Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutarimo V. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje ir nubaustas subendrinta 900 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. V. L. nubaustas už tai, kad 2016 m. birželio 24 d., 7.10 val., (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (senas valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų asmenų turto saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, užvažiavo ant šaligatvio ir partrenkė dviračiu važiavusį dviratininką. Eismo įvykio metu žmonės nesužeisti, buvo apgadintos abi transporto priemonės. Įvykus eismo įvykiui nesustojo, neužpildė eismo įvykio deklaracijos, apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Transporto priemonę vairavo nepadraustą privalomuoju draudimu. Šiais veiksmais V. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 127, 219.1, 219.2, 220, 226 punktų reikalavimus. Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų pakanka išvadoms dėl V. L. kaltės pagrįsti ir pripažino jį kaltu padarius pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje. Apeliaciniame skunde V. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutarimą. Jei teismas manys, kad pagrindo naikinti nutarimą nėra, prašo administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Skunde apeliantas nurodo nesutinkantis su skundžiamo nutarimo motyvais. Mano, kad teismas neišsamiai ir paviršutiniškai išnagrinėjo bei neteisingai, neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus ir neteisingai bei nepagrįstai paskyrė 900 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Skunde V. L. pabrėžia, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nagrinėjant bylą teisme jis neprisipažino dėl pažeidimų padarymo, kadangi jokių pažeidimų nepadarė. 2016 m. birželio 24 d. automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijęs nebuvo ir jo nevairavo, todėl neturėjo galimybės padaryti pažeidimus. Automobilį įsigijo tik 2016 m. liepos 1 d. iš M. Š.. Tai patvirtina ir byloje esanti automobilio pirkimo-pardavimo sutartis. Kas buvo automobilio savininkas iki 2016 m. liepos 1 d., jis nežino. Po to, kai teismo buvo neteisingai apkaltintas, kad minėtu automobiliu padarė pažeidimus, sužinojo, kad minėto automobilio valdytojas iki 2016 m. liepos 1 d. buvo ir juo nuolat naudojosi G. S., gim. 1976 m. Šis automobilis tik buvo registruotas M. Š. vardu. Kitų minėto asmens duomenų išsiaiškinti nepavyko, bet iki automobilio pardavimo jis nuolat lankydavosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ ir visada atvykdavo šiuo automobiliu. Tai gali patvirtinti K. S.. Šią aplinkybę gali paliudyti ir visi kiti naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. O aplinkybę, kad automobilį įsigijo tik 2016 m. liepos 1 d. gali patvirtinti visis apelianto artimieji, pažįstami ir bendradarbiai. Tačiau teismas nepagrįstai netenkino prašymo kviesti šiuos liudytojus, todėl nesurinko visų įrodymų, reikšmingų kaltei pagrįsti arba paneigti. Pasak V. L., teismas nepagrįstai jo sužadėtinės K. S. parodymus vertino kaip neteisingus vien todėl, kad ji yra artimas žmogus, neatsižvelgdamas į tai, kad ji buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Teismas taip pat visiškai nevertino prašymų, nepagarsino visos pateiktos vaizdo medžiagos, kuri patvirtina ir jo, ir K. S. parodymus, kad iki 2016 m. liepos 1 d. jis nesinaudojo automobiliu „VW Passat“. Iš pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad 2016 m. birželio 24 d. naktį ir ryte būtent G. S. valdė ir vairavo automobilį „VW Passat“, juo atvykdavo ir išvykdavo iš naktinio klubo. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad vaizdo kamerų laikas neperstatytas į vasaros laiką, todėl vaizdo įrašuose nurodytas laikas yra viena valanda ankstesnis, negu buvo realus laikas 2016 m. birželio mėn. Taip pat V. L. atkreipia dėmesį, kad visą 2016 m. birželio 24 d. naktį baro „(duomenys neskelbtini)“ kieme stovėjo jo automobilis „VW Golf“, kuriuo atvyko 2016 m. birželio 23 d. vakare ir iš darbo išvyko 2016 m. birželio 24 d., 7.23 val. Tai patvirtina vaizdo įrašai. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad vaizdo įraše matyti, kad automobilio VW Passat sulaužytos priekio grotelės, sulankstytas valstybinis numeris. Apeliantas, apžiūrėdamas automobilį, kurį pasiūlė pirkti G. S., pastebėjo minėtus apgadinimus ir apie tai pasakė G. S.. Šis atsakė, kad „Tam dviračiui baisiau buvo“. Šiame vaizdo įrašę po įvykio, 2016 m. birželio 26 d., užfiksuotas pokalbis, kurį girdėjo ir teisme paliudijo K. S., neginčijamai įrodo, kad apeliantas nežinojo, dėl kokių priežasčių buvo sulankstytas automobilio valstybinis numeris ir sulaužytos grotelės. Tai įrodo, kad jis nedalyvavo eismo įvykyje. O G. S. pasakyta frazė patvirtina, kad jis dalyvavo eismo įvykyje su dviratininku. Vaizdo įraše „Passat5“ matyti, kad tą pačią dieną, t. y. 2016 m. birželio 26 d., po apelianto bandymo vairuoti, G. S. ir toliau naudojasi šiuo automobiliu. Matosi, kaip jis su mergina jame sėdi ir rūko. Tai, kad G. S. šiuo automobiliu naudojosi ir po to, kai apeliantas jį apžiūrėjo ketindamas pirkti, patvirtina ir vaizdo įrašai, daryti 2016 m. birželio 30 d. („pasat6“ ir „pasat7“). Teismas šių įrašų visiškai nevertino. Vaizdo įrašai „golf“, „golf0“, „golf1“, „golf3“ įrodo, kad apeliantas nuo 2016 m. birželio 24 d. iki 2016 m. birželio 30 d. naudojosi senu savo automobiliu „VW Golf“. Tačiau šių įrašų teismas taip pat nevertino. Apeliantas skunde nurodo ir tai, kad teismas be pagrindo atsisakė apklausti liudytoją R. S., kuri įvykio metu kartu su juo ir K. S. buvo visai kitame Kauno miesto gale, nei įvykio vieta. Vaizdo įraše „golf4“ fiksuota, kaip tikrasis automobilio „VW Passat“ savininkas G. S. paprašo minutę rimtai pakalbėti ir intensyviai siūlo pirkti automobilį motyvuojant tuo, kad yra kitas pirkėjas šiam automobiliui. Tokiu būdu jis, norėdamas išvengti atsakomybės už eismo įvykį su dviratininku bei iš anksto susitaręs su šio automobilio savininku meluoti, kad apeliantas automobilį valdo nuo 2016 m. pradžios, bei atsikratyti automobiliu, kuriuo padarė pažeidimą, įkalbinėjo apeliantą jį kuo greičiau pirkti. Vaizdo įrašuose „golf6“, „golf7“ ir „golf8“ matyti, kad apeliantas į darbą atvažiavęs automobiliu „VW Golf“, o VW Passat automobiliu atvažiuoja ir išvažiuoja pats G. S.. Tai patvirtina, kad iki pat birželio 30 d. apeliantas nevaldė automobilio „VW Passat“ ir juo nesinaudojo ir administracinių teisės pažeidimų nepadarė. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens manymu, teismas neteisingai vertino M. Š. parodymus. Jis policijos pareigūnams ir teismui pamelavo, kad V. L. nuo 2016 m. pradžios faktiškai valdė automobilį „VW Passat“. Melagingus parodymus jis davė siekdamas padėti G. S. išvengti atsakomybės už eismo įvykį su dviratininku ir dėl pasišalinimo iš jo. M. Š. parodymus visiškai paneigia byloje esantis išrašas apie apeliantui registruotus pažeidimus ir priimtus sprendimus, kur nurodyta, kad 2016 m. kovo 24 d. apeliantui paskirta administracinė nuobauda už tai, kad vairuodamas automobilį „VW Golf“ padarė pažeidimą. Tai įrodo, kad jis naudojosi automobiliu „VW Golf“. Aplinkybę, kad nesinaudojo automobiliu „VW Passat“ patvirtina tai, kad šiuo automobiliu 2016 m. birželio 2 d. buvo padarytas pažeidimas, jį padarė A. U., kurio apeliantas nepažįsta. Tai pat tai, kad 2016 m. birželio 24 d. iš naktinio klubo, kuriame dirba, su kolegėmis J. Ž., R. S. ir K. V. išėjo apie 7.25 val. ir savo automobiliu „VW Golf išvažiavo iš kiemo. Važiavo tiesiai pas draugę. Automobilį VW Passat pirkto tik 2016 m. liepos 1 d. ir iki to laiko minėtu automobiliu nesinaudojo ir 2016 m. birželio 24 d. jo nevairavo. Teismui pateikė kompaktinę plokštelę, kurioje įrašyta apelianto darbovietės aplinkos stebėjimo ir vaizdo įrašymo kameros darytas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad apeliantas iš darbo išėjo 6.25 val. (tikrasis laikas 7.25 val., nes laikas nepersuktas), įsėdęs į automobilį „VW Golf išvažiavo. 