Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Neringos Švedienės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dzūkijos vandenys“ dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „INSTITA“, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

20. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribų.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

21. Atsakovė 2025 m. lapkričio 21 d. CVP IS paskelbė apie Pirkimą. Skelbime nurodyta, kad numatoma Pirkimo vertė be PVM – 728 000 Eur. Pirkimo sąlygų 2.1 ir 2.2 papunkčiuose numatyta, kad atsakovė Pirkimu siekia įsigyti paviršinių (lietaus) nuotekų valymo įrenginių Alytaus m., Putinų g., statybos darbus. Reikalavimai Pirkimo objektui detalizuoti Techninėje specifikacijoje, joje nurodyta, kad tiekėjas pagal parengtą techninį projektą turi atlikti valymo įrenginių statybos darbus ir veiksmus dėl statybos užbaigimo akto gavimo, numatyta, kad darbų atlikimo terminas – ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos.

22. Pirkimo sąlygų 4 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ 1.2 papunktyje nustatytas techninio ir profesinio pajėgumo kvalifikacijos reikalavimas, pagal kurį tiekėjas per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos pagal vieną sutartį savo jėgomis būtų įvykdęs ypatingo statinio nuotekų valyklos, kurios našumas ne mažesnis kaip 390 l/s naujos statybos (renovavimo, rekonstravimo, kapitalinio remonto) darbus, kurių svarbiausių darbų vertė buvo ne mažesnė kaip 500 000 Eur be PVM, o darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami.

23. Byloje ginčijamame Pirkimo sąlygų 4 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ 1.3 papunktyje nustatytas finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimas, pagal kurį tiekėjo vidutinės metinės pajamos iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas Pirkimas, per paskutinius 3 finansinius metus, o jei ūkio subjektas įregistruotas vėliau ar veiklą atitinkamoje srityje pradėjo vėliau – nuo ūkio subjekto įregistravimo ar veiklos su Pirkimu susijusioje srityje pradžios, yra ne mažesnės nei 750 000 Eur. Laikoma, kad su Pirkimu susijusi veikla, iš kurių gautas pajamas tiekėjai turi pateikti, yra nuotekų valyklos naujos statybos ir (ar) rekonstrukcijos darbai.

24. Ieškovė 2025 m. lapkričio 26 d. CVP IS priemonėmis pateikė klausimą dėl Pirkimo sąlygų 4 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ 1.3 papunkčio reikalavimo, prašydama patikslinti, ką konkrečiai laikyti su Pirkimu susijusia veikla, iš kurios pajamos turi būti įskaičiuojamos į vidutines metines pajamas. Ieškovė prašė paaiškinti, ar Pirkimo sąlygose vartojama formuluotė gali būti suprantama plačiau – darbai pagal panašios apimties ir pobūdžio sutartis, apimanti ir darbus, susijusius su valyklos įrengimu, įskaitant priklausinius ir kitus valyklos įrengimui būtinus inžinerinius tinklus.

27. Atsakovė 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimu pretenziją atmetė, nurodydama, kad vidutinių metinių pajamų reikalavimas tikrina tik tiekėjų finansinį pajėgumą, jis suformuluotas pagrįstai.

28. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti Pirkimo sąlygų 4 priedo 1.3 papunktį neteisėtu. Ieškinio reikalavimą ieškovė grindė tuo, kad ginčijamas reikalavimas neatitinka esminių kvalifikacijos reikalavimų nustatymo principų, yra perteklinis, pažeidžia proporcingumo principą, nepagrįstai varžo konkurenciją, o atsakovė nepagrindė, kodėl reikalavimas yra būtinas ir proporcingas bei kaip yra užtikrinama reali ir nesuvaržyta konkurencija (ieškinio 14, 23, 33 ir kiti punktai). Pirmosios instancijos teismui apskųstame sprendime nustačius, kad ginčijamas kvalifikacijos reikalavimas atitinka VPĮ ir kitų teisės aktų reikalavimus, yra proporcingas ir nepagrįstai neriboja konkurencijos, apeliaciniame skunde ieškovė, nesutikdama su teismo sprendimu, nurodo, jog ginčijamas reikalavimas neproporcingas ir nepagrįstai apriboja konkurenciją.

29. PĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad perkantysis subjektas užtikrina, jog vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Pagal PĮ 29 straipsnio 3 dalį planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimo sąlygomis nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams.

30. Proporcingumo, veiksmingos konkurencijos ir kiti viešųjų pirkimų principai aktualūs perkančiajam subjektui nustatant kvalifikacijos reikalavimus. Remiantis PĮ 59 straipsnio 1 dalimi, perkantysis subjektas kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus nustato taikydamas VPĮ 47 straipsnio nuostatas. VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kvalifikacijos reikalavimai turi būti nustatomi siekiant išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, tačiau jie negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs.

31. Konkretūs kvalifikacijos reikalavimai turi būti nustatomi pagal Metodiką (VPĮ 47 straipsnio 7 dalis), jos nuostatos yra imperatyvios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-469/2018 32 punktas). Pagal Metodikos 7.3 papunktį pirkimo vykdytojo nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, o pagal Metodikos 7.6 papunktį kvalifikacijos reikalavimai nustatomi atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiką, apimtį, pirkimo sutarties vykdymo sąlygas (pirkimo sutarties trukmę, apmokėjimo sąlygas ir kt.), numatomą pirkimo sutarties vertę ir kitas su pirkimu ir pirkimo sutarties vykdymu susijusias aplinkybes.

32. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra išaiškinęs, kad nustatyti minimalūs pajėgumo reikalavimai turi būti susiję su sutarties dalyku ir jam proporcingi. Vadinasi, minimalūs ekonominio ir finansinio pajėgumo reikalavimai turi būti objektyviai tinkami suteikti informaciją apie tokį ūkio subjekto pajėgumą ir jie turi atitikti atitinkamos sutarties mastą, t. y. objektyviai būti rodiklis, patvirtinantis, kad egzistuoja ekonominis ir finansinis pagrindas, kurio pakanka šiai sutarčiai tinkamai įvykdyti, tačiau neturi viršyti to, kas protingai būtina šiam tikslui pasiekti (ESTT 2012 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Éduköv?zig ir Hochtief Construction, C‑218/11, 29 punktas).

33. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai turi tikslą išrinkti tokį tiekėją, kuris būtų pajėgus tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį. Viešojo pirkimo sąlygos, kurios viršija šį tikslą, kvalifikuotinos kaip neproporcingos ir neteisėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-476-378/2017 40 punktas). Konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs viešojo pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę viešojo pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį realiai ir faktiškai gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-469/2018 29 punktas).

34. Remdamasi VPĮ 47 straipsnio 3 dalimi, perkančioji organizacija tikrina tiekėjo finansinį ir ekonominį pajėgumą. Tą darydama ji gali: 1) nustatyti tam tikrą reikalaujamą tiekėjų metinių pajamų iš visos veiklos arba iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, sumą; 2) atsižvelgti į tam tikrą finansinį santykį, įskaitant turimo turto ir įsipareigojimų santykį; 3) reikalauti atitinkamo lygio tiekėjo profesinės civilinės atsakomybės draudimo. Remiantis Metodikos 10 punktu, tokių reikalavimų nustatymo tikslas – įsitikinti, kad ūkio subjektas geba padengti svarbiausias išlaidas (mokėti atlyginimus, įsigyti medžiagas, kt.), kol bus apmokėtos pirkimo vykdytojui pateiktos sąskaitos, bei gebės įvykdyti reikalavimus, galinčius kilti iš netinkamo pirkimo sutarties vykdymo.

35. Remdamasis Metodikos 11 punktu, perkantysis subjektas, nustatydamas konkrečius finansinių ir ekonominių pajėgumų reikalavimus, turi atsižvelgti į numatomą pirkimo sutarties trukmę ir vertę be PVM, o kai pirkimo sutartis yra ilgalaikė – kokia planuojama didžiausia metinė pirkimo sutarties vykdymo vertė (kuo trumpesnis numatomos sudaryti pirkimo sutarties vykdymo laikotarpis ir kuo didesnė jos vertė, tuo aukštesnį reikalavimą, lyginant su numatoma sutarties verte, galima nustatyti); apmokėjimo sąlygas (kuo dažnesnis ir greitesnis apmokėjimas, kuo didesnis avansas, tuo žemesnis, lyginant su numatoma sutarties verte, reikalavimas nustatomas); ar nuo pirkimo sutarties, kurią ketinama sudaryti, priklauso kitų sutarčių ar pirkimo vykdytojo veiklos vykdymas; prekių, paslaugų ar darbų sektoriaus ypatumus ir rinkoje esančių tiekėjų finansinį ir ekonominį pajėgumą; kitas svarbias aplinkybes.

36. VPĮ 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas ir Metodikos nuostatos leidžia perkantiesiems subjektams, tikrinantiems tiekėjų finansinį ir ekonominį pajėgumą, nustatyti reikalaujamą tiekėjų metinių pajamų ne tik iš visos veiklos, bet ir iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, sumą. Metodikos 12.4 papunktyje nurodyta, kad toks reikalavimas nustatomas tais atvejais, kai ūkio subjekto finansinio ir ekonominio pajėgumo negali įrodyti reikalavimas turėti tam tikras vidutines metines pajamas iš visos veiklos arba ūkio subjekto finansinį ir ekonominį pajėgumą gali geriau įrodyti reikalavimas turėti vidutines metines pajamas iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, pvz., kai tikėtina, kad pirkime galintys dalyvauti ūkio subjektai verčiasi keliomis veiklomis, kurios yra atskirtos, finansuojamos atskirai ir dėl to metinės visos veiklos pajamos nepakankamai apibūdina tiekėjų finansinę ir ekonominę būklę; kai paskutiniai finansiniai metai rinkoje buvo netipiniai (pvz., ekonominė krizė, žinoma, kad nebuvo vykdytos su pirkimu susijusios veiklos ir pan.).

37. Metodikos 12.4 papunktyje detalizuota, kad kai numatoma sudaryti trumpalaikę vidutinės ar didelės vertės sutartį, nustatomas reikalavimas ūkio subjekto vidutinėms metinėms pajamoms iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas – konkreti suma eurais, kuri būtų ne daugiau kaip 2 kartus didesnė už numatomą pirkimo sutarties vertę.

38. Teismų praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad jei nustatomas reikalavimas dėl vidutinių metinių pajamų iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, toks reikalavimas turi dvejopą tikslą. ESTT yra pažymėjęs, kad iš tiesų juo siekiama nustatyti ūkio subjektų ekonominį ir finansinį pajėgumą bei padėti įrodyti jų techninius ir profesinius pajėgumus. Tokiu atveju ūkio subjekto ekonominė ir finansinė padėtis, kaip ir jo techniniai ir profesiniai pajėgumai, yra specifiniai ir susiję tik su šiuo ūkio subjektu kaip fiziniu ar juridiniu asmeniu (ESTT 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimas byloje UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, C‑927/19, 78 punktas). Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į minėtą ESTT sprendimą, taip pat išaiškino, kad pirkimo sąlygose įtvirtintas kvalifikacijos kriterijus dėl metinės apyvartos vykdant veiklą, susijusią su pirkimu, yra susijęs su ūkio subjektų ekonominiu ir finansiniu pajėgumu, kuriuo taip pat siekiama įrodyti ūkio subjektų techninius ir profesinius pajėgumus. Tokio pobūdžio pirkimo sąlyga turi dvejopą tikslą – nustatyti ūkio subjektų ekonominį ir finansinį pajėgumą ir padėti įrodyti jų techninius ir profesinius pajėgumus. Tai reiškia, kad aptariama pirkimo sąlyga, nors ir kvalifikuojama kaip ekonominio pajėgumo sąlyga, bet ji taikytina, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į profesinio pajėgumo reikalavimams būdingus aspektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022 61, 68 punktai).

