Alytaus apylinkės teismo nutartis

2022-08-19 · Civilinė byla Nr. 2VP-863-558/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-08-19
Bylos Nr.
2VP-863-558/2022
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-00069-2022-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daina Knezevičienė
Suinteresuotas asmuo
M. V., M. A.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai
Sigita Černienė, Irena Andriuškevičienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2VP-863-558/2022Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00069-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1.; 3.2.7.1.; 3.5.1. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. rugpjūčio 19 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė

sekretoriaujant Lijanai Bagdonienei,dalyvaujant suinteresuotam asmeniui M. V., jo atstovei advokatei Sigitai Černienei,suinteresuotam asmeniui M. A. – V., jos atstovei advokatei Irenai Andriuškevičienei,

institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui A. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Angelės Kvaraciejienės pareiškimą dėl sprendimo nevykdymo pasekmių taikymo M. A. – V. už antstolio reikalavimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys M. V., M. A. – V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja antstolė Angelė Kvaraciejienė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo nevykdymo pasekmių taikymo M. A. – V. už antstolio reikalavimo nevykdymą. Antstolė nurodė, kad prašymą, kokias pasekmes taikyti skolininkei, teismui privalėtų nurodyti išieškotojas (M. V.).

Nurodė, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021-02-24 nutartimi Nr. e2SP-1151-292/2021, buvo nustatyta tėvo M. V. bendravimo su sūnumi K. V. tvarka. 2021-04-23 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartimi Nr. e2SP-1596-292/2021, tvarka buvo pakeista. Vykdomojoje byloje yra daug elektroninių laiškų ir susirašinėjimų su M. A. – V. ir su M. V.. 2021-09-20 gautas M. V. elektroninis laiškas, kuriuo jis prašo pagalbos dėl bendravimo su vaiku, nes rugsėjo 18 dieną jam neteko pasimatyti su juo, tris kartus numatytu laiku atvykęs į namus randa juos užrakintus ir tuščius, niekaip nepavyksta su vaiko motina susitarti dėl neįvykusių susitikimų su vaiku kompensavimo. Vaiko motinai buvo išsiųstas prašymas pateikti paaiškinimus į M. V. pretenzijas. M. A. – V. pateikė paaiškinimą, kad vaiko tėvas buvo informuotas tinkamai apie neįvyksiantį susitikimą, buvo informuotas, kad gali vaiką pasiimti iš jų buvimo vietos (duomenys neskelbtini), kad vaikas pametė telefoną ir šiuo metu nėra galimybės skubiai jam nupirkti naują telefoną ir, kad vaiko tėvas pats nededa pastangų susitikti su vaiku, tik rašo skundus. Abu suinteresuoti asmenys antstolei nurodo skirtingas faktines aplinkybes. M. A. – V. nurodo, kad M. V. nesilaiko teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, o vaiko tėvas teigia, kad vaiko motina sudaro kliūtis bendrauti su vaiku ir nesilaiko nutartyje nustatytos tvarkos. Pažymėtina, kad pagal teismo nutartį vaikas turi būti paimamas ir grąžinamas į gyvenamąją vietą, o ne į kitą šalies vietą. Šalims niekaip nepavyksta susitarti dėl neįvykusių susitikimų kompensavimo. Neįvykę susitikimai gali būti perkelti į kitą laiką tik šalių susitarimu. Toks rašytinis susitarimas nebuvo pateiktas, todėl nėra galimybės fiksuoti ar buvo pažeistos nutarties nuostatos kada ir kokiu būdu. 2021-12-20 antstolės kontoroje gautas vaiko motinos elektroninis laiškas, kad vaiko tėvas 2021-12-18 neatvyko pas vaiką, taip kaip numatyta nutartyje, apie neatvykimą nepranešė, telefonu neatsiliepė. Į tai vaiko tėvas atsakė, kad jis sirgo, apie savo neatvykimą pranešė socialinei darbuotojai, bet ne vaiko motinai. Iš susidariusios situacijos matyti, kad abu tėvai niekaip neranda sutarimo ir nesusikalba vardan vaiko interesų (b. l. 1, 2).

