Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. R. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei UAB „Ronvila“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu ieškovo atleidimą iš darbo UAB „Ronvila“, panaikinant atleidimą teismo sprendimu, sugrąžinti ieškovą į darbą ankstesnėms pareigoms; priteisti ieškovui iš atsakovo vidutinį užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, pradedant skaičiuoti nuo ieškinio pareiškimo dienos iki pilno atsiskaitymo; priteisti advokatės atstovavimo išlaidas iš atsakovės.Nurodė, kad ieškovas 2016-08-17 buvo įdarbintas UAB „Ronvila“ (duomenys neskelbtini), o 2016-10-25 atleistas iš darbo. Ieškovo nuomone, jis atleistas iš darbo neteisėtai, nesant tam pagrindo, be įspėjimo, pažeidžiant įstatymo reikalavimus bei ignoruojant ieškovo teises. Apie tai, kad yra atleistas iš darbo, ieškovas sužinojo gavęs SMS žinutę iš banko, jog jam pervesti pinigai. Pasidomėjęs „Sodroje“, sužinojo, kad atleistas pagal LR DK 107 str. 1 d. Iki kreipimosi į teismą supažindintas su įsakymu dėl atleidimo nebuvo, apie darbo sutarties nutraukimą nėra įrašyta darbo sutartyje. Ieškovo nuomone, galimai ieškovas buvo neparankus darbuotojas dėl to, kad kėlė reikalavimus į teisingą apmokėjimą už darbą (2016-10-31 kreipėsi į Valstybinės Darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją dėl darbo užmokesčio išieškojimo). Atleidžiant ieškovą iš darbo, nesilaikyta 3 dienų termino įspėti raštu prieš atleidžiant, be to, darbdavys turėjo aiškiai įvardinti atleidimo priežastis ir motyvus. Darbo kodekso nuostatos suteikia darbdaviui teisę atleisti dėl nepatenkinamų išbandymo laikotarpio rezultatų, tačiau darbdavys gali atleisti darbuotoją iš darbo iki išbandymo termino pabaigos, apie tai įspėjęs darbuotoją raštu prieš 3 (tris) dienas. Įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą dėl nepatenkinamų išbandymo laikotarpio rezultatų sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jeigu jį darbuotojas gavo tokiu būdu, kad galėjo susipažinti su įspėjimo turiniu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, suformuotą civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2004 m. darbdavys turi teisę pripažinti, jog darbuotojas neišlaikė išbandymo, tačiau toks pripažinimas laikomas pagrįstu ir teisėtu, jeigu darbdavys pateikia konkrečius įrodymus, patvirtinančius, kad per išbandymo laikotarpį darbuotojas netinkamai atliko darbą. DK 107 straipsnio 1 dalies norma draudžia darbdaviui nutraukti darbo sutartį be jokių motyvų ir įrodymų. Ieškovas darbo drausmės pažeidimų neturėjo, įspėjimo apie atleidimą negavo, atleistas be jokių motyvų, todėl atleidimas yra neteisėtas. Ieškovas pageidavo grįžti į darbą ir prašė priteisti už visą priverstinės pravaikštos laiką vidutinį darbo užmokestį bei procesines palūkanas. Pirminiu ieškiniu ieškovas prašė iš atsakovo priteisti neišmokėtą 2215 Eur darbo užmokestį, tačiau šio reikalavimo atsisakė, ginčą išsprendus Darbo ginčų komisijoje.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Plungės rajono apylinkės teismas 2017-04-06 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė pakeisti 2016 m. spalio 24 d. UAB „Ronvila“ direktoriaus įsakymu Nr. 01/K, kuriuo A. R. atleistas iš darbo pagal DK 107 straipsnio 1 dalį, nustatytą atleidimo dieną, perkeliant iš 2016 m. spalio 25 d. į 2016 m. spalio 28 dieną ir laikyti A. R. atleistu iš UAB „Ronvila“ 2016 m. spalio 28 d. Priteisė iš UAB „Ronvila“ 82,11 Eur (neišskaičius mokesčių) A. R.. Civilinę bylą dalyje dėl 2215 Eur darbo užmokesčio priteisimo nutraukė. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš UAB „Ronvila“ 20 Eur žyminio mokesčio valstybei. Priteisė iš A. R. 420 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Ronvila“.Teismas sprendimo dalį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir grąžinimo į darbą, vadovaudamasis DK 107 straipsnio 1 dalimi, motyvavo tuo, kad išbandymo rezultatų vertinimas, kai išbandymas nustatytas darbdavio iniciatyva, yra darbdavio prerogatyva. Tačiau jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo nurodytu pagrindu ir kreipiasi į teismą, darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovas 2016-10-11 (duomenys neskelbtini) ir