Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Č., būdama (duomenys neskelbtini) direktore, neužtikrino Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo V-2930 „Dėl būtinų sąlygų prekybos vietoms“ (toliau – Sprendimas Nr. V-2930) reikalavimų laikymosi vykdant mažmeninės prekybos veiklą (duomenys neskelbtini) salone (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), t. y. 2021 m. vasario 17 d. 11.30 val. vykdant karantino režimo laikymosi kontrolę, kaip įgyvendinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 1226) ir Sprendimo Nr. V-2930 reikalavimai, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) salone (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), mažmeninės prekybos veikla vykdoma pažeidžiant Sprendimo Nr. V-2930 1.2.2 papunkčio (salono (duomenys neskelbtini) prekybos salės vietoje, kurioje galimai gali susidaryti eilė, nepažymėti privalomi ne mažesni kaip 1 metro atstumai tarp eilėje stovinčių pirkėjų), 1.4 papunkčio (prie įėjimo į prekybos vietą nepateikta informacija apie pirkėjų asmens higienos laikymosi būtinybę (rankų higieną, kosėjimo, čiaudėjimo etiketą)), 1.7 papunkčio (nesudarytos sąlygos matuoti(-s) darbuotojų(-ams) kūno temperatūrą tik atvykus į darbą, t. y. darbo vietoje nebuvo termometro, skirto darbuotojų kūno temperatūrai matuoti), 1.16 papunkčio (prie įėjimo į prekybos vietą nepateikta informacija pirkėjui apie būtinybę dėvėti kaukes) reikalavimus.

Teismo posėdžio metu I. Č. pripažino padariusi nustatytus pažeidimus, parodė, kad karantino metu (duomenys neskelbtini) veiklą vykdė tik internetu. Tačiau nuo 2021 m. vasario 15 d. Vyriausybei leidus pradėti vykdyti veiklą nebūtinųjų prekių parduotuvėms, jeigu prekybos plotas neviršija 300 m², ji nusprendė atidaryti saloną (duomenys neskelbtini) ir pradėti prekybą ne tik internetu, bet ir fizinėje parduotuvėje. 2021 m. vasario 17 d. atvykusi į saloną, pastebėjo, jog parduotuvėje sudėti užrašai ((duomenys neskelbtini) veiklą pradėjo nuo 2020 m. kovo 1 d., šie užrašai buvo sudėti beveik nuo pat atidarymo pradžios) apsitrynę, atrodė nehigieniškai, todėl juos išmetė, o kadangi salone nebuvo spausdinimo aparato, ji išvyko ieškoti, kur galėtų juos atsispausdinti iš naujo. Tuo metu salone ją pavaduoti liko buhalterė, ji būtų klientams žodžiu pateikusi informaciją, kuri buvo nurodyta išmestuose užrašuose. NVSC darbuotojai atvyko tada, kai ji buvo išvykusi atspausdinti minėtos informacijos. Jie būtent ir nustatė, kad salono (duomenys neskelbtini) prekybos salės vietoje nebuvo jos išmestų užrašų, kuriuose buvo nurodyta informacija apie pirkėjų asmens higienos laikymosi būtinybę (rankų higieną, kosėjimo, čiaudėjimo etiketą, apie būtinybę dėvėti kaukes), taip pat nebuvo pažymėti privalomi ne mažesni kaip 1 metro atstumai tarp eilėje stovinčių pirkėjų. Tačiau ji nemano, kad šie nustatyti pažeidimai galėjo sukelti pavojų išplisti COVID-19 ligai, nes salone buvo imtasi kitokių saugumo priemonių. Salono patalpos yra mažos – 41 m², todėl jose pagal karantino režimo taisykles gali būti tik 2 pirkėjai, spūstims susidaryti nėra galimybės, be to, kasos aparatas, darbuotojo darbo vieta yra priešais salono duris, tad darbuotojas visada mato ir kontroliuoja žmonių srautą ir prižiūri, kad salone nebūtų daugiau nei 2 asmenys, įspėja klientus dėl privalomo kaukių dėvėjimo, kitų rekomendacijų, taip pat ir dėl saugaus atstumo laikymosi. Taip pat buvo nustatyta, kad darbo vietoje nebuvo termometro, skirto darbuotojų kūno temperatūrai matuoti, tačiau, kaip jau minėta, salone dirba tik du darbuotojai (ji ir buhalterė), jie temperatūrą matuojasi kiekvieną dieną namuose išeidami į darbą, todėl nematė būtinybės termometrą turėti ir darbe. Dalį nustatytų pažeidimų pašalino praėjus 20 min. po NVSC darbuotojų išvykimo iš salono, t. y. kai ji tik sugrįžo į saloną atspausdinusi naujus užrašus su būtina informacija, kitą dalį (pažymėjo atstumus tarp eilėje stovinčių pirkėjų, įsigijo termometrą, skirtą darbuotojų kūno temperatūrai matuoti) pašalino kitą darbo dieną. Atsižvelgiant į visa tai, prašo neskirti administracinės nuobaudos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos (visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas), sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. Pažymėtina, kad ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1¹ dalies 1 punkte nurodyta, kad karantino metu Vyriausybė gali nustatyti teritorijų karantino režimo priemones, susijusias su ūkinės veiklos apribojimais, – nustatyti produktų gamybos, jų realizavimo, geriamojo vandens tiekimo bei paslaugų teikimo sąlygas ir tvarką. Tokios karantino režimo priemonės yra numatytos Sprendime Nr. V-2930. Šio sprendimo 1 punktu parduotuvių, įskaitant parduotuves prekybos ir (arba) pramogų centruose, kioskų ir paviljonų, turgaviečių, prekybos nuo laikinų prekybos įrenginių vietų ir kitų viešų prekybos vietų, kurių veikla nedraudžiama (toliau – prekybos vietos), administracijos ar kiti jų veiklą organizuojantys subjektai, išnešiojamąją prekybą vykdantys asmenys ir viešose prekybos vietose prekiaujantys asmenys yra įpareigoti: vietose, kuriose susidaro eilė, pažymėti privalomus atstumus tarp eilėje stovinčių pirkėjų ir užtikrinti šio reikalavimo laikymąsi (1.2.2 papunktis); prie įėjimo į prekybos vietą pateikti informaciją apie pirkėjų asmens higienos laikymosi būtinybę (rankų higiena, kosėjimo, čiaudėjimo etiketas ir kt.) arba periodiškai skelbti tokią informaciją per garsiakalbius (1.4 papunktis); nuolat stebėti savo ir kitų darbuotojų sveikatą, Sudaryti sąlygas matuoti(-s) darbuotojų(-ams) kūno temperatūrą tik atvykus į darbą (1.7 papunktis); prie įėjimo į prekybos vietą pateikti informaciją pirkėjui apie būtinybę dėvėti kaukes, prekiautojai gali atsisakyti parduoti prekes tais atvejais, kai pirkėjai nedėvi kaukių (1.16 papunktis). Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2021 m. vasario 17 d. 11.30 val. (duomenys neskelbtini) salone (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vykdant mažmeninės prekybos veiklą, šios minėtos karantino režimo priemonės nebuvo užtikrintos. Tokia I. Č. veika atitinka ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Jos kaltė dėl šio nusižengimo padarymo įrodyta jos pačios paaiškinimais, anksčiau aptartais kitais byloje surinktais įrodymais.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių nusižengimų bylose priimtose nutartyse taip pat ne kartą konstatavo, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013 ir kt.).

