Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (Institucija) atstovo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimo I. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau VMI) 2016 m. birželio 15 d. surašė I. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji nesudarė darbo sutarties su siuvykloje, adresu (duomenys neskelbtini), dirbančia siuvėja N. A.. Protokole nurodė, kad N. A. veikloje nėra požymių būdingų savarankiškai veiklai vykdyti, kadangi darbo vieta jai buvo sukurta, ji aprūpinta įrengimais, medžiagomis, susijusiais su veiklos vykdymu, už atliktas paslaugas gautus pinigus atiduoda I. B., kuri jai išmoka atlyginimą. Faktiniai šalių santykiai atitinka darbo teisinių santykių požymius, bet neįforminti darbo sutartimi. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad individualios veiklos vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), priimami drabužiai cheminiam valymui. Patikrinimo metu buvo pateiktos laisvos formos sąskaitos nuo 2016-04-29 iki 2016-05-19 sumai 306,2 Eur. Tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies punktas, Gyventojų besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus) buhalterinės apskaitos taisyklių (2010-05-24 įsak. Nr. 1K-166 redakcija), patvirtintų LR finansų ministro įsakymu Nr. 1K-040, 8 dalies punktas.

2. Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje ir 173¹ straipsnio 2 dalyje, bylos teisena I. B. atžvilgiu nutraukta, nesant administracinių teisės pažeidimų sudėties.

3. Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad byloje nepakanka objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių administracinė atsakomybėn traukiamos I. B. kaltę, padarius administracinius teisės pažeidimus.

4. Apeliaciniame skunde Institucijos atstovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo nutarimą ir grąžinti bylą apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

4.1. Pažymi, kad teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl nelegalaus darbo išaiškinta, kad vertinant, ar santykiai įforminti paslaugų teikimo ar kita civiline sutartimi nėra faktiniai darbo santykiai, turėtų būti atsižvelgiama į visumą darbo santykių požymių ir tai, ar juos galima konstatuoti vykdomoje veikloje. Vertintina, kokia apimtimi paslaugų teikėjo atliekamas darbas yra įmonės įprastos veiklos dalis, ar įmonė nustato darbo laiko trukmę ir kitas darbo sąlygas; kokia apimtimi įmonė - paslaugų gavėja vykdo paslaugas teikiančio asmens kontrolę jo atliekamam darbui, įskaitant darbo drausmės kontrolę, ar įmonė paslaugų teikėjui suteikia įrengimus, techniką, medžiagas, įrengimus būtinus atitinkamo darbo (užduoties) atlikimui, ir kokia apimtimi. Taip pat atsižvelgiama į tai, ar darbai yra vykdomi reguliariai, pastoviai, ar asmeniui suteikiama darbo vieta, ar įmonė periodiškai išmoka paslaugų teikėjui priklausantį atlyginimą, ar jis nustatomas pagal iš anksto sutartus kriterijus. Jei mokama periodiškai, o ne po darbo atlikimo, jei atlikto darbo rezultatas mažai įtakoja atlyginimo dydį, tikėtina, jog santykiai yra darbo. Vertintina ir tai, ar paslaugas teikiantis asmuo gali gauti pelno, ir ar jis rizikuoja patirti su savo darbu (užduotimi) susijusius nuostolius.

4.2. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo nustatyta, kad N. A., vykdydama veiklą pagal verslo liudijimą, negalėjo patirti nuostolių, kadangi atlyginimą jai mokėjo I. B., kuri jai teikė ir darbui reikalingas medžiagas ir mokėjo nuomą už patalpas. N. A. taip pat turėjo dirbti griežtai nustatytu darbo laiku nuo 9:00 val. iki 18:00 val. Jeigu ji negalėdavo atvykti į darbą (susirgdavo), privalėjo informuoti darbdavę I. B.. Todėl, vertinant visas bylos aplinkybes galima teigti, kad N. A. nevykdė veiklos pagal verslo liudijimą, o dirbo kontroliuojama I. B.. Atkreiptinas dėmesys, kad nedirbant siuvykloje N. A., dirbdavo kita oficialiai įdarbinta I. B. individualioje veikloje darbuotoja. Kauno apylinkės teismas savo nutarime taip pat teigia, kad N. A. pateiktas paaiškinimas Kauno AVMI laikytinas niekiniu, kadangi jį surašant nedalyvavo vertėjas iš rusų kalbos. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio teisės pažeidimo byloje parodymus davęs liudytojas V. R.patvirtino, kad N. A. paaiškinimą surašė pati, taip pat ji su juo bendravo tik lietuvių kalba ir jo neįspėjo, kad jos nemoka.

