- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-23
- Bylos Nr.
- 2-1685/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Alė Bukavinienė, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vestus“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Žaliasis tiltas“
- Kategorijos
- 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vestus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą, civilinėje byloje Nr. 2-2061-431/2011, pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vestus“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Žaliasis tiltas“ dėl sutarties nutraukimo, įskaitymo pripažinimo neteisėtais, avanso grąžinimo bei palūkanų priteisimo ir atsakovo priešieškinį dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Vestus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti atsakovo UAB „Žaliasis tiltas“ atliktą vienašalį ieškovo ir atsakovo sudarytos preliminariosios sutarties nutraukimą neteisėtu, pripažinti atsakovo atliktą 773 935 Lt avanso sumos įskaitymą neteisėtu, priteisti iš atsakovo 773 935 Lt negrąžintą avansą, 32 350,48 Lt palūkanų ir 6 proc. metinių procesinių palūkanų.
Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 153 119,72 Lt skolą už atliktus papildomus darbus, 4 327 350 Lt negautų pajamų už pastato nuvertėjimą ir 6 proc. metinių procesinių palūkanų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 7 d. sprendimu priėmė atsakovo atsisakymą nuo priešieškinio reikalavimo priteisti atsakovui iš ieškovo 4 327 350 Lt negautų pajamų ir bylą šioje dalyje nutraukė, ieškinį ir priešieškinį atmetė. Iš ieškovo UAB „Vestus“ valstybei priteisė 12 319 Lt žyminio mokesčio ir atsakovui UAB „Žaliasis tiltas“ 9 680 Lt atstovavimo išlaidų. Iš atsakovo UAB „Žaliasis tiltas“ valstybei priteisė 8 892 Lt žyminio mokesčio.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Vestus“ prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo ieškinys ir nustatyta, kad atsakovas įrodė 5 981,82 Lt papildomas išlaidas (nuostolį) ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti ir atsakovo 5 981,82 Lt nuostolį laikyti neįrodytu. Iki sprendimo priėmimo, prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Nurodė, kad ieškovas kreipimosi į Lietuvos apeliacinį teismą dieną negali disponuoti piniginėmis lėšomis ir sumokėti žyminio mokesčio, nes atsakovo prašymu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštuojant visą apelianto nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, bei lėšas. Ieškovas neturi jokio nekilnojamojo turto, o ieškovo turimas kilnojamasis turtas (kompiuterinė įranga, baldai, automobiliai ir kt.) yra reikalingi ieškovui kasdieninėje veikloje. Ieškovo turimos lėšos sudaro tik 57 Lt, o nuostolis sudaro – 129 475 Lt. Taigi, ieškinio padavimo momentu, ieškovas neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio, tačiau ieškovas vykdo veiklą, gauna pajamas ir galės sukaupti reikiamą pinigų sumą žyminiam mokesčiui sumokėti iki sprendimo priėmimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 8 d. nutartimi prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo atmetė bei nutatė 20 dienų terminą, nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos apeliacinio skundo trūkumams pašalinti - sumokėti 12 498 Lt dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui įrodymus apie tai. Teismas nurodė, kad apeliantas, prašydamas teismo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už paduodamą apeliacinį skundą, pateikė įrodymus apie tai, jog ieškovo (apelianto) vykdoma veikla yra susijusi su tarpininkavimu perkant, parduodant, nuomojant nekilnojamąjį turtą, kad Lietuvos Respublikoje registruoto nekilnojamojo turto įmonė neturi, bei įrodymus apie tai, kad įmonės banko sąskaitose lėšų nėra. Tačiau iš teismui pateikto UAB „Vestus“ balanso, sudaryto 2011-01-01, matyti, kad įmonės turimas turtas sudaro 902 406 Lt, įmonės per vienerius mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 197 287 Lt, o po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 712 863 Lt. Atsižvelgiant į šiuos rašytinius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad apelianto, kaip ir daugelio kitų Lietuvoje veikiančių įmonių, turtinė padėtis sudėtinga ir yra pagrindas daryti išvadą, jog jis gali neturėti galimybių surinkti bei sumokėti žyminio mokesčio, kurio dydis už paduodamą apeliacinį skundą sudaro 12 498 Lt, per laikotarpį kol bus nagrinėjama byla apeliacine tvarka. Teismas pažymėjo, kad ir už reiškiamą ieškinį ieškovui žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo byloje priėmimo, o tai leidžia daryti išvadą, jog ieškovas finansinius sunkumus patiria ilgą laiką, todėl prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo apeliacinėje instancijoje priėmimo atmetė (CPK 84 straipsnis). Taip pat pažymėjo, kad tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas priims apeliantui palankų sprendimą, jo už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis jam bus priteistas iš atsakovo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas UAB “Vestus” atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. CPK 84 straipsnis numato žyminio mokesčio atidėjimą, jeigu ieškovas kreipimosi į teismą dieną neturi galimybės sumokėti jo. Tokiu būdu užtikrinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CK 5 straipsnyje numatyta asmens reali galimybė įgyvendinti teisę į teisminę gynybą net ir tuo atveju, kai dėl sunkios turtinės padėties asmuo kreipimosi į teismą dieną negali sumokėti žyminio mokesčio sumos. Tokios pozicijos, aiškinant žyminio mokesčio atidėjimo instituto tikslus, laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-323/2001, Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. spalio 06 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-503/2005). Asmens teisė į teisminę gynybą yra didesnis gėris nei viso žyminio mokesčio sumokėjimas kreipimosi į teismą dieną. Šiuo atveju, kai ieškovas dėl sunkios turtinės padėties neturi galimybės apeliacinio skundo pateikimo dieną sumokėti itin didelės žyminio mokesčio sumos (12 498 Lt), ieškovo teisė į teisminę gynybą negali būti ribojama, netenkinant prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.
