės. Teisiamajame posėdyje apelianto buvo pasiteirauta, ar jis supranta, kuo yra kaltinamas, ir pastarasis pripažino, jog inkriminuotas kaltinimas yra aiškus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. R. apeliacinį skundą atmesti.