4.3. Skunde Institucijos atstovas nurodo, kad Kauno apylinkės teismas savo nutarime nepasisakė ir dėl ATPK 173¹ straipsnio 2 dalies pažeidimo (buhalterinės piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimo), o tai yra procesinis pažeidimas.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą I. B. prašo teismo nutarimą palikti nepakeistą, nes teismas įrodymus vertino teisingai ir priėmė pagrįstą sprendimą, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių. Taip pat prašo atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su jos atstovės advokatės atsiliepimo surašymu, prideda pinigų priėmimo kvitą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl įrodymų vertinimo

7. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad šioje byloje I. B. kaltinama ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymu, kadangi jos bendrovės siuvykloje, adresu (duomenys neskelbtini), leido dirbti siuvėja N. A., su kuria darbo sutartis nesudaryta.

8. Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą vieningą teisės taikymo praktiką, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

9. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

10. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes ir jas išanalizavęs kiekvieną atskirai bei jų visetą, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas. Institucija I. B. kaltę dėl nelegalaus darbo grindė tuo, kad patikrinimo metu 2016 m. birželio 1 d. siuvykloje, adresu (duomenys neskelbtini), dirbo siuvėja N. A., kuri tą pačią dieną savo paaiškinime nurodė, kad yra įgijusi verslo liudijimą, nors darbo užmokestį jai išmoka I. B.. Uždirbtus pinigus ji atiduoda I. B., kuri moka už naujo gaminio pasiuvimą 50%, už pataisytą gaminį 30 %. nuo gautų pajamų. Darbo užmokestis išmokamas vieną kartą per mėnesį, gauna grynais pinigais apie 250 E. Ji už gautus pinigus niekur nepasirašo, darbo užmokestis priklauso nuo gautų pajamų už padarytus darbus. Siuvykloje dirba nuo 9.00 val. iki 18.00 val., per mėnesį atlieka darbų už 500-600 Eur. Įvertinus šį N. A. paaiškinimą, buvo padaryta išvada, kad šios veikla nėra savarankiška, kadangi nėra tokiai veiklai vykdyti būdingų požymių: jai sukurta darbo vieta, ji aprūpinta įrengimais, medžiagomis, už darbą gautus pinigus ji atiduoda I. B., kuri jai išmoka atlyginimą. Tokie šalių santykiai patikrinimą atlikusių Institucijos atstovų vertinimo atitiko darbo teisinius santykius, todėl jie turėjo būti įforminti darbo sutartimi, kas nebuvo padaryta.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės negali būti laikomos pakankamu įrodymu nelegalaus darbo faktui patvirtinti.

11.1. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. B. kaltę dėl inkriminuoto pažeidimo nuosekliai neigė, paaiškinime ir parodymuose teisme nurodydama tas pačias aplinkybes, jog N. A., pensininkė, dirbo su patentu, ji leido N. A. dirbti, jos patentas buvo išduotas darbui adresu (duomenys neskelbtini). Dirbant su patentu yra laisvas darbo grafikas. Jos nuomojamos patalpos buvo kitos įstaigos pastate, todėl ant jos nuomojamų patalpų durų klientams buvo užrašytas darbo laikas. Kainas už paslaugas su klientais derino pati N. A.. Kainininkas, skelbiamas jos nuomojamose patalpose, N. A. neįpareigojo. N. A. jai mokėjo nuomą už siuvimo įrenginius. Jei N. A. reikdavo siūlų ar kitų medžiagų, ji važiuodama pakeliui viską nupirkdavo. Už prekes N. A. atsiskaitydavo. N. A. pati važiuodavo į VMI ir pati pirkdavo patentą ir per banką sumokėdavo pati. Tokių jos nurodytų aplinkybių nepaneigia jokie faktiniai duomenys, esantys byloje.