39. Kadangi kvalifikacijos reikalavimas dėl vidutinių metinių pajamų iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, turi dvejopą tikslą, sprendžiant dėl jo teisėtumo aktualu atsižvelgti į Metodikos 7.3 papunktį, pagal kurį tais atvejais, kai tam tikras tiekėjo gebėjimas sėkmingai įvykdyti pirkimo sutartį gali būti patikrinamas skirtingais kvalifikacijos reikalavimais, pirkimo vykdytojas turi siekti, kad pirkimo dokumentuose būtų nustatomi mažiausiai konkurenciją ribojantys kvalifikacijos reikalavimai. Tai seka ir iš Metodikos 7.3 papunkčio, pagal kurį perkantysis subjektas turi atsižvelgti ne tik į atskirus kvalifikacijos reikalavimus, bet ir į šių reikalavimų visumą bei turi galėti motyvuotai pagrįsti, kodėl nustatė atitinkamus kvalifikacijos reikalavimus ir jų reikšmes.

40. Teisėjų kolegija, apibendrindama aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, konstatuoja, kad perkantysis subjektas, tikrindamas teikėjų ekonominį ir finansinį pajėgumą bei spręsdamas dėl kvalifikacijos reikalavimo turėti atitinkamą sumą metinių pajamų iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, nustatymo, turi nepažeisti proporcingumo ir veiksmingos konkurencijos principų. Perkantysis subjektas, nustatęs reikalavimą turėti metinių pajamų būtent iš veiklos, su kuria susijęs pirkimas, turi sugebėti motyvuotai pagrįsti, kodėl finansinio ir ekonominio pajėgumo negali įrodyti reikalavimas turėti metines pajamas iš visos veiklos ir kodėl tokį pajėgumą gali geriau įrodyti pajamos iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas. Pagal proporcingumo principą perkantysis subjektas privalo pagrįsti, kad tik tokio reikalavimo nustatymas leis įsitikinti ūkio subjekto gebėjimu padengti svarbiausias išlaidas, įvykdyti galimus reikalavimus dėl netinkamo pirkimo sutarties vykdymo, be to, atsižvelgus į dvejopą reikalavimo nustatymo tikslą, tokio reikalavimo nustatymas leis geriau įsitikinti tiekėjo turima patirtimi (profesiniu pajėgumu).

Dėl ginčijamo kvalifikacijos reikalavimo teisėtumo

41. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Pirkimo sąlygų 4 priedo 1.3 papunktyje nustatyto finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimo, pagal kurį tiekėjo vidutinės metinės pajamos iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas Pirkimas, per paskutinius 3 finansinius metus, turi būti ne mažesnės nei 750 000 Eur, teisėtumo. Pagal šią Pirkimo sąlygą laikoma, kad su Pirkimu susijusi veikla, iš kurios gautas pajamas tiekėjai turi pateikti duomenis, yra nuotekų valyklos naujos statybos ir (ar) rekonstrukcijos darbai (žr. šio teismo sprendimo 23 punktą).

42. Apskųstame sprendime pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovės ginčijamas kvalifikacijos reikalavimas atitinka VPĮ ir kitų teisės aktų reikalavimus, yra proporcingas ir nepagrįstai neriboja konkurencijos, o atsakovė pagrindė tokio reikalavimo nustatymo priežastis. Teisėjų kolegija nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

43. Šio teismo sprendimo 37 punkte buvo minėta, kad Metodikos 12.4 papunktis nustato, jog kai numatoma sudaryti trumpalaikę vidutinės ar didelės vertės sutartį, nustatomas reikalavimas ūkio subjekto vidutinėms metinėms pajamoms iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas – konkreti suma eurais, kuri būtų ne daugiau kaip 2 kartus didesnė už numatomą pirkimo sutarties vertę. Šiuo atveju Pirkime buvo numatyta sudaryti trumpalaikę (12 mėn.) vidutinės vertės (728 000 Eur) sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad ginčijamas kvalifikacijos reikalavimas turėti 750 000 Eur vidutines metines pajamas iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas Pirkimas, formaliai Metodikos 12.4 papunkčio nepažeidžia. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė savaime Pirkimo sąlygų 4 priedo 1.3 papunktyje nustatyto reikalavimo teisėtumo nepagrindžia.

44. Šio teismo sprendimo 36 ir 40 punktuose buvo minėta, kad perkantysis subjektas, nustatęs reikalavimą turėti metinių pajamų būtent iš veiklos, su kuria susijęs pirkimas, turi sugebėti motyvuotai pagrįsti, kodėl finansinio ir ekonominio pajėgumo negali įrodyti reikalavimas turėti metines pajamas iš visos veiklos ir kodėl tokį pajėgumą gali geriau įrodyti pajamos iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas.

45. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad atsakovė pagrindė ginčijamo reikalavimo nustatymą, rėmėsi atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, jog Pirkimo objekto įsigijimui yra suteiktas finansavimas pagal 2021–2027 m. ,,Interreg VI-A“ Lietuvos ir Lenkijos programą, pagal paramos sutartį projekto pabaiga 2027 m. gegužės 31 d., iki šios dienos turi būti įvykdyti visi mokėjimai, numatyta darbų atlikimo trukmė yra iki 12 mėnesių, o Pirkimo vertė siekia 728 000 Eur, sutartyje nėra numatytas avanso mokėjimas, todėl tiekėjas turi būti pajėgus pats savo lėšomis tinkamai ir laiku pasiruošti ir vykdyti sutartinius įsipareigojimus – įsigyti technologinę įrangą, medžiagas, reikalingus atliekant nuotekų valyklos naujos statybos ir (ar) rekonstrukcijos darbus.

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės dėl Pirkimo finansavimo šaltinio, darbų trukmės, Pirkimo vertės, avanso nemokėjimo, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, pagrindžia poreikį, kad ūkio subjektas būtų finansiškai pajėgus ir galėtų įsigyti technologinę įrangą, medžiagas, reikalingas vykdant Pirkimo sutartį. Vis dėlto, šios aplinkybės nepaaiškina, kodėl ūkio subjekto finansinio pajėgumo negalėtų įrodyti reikalavimas turėti metines pajamas iš visos veiklos ar bendriau apibūdintos veiklos, kuri būtų ne tokia specifinė kaip nuotekų valyklų statybos veikla (pvz., statybų, inžinerinių tinklų tiesimo veiklos), ir kodėl tokį pajėgumą gali geriau įrodyti būtent pajamos iš nuotekų valyklų statybų ar rekonstrukcijos veiklos.

47. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad nuotekų valyklų statybų ar rekonstrukcijos veikla yra pakankamai siaura ir specifinė, o reikalavimas turėti ne mažesnes nei 750 000 Eur vidutines metines pajamas iš tokios veiklos per paskutinius 3 finansinius metus žymiai apriboja ūkio subjektų, veikiančių panašiose srityse ir galinčių atlikti perkamus darbus (pavyzdžiui, statybos, inžinerinių tinklų tiesimo), galimybes dalyvauti Pirkime. Nors atsakovė teigia, kad ginčijamame kvalifikacijos reikalavime nurodyta veikla suformuluota plačiau nei Pirkimo objekto statybinės veiklos rūšis ir tiekėjai atitiktį kvalifikacijos reikalavimui gali grįsti pajamomis ne tik iš paviršinių (lietaus), bet ir buitinių, komunalinių, gamybinių nuotekų valyklų naujos statybos ar rekonstrukcijos darbų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie atsakovės teiginiai nepaneigia ginčijamame reikalavime nurodytos veiklos specifiškumo. Nuotekų valyklų statybos veikla, net ir jos nedetalizuojant pagal nuotekų rūšį, užsiima ne kiekvienas ūkio subjektas, veikiantis statybų ar inžinerinių tinklų tiesimo srityje. Šią aplinkybę patvirtina ir trečiojo asmens atsiliepimo į apeliacinį skundą 78 punkte pateikta informacija, kad trečiasis asmuo jau seniai specializuojasi inžinerinių statinių ir infrastruktūros statyboje; nuotekų valyklų ir nuotekų tinklų statyba nuo pat įmonės įkūrimo pradžios yra viena esminių įmonės veiklos krypčių. Taigi, atsakovės pageidaujama veiklos sritis, iš kurios pajamas turėtų būti gavę tiekėjai, yra siaura ir specifinė.

48. Pirmosios instancijos teismas kaip pagrįstą įvertino atsakovės poziciją, kad ji yra suinteresuota, jog pirkimo laimėtojas būtų savo srities profesionalas, turintis atitinkamus finansinius ir techninius pajėgumus bei galintis užtikrinti aukštą teikiamų paslaugų kokybę, efektyvumą ir nepertraukiamumą. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad ginčijamas reikalavimas nustatytas siekiant papildomo tikslo, jog ūkio subjektas turėtų ne tik finansinius pajėgumus, bet ir pakankamą profesinę patirtį. Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad lietaus nuotekų valymo įrenginiai nėra paprasti inžineriniai statiniai, tai – specializuoti aplinkosauginiai inžineriniai objektai, apimantys hidraulinius skaičiavimus, taršos normų laikymąsi, technologinius valymo procesus, automatizavimo sistemas, paleidimo–derinimo darbus. Trečiojo asmens teigimu, ne bet kokia inžinerinė statyba (pavyzdžiui, kelių, pastatų, tinklų) įrodo gebėjimą pastatyti funkcionuojančią nuotekų valyklą.

49. Tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino tos aplinkybės, kad Pirkimo sąlygų 4 priede buvo nustatyti kiti kvalifikacijos reikalavimai, užtikrinantys sėkmingą darbų atlikimą. Šio priedo 1.1 papunktyje buvo nustatytas reikalavimas tiekėjams turėti teisę būti ypatingojo statinio statybos rangovu nuotekų valyklos statinių grupėje, o tiekėjų profesinei patirčiai patikrinti atsakovė Pirkimo sąlygų 4 priedo 1.2 papunktyje nustatė kvalifikacijos reikalavimą, pagal kurį tiekėjas per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo turėjo būti įvykdęs ypatingo statinio nuotekų valyklos, kurios našumas ne mažesnis kaip 390 l/s naujos statybos (renovavimo, rekonstravimo, kapitalinio remonto) darbus, kurių svarbiausių darbų vertė buvo ne mažesnė kaip 500 000 Eur be PVM (žr. šio teismo sprendimo 22 punktą). Tai reiškia, kad atsakovė, nustatydama šiuos reikalavimus, užtikrino, jog Pirkimo sutartį vykdys teisę statyti nuotekų valyklas ir reikiamos patirties (statant, renovuojant, rekonstruojant, remontuojant nuotekų valyklas) turintis ūkio subjektas, o dėl kokių priežasčių profesinei patirčiai pagrįsti papildomai reikalingas ginčijamas kvalifikacijos reikalavimas, atsakovė nepaaiškino.

