Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. J. kaltinamas tuo, kad 2024 m. spalio 24 d. apie 10 val. 05 min., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių, o būtent mažiausiai 1,63 prom. neblaivumas.

Kaltinamasis M. J. apklausiamas teisme dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad 2024 m. spalio 23 d. vakare vartojo alkoholį, išgėrė 0,7 l degtinės. Ryte atsikėlęs nesijautė labai girtas, todėl jam priklausančiu automobiliu „Audi Q7“ išvažiavo iki parduotuvės nusipirkti gėrimų sveikatai pataisyti. Parduotuvė buvo už 700 m, tačiau pėsčias nėjo, nes labai mušė širdį. Grįžtant iš parduotuvės, pusiaukelėje, sustabdė policija ir nustatė 1,63 promilių neblaivumą. Pirmą kartą vairavo išgėręs, dėl savo elgesio gailisi. Turi savo įmonę, vykdo objektų techninę priežiūrą, patiria dideles išlaidas vykstant į objektus, nes su viešuoju transportu nėra galimybės nuvykti. Jo pajamos per mėnesį yra apie 1400 Eur. Turi finansinių įsipareigojimų už būsto paskolą, išlaiko nepilnametį sūnų, padeda garbaus amžiaus tėvui, automobilio konfiskavimas būtų labai didelė finansinė našta. Prašo konfiskuoti dalį automobilio vertės – 11240 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamajam inkriminuojama veika be kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo Dovydo Valančiaus tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2024 m. spalio 27 d., apie 10 val. 05 min., (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) namu, sustabdytas automobilis „Audi Q7“, kurį vairavo M. J. Nuo jo sklido alkoholio kvapas, todėl atliktas neblaivumo nustatymo testas. M. J. alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARHJ-0205, patikros Nr. 2194655, pirmu tikrinimu nustatytas 1,72 prom. neblaivumas, antru – 1,63 prom. neblaivumas. Automobilis iš įvykio vietos priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Mažeikių raj., Krucių k., Beržyno g. 10 (b. l. 5).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) namu matomas juodos spalvos automobilis „Audi Q7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-14, 16-20).

Iš neblaivumo nustatymo akto ir fotonuotraukų matyti, kad 2024 m. spalio 27 d. M. J. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas bei alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARHJ-0205, patikros sertifikato Nr. 2194655, pirmuoju tikrinimu 10 val. 12 min. nustatytas 1,72 promilių, antruoju tikrinimu 10 val. 35 min. – 1,63 promilių neblaivumas (b. l. 21, 51-52).

Valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilio „Audi Q7“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra kaltinamasis M. J. (b. l. 62).

VšĮ „Emprekis“ pateiktoje pažymoje nurodyta, kad analogiško automobilio „Audi Q7“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 27090 Eur (b. l. 24). Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. KK240238 (b. l. 117-130) nurodyta, kad automobilio „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 22480 Eur.

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad M. J. suvokė, kad yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonės, tačiau vis tiek ją vairavo suvokdamas pavojingos veikos pobūdį. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau -– BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, nes atitinka visus šios nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Teismo posėdžio metu išreikštas M. S. prašymas atiduoti kaltinamąjį jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Iš laiduotojo ir kaltinamojo paaiškinimų nustatyta, kad kaltinamasis ir laiduotojas yra draugai nuo vaikystės. Pasak laiduotojo, jis sugebės daryti tinkamą įtaką kaltinamajam, kad šis daugiau nenusikalstų. Iš byloje esančių įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų matyti, kad M. S. neteistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau pažeidimai nėra šiurkštūs, paskirtas baudas yra sumokėjęs. M. S. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir bendrovės akcininkas, charakterizuojamas teigiamai. Apklausiamas teismo posėdžio metu M. S. paaiškino, kad kaltinamojo elgesį jis vertina kritiškai, ateityje stengsis su juo bendrauti dar dažniau, tokie jo veiksmai darys kaltinamajam teigiamą poveikį. Visos šios aplinkybės rodo, kad M. S. yra vertas pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai įvertino savo elgesį. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. M. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. vairavimo esant neblaiviam, metu žala nepadaryta. M. J. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, turi aukštąjį išsilavinimą, dirba, charakterizuojamas teigiamai. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys daugiau nusikalstamų veikų. Teismas, įvertinęs M. S. kaip laiduotojo charakterizuojančią medžiagą, jo artimus santykius su kaltinamuoju, asmenines savybes, sprendžia, kad M. S. yra vertas teismo pasitikėjimo ir tinkamas laiduotojas, galintis daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį M. S. atsakomybei.