nors byloje nėra duomenų apie patirtus nuostolius, tačiau teismas sprendė, kad pats faktas savaime įrodo ieškovo neatidumą, (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovo išbandymo metu, kuriam laikui dėl ieškovo neatidumo buvo prarastas kompiuteris, kuris vėliau surastas (duomenys neskelbtini), darbdavys dėl šios priežasties patyrė papildomų darbo sąnaudų, užsakovas turėjo organizuoti dokumentų, susijusių su krovinio gabenimų, persiuntimą kitais būdais. Taip pat byloje yra duomenys, jog atsakovas iš užsakovo gavo informaciją apie netinkamą ieškovo elgesį su užsakovų, ir tai teismas laikė pakankama aplinkybe atsakovui kaip darbdaviui daryti išvadą, kad ieškovo elgesys atliekant darbines pareigas, nebuvo nepriekaištingas. Taip pat teismas sprendė, kad ieškovas rašytinio darbdavio įspėjimo kaip tai numatyta DK 107 straipsnio 1 dalyje negavo, todėl vadovaujantis LR DK 107 str. 1 d., buvo pažeistas ieškovo interesas būti informuotam apie būsimą atleidimą. Siekiant iš dalies apginti ieškovo interesus (CPK 417 str.), atleidimo iš darbo data perkeltina iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas ir ieškovui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už tris darbo dienas, t.y. 82,11 Eur. Teismas, nustatęs, kad atleidimas iš darbo nebuvo neteisėtas, atmetė ieškovo reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir procesinių palūkanų priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinį skundą ieškovas iš esmės grindžia tuo pagrindu, kad pagal LR DK 107 straipsnio 1 dalį, atsakovas atleido ieškovą iš darbo tinkamai jam nepranešęs apie atleidimą prieš tris dienas, išsamiai nurodant priežastis, tai įrodančias aplinkybes. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai byloje vertino pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių parodymus teisme, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad ieškovas netinkamai atliko savo pareigas. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą galioti nepakeistą. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė įrodė, jog ieškovas bandomuoju laikotarpiu tinkamai savo darbo neatliko, todėl jis teisėtai buvo atleistas iš darbo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. LR CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje nagrinėjamas ginčas, ar ieškovas, kaip darbuotojas, buvo teisėtai atleistas iš darbo bandomuoju laikotarpiu. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2016 m. rugpjūčio 17 d. darbo sutartimi priimtas į darbą UAB „Ronvila“ (duomenys neskelbtini). Darbo sutartimi buvo nustatytas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis tikslu nustatyti, ar darbuotojas tinka skirtam darbui. Darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2016 m. spalio 25 d. pagal DK 107 str. 1 d. dėl neatsakingai atliekamo darbo išbandymo laikotarpiu (2016 m. spalio 24 d. UAB „Ronvila“ direktoriaus įsakymas Nr. 01/K). Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, jame nurodo, kad pagal LR DK 107 straipsnio 1 dalį, atsakovė atleido ieškovą iš darbo tinkamai jam nepranešusi apie atleidimą prieš tris dienas, išsamiai nenurodęs priežasčių ir jas įrodančių aplinkybių. Pagal DK 105 straipsnio 1 dalį, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas. Jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Išbandymo sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje. DK 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei darbdavys pripažino, kad išbandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas, ir nemokėti jam išeitinės išmokos.Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant ir aiškinant šias teisės normas, išaiškinta, kad išbandymo rezultatų vertinimas, kai išbandymas nustatytas darbdavio iniciatyva, yra darbdavio prerogatyva. Tokią išvadą patvirtina ir darbo teisinių santykių sutartinis pobūdis: darbo sutartis sudaroma šalių valia ir tik šios sutarties šalys gali spręsti, ar darbas yra priimtinas (kai išbandymas nustatytas darbuotojo prašymu) arba ar darbuotojas sugeba tinkamai atlikti jam pavestą darbą (kai išbandymas nustatomas darbdavio iniciatyva). Jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo nurodytu pagrindu ir kreipiasi į teismą, darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t. y. kad darbuotojas dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį. Nagrinėdamas tokias bylas teismas negali spręsti tų klausimų, kurie pagal įstatymą ir darbo teisinių santykių sutartinį pobūdį yra darbdavio prerogatyva, t. y. teismas negali pripažinti, kad darbuotojas tinka pavestam darbui. Teismo pareiga nagrinėjant tokias bylas – patikrinti, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo.Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog vien tik formalus DK 107 straipsnio 1 dalyje nustatytos atleidimo iš darbo per išbandymo laikotarpį tvarkos pažeidimas, neįspėjus apie būsimą atleidimą, nesuteikia pagrindo darbuotojo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484-701/2016). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisėtumą dėl ieškovo atleidimo iš darbo bandomojo laikotarpio metu, analizavo dviem aspektais, t.y. ar ieškovas, kaip darbuotojas, tinkamai atliko pareigas ir išlaikė išbandymą bei tai, ar ieškovas buvo tinkamai informuotas apie atleidimą iš darbo pagal CK 107 straipsnio 1 dalį. Dėl ieškovo bandomojo laikotarpio teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, kad teismas netinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, analizuojant, ar ieškovas tinkamai atliko darbo funkcijas.Pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, patvirtinančias, kad apelianto elgesys, asmeninės savybės nebuvo tinkamos einamoms pareigoms atlikti – apeliantas atsisakė vykdyti darbdavės partnerių nurodymus (vežti krovinį), netinkamai atliko jam pavestas darbo funkcijas (nebuvo pakankamai atidus ir padarė eismo įvykį atsitrenkdamas į vartus važiuodamas atbuline eiga, taip pat prarado planšetinį kompiuterį, kuris yra svarbi darbo priemonė siunčiant krovinių pakrovimo maršrutus, iškrovimo dokumentus), nepagarbiai bendravo su darbdavio partneriais. Apeliantas nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas iškraipė byloje esančius įrodymus. Nurodo, kad kompiuterio praradimas visiškai neturėjo įtakos darbo kokybei, kadangi ieškovas sugebėjo vykdyto darbo funkcijas, naudodamasis savo mobiliuoju telefonu, taip pat kompiuterio pristatymas atsakovei nekainavo, kadangi jį pristatė kitas darbuotojas. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais apelianto argumentais, kadangi pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jog vertinant visų į bylą pateiktų įrodymų ir šalių parodymų visetą, darytina išvada, kad nors byloje ir nėra duomenų, jog atsakovė patyrė nuostolių dėl prarasto kompiuterio, kadangi vėliau jis atsirado, tačiau tai rodo ieškovo kaip darbuotojo neatidumą ir neatsakingumą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad kompiuteris, kaip darbo priemonė, buvo suteikta ieškovui, kadangi į ją yra persiunčiami krovinio maršruto duomenys, dokumentai reikalingi krovinio iškrovimui. Tai jog apeliantas galėjo naudotis savo mobiliuoju telefonu nepaneigia fakto, jog atsakovės suteikta darbo priemonė – kompiuteris, buvo dingusi, kad atsakovei reikėjo papildomų laiko sąnaudų organizuoti kito kompiuterio perdavimą apeliantui. Jei byloje ir nėra įrodyti patirti finansiniai nuostoliai, tačiau svarbus aspektas, jog papildomai buvo naudotas laikas spręsti ieškovo sukeltas problemas. Taip pat apeliantas nurodo, kad jo, kaip vairuotojo, neatidumą dėl įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo kliudyti garažo vartai, pirmosios instancijos teismo vertintas neteisingai, kadangi atbula eiga važiuojančią transporto priemonę valdęs apeliantas klausė kito asmens patarimų, kaip vairuoti priemonę atbuline eiga. Tačiau su tokia apelianto pozicija sutikti negalima, kadangi už transporto priemone padaryta eismo įvykį atsako ją vairavęs asmuo, todėl tokie apelianto argumentai atmestini. