Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Jurgitai Ilevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Kanaporiui, kaltinamajai V. M., nukentėjusiajam L. L., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, vidurinio išsilavinimo, nesusituokusi, (duomenys neskelbtini) studentė, dirba (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklar. gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., 236 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2015 m. sausio 6 d. 11 val. 05 min., (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, būdama įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą pagal LR BK 236 str. ir po šiuo įspėjimu pasirašiusi, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjai A. I., turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, melagingai įskundė nekaltą asmenį – L. L., kaip padariusį nusikalstamą veiką, pareikšdama, kad jis, 2015 m. sausio 3 d. apie 23 val. 00 min., prie Kėdainių autobusų stoties, esančios J. Basanavičiaus g. 93, Kėdainiai, iš jos rankų ištraukė 150 € vertės mobiliojo ryšio telefoną LG L7 ir pabėgo, dėl ko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate pradėjus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-00991-15 buvo pradėtas L. L. baudžiamasis persekiojimas: 2015-01-06 L. L. buvo laikinai sulaikytas, 2015-01-07 L. L. byloje įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d., tądien jis apklaustas įtariamuoju ir paskirta jam buvo kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2015 m. sausio 6 d. laikotarpiu nuo 11.15 val. iki 11.30 val., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato tarnybinėse patalpose, būdama įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal LR BK 235 str. ir po šiuo įspėjimu pasirašiusi, to paties komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjai A. I., turinčiai teisę atlikti ikiteisminį tyrimą, davė žinomai melagingus parodymus, kad neva L. L., 2015 m. sausio 3 d. apie 23 val. 00 min., prie Kėdainių autobusų stoties, esančios J. Basanavičiaus g. 93, Kėdainiai, iš jos rankų ištraukė 150 € vertės mobiliojo ryšio telefoną LG L7 ir pabėgo.

Kaltinamoji V. M., apklausta teisiamajame posėdyje, kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2015-01-03 apie 23.30 val., prie pastato, esančio J. Basanavičiaus g. 93, Kėdainiuose, iš jos vaikinas, kurio vardas K., pagrobė mobiliojo ryšio telefoną LG L7 II. Ji 2015-01-06 rašė pareiškimą policijoje dėl pagrobto mobiliojo ryšio telefono, nurodydama, kad jį pagrobė L. L.. Tuo metu nežinojo ir nebuvo įsitikinusi, kad jį pagrobė ne L. L., o kitas asmuo – K. Prieš duodama parodymus buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, tačiau buvo tikra, kad nemelavo. Tą pačią dieną, t. y. 2015-01-06 laikotarpiu nuo 11.15 val. iki 11.30 val. Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato tarnybinėse patalpose, būdama dar kartą įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ir po šiuo įspėjimu pasirašiusi, tyrėjai ir toliau davė tuos pačius parodymus, kad L. L. 2015-01-03 iš jos pagrobė mobiliojo ryšio telefoną, nes tuo metu nežinojo tikrojo vagies. Kad tai padarė ne L. L., sužinojo tik vėliau.

Nukentėjusysis L. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad V. M. iš matymo pažįsta, nes mokėsi vienoje mokykloje. Pamena, kaip L. L. kartu su išgėrusiu draugu K. G. gatvėje sutiko neblaivią V. M. ir iš jos rankų ištraukęs telefoną ėmė bėgti. L. L. jį pavijo, atėmė telefoną ir grąžino V. M.. Netrukus K. G. vėl iš V. M. rankų atėmė telefoną ir pabėgo. V. M. kreipėsi į policiją dėl telefono vagystės ir jos padarymu apkaltino L. L., nes jį pažinojo, o tikrojo vagies K. G. nepažinojo. Nukentėjusiojo įsitikinimu, V. M. policijos pareigūnui pranešdama apie telefono vagystę ir duodama parodymus tyrėjai tikrai žinojo, kad vagystę įvykdė ne L. L., o kitas asmuo. Šiuo metu L. L. kaltinamajai pretenzijų neturi, nes ji moteris, ją pažįsta nuo paauglystės, nors ir buvo dvi paras sulaikytas, jam buvo skirta kardomoji priemonė.

2015-01-06 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, bei 2015-01-06 pranešime dėl pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-00991-15 užfiksuota, kad V. M. nurodė, jog 2015-01-03 apie 23 val. prie „Čili“ picerijos, esančios J. Basanavičiaus g.93, Kėdainiuose, iš jos L. L. atėmė mobilaus ryšio telefoną LG L7, kurio vertė 150 Eur (b. l. 5, 6-7).

Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-00991-15 metu 2015-01-06 liudytojo apklausos protokole užfiksuota, kad V. M. parodė, jog 2015-01-03 apie 23 val., prie „Čili“ picerijos, esančios J. Basanavičiaus g. 93, Kėdainiuose, ji susitiko L. L. ir dar vieną vaikiną. Jiems bevaikščiojant kartu ir nuėjus už autobusų stoties, esančios J. Basanavičiaus g. 93, Kėdainiuose, L. L. atėmė iš jos mobilaus ryšio telefoną ir pabėgo. Su juo pabėgo ir kitas vaikinas (b. l. 10-11).

Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-00991-15 metu 2015-01-06 įspėjime dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą užfiksuota, kad pareiškėja V. M. įspėta dėl atsakomybės pagal LR BK 236 str. už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą ir tai patvirtino, parašydama savo ranka savo pavardę, vardą, gimimo datą ir parašą (b. l. 12).

Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-00991-15 metu 2015-01-06 teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokole užfiksuota, kad liudytojo (nukentėjusiojo) teisės ir pareigos išaiškintos V. M., kad ji buvo perspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal LR BK 235 str., ji tai patvirtino, parašydama savo ranka savo pavardę, vardą, gimimo datą ir parašą (b. l. 13).

Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-00991-15 metu 2015-01-07 įtariamajam L. L. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kad jis įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 2 d., padarymu (b. l. 17). Įtariamasis L. L. kaltu nepripažino (b. l. 18-19). 2015-01-06 8.00 val. L. L. buvo sulaikytas LR BPK 140 str. tvarka, o paleistas 2015-01-08 8.00 val. (b. l. 16, 22). L. L. buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 20, 21).

Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-00991-15 metu 2015-01-12 liudytojo apklausos protokole užfiksuota, kad V. M. prisipažino, kad duodama 2015-01-03 pirminius parodymus policijos pareigūnams, melavo, nes ne L. L. pagrobė iš jos mobiliojo ryšio telefoną, o pastarojo draugas, kurį gali atpažinti. Melavo dėl to, kad manė, jei pasakys pareigūnams, kad telefoną pagrobė L., kurį pažįsta, tai bus lengviau rasti pavogtą telefoną. Dėl melagingų parodymų buvo įspėta, žinojo, kad meluoti negalima (b. l. 14-15).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-00991-15 V. M. atpažino asmenį – K. G., kuris iš jos atvirai pagrobė mobiliojo ryšio telefoną (b.l. 8-9).

Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-00991-15 metu įtariamasis K. G. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2015-01-03 po 22.30 val., su L. L. draugais, tarp kurių buvo viena mergina, vartojo alkoholį prie autobusų stoties. Pripažino, kad jis paėmė iš merginos mobiliojo ryšio telefoną (b. l. 23).

2015-02-27 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroras S. Kanaporis, vadovaudamasis LR BPK 214 str. 1 d., 212 str. 1 p., 3 str. 1 d. 1 p., 139 str., 216 str., nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-00991-15 įtariamojo L. L. atžvilgiu kaip nenustačius jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (b. l. 24).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

BK 236 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

BK 235 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje būdamas liudytoju ar nukentėjusiu asmeniu davė melagingus parodymus.

BK 235, 236 straipsnių prasme melagingu įskundimu ir melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, jais iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti. BK 235, 236 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų objektyvieji požymiai inter alia pasireiškia liudytojo ar nukentėjusiojo melagingo pareiškimo, parodymų davimu ikiteisminio tyrimo metu arba teisme. Baudžiamajame procese parodymais laikomi faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikalstamos veikos įvykį (nusikalstamos veikos padarymo laiką, vietą, būdą ir kitas aplinkybes); kaltinamojo kaltumą; aplinkybes, turinčias įtakos kaltinamojo atsakomybės pobūdžiui ir laipsniui; kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmenybę, jų tarpusavio santykius, santykius su liudytojais; apie byloje esančius kitus duomenis ir kitas bylai svarbias aplinkybes. BK 235, 236 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Suprasdamas veikos pavojingumą, kaltininkas nori, kad tikrovės neatitinkanti informacija būtų priimta ir užfiksuota proceso ar kituose dokumentuose ir panaudota byloje. Kartu pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Vadinasi, kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį ir pagal kitas objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes. Pažymėtina, kad melagingo asmens įskundimo nusikaltimo sudėtis yra materiali, nes reikalauja BK 236 str. 1 d. numatytų padarinių – to nekalto asmens baudžiamojo persekiojimo, taigi ikiteisminio tyrimo jo atžvilgiu pradėjimo. Tuo tarpu BK 235 str. 1 d. numatyta melagingų parodymų davimo nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nes bet kurios alternatyvios veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje padarymas lemia baigtą nusikaltimą. Taigi nusikaltimas baigtas, kai liudytojas pasirašo ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo veiksmo, kuriame jis dalyvavo, protokolą (kasacinė nutartis Nr. 2K-455/2010).

Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų – V. M. 2015-01-06 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (b.l. 6-7) matyti, kad ji, būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 236 str. už melagingų įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK tyrėjai A. I. pranešė, jog 2015 m. sausio 3 d. apie 23 val. 00 min., prie Kėdainių autobusų stoties, esančios J. Basanavičiaus g. 93, Kėdainiuose, L. L. iš jos rankų ištraukė 150 € vertės mobiliojo ryšio telefoną LG L7 ir pabėgo. Nedelsiant tą pačią dieną dėl BK 178 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos Kėdainių rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-00991-15, kurio metu V. M. įskųstam L. L. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, jis buvo laikinai BPK 140 str. tvarka 2 dienoms sulaikytas, jam taikyta kardomoji priemonė, t. y. jam buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas. Tik vėliau, t. y. 2015-01-12 V. M. pripažino, kad ji melavo duodama pirminius parodymus policijos pareigūnams, nes iš tikrųjų telefoną pagrobė ne L. L., o kitas asmuo (b.l. 14-15). Prokuroro 2015-02-27 nutarimu L. L. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-00991-15 nutrauktas (b.l. 24), o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-03-18 baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 1-97-813/2015 už V. M. telefono vagystę nuteistas K. G. (Liteko duomenys).

Iš šių įrodymų teismas konstatuoja, kad V. M. 2015-01-06 melagingai įskundė Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK policijos pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą L. L., kaip padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d. dėl V. M. telefono vagystės, ir L. L. dėl to pradėtas persekioti. Nors kaltinamojo teisme aiškino nežinojusi tikrojo vagystę padariusio asmens, teismas jos parodymais netiki. Nuosekliais nukentėjusiojo L. L. parodymais tyrimo metu ir teisme, minėtais gausiai rašytiniais įrodymais nustatyta, kad V. M. visgi žinojo, kad iš jos telefoną pagrobė ne L. L., o kitas asmuo, tačiau vis tiek jį melagingai įskundė.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje V. M. buvo kaltinama ne tik melagingai įskundusi L. L., bet ir melagingai pranešusi apie žinomai nebūtą nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d. Ši aplinkybė teisme nepasitvirtino. Iš prokuroro 2015-02-27 nutarimo akivaizdu, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-00991-15 nutrauktas tik L. L. atžvilgiu, tačiau tęsiamas dėl tiriamo nusikaltimo padarymo fakto, dėl kurio kaltę pripažino kitas asmuo – įtariamasis K. G., kuris dėl to nuteistas minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu. Tai reiškia, kad V. M. ikiteisminio tyrimo įstaigai teisingai pranešė apie prieš ją įvykdytą nusikaltimą. Vien ta aplinkybė, kad ji įskundė nekaltą L. L., savaime nereiškia, kad ji melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą. Todėl ši V. M. prokuroro inkriminuota aplinkybė nepasitvirtino ir iš kaltinimo šalintina kaip neįrodyta.

Bylos medžiaga rodo, kad pagal V. M. melaginą L. L. įskundimą pradėjus ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-00991-15, šio tyrimo metu ji tą pačią tyrimo pradžios dieną, t. y. 2015-01-06, būdama įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 str. ir po šiuo įspėjimu pasirašiusi, tyrėjai A. I. davė žinomai melagingus parodymus, kad neva L. L., 2015-01-03 apie 23 val. 00 min., prie Kėdainių autobusų stoties, esančios J. Basanavičiaus g. 93, Kėdainiuose, iš jos rankų ištraukė 150 € vertės mobiliojo ryšio telefoną LG L7 ir pabėgo (b.l. 10-11). V. M. liudytojo apklausos protokolas su minėtais parodymais surašytas laikantis BPK 179 straipsnio reikalavimų, jos pasirašytas. Kaip matyti iš prokuroro 2015-02-27 nutarimo ir teismo 2015-03-18 baudžiamojo įsakymo, buvo nustatyta, kad iš tikrųjų šį nusikaltimą padarė L. L., o kitas asmuo – K. G. (b.l. 24).

Taigi, ikiteisminio tyrimo metu V. M., būdama liudytoja, davė melagingus parodymus. Teismo vertinimu, V. M. puikiai suprato, kad duodama tokius procesiniuose dokumentuose užfiksuotus melagingus parodymus apsunkins L. L. teisinę padėtį, suvokė, kad jos, kaip liudytojos, parodymai ženkliai įtakos L. L. kaltės klausimus tirtoje baudžiamojoje byloje ir šių padarinių siekė. Vadinasi, V. M., melagingai įskųsdama L. L., ir pradėtame tyrime duodama žinomai melagingus parodymus, veikė tiesiogine tyčia.