Antstolė Angelė Kvaraciejienė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog 2021-02-24 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartis buvo keletą kartų keičiama: 2021-04-23, 2021-10-19, tačiau vykdomosios bylos numeris išliko tas pats, nes buvo iš dalies keičiamos laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos, vyko tęstiniai vykdymo veiksmai. Šioje vykdomojoje byloje priimta daugybė įvairių dokumentų. Abi vykdymo procese šalys skundžia viena kitos veiksmus, antstolės veiksmus. Ne viename teismo procesiniame dokumente pažymėta, jog šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, kad tėvai nesugeba tarpusavio susitarimu nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Atkreiptinas dėmesys, jog antstolės pateiktas aktas ir lydraštis nėra prašymas teismui taikyti CPK 771 straipsnyje numatytas pasekmes; antstolis neturi įstatymų suteiktų įgaliojimų atstovauti išieškotoją. Prašė klausimą dėl akto spręsti teismo nuožiūra. Prašė nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (b. l. 93-94).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo M. A. – V. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, kuriame nurodė, jog su prašymu nesutinka. Teigia, kad antstolė dėl 2021-04-23 teismo nutarties neįvykdymo 2021-09-18 sprendė subjektyviai, vien iš M. V. 2021-09-20 elektroninio laiško, kuriame jis teigė, kad neteko jam pasimatyti su vaiku nurodytą dieną, nes atvykęs į namus rado užrakintas duris. Antstolė visiškai neatsižvelgė į vaiko motinos pateiktus rašytinius paaiškinimus. Pažymėtina, kad Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių. Byloje taip pat yra sprendžiamas klausimas dėl tėvo M. V. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos (civilinės bylos Nr. e2-56-292/2022). Byloje dėl bendravimo su vaiku tvarkos yra priimtos keturios nutartys: 2021-02-24; 2021-04-23; 2021-10-19 ir KAT 2022-01-13 nutartis (civilinės bylos Nr. e2S-30-894/2022), kuria buvo pakeista 2021-10-19 Alytaus apylinkės teismo nutartis. Surašytas antstolės aktas (2022-01-10), tą dieną, kai jau dvi pirmosios teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tapo negaliojančiomis dėl jų pakeitimo, todėl antstolė negali reikalauti vykdyti 2021-04-23 priimtos ir negaliojančios teismo nutarties. 2021-04-23 nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nustatyta, kad „vaiko motina privalo informuoti tėvą ne vėliau kaip prieš vieną dieną apie atsiradusias objektyvias priežastis, trukdančias nustatyta tvarka tėvui bendrauti su vaiku“. Kuomet bendravimas tiesiogiai su vaiko tėvu buvo apsunkintas dėl nuolatinių įžeidinėjimų ir nepagarbos vaiko motinai, vaiko motinos prašymu buvo bendraujama per socialinę darbuotoją G. S., kuri buvo paskirta Atvejo vadybos procese tarpininkauti ir padėti užtikrinti bendravimo tvarkos vykdymą. Teismui teikiami rašytiniai įrodymai pagrindžia apie objektyvias kliūtis, trukdžiusias vaiko ir tėvo susitikimui bei apie tai, kad vaiko motina tinkamai informavo vaiko tėvą apie objektyvias priežastis, trukdančias pasiimti vaiką. Iš antstolei vaiko motinos pateiktų dokumentų, kurie dar kartą pridedami prieduose, matyti, kad vaiko tėvas buvo tinkamai, laikantis teismo nutarties, t. y. ne vėliau nei prieš vieną parą per socialinę darbuotoją informuotas apie neįvyksiantį susitikimą dėl objektyvių priežasčių ir be kitą ko, vaiko tėvui pasiūlyta ne tik tartis dėl kito jam patogaus susitikimo su vaiku laiko, bet ir satisfakcija už neįvykusį bendravimą - bilietai į TV bokštą. Tačiau vaiko tėvas atsisakė, nepasiūlydamas jokios kitos alternatyvos ar jokio kito laiko, kuriuo norėtų susitikti su vaiku. Taip pat buvo pasiūlyta susiskambinti su vaiku motinos telefonu, tačiau ir toks pasiūlymas vaiko tėvui netiko. Akivaizdu, jog vaiko tėvo tikrieji interesai nėra susiję su vaiku ir vaiko gerove, o vien su jo asmeninėmis ambicijomis. Svarbu paminėti, jog vaiko tėvas rugsėjo 11 dieną, kaip privalėjo pagal teismo nutartį, neatvyko susitikti su vaiku dėl savo savaitgalinės išvykos. Pretenzijų dėl to vaiko motina jam nepareiškė (b. l. 16-20).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog suinteresuotų asmenų šeima Tarnybai yra žinoma nuo 2020-01-23, nes šeimai VšĮ Alytaus šeimos pagalbos centre taikoma atvejo vadyba. Šeimoje auga nepilnametis vaikas K. V., gimęs (duomenys neskelbtini). Vaiko tėvai gyvena skyriumi. Paraleliai vyksta sutuoktinių santuokos nutraukimo procesas, jų santykiai įtempti, priešiški vienas kito atžvilgiu. Per laikotarpį kai vykdoma šeimai atvejo vadyba iš abiejų vaiko tėvų Tarnyba gavo 27 pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Pranešimai gaunami ir toliau (b. l. 12-13).

