Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-10-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-167-354/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2021-10-28Šiaulių apygardos teismas
  2. Vienintelė instancijaNutartis · 2022-05-26Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-28
Bylos Nr.
AN2-167-354/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01239-2021-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
Teisėjas
Nijolė Matuzevičienė (pirm.)
Institucija
Lietuvos kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-167-354/2021Teisminio proceso Nr.4-68-3-01239-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.2; 21.11.10; 21.11.11. (S)
ŠIAULIŲAPYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės Justinos Višinskienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. rugsėjo 1 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 2 dalį T. G. atžvilgiu nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Institucijos 2021 m. balandžio 12 d. nutarimu T. G. buvo nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį 21 Eur bauda už tai, kad jis 2020 m. birželio 13 d. nuo 23.35 val. iki 23.37 val. kelio (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį viršijo greitį 16 km/val., esant leistinam vidutiniam 90 km/val. greičiui, važiavo 106 km/val. greičiu, įvertinus paklaidą.

2. Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. rugsėjo 1 d. nutarimu panaikintas Institucijos nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį T. G. atžvilgiu nutraukta. Teismas nurodė, kad T. G. veika laikytina ne vairuotojo tyčiniu leistino greičio viršijimu, o profesinių pareigų atlikimu, pažeidžiant Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET).

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Šiaulių apygardos teismui pateiktu apeliaciniu skundu Institucijos vyriausioji specialistė Justina Višinskienė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį (iš skundo turinio matyti, jog skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. rugsėjo 1 d. nutarimas) ir palikti galioti Lietuvos kelių policijos tarnybos Įgalioto pareigūno 2021 m. balandžio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

3.1. Skunde atstovė teigia, kad apylinkės teismas T. G. atžvilgiu neteisingai pritaikė būtinojo reikalingumo atvejį, nes jis neatitinka teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-425-498/2017; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarimas byloje Nr. N-63-884/2010) nurodomų penkių būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygų. Nurodo, kad T. G. atveju akivaizdus pavojus niekam negrėse. Teigia, kad iš byloje surinktų įrodymų aiškiai matyti, kad Policijos registruojamų įvykių registre registruota aiški pirminė informacija apie įvykį, kad vagystė iš negyvenamosios sodybos įvykdyta galimai prieš kelis mėnesius, todėl akivaizdus pavojus pranešėjai negrėsė, šiuo atveju minėtas įvykis priskirtas prie C kategorijos įvykių. T. G. tarnybai pateiktame tarnybiniame pranešime nurodyta viena iš aplinkybių, kad jis skubėjo į įvykį tikslu sulaikyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau ši aplinkybė įvertinta kaip nepagrįsta, kadangi vagystė įvykdyta galimai kelių mėnesių laikotarpiu, todėl šiuo atveju galimai nusikalstamą veiką padariusio asmens įvykio vietoje karštais pėdsakais sulaikyti buvo neįmanoma. Atstovės teigimu, T. G. padarytas administracinis nusižengimas neatitinka pirmosios būtinojo reikalingumo sąlygos. Pažymi, jog nenustatyta ir antroji bei trečioji T. G. būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlyga, nes administracinio nusižengimo padarymo metu ar iki jo joks realus ir akivaizdus pavojus asmeniui, pranešusiam apie įvykį, negrėsė. Taip pat, atstovės teigimu, nenustatyta ketvirtoji T. G. būtinojo reikalingumo teisėtumo vertinimo sąlyga, kad pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, nes realus pavojus asmeniui, pranešusiam apie įvykį, negrėsė. Teigia, jog neegzistuoja ir penktoji T. G. būtinojo reikalingumo teisėtumo vertinimo sąlyga, kad padarytoji žala būtų mažiau reikšminga negu išvengtoji žala, nes nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta žala turtui, sveikatai ar gyvybei. Pažymi, jog šiuo atveju T. G., viršydamas nustatytą leistiną greitį, sukėlė grėsmę eismo saugumui.

3.2. Atstovės nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai pritaikė ANK 15 straipsnio nuostatas, nes ši norma numato atleidimą nuo administracinės atsakomybės atsiradus žalai. Pažymi, jog T. G. atveju žala nepadaryta, jo atžvilgiu taikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 416 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios sudėtis yra formali, t. y. atsakomybėn T. G. patraukiamas vien už tai, kad viršijo nustatytą leistiną greitį, dėl ko nei žala, nei kiti padariniai nėra šio administracinio nusižengimo požymis, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti minėtas ANK nuostatas (Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-33-245/2020).