Nežiūrint to, teismas nesutinka su V. M. prokuroro inkriminuotame kaltinime siūloma veikų kvalifikacija pagal BK 236 str. 1 d. ir 235 str. 1 d. ir sprendžia, kad V. M. inkriminuotas perteklinis kaltinimas dėl atskirų kartotinių ir sutaptį sudarančių nusikalstamų veikų.

Teisės doktrinoje (Baudžiamoji teisė, 2001 m., antras papildytas leidimas, 2 knyga, 325, 329 psl.) laikoma, kad kai asmuo, pranešęs apie žinomai nebūtą nusikaltimą ar melagingai įskundęs asmenį, patvirtindamas, pagrįsdamas savo pranešimą, ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu duoda melagingus parodymus, tai yra ankstesnės veikos (pranešimo apie nebūtą nusikaltimą ar melagingo įskundimo) tęsinys, ir savarankiško nusikaltimo, numatyto BK 235 str., sudėties nesudaro.

Tęstiniu nusikaltimu laikoma veika, kuri susideda iš tapačių veiksmų, esant vieningai kaltei ir siekiant vieningo rezultato. Tokio nusikaltimo ypatumas yra tas, kad jis daromas ne ištisai, o susideda iš atskirų veiksmų, kurie kitomis aplinkybėmis yra savarankiški nusikaltimai. Šiuo atveju iš V. M. pareikštų kaltinimų turinio matyti, kad ji buvo kaltinama 2015-01-06 atlikusi iš esmės tapačius veiksmus. Pranešdama apie neva L. L. įvykdytą jos telefono vagystę ir protokole pareiškime melagingai nurodydama su L. L. susijusias aplinkybes (b.l. 6-7), ji netrukus buvo apklausta liudytoja ir davė analogiškus parodymus kaip ir protokole pareiškime. Prokuroro vertinimu, V. M. tai padarė vadovaudamasi tais pačiais motyvais, siekdama to paties aiškiai apibrėžto tikslo, vieningo rezultato – klaidinti tyrimą, kad kuo greičiau atgautų pagrobtą telefoną. Vadinasi, pagal kaltinimų turinį visus V. M. inkriminuotus nusikalstamus veiksmus siejo ir vieninga savo turiniu ir forma kaltė – tyčia. Todėl kaltinamajai inkriminuotos nusikalstamos veikos prokuroro turėjo būti vertinamos kaip vienas tęstinis nusikaltimas, atitinkantis vienos tos pačios nusikalstamos veikos sudėtį ir ikiteisminio tyrimo metu turėjo būti kvalifikuotas pagal to paties BK 236 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu nuoroda į BK 235 str. 1 d. yra perteklinė, nereikalingai nurodyta, todėl iš kaltinimo šalintina. Būtent šia linkme formuojama ir teismų praktika (kasacinės nutartys Nr. 2K-250/2006, 2K-7-336/2010, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. 1A-42-309/2011, Kauno m. apylinkės teismo nuosprendis Nr. 1-89-579/2010).

Dėl to konstatuotina, kad V. M. padarė ne dvi atskiras savarankiškas bei kartotines, o vieną tęstinę nusikalstamą veiką ir tuo pakeičia prokuroro kaltinimą bei lengvina kaltinamosios V. M. teisinę padėtį.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į V. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį (nusikalstama veika teisingumui), pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), į nusikalstamos veikos padarymo žemus motyvus, siekiant suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūną, į tiesioginės tyčinės kaltės formą. Teismas konstatuoja, kad V. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. V. M. teisiamajame posėdyje tik dalinis kaltės pripažinimas nelengvina jos atsakomybės ir nerodo jos nuoširdaus gailėjimosi dėl padaryto nusikaltimo.

Vertinant V. M. asmenybę, pažymėtina, kad ji praeityje neteista, administracine tvarka nebausta, dirba UAB „Mano aplinka“, Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų kabinetų priežiūros grupėse nėra registruota (b.l. 37-47), sutiko su prokuroro sprendimu kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokuroro siūlytų baudų dydžiu (b.l. 48). Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs V. M. teigiamai charakterizuojamą asmenybę, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad už BK 236 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą V. M. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta viena švelniausių bausmių – bauda, artima jos minimaliam dydžiui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d., ir paskirti jai 9 (devynių) minimalaus gyvenimo lygio (MGL) – 339,00 eurų dydžio baudą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta (ir pateikti teismui į 101 kab. sumokėjimą patvirtinantys duomenys) ne vėliau kaip per du (2) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmonės kodas 188659752, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Laiku baudos nesumokėjus, ją išieškoti priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.