50. Vertinant ginčijamą reikalavimą kaip turintį papildomą tikslą patikrinti tiekėjų profesinę patirtį, jis yra perteklinis, per griežtas ir nebūtinas šiam tikslui pasiekti. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro dėl to, kad Metodikos 16 punkte įtvirtinta nuostata, jog nustatant profesinės patirties reikalavimą ir apibrėžiant jį verte, kiekiu, apimtimi (plotas, ilgis, kiekis ir kt.), reikalaujama patirties reikšmė paprastai turi būti ne daugiau kaip 0,7 dydžio, lyginant su numatoma atitinkamų prekių, paslaugų ar darbų verte, kiekiu, apimtimi. Šiuo atveju ginčijamas reikalavimas, pagal kurį tiekėjo vidutinės metinės pajamos iš veiklos, su kuria susijęs atliekamas Pirkimas, per paskutinius 3 finansinius metus, turi būti ne mažesnės nei 750 000 Eur, iš esmės reiškia, kad per šį laikotarpį tiekėjas turėtų būti atlikęs nuotekų valyklų naujos statybos ir (ar) rekonstrukcijos darbų už ne mažiau kaip 2,25 mln. Eur. Tai žymiai viršija numatomą Pirkimo vertę (728 000 Eur) ir visiškai nedera su Metodikos 16 punkte nurodyta patirties reikšme. Metodikos 16 punkte atkreipiamas dėmesys, kad nustatant aukštą kvalifikacijos reikalavimą dėl patirties, lyginant su numatoma sudaryti pirkimo sutartimi, dalyje pirkimų susidaro ydinga situacija, kad pasiūlymą neretai gali pateikti tik vienas tiekėjas, tuo tarpu pirkimo vykdytojo tikslas yra gauti konkurencingus pasiūlymus. Tai įmanoma užtikrinti tik tais atvejais, kai pirkime dalyvauja kuo daugiau tiekėjų ir ne tik didelės įmonės, bet ir smulkaus ar vidutinio verslo atstovai.

51. Atsakovė ir trečiasis asmuo atsiliepimuose į apeliacinį skundą teigia, kad teisės aktuose ir teismų praktikoje nenustatyti draudimai dėl dviejų kvalifikacijos reikalavimų, turinčių iš dalies tą patį tikslą, taikymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie argumentai nėra visiškai tikslūs. Šiame teismo sprendime jau buvo paminėtas Metodikos 7.3 papunktis, nustatantis, kad tais atvejais, kai tam tikras tiekėjo gebėjimas sėkmingai įvykdyti pirkimo sutartį gali būti patikrinamas skirtingais kvalifikacijos reikalavimais, pirkimo vykdytojas turi siekti, jog pirkimo dokumentuose būtų nustatomi mažiausiai konkurenciją ribojantys kvalifikacijos reikalavimai. Be to, Metodikos 7.3 papunktis reikalauja, kad perkantysis subjektas atsižvelgtų ne tik į atskirus kvalifikacijos reikalavimus, bet ir į šių reikalavimų visumą. Taigi, kaip nurodyta šio teismo sprendimo 40 punkte, perkantysis subjektas tokiu atveju turi įvertinti abiejų kvalifikacijos reikalavimų poveikį konkurencijai ir siekti, kad konkurencija būtų kuo mažiau apribota.

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, nustačiusi Pirkimo sąlygų 4 priedo 1.2 ir 1.3 papunkčiuose įtvirtintus kvalifikacijos reikalavimus, tinkamai neįvertino jų poveikio konkurencijai ir nesiekė, kad konkurencija būtų kuo mažiau apribota. Pagal Pirkimo sąlygų 4 priedo 1.2 papunktyje nustatytą profesinio pajėgumo reikalavimą buvo reikalaujama per paskutinius 5 metus būti įvykdžius ypatingo statinio nuotekų valyklos, kurios našumas ne mažesnis kaip 390 l/s naujos statybos (renovavimo, rekonstravimo, kapitalinio remonto) darbus, kurių svarbiausių darbų vertė buvo ne mažesnė kaip 500 000 Eur be PVM, o pagal ieškovės ginčijamą finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimą, įtvirtintą Pirkimo sąlygų 4 priedo 1.3 papunktyje, buvo dar papildomai reikalaujama turėti ne mažesnes nei 750 000 Eur vidutines metines pajamas iš nuotekų valyklų naujos statybos ir (ar) rekonstrukcijos darbų veiklos. Šie kvalifikacijos reikalavimai, vertinant juos kartu, apribojo galimybę dalyvauti Pirkime tiems tiekėjams, kurie yra pastatę (renovavę, rekonstravę, remontavę) panašią nuotekų valyklą, todėl turi reikiamos patirties, taip pat yra finansiškai pajėgūs ir yra gavę reikšmingas pajamas, pavyzdžiui, iš panašių veiklos sektorių (statybos, inžinerinių tinklų tiesimo), ir todėl galėtų atlikti perkamus darbus (sutarties vykdymo metu savo lėšomis galėtų padengti svarbiausias išlaidas), tačiau nėra gavę žymiai viršijančio Pirkimo vertę dydžio pajamų iš specifinės ir siauros nuotekų valyklų statybų ar rekonstrukcijos veiklos.