Įvertinus laiduotoju prašančio būti M. S. asmenybę, jo nurodytas aplinkybes apie finansinę padėtį ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad laidavimas nustatytinas be užstato.

Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, todėl laidavimas nustatytinas 1 metų ir 6 mėnesių terminui.

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas yra teismo diskrecija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-182-303/2022 ir kt.). Teismas, nustatęs, kad atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemones, jas parenka atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo, teismas pirmiausia turi įvertinti tokių priemonių suderinamumą su tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-511/2024).

BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki penkerių metų naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šiuo atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, anksčiau nėra teistas, administracine tvarka nebaustas. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Kita vertus, nusikalstama veika jokie padariniai sukelti nebuvo, dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant kaltinamajam naudotis teise vairuoti transporto priemones – 1 (vienerių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. 2024 m. spalio 30 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad M. J., būdamas neblaivus, vairavo jam priklausantį automobilį „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi transporto priemonė „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikytina uždraustos veikos padarymo priemone ir spręstina dėl jos konfiskavimo tikslingumo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimas dėl turto konfiskavimo taikymo turi būti priimamas visapusiškai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas turto konfiskavimo tikslingumo, suderinamumo ir proporcingumo klausimui spręsti. Pagal BK 67 straipsnio 2, 6 dalių nuostatas, teismas, taikydamas turto konfiskavimą kartu su kita baudžiamojo poveikio priemone, privalo apsvarstyti poveikio priemonių suderinamumą, galimybes taisomai veikti nuteistąjį. Taip pat pagal teismų praktiką svarbu įvertinti, ar už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-104-1073/2019). Be to, nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi. Pagal BK VI skyriuje nustatytą teisinį reguliavimą, nors teismo sprendimas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės turi būti pagrįstas įsitikinimu dėl tokio asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką, apkaltinamasis nuosprendis tokiam asmeniui nepriimamas, jo byla nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Taigi atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamojo poveikio priemonių, nagrinėjamu atveju turto konfiskavimo, taikymas negali būti sutapatinamas su asmens, nuteisiamo apkaltinamuoju nuosprendžiu, teisine padėtimi.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad M. J., būdamas neblaivus, vairavo automobilį ryte, Telšių rajone, nesant judriam eismui, nedidelį atstumą. Pažymėtina, jog pirmojo tikrinimo metu (10 val. 12 min.) M. J. buvo nustatytas 1,72 promilės girtumas, antrojo tikrinimo metu (10 val. 35 min.) – 1,63 promilės girtumas. Taigi M. J. nustatytas neblaivumo laipsnis siekė vidutinio girtumo ribas, išskyrus iš burnos sklindantį alkoholio kvapo, kitų neblaivumo požymių nustatyta nebuvo (b. l. 51). Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad kaltinamasis su nustatytu girtumu sutiko, pripažino padaręs nusikalstamą veiką bei paaiškino veikos padarymo aplinkybes. M. J. neteistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 53-54, 56-57), dirba. Po šios nusikalstamos veikos padarymo M. J. nėra padaręs naujų teisės pažeidimų ar nesilaikęs jam paskirtų kardomųjų priemonių. Nurodytų aplinkybių visetas suteikia pagrindo spręsti, kad jo nusikalstamas elgesys nėra sistemingas nepagarbos teisės aktų reikalavimams demonstravimas, asmuo nėra linkęs elgtis nusikalstamai.