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors byloje ir nėra pateikta įrodymų, jog buvo patirti finansiniai nuostoliai dėl ieškovo padaryto eismo įvykio, tačiau tai vis dėlto rodo ieškovo atidumo stoką, (duomenys neskelbtini), kas yra vienas iš esminių asmeninių savybių reikalaujamų dirbant (duomenys neskelbtini).Pažymėtina, kad įrodymai dėl netinkamai ieškovo atlikto darbo yra atsakovės verslo partnerės UAB „Transfera“ siųsti laiškai, t.y. UAB „Transfera“ 2016-09-01 elektroninis laiškas dėl kompiuterio praradimo; 2016-10-11 UAB „Transfera“ pretenzija apie eismo įvykį; 2016-10-11 UAB „Transfera“ reikalavimas pakeisti (duomenys neskelbtini). Taigi įvertinus į bylą patiektų įrodymų visetą, šalių parodymus pirmosios instancijos teismo posėdyje, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad anksčiau minėti ieškovo veiksmai (neveikimas) laikytini pakankamais pripažinti, kad jo darbo rezultatai buvo nepatenkinami, jis neturėjo reikiamų sugebėjimų (savybių) atlikti (duomenys neskelbtini), kuris vertintinas kaip itin atsakingas, kadangi pagrindinė darbo priemonė – (duomenys neskelbtini), yra padidintos rizikos šaltinis. Šią išvadą taip pat patvirtina ieškovo išreikštas neigiamas požiūris į darbą, teigiant, kad jis nebenorėjo toliau dirbti (duomenys neskelbtini). Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas ir nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių, kuriomis turi vadovautis ginčą sprendžiantis teismas. Apeliantas taip pat skundžia teismo sprendimo motyvus, susijusius su darbdavio pareiga tinkamai informuoti darbuotoją apie atleidimą bandomuoju laikotarpiu, pranešant apie atleidimą iš darbo prieš tris darbo dienas. Nurodo, kad pagal LR DK 107 straipsnio 1 dalį, atsakovas atleido ieškovą iš darbo tinkamai jam nepranešęs apie atleidimą prieš tris dienas, išsamiai nenurodęs priežasčių ir jas įrodančių aplinkybių. Byloje nustatyta, kad ieškovas rašytinio darbdavio įspėjimo kaip tai numatyta DK 107 straipsnio 1 dalyje negavo, ieškovas nebuvo supažindintas ir su 2016 m. spalio 24 d. UAB „Ronvila“ direktoriaus įsakymu Nr. 01/K dėl atleidimo. Kaip nurodo ieškovas, apie tai, kad galimai yra atleistas sužinojo tik iš 2016-10-25 SMS žinutės, informuojančios, jog priskaitytas atlyginimas už 08-10 mėnesius bei atostoginiai kartu su komandiruotpinigiais pervesti pavedimu. Šioje žinutėje nėra informacijos apie darbo sutarties nutraukimą, darbo sutarties nutraukimo pagrindą. Tačiau, nors atsakovė tinkamai ir neinformavo raštu ieškovo apie atleidimą iš darbo, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad apie patį atleidimo faktą jis žinojo, kai buvo informuotas SMS žinute todėl teismas pagrįstai, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, pripažino, kad nors ir buvo pažeisti ieškovo interesai tiesiogiai iš darbdavio sužinoti apie atleidimo priežastis, tačiau įvertinus anksčiau byloje nurodytas aplinkybes dėl ieškovo netinkamai atliekamų jam pavestų pareigų bei tai, kad vien tik formalus DK 107 straipsnio 1 dalyje nustatytos atleidimo iš darbo per išbandymo laikotarpį tvarkos pažeidimas, neįspėjus apie būsimą atleidimą, nesuteikia pagrindo darbuotojo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas perkelti atleidimo iš darbo datą iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminą, yra teisėtas ir pagrįstas. Įvertinus tai, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą byloje, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apelianto nurodytu apeliacinio skundo argumentų pagrindu (LRCPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovė pateikė prašymą priteisti jos patirtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atmetus ieškovo apeliacinį ir palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą galioti nepakeistą, yra pagrindas spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei.Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LRCPK 93 str. 1 d.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LRCPK 98 str. 1 d.).Atsakovė pateikė prašymą priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (500 Eur) apeliacinės instancijos teisme. Šios prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose (2015-03-19 redakcija) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio ir yra pateiktos iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi iš ieškovo priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai, patirtų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą galioti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės UAB „Ronvila“, j.a.k. 303391183, naudai, patirtų apeliacinės instancijos teisme.