53. Atsakovė teigia, kad rinkoje veikia daug rangovų, gaunančių pajamas iš nuotekų valyklų statybos ir rekonstrukcijos, o šią aplinkybę patvirtina tai, jog pagal CVP IS duomenis per paskutinius 3 finansinius metus (nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.) buvo sudaryta daugiau nei 100 viešojo pirkimo sutarčių dėl nuotekų valymo įrenginių statybos ar rekonstrukcijos su įvairiais rangovais (atsakovės tripliko 7 priede pateiktas sąrašas). Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovės pateiktais CVP IS duomenis, nustatė, kad juose nemaža dalis sutarčių yra ne dėl nuotekų valymo įrenginių statybos (rekonstrukcijos), bet kitokio pobūdžio darbų ar paslaugų (griovimo, paprastojo remonto, techninės priežiūros, profilaktikos, rinkos konsultacijų, įrangos įsigijimo ir pan.), taip pat nemaža dalis sutarčių yra dėl mažos vertės valymo įrenginių įrengimo. Pagal atsakovės pateiktus duomenis nurodytu laikotarpiu vidutinės vertės valymo įrenginių statybos (rekonstrukcijos) sutartys buvo sudarytos su apie 10 tiekėjų, tačiau atsakovė nepagrindė, kad visi šie tiekėjai atitinka ginčijamą kvalifikacijos reikalavimą (įvertinus, kad kai kurias sutartis tiekėjai galėjo vykdyti ūkio subjektų grupėje ar pasitelkdami subtiekėjus, be to, nėra pateikta apskaičiavimų, kad šiems tiekėjams būtų pakakę gautų pajamų iš specifinės nuotekų valymo įrenginių statybos ar rekonstrukcijos veiklos). Vadinasi, negalima teigti, kad rinkoje yra tiek daug tiekėjų, galinčių atlikti Pirkime įsigyjamus darbus, jog ginčijamu kvalifikacijos reikalavimu nustatytas ribojimas yra nereikšmingas konkurencijai Pirkime.

54. Išvadą, kad atsakovė, nustatydama ginčijamą kvalifikacijos reikalavimą, tinkamai neįvertino poveikio konkurencijai, papildomai patvirtina faktinė situacija, susidariusi Pirkime. Iš atsakovės Viešųjų pirkimų komisijos 2025 m. gruodžio 9 d. posėdžio protokolo matyti, kad Pirkime buvo pateiktas tik vienas trečiojo asmens UAB „INSTITA“ pasiūlymas. Ieškovė procesiniuose dokumentuose pagrindė, kad ji yra įgijusi Pirkime reikalaujamą profesinę patirtį, tačiau negali išpildyti ginčijamo kvalifikacijos reikalavimo, nors bendra jos apyvarta 2024 m. sudarė virš 30 mln. Eur, o trečiojo asmens – 6,4 mln. Eur.

55. Pirkime gautą vieną pasiūlymą atsakovė aiškina ne ginčijamo kvalifikacijos reikalavimo nustatymu, o 2025 m. II pusmetį išaugusia nuotekų valymo įrenginių statybos ar rekonstrukcijos darbų paklausa (tuo metu buvo paskelbti 28 pirkimai). Teisėjų kolegija mano, kad nustačius mažiau ribojančio poveikio finansinio ir ekonominio pajėgumo kvalifikacijos reikalavimą potenciali konkurencija Pirkime galėjo būti didesnė. Šiuo atveju nėra būtina įrodyti, kad konkurencija Pirkime faktiškai būtų padidėjusi. Ieškovė pagrįstai atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią potenciali naujų dalyvių galimybė vertinama daugiau de jure (teisiškai), o ne de facto (faktiškai), t. y. nustatomas viešojo pirkimo sąlygos turinys ir jos taikymo padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017 37 punktas).

56. Pirmosios instancijos teismas, nesutikdamas su ieškove dėl konkurencijos ribojimo, rėmėsi atsakovės ir trečiojo asmens nurodytu argumentu, kad Pirkimo sąlygų 4 priedo 1.3 papunktyje yra numatyta galimybė tiekėjams jungtis į ūkio subjektų grupes ar naudotis kitų ūkio subjektų pajėgumais, o tai, teismo vertinimu, sudaro sąlygas Pirkime dalyvauti ir tiems ūkio subjektams, kurių techninės galimybės nėra didelės, bei skatina tiekėjų konkurenciją. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad tiekėjai visuomet turi įstatymo numatytą teisę remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų kvalifikacijos reikalavimus (PĮ 62 straipsnio 1 dalis, VPĮ 49 straipsnio 1 dalis). Tačiau ši teisė nereiškia, kad perkantysis subjektas gali nustatyti neproporcingus, ribojančius konkurenciją kvalifikacijos reikalavimus ir juos pateisinti tiekėjų galimybe remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais.

58. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog įprastinės atitinkamų reikalavimų taikymo praktikos kriterijus yra vienas iš reikšmingų pirkimo sąlygų teisėtumo vertinimo pagrindų, tačiau jis nėra lemiantis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 53 punktas, 2017 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-476-378/2017 41 punktas). Be to, susipažinus su atsakovės ir trečiojo asmens nurodytų kitų perkančiųjų subjektų organizuojamų pirkimų dokumentais matyti, kad jų sąlygos nėra identiškos su nagrinėjamoje byloje analizuojamo Pirkimo sąlygomis, nes skiriasi pirkimų vertės, kvalifikacijos reikalavimuose nurodytos vidutinių metinių pajamų sumos, finansinių metų, per kuriuos skaičiuojamos vidutinės metinės pajamos, skaičius, kiti kvalifikacijos reikalavimai. Pavyzdžiui, atsakovės nurodytame UAB „Kėdainių vandenys“ vykdomame nuotekų valymo įrenginių projektavimo, statybos ir rekonstravimo darbų pirkime, Alytaus rajono savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas“ vykdytame Venciūnų nuotekų valymo įrenginių projektavimo ir rekonstrukcijos pirkime, UAB „Sūduvos vandenys“ vykdytame nuotekų valymo įrenginių statybos darbų Daukšių mstl. pirkime reikalaujamos vidutinės metinės pajamos skaičiuojamos per 2 finansinius metus, reikalaujamos pajamų sumos yra žymiai mažesnės nei Pirkime. Taigi, atsakovės ir trečiojo asmens argumentai dėl įprastinės kvalifikacijos reikalavimų taikymo praktikos nepatvirtina ginčijamo reikalavimo teisėtumo.