11.2. Liudytoja N. A. apklausta teisme patvirtino I. B. nurodytas aplinkybes, kad anksčiau pas I. B. dirbo pagal darbo sutartį, tačiau kai išėjo į pensiją, nutarė dirbti pagal patentą, nes yra lengvatos ir taip pigiau, be to, norėjo dirbti laisvu grafiku, kad nereikėtų atostogų, ligos atveju galėtų neiti į darbą. Patentą įsigyja pati, jame nurodytas veiklos adresas (duomenys neskelbtini). Birželio mėnesio patentą ji turi. Siuvykla buvo parduotuvės patalpose, todėl ant durų yra nurodytas darbo laikas, bet ji to grafiko neturėjo laikytis. Apie laisvą dieną informuodavo I. B., kadangi patalpose nėra signalizacijos. Šiuo metu I. B. jai atlyginimo nemoka. Visus mokesčius moka ji pati. Taip pat metų pabaigoje teikia deklaracijas. Siūlus perka pati arba paprašo nupirkti I. B., ši atveža kvitus už nupirktus ir jos atsiskaito. Dėl patikrinimo metu paaiškinime nurodytų kitų aplinkybių liudytoja paaiškino teismui, kad paaiškinimą ji surašė pati, tačiau ką rašyti, jai diktavo patikrinimą atlikęs pareigūnas, vertėjas nedalyvavo, ji rašo lietuviškai, bet daro klaidų. Kai tikrinusieji išėjo, tada suprato, kad ne taip viską jiems pasakė, nes iš tiesų ji dirbo pagal patentą. Dėl šios priežasties, norėdama patikslinti neteisingai nurodytas aplinkybes, N. A. 2016 m. birželio 15 d. atvyko į Instituciją ir surašė antrą paaiškinimą, kuriame nurodė, kad adresu V. K. pr. 13, Kaune ji dirba su verslo liudijimu, kad už patalpas nuomos mokestį moka I. B., už įrengimus, baldus ji moka I. B. 100 Eur kas mėnesį. Priimant iš klientų gaminį rašomi kvitai, kuriais ją aprūpina I. B.. Kainas su klientu derina ji pati. Jos darbo užmokestis yra apie 300 eurų, jis priklauso nuo sezono, užsakymų skaičiaus. Ji iš gautų pajamų susimoka už įrengimų nuomą, siūlus ir kitą. Likusi suma lieka jai kaip darbo užmokestis.

11.3. Apeliaciniame skunde Institucija prašo nelaikyti pirmojo N. A. paaiškinimo niekiniu, o priešingai– laikyti jį I. B. kaltę patvirtinančių įrodymu, nes N. A. puikiai supranta lietuvių kalbą, pati savo ranka rašė paaiškinimą. Aukštesnysis teismas laiko, kad iš tiesų 2016 m. birželio 1 d. N. A. paaiškinimas negali būti laikomas neginčijamu I. B. kaltės įrodymu ne vien dėl skundžiamame nutarime nurodytas aplinkybės – kad nedalyvavo vertėjas. Aukštesniojo teismo vertinimu, šis liudytojos paaiškinimas negalėjo būti laikomas objektyviu ir dėl jo turinio ypatumų. Kaip matyti, priešingai nei 2016 m. birželio 15 d. surašytas jos paaiškinimas, šis buvo pareiktas ne laisva forma, o su suformuluotais klausimus, į kuriuos N. A. turėjo atsakyti. Iš klausimų turinio matyti, kad jie menamo pobūdžio, t. y., preziumuojant, kad į uos atsakantis asmuo dirbo ar turėjo dirbti pagal darbo sutartį kaip samdomas darbuotojas. Taigi, vertinant aplinkybių visumą, kad N. A. turėjo atsakyti į konkrečius klausimus, o ne nurodyti aplinkybes savo nuožiūra, kad nors ji ir moka lietuvių kalbą, bet tai nėra jos gimtoji kalba ir iš jos surašytų paaiškinimų matyti, kad visiškai laisvai jos nevaldo, taip pat tai, kad paaiškinimas buvo rašomas tuoj po patikrinimo, kas neabejotinai tikrinamajam asmeniui kelia didesnę ar mažesnį emocinę įtampą, yra pagrindo manyti, kad N. A. galėjo kai kurias aplinkybes nurodyti netiksliai ir todėl šis pirminis jos paaiškinimas negalėjo būti laikomas pagrindiniu I. B. kaltės dėl ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto jai inkriminuoto pažeidimo padarymo. Be to, pažymėtina, kad visi byloje esantys dokumentai ir kiti rašytiniai duomenys patvirtina I. B. ir N. A. išdėstytą versiją apie pastarosios veiklos vykdymą pagal verslo liudijimą (patentą) ir kad jokių darbo teisinių santykių tarp jų nebuvo. Faktų fiksavimo pažymoje nurodyta, kad tikrinimo metu N. A. pateikė verslo liudijimą Nr. KF264112, išduotą Kauno apskrities VMI 2016-05-31. Veiklos vykdymo laikotarpis 2016 metų kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos mėnesiai. Patalpos, kuriose dirba N. A. priklauso UAB „Edervita“, jas nuomoja I. B.. Ant patalpų durų nurodytas darbo laikas. Paslaugų sutartis Nr.8, sudaryta 2016-01-25 tarp UAB „Edervita“ ir I. B., kad patalpų savininkas adresu V. K. pr. 13, Kaune, išnuomoja patalpas I. B.. Panaudos sutartis, pasirašyta 2016-02-01 tarp N. A. ir I. B., kad I. B. perduoda laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudotis patalpomis (siuvykla), adresu V. K. pr. 13, Kaune.

