Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, susipažinęs su privataus kaltintojo V. V. (toliau tekste - pareiškėjas) skundu dėl baudžiamosios bylos iškėlimo A. P. privataus kaltinimo tvarka pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2017-01-25 gautas privataus kaltintojo V. V. skundas, kuriame prašoma: 1) panaikinti teisėjo A. P. teisinę neliečiamybę imantis tam reikalingų veiksmų; 2) iškelti teisėjui A. P. baudžiamąją bylą pagal BK 154 str. 1 d.; 3) pripažinti V. V. nukentėjusiuoju ir priteisti jam iš A. P. simbolinę 1 euro sumą.

Iš pareiškėjo teismui pateikto Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Ž. R. 2012-04-24 rašto Nr. 17.2-9418 kopijos matyti, kad pareiškėjo 2012-04-16 pareiškimas buvo išnagrinėtas ir jam paaiškinta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 407 straipsniu „Baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 139 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 148, 152, 154, 155, 165, 168 straipsniuose, 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 188, 313 straipsniuose, procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus šio Kodekso 409 straipsnyje numatytus atvejus, kai nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę, ir, antra, jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų. Todėl pareiškėjas 2017-01-25 privataus kaltinimo tvarka kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, kaltindamas A. P. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje.

Gavus bylą teisme, LITEKO sistema jį paskyrė Kauno apylinkės teismo teisėjo Alvydo Rimkevičiaus žinion. Kadangi teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 str., 31 str. 2 d., 109 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 str. 5 d.); teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių, o kartu ir vienas iš sąžiningo teismo proceso reikalavimų; teisė į objektyvų ir nešališką bylos išnagrinėjimą sudaro vieną reikšmingiausių tinkamo teismo proceso (angl. – due process) principo aspektų, bet kuri byla teisme turi būti išnagrinėta nešališkai. Be to Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, jog asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; jog teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; nes teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, kuri būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga ir dėl to turi būti pašalinamos bet kokios prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo. Kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju, kai subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154), o objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą, teismas turi užtikrinti nešališkumo principo įgyvendinimą. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės galėtų atrodyti objektyviam stebėtojui (2000 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Nagrinėjamu atveju, pagal privataus kaltintojo V. V. pateiktą skundą asmuo, kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, šiuo metu yra Kauno apylinkės teismo teisėjas A. P.. Kadangi bylą dėl jo galimai padarytos nusikalstamos veikos būtų tekę nagrinėti teismo, kuriame jis dirba, teisėjui Alvydui Rimkevičiui, su kuriuo, kaip ir kitais Kauno apylinkės teismo teisėjais, A. P. yra kolegos, visi teisėjai tarpusavyje yra pažįstami, juos siejo ir tebesieja kolegiški santykiai, vykdydami savo funkcijas jie kartais yra tiesiogiai susiję, todėl teisėjas A.Rimkevičius numatęs, kad privačiam kaltintojui gali kilti abejonių dėl teisėjo A. Rimkevičiaus nešališkumo ir objektyvumo priimant procesinius sprendimus, siekiant išvengti bet kokių galimų abejonių dėl priimtų sprendimų šioje byloje pagrįstumo, teisėtumo ir teisingumo ateityje, nusišalino nuo bylos nagrinėjimo. Kauno apylinkės teismo pirmininkas Darius Kantaravičius nepatvirtino teisėjo A. Rimkevičiaus, konstatuodamas, kad teisėjo nusišalinimo nutartis priimta skubotai, net nepradėjus spręsti privataus kaltinimo skundo priėmimo klausimo, nes tik išsprendus šį klausimą, teisėjui toliau nagrinėjant bylą, būtų galima svarstyti apie savo šališkumo ar nešališkumo subjektyviuosius ir objektyviuosius aspektus.

Teisėjas A.Rimkevičius įvertinęs tai, kad šios bylos Nr. PK-504-667/2017 negali nagrinėti nei vienas Kauno apylinkės teismo teisėjas, su kuriais teisėjas A. P. yra kolegos, o ši aplinkybė, bylos nagrinėjimo metu ir ją išnagrinėjus ateityje, gali sukelti tiek proceso šalims, tiek visuomenės atstovams, kurie domėtųsi šia byla, galimas abejones dėl priimtų sprendimų šioje byloje pagrįstumo, teisėtumo ir teisingumo, nors ir nesant duomenų bei juos patvirtinančių įrodymų apie galimas objektyvias ar subjektyvias priežastis tiek teisėjui A.Rimkevičiui, tiek kitiems šio teismo teisėjams, būti šališkiems ar suinteresuotiems šios bylos baigtimi, kartu siekiant išvengti bet kokių galimų abejonių ateityje dėl Kauno apylinkės teismo teisėjų priimtų sprendimų šioje byloje teisėtumo, juos galimai skundžiant proceso šalims apeliacine ar kasacine tvarka, siekdamas užtikrinti proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus, kartu užtikrinti privačiam kaltintojui garantuotų teisių į tinkamą procesą ir nešališką teismą įgyvendinimą, nusprendžia baudžiamąją bylą su privataus kaltintojo V. V. skundu perduoti Kauno apygardos teismo pirmininkui ar šio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui dėl šios bylos perdavimo kitam apylinkės teismui (BPK 229 str. 2 d. 1 p., Teismų įstatymo 34 str. 2 d.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, baudžiamoji byla Nr. PK-504-667/2017 su privataus kaltintojo V. V. skundu dėl baudžiamosios bylos iškėlimo A. P. privataus kaltinimo tvarka pagal BK 154 str. 1 d., perduotina Kauno apygardos teismui procesiniam sprendimui dėl teismingumo priimti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 59 straipsniu, 229 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nutaria:

baudžiamąją bylą Nr. PK-504-667/2017 su privataus kaltintojo V. V. skundu, dėl baudžiamosios bylos iškėlimo A. P. privataus kaltinimo tvarka pagal BK 154 str. 1 d., perduoti Kauno apygardos teismo pirmininkui ar šio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui procesiniam sprendimui dėl teismingumo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui priimti.

Apie baudžiamosios bylos perdavimą informuoti proceso dalyvius.

Nutartis neskundžiama.