Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo įsitikinimu, Lietuvos valstybė yra kalta, kad Ministerija nesilaiko Lietuvos Respublikos įstatymų, juos taiko savaip interpretuodama ir darydama išlygas tam tikrų asmenų atžvilgiu. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 6 dalį priteista 1 200 Eur suma turėjo būti pervesta į laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą pareiškėjo asmeninę sąskaitą, tačiau Ministerija pervedė tik dalį šios sumos. Pareiškėjo teigimu, Ministerija, gavusi antstolės N. Š. S. patvarkymą, privalėjo patikrinti ir nedelsiant pranešti antstolei, ar ji turi pareiškėjui priklausančių piniginių lėšų ir kokiu pagrindu ir kokio dydžio turtinė teisė, susijusi su piniginėmis išmokomis, pareiškėjui priklauso iš Ministerijos, taip pat nurodyti, ar į šias pinigines lėšas ir pareiškėjo turtines teises reiškia pretenzijas kiti asmenys, ar teisme vyksta bylų nagrinėjimas dėl areštuotų piniginių lėšų ir turtinių teisių, susijusių su piniginėmis išmokomis, ar jau yra išieškoma iš šių turtinių teisų, tačiau tai padaryta nebuvo. Tai yra akivaizdūs neteisėti Ministerijos veiksmai, kurie nulėmė tai, kad pareiškėjui teisėtai priklausančios piniginės lėšos buvo pervestos ne į jo nurodytą sąskaitą ir jis negavo teisėtai priklausančių 617,41 Eur ir patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.

Pasak pareiškėjo, jis pasijuto ne tik pažemintas, diskriminuojamas kaip asmuo, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę, bet ir prarado viltį ir tikėjimą, kad Lietuva yra teisinė valstybė, kurioje institucijos veikia teisėtai ir laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų. Dėl to, kad negavo priklausančių piniginių lėšų, nukentėjo ne tik finansiškai, bet ir palūžo, nes suprato, kad bus labai sunku atgauti teisėtai priklausančias pinigines lėšas. Netrukus po to, kai gavo Ministerijos raštą, kuriuo informuojamas apie lėšų išmokėjimą, labai pablogėjo pareiškėjo emocinė būklė, sutriko miegas, pareiškėjas prarado apetitą, pareiškėjui prasidėjo depresija, kankina niūrios mintys. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas vertina 5 000 Eur. Pareiškėjo teigimu, jis yra labai sutrikęs, jo gyvenimo kokybė iš esmės pablogėjo, nes nuolat jaučia įtampą, nemigą ir žino to priežastį – dėl to kalta Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos. Be to, Ministerija privalo atlyginti ir 617,41 Eur turtinę žalą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą tenkinti visiškai, remdamasis skunde išdėstytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad neteisinga vienam antstoliui sumokėti visą sumą, o kitiems mokėti mažiau.

Teismo posėdyje atsakovės atstovės Ministerijos atstovas nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui teismo sprendimu priteistos neturtinės žalos išmokėjimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui 2015 m. balandžio 7 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5543-580/2015 buvo priteista iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 200 Eur neturtinės žalos. Šis VAAT sprendimas įsiteisėjo 2015 m. balandžio 22 d.

2018 m. kovo 19 d. pareiškėjas kreipėsi į Ministeriją, prašydamas vykdyti 2015 m. balandžio 7 d. VAAT sprendimą ir išmokėti priteistą 1 200 Eur žalos atlyginimą, pervedant šią sumą į pareiškėjo nurodytą sąskaitą. Ministerija 2018 m. balandžio 18 d. raštu Nr. (1.34)7R-2703 (b. l. 7) informavo pareiškėją, kad Ministerija yra gavusi antstolės N. Š. S. patvarkymą (b. l. 26), kuriuo antstolė areštavo pareiškėjo lėšas, t. y. 617,41 Eur, todėl, vykdant antstolės patvarkymą, 617,41 Eur suma bus pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą, o likusi suma – į pareiškėjo nurodytą sąskaitą.