2016 m. birželio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje užfiksuota, kad 2016 m. birželio 24 d. su kolegėmis K. V., R. S. ir J. Ž. dirbo iki 2016 m. birželio 24 d., 7 val. ryto. Skunde V. L. tvirtina, kad teismas jo argumentus dėl to, kad jis 2016 m. birželio 24 d. nevairavo automobilio „VW Passat“, todėl ir negalėjo sukelti eismo įvykio, nepagrįstai ir neobjektyviai vertino kaip gynybinę poziciją siekiant išvengti neigiamų pasekmių bei nesurinkęs visų įrodymų ir neteisingai bei nevisapusiškai įvertinęs jau surinktus byloje įrodymus, nepagrįstai konstatavo, kad jo kaltumo įrodymų visuma sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų padaryto administracinio teisės pažeidimo vaizdą. Teismas kaip teisingus vertino nukentėjusiojo A. B. parodymus. Pažymima, kad minėtas asmuo į posėdžius taip ir neatvyko ir teismo posėdžio metu apklaustas nebuvo. Teismas rėmėsi tik policijos pareigūnams duotais, neišsamiais ir padrikais bei nekonkrečiais parodymais. Teismas neteisingai ir nepagrįstai įvertino A. B. parodymus, kaip apelianto kaltę pagrindžiančius, kadangi iš jo 2016 m. birželio 24 d. paaiškinimo net neaišku, kiek asmenų iš balto automobilio dalyvavo konflikte, nėra nurodyta nei vieno iš šių asmenų išvaizda, individualūs požymiai bei aprangos požymiai. Teismas net nevertino to, kad A. B., prieš tai nenurodęs apelianto požymių, jį atpažino iš nekokybiškos, iš policijos duomenų bazės ar VĮ „Regitra“ duomenų bazės paimtos senos nuotraukos, parodytos kartu su kitų dviejų asmenų nekokybiškomis nuotraukomis, kurių formos ir dydžiai iš esmės skiriasi nuo apelianto nuotraukos. Taip buvo pažeistos asmens atpažinimo pagal nuotrauką proceso taisyklės. Teismas nepagrįstai nesiėmė papildomų priemonių, kad A. B. atvesdinti į teismo posėdį ir jį apklausti posėdžio metu. Teismas neturėjo galimybės įsitikinti, ar jo atpažinimas pagrįstas. A. B. nebuvo pateikta atpažinti G. S. nuotrauka. Apeliantas pažymi, kad jis ir G. S. yra panašūs savo išvaizda, todėl A. B. galėjo netyčia suklysti. Tiesiogiai įvykį matę liudytojai J. Ž. ir A. U. vairuotojo atpažinti negali. Teismas taip pat nesiėmė priemonių, kad būtų išreikalautas vaizdo įrašas iš naktinės parduotuvės, kurioje įvyko konfliktas tarp A. B. ir jo paminėtų asmenų. Pasak administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, visas aplinkybes vertino vienašališkai, tik kaltinančiu aspektu, šioms aplinkybėms suteikdamas išskirtinę reikšmę ir padarė neteisingas išvadas, paremtas spėliojimais ir tikimybėmis. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

V. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Apeliaciniame skunde V. L. nesutinka su įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus. Pasak administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, teismas neteisingai įvertino byloje surinktus, taip pat jo paties pateiktus įrodymus, dėl to padarė nepagrįstas išvadas, kad jis padarė pažeidimus, dėl kurių jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiš­ki­namos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuos­tatos rei­ka­lau­ja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įver­tintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (parei­gū­nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo pa­da­rytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauk­tinas admi­nis­tracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas tur­tinis nuos­to­lis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, įvertinęs skunde nurodytas aplinkybes ir argumentus, sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas V. L. administracinio teisės pažeidimo bylą ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplin­ky­bes, ne­tin­­ka­mai įvertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų logiškumą, įrodymų šaltinių pati­ki­mu­mą. Pri­­im­damas sprendimą dėl V. L. kaltės padarius ad­mi­nistracinės tei­sės pa­žei­di­mus, apylinkės teismas neišsiaiškino visų reikšmingų by­los ap­­lin­kybių, nepašalino by­loje iškilusių prieš­ta­ravimų, nesurinko visų administra­ci­nėn at­sa­komybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, t. y. tai, kad V. L. 2016 m. birželio 24 d., 7.10 val., vairuojamu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (senas valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvažiavo ant šaligatvio, partrenkė juo važiavusį dviratininką ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. V. L. viso proceso metu neigė vairavęs minėtą automobilį ir tvirtino, kad eismo įvykio metu jis buvo darbe. Pirmosios instancijos teismas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus vertino kritiškai, kaip jo gynybinę versiją siekiant išvengti administracinės atsakomybės, tačiau aukštesniojo teismo manymu, šioje konkrečioje byloje teismas tinkamai neištyrė visų reikšmingų aplinkybių ir duomenų, nepateikė išsamaus jų vertinimo, motyvuotai nepasisakė dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktų papildomų duomenų, kuriais jis įrodinėjo savo nekaltumą. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepašalino visų bylos nagrinėjimo metu kilusių abejonių, neapklausė įvykyje tiesiogiai dalyvavusio ir nukentėjusio asmens A. B., nors jo paaiškinimai byloje nagrinėjamų aplinkybių kontekste yra itin svarbūs. Teismas pažymėjo, kad A. B. neapklaustas dėl objektyvių aplinkybių, tačiau iš bylos duomenų, spręsti, kad visos galimybės apklausti minėtą asmenį teisme buvo išnaudotos, tačiau to padaryti dėl objektyvių priežasčių nepavyko, negalima. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme įvykio dalyvio ir liudytojo nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (Lietuvos vyriausiojo admi­nistracinio teis­mo nutartis byloje Nr. N575-881/2009), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti ap­klausiami asmenys, kurių parodymai yra svarbūs, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia. Lie­tu­vos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 straipsnis) ir jų nepa­kei­čia. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, na­grinėdamas bylą, pri­va­lo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, spe­cia­listų paaiškinimus, eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įro­dy­mais, apžiūrėti daiktinius įro­dy­mus. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik re­miantis byloje surinktų įro­dymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gau­nama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duo­menų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Šiuo atveju A. B. tyrimo metu nurodytos aplinkybės (dėl automobilį vairavusio asmens, dėl aplinkybių, susijusių su atpažinimu iš pateiktų nuotraukų) yra reikšmingos teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl jos turėjo būti patikrintos nagrinėjant bylą teisme. Taip pat nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turėjo būti apklaustas liudytojas M. Š., siekiant visapusiškai išsiaiškinti automobilio pardavimo V. L. aplinkybes. Be to, teismas skundžiamame nutarime motyvuotai nepasisakė dėl V. L. pateiktų vaizdo įrašų, kuriais jis grindė savo paaiškinimus ir įrodinėjo savo nekaltumą dėl inkriminuotų pažeidimų, konstatuodamas, kad pateikti vaizdo įrašai jokių reikšmingų aplinkybių nepatvirtina. Tokios išvados teismas neargumentavo ir nepagrindė. V. L. savo apeliacinį skundą grindžia vaizdo įrašuose fiksuotais duomenimis teigdamas, kad būtent pirmosios instancijos teismui pateikti stebėjimo kameros vaizdo įrašai patvirtina jo versiją, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku jis buvo darbe, todėl jokio pažeidimo negalėjo padaryti. Kaip minėta, V. L. pateikti vaizdo įrašai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti kitų byloje surinktų įrodymų kontekste ir tai turėjo įtakos nevisapusiškam bylos aplinkybių įvertinimui. Aukštesnysis teismas spren­džia, kad šios aplinkybės turi būti išsiaiškintos, ištirtos, ir tik po to padarytos atitinkamos iš­vados bei pri­imtas sprendimas dėl asmens kaltumo ar nekal­tumo.Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismui, nagrinė­jan­čiam adminis­tra­cinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visa­pu­siš­kai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ad­mi­nis­­tra­ci­nių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiš­kin­ti kiek­vie­nos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis), todėl skundžiamas nu­tar­i­mas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Nagrinėdamas admi­nis­tracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 straipsnio 3 dalis, todėl pats negali pa­ša­lin­ti apylinkės teismo padarytų trūkumų. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Kauno apylinkės teismo nu­ta­ri­mas yra nai­kinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios ins­tancijos teis­mui nagrinėti iš naujo. Esant tokioms aplinkybėms, kiti apeliacinio skundo motyvai yra never­ti­na­mi, kad tai neda­rytų įtakos bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau į juos turi būti atsižvelgta iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, 302¹³ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutarimą panaikinti ir V. L. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.