Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Gaudutienės ir Rūtos Mickevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, padavusio skundą privataus kaltinimo tvarka, V. V., skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti V. V. skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo A. P. privataus kaltinimo tvarka pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2017 m. sausio 25 d. gautas V. V. skundas privataus kaltinimo tvarka, kuriame prašoma panaikinti teisėjo A. P. teisinę neliečiamybę, iškelti teisėjui A. P. baudžiamąją bylą pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, pripažinti V. V. nukentėjusiuoju ir priteisti jam iš A. P. 1 euro sumą. Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartimi V. V. skundas privataus kaltinimo tvarka kaltinant A. P. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje, pagal teismingumą perduotas nagrinėti Kauno apygardos teismui.Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 20 d. nutartimi atsisakė priimti V. V. skundą privataus kaltinimo tvarka kaip neatitinkantį įstatymo reikalavimų.V. V., padavęs skundą privataus kaltinimo tvarka, skunde Lietuvos apeliaciniam teismui prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – privataus kaltinimo skundo priėmimo klausimą perduoti žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundžiamoje nutartyje nurodyti teismo argumentai, kad V. V. skundas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 412 straipsnio 2 dalies reikalavimų, yra neteisingi. Privataus kaltinimo skundui keliami reikalavimai nereiškia, kad jame turi būti preciziškai suformuluotas kaltinimas, tiksliai nustatyta skunde nurodytiems asmenims inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikacija. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad atsižvelgiant į privataus kaltinimo instituto, kaip specifinio baudžiamojo proceso instituto, paskirtį ir prasmę, taip pat į baudžiamojo proceso principus ir tikslus, aplinkybė, kad privataus kaltinimo tvarka paduotas skundas turi tik nedidelių, neesminių, formalių nukrypimų nuo nustatytų reikalavimų, nereiškia, kad teismas apskritai neturi įgaliojimų tokio skundo priimti. Taigi, anot V. V., skundo formos bei teiginių dėstymo metodikos netobulumas tuomet, kai turinio esmė yra išdėstyta, neturi būti vertinamas kaip pagrindas nepriimti skundo. Privataus kaltintojo pateiktame skunde kaltinimo esmė yra suformuluota aiškiai: 2012 m. vasario 21 d. Kauno rajono apylinkės teisme, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-40-800/2012, prokuroras A. P. viešai tikino teismą, kad V. V. meluoja. Taip prokuroras apkaltino V. V. pažeidus BK 235 straipsnį ir viešame teismo posėdyje girdint proceso dalyviams, žiūrovams ir žiniasklaidos atstovams apšmeižė V. V.. Baudžiamosios bylos Nr. 1-40-800/2012 120 lape esantis teismo posėdžio protokolas patvirtina, kad prokuroras teismo posėdžio metu sakė: „Visų pirma, jei jau reiškiamas nušalinimas, tai teismo posėdžių salėje reikia nemeluoti.“ Taigi prokuroras A. P. kaip faktą pateikė savo nuomonę, kad V. V. teismo posėdžių salėje meluoja. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) nėra duomenų, kad V. V. būtų nuteistas už melagingų parodymų davimą nei minėtoje byloje, nei kitose baudžiamosiose bylose, todėl toks A. P. teiginys menkina V. V., kenkia jo reputacijai, žemina jo garbę ir orumą. Skundžiamos nutarties teiginiai, kad skundas surašytas sunkiai įskaitomu raštu, o kai kuriose vietose visai nėra galimybės suprasti, kokie žodžiai yra parašyti, neatitinka tikrovės. Pagal BPK 412 straipsnį nereikalaujama, kad privataus kaltinimo skundas būtų atspausdintas. Be to, apelianto teigimu, jo raštą įskaitė ir prokurorai, ir kiti su pateiktu skundu dirbę Kauno apylinkės teismo teisėjai.