2018 m. balandžio 23 d. Ministerija į antstolės N. Š. S. depozitinę sąskaitą pervedė 614,41 Eur, o į pareiškėjo nurodytą sąskaitą – 582,59 Eur (b. l. 8–9).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigūnų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai (pareigūnai) privalėjo veikti.

Asignavimų žalai, atsiradusiai dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginti naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymas, kurio 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asignavimų žalai, atsiradusiai dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginti, valdytojas yra Ministerija, kuri, be kita ko, vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kuriuos ji turi įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo (Įstatymo 2 d. 1 p., 3 d.). Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad vykdant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, lėšos iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų asignavimų pervedamos į žalą patyrusio asmens asmeninę mokėjimo sąskaitą. Jeigu žalą patyręs asmuo yra suimtas ar atlieka laisvės atėmimo bausmę, lėšos gali būti pervedamos į laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą šio asmens asmeninę sąskaitą. Dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų priverstinio vykdymo asmuo gali kreiptis, jeigu Ministerija pagal asmens prašymą lėšas pervesti į jo asmeninę mokėjimo sąskaitą arba laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą jo asmeninę sąskaitą šių dokumentų neįvykdė per šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyje nustatytus terminus.

CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Pagal CPK 688 straipsnio 1 dalį išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis.

Kaip matyti iš antstolės N. Š. S. 2018 m. balandžio 13 d. patvarkymo Nr. A2.11.-3834-818/2012 (b. l. 26), adresuoto būtent Ministerijai, antstolė areštavo pareiškėjo 617,41 Eur sumą iš lėšų, skirtų iš valstybės priteistai žalai už netinkamas sąlygas bausmės atlikimo vietoje atlyginti, ir šias areštuotas lėšas prašė Ministerijos pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą.

Pareiškėjas teigia, kad tokiu būdu buvo pažeisti teisės aktų, reglamentuojančių teismų sprendimų vykdymą, reikalavimai. Teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka. Antstolis – valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas, todėl antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju antstolė areštavo pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas, kurias, vykdydama įstatymo pavestas funkcijas (valdydama asignavimus), pareiškėjui turėjo išmokėti Ministerija. Antstolio patvarkymo dėl piniginių lėšų arešto gavimo dieną VAAT 2015 m. balandžio 7 d. sprendimas dar nebuvo įvykdytas, t. y. piniginės lėšos neturtinei žalai atlyginti nebuvo išmokėtos. Kaip minėta, pagal CPK 688 straipsnio 1 dalį išieškojimas gali būti nukreipiamas ir į skolininko pinigų sumas, esančias pas kitus asmenis. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad Ministerija privalėjo vykdyti antstolio patvarkymą ir pervesti pareiškėjui priklausančias išmokėti pinigines lėšas į antstolės depozitinę sąskaitą, kas šiuo atveju ir buvo padaryta, todėl konstatuotina, kad tokiu būdu Ministerija įvykdė VAAT 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-5543-580/2015. Pažymėtina, kad toks žalos pervedimas į antstolio depozitinę sąskaitą, o ne į pareiškėjo nurodytą sąskaitą, esant antstolio patvarkymui, pripažįstamas teisėtu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-249-438/2019).

Pažymėtina, kad Ministerija negali spręsti dėl patvarkymų teisėtumo ir pagrįstumo bei spręsti dėl antstolei mokėtinų lėšų dydžio, atskaitymų ir kitų aplinkybių, jeigu apie tai nėra nurodyta patvarkymuose. Pareiškėjas, nesutikdamas su antstolio atliktais veiksmais, turi teisę juos skųsti CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka, tačiau duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo šia teise ir teismas pripažino antstolio veiksmus neteisėtais, byloje nėra.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Nagrinėjamu atveju Ministerijos veiksmai pervedant dalį pareiškėjui priteistos žalos atlyginimo į antstolės depozitinę sąskaitą pripažinti teisėtais ir pagrįstais, todėl darytina išvada, jog neegzistuoja viena iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei kilti, todėl pareiškėjo reikalavimai priteisti turtinę bei neturtinę žalą netenkinami.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.