59. Teisėjų kolegija papildomai remiasi į bylą pateikta Viešųjų pirkimų tarnybos 2026 m. sausio 29 d. išvada, kurioje pateikiama nuomonė, jog atsakovės nustatyti reikalavimai, vertinant juos drauge, galėtų būti laikomi pertekliniais ir neproporcingais. Nors, tarnybos teigimu, nėra draudžiama nustatyti kelių reikalavimų kartu, tačiau privalo būti laikomasi proporcingumo ir konkurencijos užtikrinimo principų. Tarnyba išvadoje pažymėjo, kad iš atsakovės argumentų nėra aišku, kodėl tik vidutinės metinės pajamos iš nuotekų valyklos naujos statybos ir (ar) rekonstrukcijos darbų atsakovei leidžia įsitikinti tiekėjo ekonominiu ir finansiniu pajėgumu, nors atsakovė yra nustačiusi ir kitą kvalifikacinį reikalavimą būti įvykdžius ypatingo statinio nuotekų valyklos naujos statybos (renovavimo, rekonstravimo, kapitalinio remonto) darbus. Tarnyba pažymėjo, kad visuomenei labai reikalingų viešųjų pirkimų objektų įsigijimo teisėtumas dėl savo svarbos per se (pats savaime) neturi būti vertinamas kitaip nei dėl kitų įsigijimų.

60. Atsakovė ir trečiasis asmuo, siekdami pagrįsti ginčijamo kvalifikacijos reikalavimo teisėtumą, bylos nagrinėjimo metu rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1005-302/2016 ir 2025 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-492-370/2025. Atsakovė ir trečiasis asmuo teigė, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje dviejų kvalifikacijos reikalavimų dėl patirties ir finansinio pajėgumo (pajamų iš su pirkimais susijusios veiklos) nustatymas nebuvo pripažintas neproporcingu ar ribojančiu konkurenciją. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip jau buvo minėta šio teismo sprendimo 51 punkte, dviejų kvalifikacijos reikalavimų dėl patirties ir finansinio pajėgumo (pajamų iš su pirkimais susijusios veiklos) nustatymas yra galimas, tačiau būtina paisyti proporcingumo principo ir įvertinti reikalavimų bendrą poveikį konkurencijai. Vien tai, kad dviejose nurodytose civilinėse bylose teismas kvalifikacijos reikalavimus pripažino teisėtais, nereiškia, jog ir nagrinėjamoje byloje ginčijamas kvalifikacijos reikalavimas yra teisėtas.

61. Be to, pažymima, kad Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtose bylose buvo sprendžiama dėl iš esmės kitokių pirkimo objektų (atitinkamai, keleivių vežimo paslaugų ir gatvių remonto darbų) ir kitokių pirkimo sąlygų. Pirmojoje byloje buvo sprendžiama dėl reikalavimo būti įvykdžius bent 1 keleivių vežimo sutartį, kurios vertė yra ne mažesnė nei 1,5–1,6 mln. Eur, bei reikalavimo turėti vidutines metines pajamas iš keleivių vežimo per pastaruosius 3 finansinius metus, ne mažesnes kaip: I pirkimo daliai – 5,8 mln. Eur, II pirkimo daliai – 6,1 mln. Eur, teisėtumo. Antrojoje byloje buvo vertinamas reikalavimo turėti ne mažesnes nei 6 mln. Eur pajamas paskutiniais 3 finansiniais metais iš kelių, gatvių statybos darbų, bei kitų kvalifikacijos reikalavimų teisėtumas, tačiau šiame pirkime nebuvo nustatytas tiekėjo patirties reikalavimas. Lietuvos apeliacinis teismas, minėtose civilinėse bylose konstatuodamas ginčytų pirkimo sąlygų teisėtumą, įvertino, kad perkančiosios organizacijos išsamiai pagrindė reikalavimų nustatymo priežastis. Teismas nurodytose civilinėse bylose išsamiai išanalizavo pirkimų objektus, jų vertes, poveikį konkurencijai, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (pavyzdžiui, antrojoje byloje, be kita ko, buvo įvertinta, kad reikalavimas turėti ne mažesnes nei 6 mln. Eur pajamas paskutiniais 3 finansiniais metais sudaro apie 0,6 visos numatomos sutarties vertės dalį, be to, pirkime nebuvo nustatytas tiekėjo patirties reikalavimas). Taigi, ginčijamo kvalifikacijos reikalavimo teisėtumo atsakovės ir trečiojo asmens nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika, suformuota esant skirtingoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, nepagrindžia.

62. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apskųstame sprendime pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovės ginčijamas kvalifikacijos reikalavimas atitinka VPĮ ir kitų teisės aktų reikalavimus, yra proporcingas ir nepagrįstai neriboja konkurencijos, o atsakovė pagrindė tokio reikalavimo nustatymo priežastis. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ginčijamas kvalifikacijos reikalavimas, pagal kurį tiekėjo vidutinės metinės pajamos iš specifinės nuotekų valyklų statybos ir (ar) rekonstrukcijos darbų veiklos per paskutinius 3 finansinius metus turi būti ne mažesnės nei 750 000 Eur, jį vertinant su profesinio pajėgumo reikalavimu būti įvykdžius ypatingo statinio nuotekų valyklos, kurios našumas ne mažesnis kaip 390 l/s, naujos statybos (renovavimo, rekonstravimo, kapitalinio remonto) darbus, kurių svarbiausių darbų vertė buvo ne mažesnė kaip 500 000 Eur be PVM, yra pernelyg aukštas, perteklinis, jis dirbtinai riboja tiekėjų, pajėgių įvykdyti Pirkimo sutartį, galimybes dalyvauti Pirkime. Atsakovė nepagrindė, kodėl tik vidutinės metinės pajamos iš nuotekų valyklos naujos statybos ir (ar) rekonstrukcijos darbų leidžia įsitikinti tiekėjo ekonominiu ir finansiniu pajėgumu, kodėl šiam tikslui pasiekti nebūtų pakankamos mažiau konkurenciją varžančios priemonės. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas kvalifikacijos reikalavimas pažeidžia PĮ 29 straipsnyje nustatytus proporcingumo ir veiksmingos konkurencijos principus, taip pat kvalifikacijos reikalavimų nustatymo principus, įtvirtintus Metodikos 7.3 papunktyje, todėl yra neteisėtas.

Dėl bylos procesinės baigties

63. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą dėl ginčijamo kvalifikacijos reikalavimo teisėtumo, apskųstas teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys patenkinamas ir Pirkimo sąlygų 4 priedo 1.3 papunktis pripažįstamas neteisėtu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

64. Kasacinis teismas laikosi aiškinimo, kad kai teismas pirkimo sąlygą pripažįsta neteisėta, tik ieškinio patenkinimas nepakankamas sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių; tokiu atveju teismas privalo ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo; pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-969/2017 36 punktas).

65. Nagrinėjamu atveju pripažinus Pirkimo sąlygų 4 priedo 1.3 papunktyje įtvirtintą kvalifikacijos reikalavimą neteisėtu, turėtų būti sprendžiama dėl Pirkimo procedūrų nutraukimo. Tačiau šiuo metu Pirkimo procedūros jau yra pasibaigusios, nes su Pirkimo laimėtoja UAB „INSTITA“ 2025 m. gruodžio 9 d. buvo sudaryta Pirkimo sutartis Nr. PIRK-107-25 (PĮ 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas, VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

66. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad panaikinus sprendimą dėl imperatyviųjų teisės normų pažeidimo, perkančiosios organizacijos sprendimo pagrindu sudarytos viešojo pirkimo sutarties galiojimas negali būti pateisinamas. Teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2009, 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-577-415/2016 40 punktas).

67. Kadangi šiuo atveju Pirkimo sutartis buvo sudaryta pagal neteisėtomis pripažintas Pirkimo sąlygas, t. y. pažeidus imperatyvias PĮ nuostatas, yra pagrindas Pirkimo sutartį ex officio pripažinti negaliojančia (PĮ 111 straipsnio 1 dalies 4 punktas) nuo jos sudarymo momento (CK 1.95 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju nereikia spręsti klausimo dėl Pirkimo sutarties pasekmių, nes atsakovė triplike paaiškino, kad gavusi Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 12 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ji sustabdė Pirkimo sutarties vykdymą. Šią aplinkybę patvirtina ir tripliko 6 priedas – atsakovės atstovės 2025 m. gruodžio 18 d. elektroninis laiškas trečiajam asmeniui, kad sustabdomas Pirkimo sutarties vykdymas. Atsakovė triplike patvirtino, kad Pirkimo sutartis nebuvo vykdoma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

68. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

69. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas paremtas taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi nagrinėjamu atveju apskųstas teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys patenkinamas, atsakovės ir trečiojo asmens, palaikiusio atsakovės poziciją, pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos, tačiau priteisiamos ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

70. Ieškovė pirmosios instancijos teisme sumokėjo 1 257 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tais atvejais, kai ieškovė savo interesus gina prieš du procesinius varžovus (paprastai prieš perkančiąją organizaciją ir viešojo pirkimo laimėtoją), nustačius pastarųjų bylos šalių argumentų nepagrįstumą, yra teisinga iš jų lygiomis dalimis priteisti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-469/2018 51 punktas). Tačiau teismas taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, o vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad šiuo atveju yra teisinga ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti tik iš atsakovės, kadangi trečiasis asmuo į bylą buvo įtrauktas tik 2026 m. sausio 20 d. teismo nutartimi, jau po to, kai ieškovė patyrė minėtas bylinėjimosi išlaidas, ir šalys jau buvo apsikeitusios paruošiamaisiais procesiniais dokumentais. Taigi, ieškovės pirmosios instancijos teisme sumokėtas 1 257 Eur žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovės.

71. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas, jai iš atsakovės ir trečiojo asmens lygiomis dalimis priteisiamas už apeliacinį skundą sumokėtas 1 148 Eur žyminis mokestis (po 574 Eur), o atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovei iš atsakovės priteisiama iš viso 1 831 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (1 257 Eur + 574 Eur), o iš trečiojo asmens – 574 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti neteisėtu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkijos vandenys“ vykdyto supaprastinto viešojo pirkimo „Paviršinių (lietaus) nuotekų valymo įrenginių Putinų g., Alytaus m. statybos darbų pirkimas“ atviro konkurso specialiųjų sąlygų 4 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalaujami kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai“ 1.3 papunktį.

Pripažinti negaliojančia atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkijos vandenys“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „INSTITA“ 2025 m. gruodžio 9 d. sudarytą „Paviršinių (lietaus) nuotekų valymo įrenginių Putinų g., Alytaus m., statybos darbų pirkimas“ viešojo pirkimo sutartį Nr. PIRK-107-25 nuo jos sudarymo momento.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „KRS“, juridinio asmens kodas 133630961, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkijos vandenys“, juridinio asmens kodas 149566841, 1 831 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „KRS“, juridinio asmens kodas 133630961, iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „INSTITA“, juridinio asmens kodas 302459286, 574 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.