2. Nors ieškovo turtinė padėtis sunki, tačiau ieškovas vykdo veiklą ir gauna pajamas iš savo veiklos, todėl turi realią galimybę sukaupti reikalingą žyminio mokesčio sumą iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Pažymi, kad net ir nesukaupus reikalingos sumos iš vykdomos veiklos, žyminio mokesčio sumą ieškovas gautų pardavęs turimą kilnojamąjį turtą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas gali neturėti galimybių surinkti bei sumokėti už apeliacinį skundą žyminio mokesčio.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje kilo ginčas dėl aiškinimo ir taikymo teisės normų, reglamentuojančių žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo pagrindus.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra sumokėjimas žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią būtina sumokėti už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis).
Žyminio mokesčio dydis, atleidimo nuo dalies šio mokesčio mokėjimo bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo sąlygos imperatyviai įtvirtintos CPK. Teismas gali atidėti žyminio mokesčio už ieškinio (pareiškimo, apeliacinio ar kasacinio skundo) nagrinėjimą tik nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, šis sunkumas laikinas, o turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pareiškimo, apeliacinio ar kasacinio skundo pateikimo teismui metu (CPK 84 straipsnis, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-100/2011; 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-996/2010 ir kt.).
Pagal susiformavusią teismų praktiką, pareiškėjas, pateikdamas teismui prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, turi pridėti įrodymus, patvirtinančius jo laikiną sunkią turtinę padėtį. Pažymėtina, kad pareiškėjo pareiga įrodyti tokio prašymo pagrįstumą kyla ir iš CPK 12 straipsnio įtvirtinto rungimosi principo, kuriuo vadovaujantis šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.
Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo atidėti 12 498 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą, motyvuodamas šiuo metu sunkia savo turtine padėtimi ir nurodydamas, kad egzistuoja visos žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo sąlygos.
Ieškovas pateikė 2011-01-01 dienai sudarytą įmonės balansą (5 t., b.l.28), kurio skaičiai nesutampa su bendrovės 2010-01-01 – 2010-12-31 Juridinių asmenų registrui pateiktu balansu, todėl teisėjų kolegija vadovaujasi Juridinių asmenų registrui pateiktais duomenimis. Taigi, iš 2010-01-01 – 2010-12-31 balanso matyti, jog ieškovas turi trumpalaikio turto už 905 877 Lt, nekilnojamojo turto neturi, ieškovo įsipareigojimai viso sudaro 933 822 Lt. Iš minėto balanso matyti, jog bendrovės nuostoliai sudaro 357 945 Lt, o paskutinius metus bendrovė baigė su 129 475 Lt nuostoliu. Tiek Juridinių asmenų registrui, tiek teismui pateikto 2011-01-01 balanso duomenimis, įmonė ketina gauti per metus tik 9 613 Lt. Taigi, vertinant turimą bendrovės turtą, įsispareigojimus, bendrovės nuostolius bendrai ir per paskutinius metus, taip pat ketinamas gauti sumas, matyti, kad bendrovės turtinė padėtis yra labai sunki. Kadangi įmonė dirba nuostolingai, nėra teisinio pagrindo daryti prielaidų, jog ši padėtis artimiausiu metu pagerės ar iš esmės pasikeis. Nors ieškovas nurodo, jog vykdo veiklą ir gauna pajamas, iš kurių pasak ieškovo jis ketina sukaupti reikiamą sumą žyminiam mokesčiui sumokėti, šios pajamos yra dvigubai mažesnės, nei išlaidos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, t.y., bendrovės pajamos už atliktus turto vertinimus 2011 m. kovo mėnesį sudarė 4 795 Lt, o išlaidos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai – 8 941,52 Lt (5t., b.l.31-32). Taigi, iš šių rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovas ir toliau dirba nuostolingai, ir jo turtinė padėtis vis sunkėja, ir objektyviai vertinant, ieškovas neturi galimybių iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme sukaupti 12 498 Lt mokėtiną žyminį mokestį. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nes šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas turi tik laikinų finansinių sunkumas, ir turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra apeliacinio skundo pateikimo teismui metu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovui jau buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas pirmosios instancijos teisme už ieškinį. Taigi, šios aplinkybės taip pat parodo, jog ieškovo turtinė padėtis nepagerėjo, o priešingai, teisėjų kolegijos nuomone, blogėja. Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vadovaujantis CPK 84 sraipsnio nuostatomis nėra pagrindo ieškovui atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą pažymėjo, kad vienas iš teisingo teismo aspektų yra asmens galimybė apskųsti teismo sprendimą; teismai nepagrįstai neturi paneigti galimybės apskųsti teismo sprendimo; apeliacinio skundo padavimo teisės paneigimas reiškia, jog proceso šalis netenka teisės teismo sprendimui peržiūrėti apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-399/2007; 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007; 2008 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2008).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą, ieškovui neužkirstas kelias į apeliaciją, nes vadovaujantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, ieškovas turi teisę kreiptis į teismą su prašymu atleisti ieškovą nuo dalies mokėtino žyminio mokesčio. Nagrinėjamu atveju šios teisės ieškovas dar nėra realizavęs, todėl teisėjų kolegijos nuomone, atmetus ieškovo prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nėra apribota ieškovo teisė į apeliaciją.
Vadovaujantis išdėstytu, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.