Atsiliepimas

3.3. Atstovės teigimu, apylinkės teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, nesivadovavo aukštesnės instancijos teismų suformuota praktika, taikant būtinojo reikalingumo institutą, taip pat nevertino ir nutartyje nepasisakė dėl Tarnybos pateiktame atsiliepime išdėstytų aplinkybių bei nurodytų poįstatyminių teisės aktų, kuriais remiantis vadovaujamasi vykdant tam tikras policijos funkcijas, bei Policijos departamento Imuniteto valdybos įgalioto pareigūno pateikta išvada, neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas.

4. Atsiliepimu į Institucijos atstovės skundą T. G. prašo Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį (iš atsiliepimo turinio matyti, jog pasisakoma dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. rugsėjo 1 d. nutarimo) palikti nepakeistą ir apelianto Lietuvos kelių policijos tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

4.1. Nurodo, kad įvykis, į kurį turėjo vykti, buvo priskirtas C kategorijai ir sprendimą važiuoti su įjungtais švyturėliais bei viršijant leistiną nustatytą greitį priėmė pats, bet administracinės bylos medžiagoje nebuvo nustatyta, kad toks jo sprendimas būtų pripažintas neteisėtas ar pažeidžiant poįstatyminius aktus bei nustatytą tvarką. Pateiktas skunde argumentas, kad nebuvo reikalingumo skubiai vykti į įvykio vietą pažeidžiant KET, nes nusikalstama veika padaryta anksčiau, negali būti konstatuojama tuo metu, o tik po to, kai atliekamas pranešimo ištyrimas. Pažymi, jog pagal ANK 15 straipsnį asmuo neatsako už žalą, kurią padarė atlikdamas profesines pareigas, jeigu jis neviršijo įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų įgaliojimų. Teigia, kad jis atliko tarnybines pareigas, o duomenų, kad būtų viršijęs įgaliojimus, nebuvo nustatyta. Visos aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, jog jo veika negali būti laikytina kaip vairuotojo tyčiniu leistino greičio viršijimu, o profesinių pareigų atlikimu, pažeidžiant KET.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Apeliaciniame skunde Institucija nesutinka su T. G. administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimu, prašo palikti galioti Institucijos 2021 m. balandžio 12 d. nutarimą, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylos teisena dėl T. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį buvo nutraukta nepagrįstai, kadangi administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir teismo nutarime išdėstytų įrodymų visuma neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad T. G. viršijo numatytą leistiną greitį veikiant būtinojo reikalingumo sąlygomis ir Kelių eismo taisyklės buvo pažeistos dėl profesinių pareigų atlikimo.

8. ANK 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti.

9. Iš Policijos registruojamų įvykių registre užfiksuotų duomenų matyti, kad 2020 m. birželio 13 d. 23.04 val. buvo registruotas pranešimas, jog pranešėja ką tik rado išimtą langą ir mato pavogtą dujų balioną iš savo sodybos, vagystė galėjo būti įvykdyta kelių mėnesių laikotarpiu, nes niekas joje negyvena. Minėtas įvykis buvo klasifikuojamas kaip „Turtinė veika anksčiau“ ir priskirtas prie „C“ kategorijos įvykių (b. l. 9). Iš T. G. duotų paaiškinimų apylinkės teisme bei jo surašyto 2021-02-11 tarnybinio pranešimo dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo (b. l. 16) matyti, kad pranešimo turinys ir tai, kad įvykis priskirtas „C“ kategorijos įvykiui, jam buvo žinoma. Kaip nurodyta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 28 d. įsakyme „Dėl policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), „C“ kategorijos pranešimas apie įvykį yra pranešimas apie rengiamą, daromą ar padarytą apysunkį, nesunkų nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar įvykį ir kai asmens, kuriam reikalinga policijos pagalba, gyvybei, sveikatai arba jo didelės vertės turtui negresia pavojus, taip pat kai pranešama apie kitus teisės pažeidimus (nustatoma, kai skubiai reaguoti nereikia arba fiksuojamas informacinis policijos registruojamas įvykis). Taigi šiuo nagrinėjamu atveju, vertinant aptartas įvykio aplinkybes, kad vagystė galimai galėjo būti įvykdyta kelių mėnesių laikotarpiu, bei nesant duomenų, kad pareiškėjai gresia pavojus, atsižvelgiant į minėto teisės akto nuostatas, akivaizdu, kad T. G. skubiai vykti į įvykio vietą pažeidžiant Kelių eismo taisykles nebuvo privalu.