11.4. Taigi, situaciją vertinti vien tik pagal vieną aplinkybę – pirminį N. A. paaiškinimą, kuriuo grindžiamas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir Institucijos apeliacinis skundas, būtų formalu ir neteisinga. Juk sprendžiant, ar buvo padarytas teisės pažeidimas, būtina tirti visus surinktus įrodymus ir vertinti jų visetą, o ne laikyti neginčijamais kaltės įrodymais pavienius, išimus iš konteksto duomenis. Įvertinęs N. A. nurodytas aplinkybes jos paaiškinimuose bylos tyrimo metu, tiek parodymus nagrinėjimo teisme metu, sugretinęs juos su I. B. nurodytomis aplinkybėmis bei byloje surinktais rašytinais duomenimis, aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir argumentuotą išvadą, jog surinktų įrodymų visuma neįrodo tarp I. B. ir N. A. patikrinimo metu buvus nelegalaus darbo buvimo fakto.

12. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą išvadą, kad nagrinėjamu atveju ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena I. B. atžvilgiu nutraukta teisėtai ir pagrįstai.

Dėl ATPK 173¹ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo.

13. Skunde Institucijos atstovas nurodo, kad Kauno apylinkės teismas savo nutarime nepasisakė ir dėl ATPK 173¹ straipsnio 2 dalyje pažeidimo, o tai yra procesinis pažeidimas. Aukštesnysis teismas negali pilnai sutikti su šiuo skundo argumentu. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas rezoliucinėje dalyje dėl ATPK 173¹ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo nepasisakė. Tačiau jo aprašomojoje dalyje šis dėl buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimo I. B. inkriminuotas pažeidimas buvo aprašytas, o motyvuojamojoje jo dalyje įvertinti bylos duomenys, kuriais buvo grindžiamas šio pažeidimo padarymas ir argumentuotai išdėstyta, dėl ko teismas laikė, kad šis administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas administracinis teisės pažeidimas negali būti vertinamas kaip padarytas I. B.. Taigi, iš skundžiamo nutarimo turinio akivaizdu, kad teisme buvo pilnai išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla visa jos apimtimi, tačiau per klaidą rezoliucinėje dalyje nenurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena I. B. atžvilgiu turi būti nutraukta ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹ straipsnio 1 dalį, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Įvertinus aukščiau aptartą, šis procesinis pažeidimas nėra esminis, dėl ko būtų pagrindas skundžiamą nutarimą panaikinti, tačiau jis taisytinas, papildant nutarimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną I. B. atžvilgiu pagal ATPK 173¹ straipsnio 2 dalį nutraukti, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Dėl proceso išlaidų, susijusių su advokato pagalba atlyginimo

14. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apylinkės teismas skundžiamu nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną I. B. atžvilgiu nutraukė. Institucija pateikė dėl šio nutarimo apeliacinį skundą, nesutikdama su teismo argumentais ir motyvais ir prašydama nutarimą panaikinti. I. B. atstovė advokatė E. M. Šlapikienė pateikė prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 59 straipsniu. Šis prašymas netenkintinas. Išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas nustatytas ATPK 279 straipsnyje. Šis straipsnis numato, kad turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. ATPK normose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktam, neteisėtai administracine tvarka nubaustam asmeniui taip pat nenumatytas. Advokatė prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo prašo teismo vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 59 straipsniu, tačiau pažymėtina, kad skundų dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjimą reglamentuoja ATPK normos, kuriomis ir privalu vadovautis. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena yra viešosios teisės šaka, kurios reglamentavime vyrauja imperatyvusis reguliavimo metodas, todėl teisiniai ginčai sprendžiami tiksliai laikantis kodekse nustatytų teisės normų reikalavimų. Teisės ir įstatymo analogija, sprendžiant administracinių teisės pažeidimų bylas, gali būti taikoma tik tais atvejais, kai tokią galimybę nustato administracinės teisės pažeidimų kodeksas. ATPK 249 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais, teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Tačiau šiuo atveju ir BPK normos, reglamentuojančios proceso išlaidų atlyginimą (BPK 103-106 str.), taip pat nenumato proceso išlaidų, kurias turėjo neteisėtai atsakomybėn patrauktas asmuo, apmokėjimo tvarkos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinio skundo netenkinti.

Papildyti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimo rezoliucinę dalį pastraipa:

„Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną I. B. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹ straipsnio 2 dalį nutraukti, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties“.

Prašymo dėl I. B. patirtų bylinėjimosi išlaidų netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.