2022-08-11 vykusio teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo M. A. – V. nurodė, kad visiškai nesutinka su pareiškimu. Pagal teismo nutartį ji informavo vaiko tėvą prieš parą laiko per socialinę darbuotoją, nes 2021-09-18, ji su šalių nepilnamečiu vaiku buvo išvykusi pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini), kur buvo švenčiamas jos gimtadienis. Socialinė darbuotoja pasiūlė M. V., iš karto po neįvykusio susitikimo savaitgalį, jog pirmadienį jis gali bendrauti su vaiku, tačiau jam toks laikas netiko. Mano, kad buvo svarbios tam priežastys, o vaiko tėvas, kaip numatyta nutartyje buvo tinkamai informuotas. Ji stengėsi susitarti, kaip kompensaciją nupirko bilietus į spektaklį, kuriame M. V. su sūnumi praleido laiką. Ji taip pat siūlė vaiko tėvui, tą savaitgalį kai svečiavosi su vaiku (duomenys neskelbtini), kad šis gali vaiką pasiimti iš (duomenys neskelbtini), buvo nupirkusi bilietus abiem į Vilniaus TV bokštą, tačiau M. V. atsisakė. Susitikimas su tėvu neįvyko tą savaitgalį dėl objektyvių priežasčių. Vaiko tėvas ir pats ne visada laikosi teismo nustatytos su vaiku bendravimo tvarkos. Numatytu laiku neatvažiuoja (vieną kartą buvo komandiruotėje, kitą kartą sirgo) ir apie neatvykimą jos neinformuodavo, tačiau ji pretenzijų vaiko tėvui nereiškė. Tėvų atostogų metu bendravimas su vaiku nevyksta.