10. Be to, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. gegužės 28 d. įsakymo „Dėl policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašo patvirtinimo“ IV skyriaus 32 punkte nurodoma, jog policijos pajėgų vienetams, reaguojantiems į pranešimus apie įvykius, užtikrinant operatyvų reagavimą ir pasirenkant važiavimo taktiką ir greitį privaloma laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, išskyrus šiose taisyklėse numatytas išimtis, kai Kelių eismo taisyklių V, X, XIII, XIV, XV, XVI, XVIII, XIX, XXI, XXII skyrių ir 1-3 priedų reikalavimų nepaisyti būtina gelbėjant žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinant viešąją tvarką ir eismo saugumą, sulaikant asmenis, įtariamus padarius teisės pažeidimą; objektyviai įvertinti žinomas įvykio, į kurį reaguojama, aplinkybes, pavojingumą ir galimas pasekmes, vykimo maršrute esančias eismo sąlygas, kad dėl pasirinktos važiavimo taktikos ir Kelių eismo taisyklių nepaisymo galinčios atsirasti pasekmės nebūtų sunkesnės nei tos, kurių siekiama išvengti reaguojant į pranešimą apie įvykį; įvertinti galimas rizikas ir prioritetu laikyti pareigūno ir kitų eismo dalyvių gyvybę ir sveikatą, o ne atvykimą į įvykio vietą per įmanomai trumpiausią laiką.

11. Kaip jau buvo minėta, T. G. pateikta pirminė informacija apie įvykį buvo žinoma, todėl, įvertinęs žinomas įvykio, į kurį reaguojama, aplinkybes, pasirinkdamas važiavimo taktiką bei greitį, jis privalėjo laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir neviršyti nustatyto leistino greičio ir prioritetu laikyti tiek savo, tiek ir kitų eismo dalyvių gyvybę ir sveikatą, o ne atvykimą į įvykio vietą per įmanomai trumpiausią laiką. Apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju T. G. būtinumo viršyti nustatytą leistiną greitį nebuvo. Savo tiesiogines funkcijas T. G. galėjo atlikti ir nepažeisdamas KET reikalavimų. Todėl, priešingai nei nurodė skundžiamame nutarime apylinkės teismas, nėra pagrindo daryti išvados, kad T. G. vykdydamas savo tiesiogines funkcijas veikė esant būtinojo reikalingumo sąlygoms ir tuo pagrindu jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

12. Apylinkės teismas taip pat nurodė, kad šiuo nagrinėjamu atveju T. G. KET pažeidė atlikdamas profesines pareigas. ANK 15 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pagal šį kodeksą neatsako už žalą, kurią padarė atlikdamas profesines pareigas, jeigu jis neviršijo įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų įgaliojimų. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju T. G. administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį, kurios sudėtis yra formali, t. y. atsakomybėn traukiama vien už tai, kad asmuo viršijo nustatytą greitį daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip dvidešimt kilometrų per valandą, ir nei žala, nei kiti padariniai nėra šio administracinio nusižengimo požymis. Taigi, vertinti ANK 15 straipsnio nuostatas ir spręsti klausimą dėl pažeidėjo atsakomybės už padarytą žalą atliekant profesines pareigas nėra pagrindo, todėl šis administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo pagrindas skundžiamame nutarime nurodytas nepagrįstai.

13. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad T. G. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 2 dalyje, įrodyta, jo padarytas administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas, T. G. už šį administracinį nusižengimą administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, nėra per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. rugsėjo 1 d. nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, paliekant galioti Institucijos 2021 m. balandžio 12 d. nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. rugsėjo 1 d. nutarimą ir palikti galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2021 m. balandžio 12 d. nutarimą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Nijolė Matuzevičienė