Įvertinus baudžiamojo poveikio priemone – turto (automobilio) konfiskavimu – siekiamus tikslus, teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje konfiskuoti turtą – automobilį, būtų netikslinga ir tiek individuali, tiek bendroji prevencija gali būti užtikrinama išieškojus iš kaltininko konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Taikant konfiskuotinos turto vertės išieškojimą, o ne turto konfiskavimo klausimą svarbu akcentuoti, kad jeigu asmuo būtų vairavęs ne jam priklausančią transporto priemonę tokiu atveju teismas taip pat turėtų spręsti turto vertės išieškojimo klausimą ir įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes galėtų šią vertę mažinti. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, nebūtų teisinga, kai analogiškos nusikalstamos veikos padarymo atveju baudžiamojo poveikio griežtumas priklausytų vien tik nuo to, kad asmuo vairavo nusikalstamos veikos metu jam priklausančią transporto priemonę. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu prioritetu turėtų išlikti teisingas poveikio priemonių taikymo įvertinimas pasekmių prasme. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis yra ne nubausti asmenį, bet užtikrinti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, tai galima pasiekti kita baudžiamojo poveikio priemone uždraudimu vairuoti transporto priemones bei apeliuojant į asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės sąmoningumą ir asmenybę, kuri pagrįstai leidžia to tikėtis. Nagrinėjamu aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad konfiskavus dalį transporto priemonės vertės ji veiktų asmenį prevenciškai ir padėtų įgyvendinti ir prevencinę funkciją, kuri sulaikytų asmenų nuo panašios nusikalstamos veikos padarymo.

Įstatymai nereglamentuoja ir teismų praktikoje nėra išaiškinta, kokia turto vertės dalis konfiskuotina, – tai sprendžia teismas konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes. Kartu pažymėtina, kad konfiskuotino turto vertės dalies dydis yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2241073/2023). Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-12-495/2020, 2K-30-788/2023). Nagrinėjamu atveju prokurorė į bylą pateikė viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ pažymą, pagal kurią automobilio „Audi Q7“ vidutinė kaina su PVM 2024 m. spalio mėn. buvo 27090 Eur (b. l. 24), o M. J. gynėjas pateikė Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. KK240238, pagal kurią „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2024 m. lapkričio 4 d. yra 22480 Eur (b. l. 117–130). VšĮ „Emprekis“ nurodyta transporto priemonės kaina nustatoma taikant bendrą metodiką ir automatizuotas vertinimo technologijas, o M. J. pateiktas automobilio vertinimas atliktas asmens, turinčio turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą, individualiai apžiūrėjus transporto priemonę. Teismo vertinimu, Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. KK240238 nurodyta transporto priemonės „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra tikslesnė, todėl teismas remiasi ataskaitoje nurodyta automobilio verte, „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. 22480 Eur.

Įvertinus tai, kad M. J. yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o ne nuteisiamas, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, šios veikos padarymo aplinkybes, tai, kad M. J. vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, atsižvelgiant į tai, kad jam taip pat skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, konstatuotina, kad visos automobilio vertės atitinkančios sumos konfiskavimas nebūtų tinkamai individualizuotas ir suvaržytų asmens teises daugiau, negu yra būtina, padėtų pasiekti ne sutaikinimo, o nubaudimo tikslą. Teismas daro išvadą, kad proporcingumo principo nepažeidžia ir gali užtikrinti baudžiamojo poveikio priemonei siekiamus tikslus dalies konfiskuotino turto vertės – 11240 Eur dydžio sumos išieškojimas.

Ikiteisminio tyrimo metu M. J. skirtos kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas ir specialiosios teisės vairuoti sustabdymas (b. l. 77–78) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus paimtas dokumentas perduotinas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – AB „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendė:

M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą ir bylą nutraukti, perduodant M. J. laiduotojo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

Laidavimo terminą nustatyti 1 metus ir 6 mėnesius.

Išaiškinti M. J., kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginio pobūdžio. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Laiduotojui M. S. išaiškintina, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Paskirti M. J. baudžiamojo poveikio priemonę uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metų laikotarpiui nuo 2024 m. spalio 30 d.

Išieškoti iš M. J. valstybės naudai dalį automobilio „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančią pinigų sumą – 11240 Eur.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.