2022-08-11 vykusio teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo M. V. nurodė, kad už teismo nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių nesilaikymą, prašo suinteresuotam asmeniui M. A. – V. skirti įspėjimą, piniginės nuobaudos skirti neprašo. Nurodė, jog 2021 metų visą rugsėjo mėnesį jis dėl įvairių priežasčių negavo susitikti su vaiku. Jis buvo informuotas savo socialinės darbuotojos, kad susitikimas su vaiku numatytą savaitgalį (2021-09-18) nevyks. Patvirtino, jog vaiko motina buvo nupirkusi bilietus į spektaklį su vaiku, tačiau spektaklyje su sūnumi lankėsi jam priklausantį bendravimo savaitgalį. Taip pat patvirtino, kad dėl objektyvių priežasčių (dėl jo ligos, komandiruotės) bendravimas su vaiku nevyko, kompensuoti tų dienų jis neprašė. Visi konfliktai su vaiko motina vyksta todėl, kad tarp šalių nepadalintas santuokoje įgytas turtas – gyvenamasis namas, kuriame jis šiuo metu negyvena (vyksta skyrybų procesas). Jam buvo pasiūlyta atvykti pas vaiką 2021-09-18 į (duomenys neskelbtini), tačiau jis atsisakė tai padaryti, nes apie neįvyksiantį su sūnumi susitikimą jis sužinojo tą pačią dieną, kai perskaitė savo socialinės darbuotojos jam siųstą elektroninį laišką (perskaitė tą patį šeštadienį, kai turėjo įvykti susitikimas). Jeigu būtų informuotas anksčiau, tai gal ir būtų suplanavęs vaiko pasiėmimą iš (duomenys neskelbtini).

2022-08-11 vykusio teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G. S., kuri yra socialinė darbuotoja, dirba su M. A. – V. šeima. Ji yra kaip tarpininkė tarp vaiko tėvų. Dėl turėjusio vykti tėvo su vaiku susitikimo šeštadienį (2021-09-18), ją elektroniniu laišku informavo M. A. – V. trečiadienį, kuriame informavo, kad susitikimas vaiko su tėvu numatytą savaitgalį negalės įvykti, nes ji su vaiku svečiuosis pas savo tėvus (vaiko senelius) (duomenys neskelbtini), kur bus švenčiamas jos gimtadienis. Minėtame laiške motina paprašė, kad socialinė darbuotoja informuotų M. V. apie neįvyksiantį susitikimą, tačiau paprašė tą padaryti penktadienį, kaip ir numato teismo nutartis, nes trečiadienį tėvas turėjo matytis su vaiku ir sužinojęs anksčiau laiko, kad negalės pasiimti vaiko iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį, pradės kelti konfliktą. Penktadienį liudytoja informavo vaiko tėvo socialinę darbuotoją V. M. apie neįvyksiantį tėvo su sūnumi susitikimą ir tą patį penktadienį ji iš tėvo socialinės darbuotojos gavo atsakymą, kad tėvas nesutinka pasiimti vaiko iš (duomenys neskelbtini), pageidauja pasiimti iš vaiko gyvenamosios vietos. Šiuo metu pagal pakeistą bendravimo tvarką problemų tarp šalių nekyla, bendravimas su vaiku vyksta sklandžiai su tam tikromis smulkmenomis, kurios yra neesminės.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas A. P. palaikė išvadą jame išdėstytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pašymas netenkintinas

Iš vykdomosios bylos Nr. 0133/21/00354 medžiagos nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2021-02-24 priėmė nutartį Nr. e2SP-11251-292/2021, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – tėvo su sūnumi bendravimo tvarką, kuri 2021-04-23 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartimi Nr. e2SP-1596-292/2021, buvo pakeista, nustatant, kad tėvas M. V. su sūnumi K. V. bendrauja (vykdomoji byla b. 124- 130):

„- kiekvieną neporinį mėnesio šeštadienį tėvas su vaiku bendrauja vaiko gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) nuo 14 iki 18 valandos, vaiko motinai tėvo ir sūnaus susitikime nedalyvaujant;

- kiekvieną porinį mėnesio šeštadienį tėvas pasiima vaiką iš jo nurodytos gyvenamosios vietos 14 val. ir parveža vaiką į gyvenamąją vietą 19 val.;

- kiekvieną porinį mėnesio trečiadienį tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir nuveža vaiką į užsiėmimus Kaune, VšĮ “A.”.

Neporiniais trečiadieniais į nurodytus užsiėmimus Kaune nuveža vaiko motina;

-kiekvieną neporinį antradienį ir kiekvieną ketvirtadienį tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 17 val. 30 min. ir parveža vaiką į gyvenamąją vietą 20 val.;

- tėvas privalo informuoti vaiko motiną ne vėliau kaip prieš vieną dieną, jei dėl objektyvių priežasčių negalės bendrauti su vaiku pagal nustatytą tvarką. Vaiko motina privalo informuoti tėvą ne vėliau kaip prieš vieną dieną apie atsiradusias objektyvias priežastis, trukdančias nustatyta tvarka tėvui bendrauti su vaiku.