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, 2AT-38-895/2019).

Priešingai, nei nurodo I. Č., teismo vertinimu, jos veika negali būti vertinama kaip visai nepavojinga ir negalėjusi sukelti pavojaus išplisti COVID-19 ligai, todėl šiuo atveju nėra pagrindo jai visai neskirti administracinės nuobaudos, nes ji turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, į atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – byloje nėra duomenų apie I. Č. baustumą administracine tvarka, tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek teisme I. Č. pripažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, tai pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgtina ir į nusižengimo padarymo aplinkybes, į tai, kad (duomenys neskelbtini) savo veiklą pradėjo tik nuo 2020 m. kovo 1 d., įmonėje dirba 2 darbuotojai, o salono patalpos yra mažos – 41 m², jose pagal karantino režimo taisykles gali būti tik 2 pirkėjai, todėl sutiktina su pažeidėja, jog šiose patalpose klientų spūstims susidaryti nėra galimybės. Pažeidėjos teigimu, prekybos salės vietoje nuo pat karantino pradžios pirkėjams buvo pateikta informacija apie jų asmens higienos laikymosi bei kaukių dėvėjimo būtinybę, tačiau pamačiusi, kad šie užrašai apsitrynę, ji juos išmetė, norėdama pakeisti juos naujais, kasos aparatas, darbuotojo darbo vieta yra priešais salono duris, tad darbuotojas visada mato ir kontroliuoja žmonių srautą ir prižiūri, kad salone nebūtų daugiau nei 2 asmenys, įspėja klientus dėl kaukių dėvėjimo, kitų rekomendacijų, taip pat ir dėl saugaus atstumo laikymosi, tą būtų padariusi ją pavaduoti pasilikusi įmonės buhalterė, kol ji buvo išvykusi atspausdinti naujos informacijos (šios aplinkybės nėra paneigtos jokiais bylos duomenimis). Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, visi karantino režimo priemonių laikymosi kontrolės metu nustatyti pažeidimai (duomenys neskelbtini) salone (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo pašalinti jau sekančią dieną (dalis jų buvo pašalinta iškart po atliktos kontrolės). Įvertinęs visa tai, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti I. Č. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje, – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 637 straipsniais, 646 straipsniu,

nutaria:

I. Č. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jai administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.