V. V., padavusio skundą privataus kaltinimo tvarka, skundas dėl Kauno apygardos teismo nutarties tenkinamas. Privataus kaltinimo bylų procesas reglamentuojamas BPK XXX skyriaus nuostatomis. BPK 412 straipsnio 2 dalyje apibrėžtas nukentėjusiojo skundo privataus kaltinimo tvarka turinys – skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo, o BPK 408 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, t. y. jei nukentėjusysis dėl nepilnametystės, fizinių ar psichinių trūkumų negali pasinaudoti visomis nukentėjusiojo teisėmis, – pareiškimą pasirašo nukentėjusiojo teisėtas atstovas. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įstatymo reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.Kauno apygardos teismas atsisakė priimti V. V. skundą privataus kaltinimo tvarka, motyvuodamas tuo, kad gautame skunde dėl privataus kaltinimo bylos proceso pradėjimo pateikti ne visi duomenys, nurodyti BPK 412 straipsnio 2 dalyje, ir dėl to apsunkinama kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Teismas taip pat nurodė, kad skundas surašytas sunkiai įskaitomu raštu, kai kuriose skundo vietose visiškai neįskaitomai, todėl nėra galimybės suprasti nei konkretaus šmeižimo turinio, nei esminių aplinkybių, kuriomis grindžiamas kaltinimas. Vadovaudamasis šiais argumentais, žemesnės instancijos teismas sprendė, kad V. V. skundas neatitinka BPK 412 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir negali būti priimtas.Kauno apygardos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada yra nepagrįsta. Nukentėjusio asmens skundas privataus kaltinimo bylose yra procesinis dokumentas, kuriame turi būti nurodytos nusikalstamos veikos aplinkybės bei pateikti jas patvirtinantys duomenys, kad kaltinimas būtų aiškus ir pagrįstas. Iš teismui pateikto skundo matyti, kad skundą privataus kaltinimo tvarka pateikęs V. V. jį šmeižiančia informacija laiko baudžiamosios bylos Nr. 1-40-800/2012 nagrinėjimo metu prokuroro A. P. pasakytą frazę: „Visų pirma, jei jau reiškiamas nušalinimas, tai teismo posėdžių salėje reikia nemeluoti.“ Iš kartu su skundu pateikto teismo posėdžio protokolo ištraukos (t. 1, b. l. 5) matyti, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-40-800/2012 2012 m. vasario 21 d. vykusio teismo posėdžio metu prokuroras A. P. iš tikrųjų pasakė skunde nurodytus žodžius. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo teigti, kad asmuo, padavęs skundą privataus kaltinimo tvarka, nenurodė konkrečių teiginių, galinčių jį paniekti, pažeminti jo garbę ir orumą, nes tokie teiginiai jo skunde privataus kaltinimo tvarka buvo aiškiai nurodyti ir nepažeidžia kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas.Apygardos teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad iš pateikto neaiškiai surašyto skundo nėra galimybės suprasti nei konkretaus šmeižimo turinio, nei esminių aplinkybių, kuriomis grindžiamas kaltinimas. Kaip minėta, skunde privataus kaltinimo tvarka aiškiai nurodoma, kuri konkrečiai prokuroro A. P. 2012 m. vasario 21 d. vykusio teismo posėdžio metu pasakyta frazė, asmens, padavusio skundą privataus kaltinimo tvarka, manymu, sumenkino jo reputaciją ir pažemino garbę bei orumą. Nors skundas nėra atspausdintas, o parašytas ranka, tačiau jo motyvai išdėstyti aiškiai ir suprantamai. Dėl šios priežasties atsisakyti priimti privataus kaltintojo skundą taip pat nebuvo pagrindo.BK 154 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų paskleidimas, kai tokia informacija gali paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. BK 154 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už asmens šmeižimą, neva jis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Aukštesnės instancijos teismas nevertina, ar prokuroro pasakyti teiginiai yra tikrovės neatitinkantys, galintys pažeminti V. V. garbę ir orumą, sumenkinti reputaciją, nes tai turi būti nustatyta bylą nagrinėjant privataus kaltinimo tvarka, tačiau pažymi, kad formalus teismo požiūris negali užkirsti kelio asmeniui, kuris, kaip jis pats mano, yra apšmeižtas, kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Pagal BPK 412¹ straipsnio 1 dalį teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad skundžiama Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis turi būti naikinama, o V. V. skundo dėl baudžiamosios bylos iškėlimo A. P. privataus kaltinimo tvarka pagal BK 154 straipsnio 1 dalį priėmimo klausimas perduodamas Kauno apygardos teismui spręsti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. V. skundą patenkinti.

Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti ir V. V. skundo dėl baudžiamosios bylos iškėlimo A. P. privataus kaltinimo tvarka pagal BK 154 straipsnio 1 dalį priėmimo klausimą perduoti Kauno apygardos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.