Jeigu vaiko ir tėvo susitikimas negalimas dėl objektyvių priežasčių (liga, vaiko tėvo užimtumas darbo reikalais, vaikas jo ar motinos atostogų metu išvykęs iš jo gyvenamosios vietos ir kt. objektyvios priežastys), neįvykęs susitikimas kompensuojamas tą patį mėnesį kitą dieną ar kitu tarp vaiko tėvų sutartu būdu;

Nekeisti tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos ryšio priemonėmis ir nustatyti, kad vaiko tėvas neribotai bendrauja su sūnumi ryšio priemonėmis, išskyrus, kai vaikas yra ugdymo įstaigoje“.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 587 straipsnio 3 punktas numato, kad vykdomuoju dokumentu yra teismo sprendimai ir nutartys. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja teigia, kad nebuvo vykdoma Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021-04-23 nutartis, kurią teismas 2021-02-24 nutartimi pakeitė nustatytą laikiną tėvo M. V. su sūnumi K. V. bendravimo tvarką.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuoja CPK 771 straipsnis. Tuo atveju, jeigu neįvykdomas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Pažymėtina, kad už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai asmuo, įpareigotas teismo nutartimi vykdyti laikinąją apsaugos priemonę, kurią gali įvykdyti tiktai jis pats, nevykdo šios teismo nutarties, laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymu suinteresuotas asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teismą su pareiškimu dėl baudos paskyrimo teismo nutartimi įpareigotam asmeniui CPK 145 str. 9 d. tvarka arba į antstolį dėl teismo nutarties priverstinio vykdymo CPK 145 str. 9 d., 152 str. 6 d., 771 str. nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – uždraudimo atlikti veiksmus, kuriuos gali atlikti tik pats įpareigotas asmuo, vykdo antstolis, bauda už jų nevykdymą skiriama CPK 145 str. 9 d. pagrindu ir išieškoma į valstybės biudžetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-199-248/2017).

Atsižvelgiant į tai, kad nutartis, kuria nustatoma vaiko ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijusi su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų - teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokią nutartį įgyja vykdymo proceso dalyvių bendradarbiavimo pareiga (CPK 8 straipsnis). Tinkamas teismo sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių nutarties vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiektas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tuo pačiu teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo nevykdymas galimas ne tik aktyviais suinteresuoto asmens veiksmais, kliudančiais vaiko tėvui bendrauti su vaiku teismo nustatytu laiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku. Taigi tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, kad vaikų teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu būtų maksimaliai įgyvendinta.

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad antstolis kreipėsi į teismą dėl teismo nutarties nevykdymo pasekmių taikymo M. A. – V., t. y., dėl to, kad 2021-04-23 nebuvo vykdoma teismo nutartis, kurioje, be kitų punktų, įtvirtinta laikinoji bendravimo su vaiku tvarka – kiekvieną porinį mėnesio šeštadienį tėvas pasiima vaiką iš jo nurodytos gyvenamosios vietos 14 val. ir parveža vaiką į gyvenamąją vietą 19 val. Nagrinėjamu atveju tėvas negalėjo bendrauti su vaiku 2021-09-18.

Pažymėtina, jog vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją: pirma, tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą; antra, už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytas baudos paskyrimas taip pat atlieka ir kompensacinę funkciją, t. y. skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės, taip skatinant skolininką laiku įvykdyti prievolę. Baudos drausminantis poveikis yra nukreiptas į ateitį, siekiant, kad pažeidimas nepasikartotų ateityje.

Bylos duomenimis, antstolio pateikta vykdomąja byla, šalių paaiškinimais, liudytojos parodymais, negalima daryti išvados, kad suinteresuotas asmuo M. A. – V. piktybiškai vengė vykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Taip pat nenustatytos aplinkybės sudarančios pagrindą pripažinti, kad M. A. – V. priešingai veikė nepilnamečio vaiko interesams ribodama jo teisę bendrauti su tėvu. Priešingai, byloje nustatyta, kad vaiko motina, kaip numatyta Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartyje Nr. e2SP-1596-292/2021, informavo vaiko tėvą, ne vėliau kaip prieš vieną dieną apie atsiradusias objektyvias priežastis, trukdančias nustatyta tvarka tėvui bendrauti su vaiku. Tarp šalių susiklostė praktika, jog apie negalėjimą bendrauti su vaiku jos informuoja viena kitą per socialines darbuotojas, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Liudytojos G. S. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, nustatyta, kad ji atsakymą iš M. V. apie jo negalėjimą pasiimti sūnaus iš (duomenys neskelbtini), gavusi tą pačią dieną, t. y. penktadienį (persiuntė jai vaiko tėvo socialinė darbuotoja), kas paneigia suinteresuoto asmens M. V. duotus paaiškinimus teismo posėdžio metu, kad jeigu jis būtų sužinojęs anksčiau, o ne tą pačią dieną (šeštadienį), kai reikia vykti pas vaiką, jis gal ir būtų sprendęs kitaip. Teismo vertinimu, priežastys, dėl kurių vaikas negalėjo bendrauti tą šeštadienį buvo objektyvios (išvyka pas senelius į (duomenys neskelbtini), kur buvo švenčiamas motinos gimtadienis). Suinteresuotas asmuo M. A. – V. siūlė vaiko tėvui pasiimti vaiką iš (duomenys neskelbtini) bei siūlė jam bilietus į TV bokštą Vilniuje, tačiau tėvui nesutikus susitikimas neįvyko. Kaip kompensaciją dėl neįvykusio susitikimo vaiko motina nupirko bilietus į spektaklį, kuriame tėvas su sūnumi dalyvavo jam priklausančio susitikimo metu. Darytina išvada, kad tokiu būdu šalys susitarė dėl neįvykusio tėvo su sūnumi susitikimo kompensavimo. Byloje nėra kitų duomenų, jog vaiko tėvas kreipėsi į motiną dėl papildomo kompensavimo laiko bendravimui su sūnumi. Duodamas paaiškinimus, teismo posėdžio metu, suinteresuotas asmuo M. V. neneigė, kad susitikimai su vaiku kartais nevykdavo ir dėl jo paties, t. y. objektyvių priežasčių (liga, komandiruotė), dėl to jis į vaiko motiną kompensuoti tas dienas nesikreipė.

Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad skirti M. A. – V. sankciją už teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą nėra pagrindo, nes motina laiku informavo vaiko tėvą (prieš vieną dieną iki susitikimo dienos) apie atsiradusias objektyvias priežastis, trukdančias nustatyta tvarka tėvui bendrauti su vaiku, nagrinėjamu atveju minėta nutartis nebegalioja (šiuo metu galioja 2021-10-19 Alytaus apylinkės teismo nutartis, kuri yra pakeista Kauno apygardos teismo 2022-01-13 nutartimi) ir iš bendravimo tvarkos taisyklių kylantys reikalavimai bylos nagrinėjimo metu yra vykdomi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 443 str. 6 d. numato, kad nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo M. A. – V. patyrė 250 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų (b. l. 107, 108, 109).

Kadangi prašymas dėl baudos skyrimo yra atmestas, iš M. V. skolininkės naudai yra priteistinos jos patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 585 straipsniu, 771 straipsnio 5 dalimi,

nutaria:

Antstolės Angelės Kvaraciejienės prašymą dėl sprendimo nevykdymo pasekmių taikymo atmesti.

Nutarčiai įsitesėjus vykdomąją bylą Nr. 0133/21/00354 grąžinti antstolei Angelei Kvaraciejienei.

Priteisti iš M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), M. A. – V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Daina Knezevičienė