Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl Kalėjimų departamento 2020-01-10 įsakymo Nr. P-10, kuriuo Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos 3-ojo Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas R. K. pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą ir kuriuo jam skirta tarnybinė nuobauda – pastaba – teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 8–9).

Byloje nustatyta, kad Kalėjimų departamente gautas Kalėjimų departamento 1-ojo Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko, atliekančio Kriminalinės žvalgybos valdybos viršininko funkcijas, J. C. 2019-11-04 tarnybinis pranešimas Nr. LV-2819 (b. l. 73), kuriame nurodyta, kad Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos 3-asis Kriminalinės žvalgybos skyrius 2019-11-04 Kalėjimų departamento 1-ojo Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkui, atliekančiam Kriminalinės žvalgybos valdybos viršininko funkcijas, J. C. pateikė tvirtinti Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistės R. Z. parengtą ir 2019-10-09 R. K. suderintą 2019 m. spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį (b. l. 76–77). Patikrinus minėtą žiniaraštį, nustatyta, kad pareiškėjo žiniaraščio skiltyje „budėjimas namuose“ yra įrašyta 40 (keturiasdešimt) valandų, t. y. spalio 10 d. (aštuonios budėjimo namuose valandos), spalio 11 d. (aštuonios budėjimo namuose valandos), spalio 26 d. (šešiolika budėjimo namuose valandų), spalio 27 d. (aštuonios budėjimo namuose valandos). Kalėjimų departamente 2019-10-31 buvo gautas Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas R. G. raštas Nr. 14-4731 (b. l. 74– 75) apie tai, kad 2019-10-26 apie 7:40 val. Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje atėjusi į darbą UAB „Pontem“ parduotuvės pardavėja pastebėjo atidarytą parduotuvės langą, esantį šalia įėjimo į parduotuvę durų. Apie tai informavo Pirmojo sektoriaus vyriausiąjį specialistą, atliekantį direktoriaus padėjėjo funkcijas D. Ž., kuris Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotoją, vykdantį direktoriaus funkcijas R. G., apie įvykį informavo SMS žinute. Telefonu susisiekus su pagal grafiką paskirtu atsakingu Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos 3-ojo Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininku R. K., pastarasis paaiškino, kad šiuo metu laiko egzaminą, atvykti į įvykio vietą negali ir galbūt atvyks vėliau. Siekiant užtikrinti operatyvų atvykimą į įvykio vietą, pradėti ikiteisminį tyrimą ir atlikti procesinius veiksmus, telefonu į darbą buvo iškviestas Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos 3-ojo Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiasis specialistas A. S., kuris, atlikęs intensyvius tyrimo veiksmus, tą pačią dieną nustatė asmenį, įtariamą įvykdžius vagystę iš parduotuvės, atlikus kratas buvo surasta dalis pavogtų prekių. Dėl vagystės iš parduotuvės pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kalėjimų departamento Imuniteto skyriuje 2019-11-04 pradėta tarnybinio patikrinimo procedūra dėl Kriminalinės žvalgybos valdybos 3-ojo Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko R. K. galimai netinkamo nustatytų pareigų ir funkcijų vykdymo (nevykdymo) (b. l. 79).

Kriminalinės žvalgybos valdybos 3-ojo Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkui R. K. 2019-11-22 įteiktas 2019-11-21 pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. LV-3064 (b. l. 79–81).

R. K. 2019-11-28 pateikė paaiškinimą į 2019-11-21 pranešimą apie galimą tarnybinį nusižengimą Nr. LV-3064 (b. l. 91–94).

Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus 2019-12-12 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TT-18 (b. l. 53–61), kuri yra sudėtinė Įsakymo dalis, nustatyta, kad Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos 3-ojo Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas R. K. 2019-11-21 pranešimu apie galimą tarnybinį nusižengimą Nr. LV-3064 buvo informuotas, apie tai, kad Kalėjimų departamento Imuniteto skyriuje 2019-11-04 pradėta tarnybinio patikrinimo procedūra dėl galimai netinkamo jo nustatytų pareigų ir funkcijų vykdymo (nevykdymo). Pranešime prašoma per 5 (penkias) darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos pateikti paaiškinimą dėl galimo padaryto tarnybinio nusižengimo (Tarnybinis nusižengimo tyrimas pradėtas atsižvelgiant į Kalėjimų departamento 1-ojo Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko, atliekančio Kriminalinės žvalgybos valdybos viršininko funkcijas, J. C. 2019-11-04 tarnybiniame pranešime Nr. LV-2819 ir Pravieniškių PN-AK 2019-10-31 rašte Nr. 14-4731 „Dėl informacijos pateikimo“ pateiktą informaciją).

Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, kad Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos 3-ojo Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas R. K. 2019-10-09 suderino parengtą Kriminalinės žvalgybos valdybos 3-ojo Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų 2019 m. spalio mėnesio budėjimo grafiką Nr. LV-2485 ir 2019-10-09 pateikė jį tvirtinti Kalėjimų departamento 1-ojo Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkui, atliekančiam Kriminalinės žvalgybos valdybos viršininko funkcijas, J. C., kuris šį grafiką patvirtino 2019-10-09. Budėjimo grafike Nr. LV-2485 nustatyta, kad nuo 2019-10-26 8:00 val. iki 2019-10-27 8:00 val. Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos 3-ojo Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas R. K. paskirtas budėti namuose. Todėl Kalėjimų departamento direktoriaus įgaliotas asmuo (J. C.), kuriam deleguota funkcija užtikrinti tinkamą Kriminalinės žvalgybos pareigūnų darbo organizavimą, pagrįstai tikėjosi, kad 2019-10-26 Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos 3-ojo Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas R. K. pagal nustatytą grafiką atvyks į įvykio vietą – Pravieniškių PN-AK Pirmąjį sektorių, kurio teritorijoje esančioje UAB „Pontem“ parduotuvėje buvo padaryta nusikalstama veika, ir atliks būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos 3-ojo Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas R. K., žinodamas apie tai, kad pagal patvirtintą budėjimo grafiką Nr. LV-2485 jis nuo 2019-10-26 8:00 val. iki 2019-10-27 8:00 val. budi namuose, 2019-10-26, apie 8:00 val. gavęs informaciją telefonu, neatvyko į įvykio vietą – Pravieniškių PN-AK Pirmąjį sektorių, nes 2019-10-26 nuo 9:00 val. iki 10:30 val. dalyvavo Ginčo šalių įvertinimo ir charakteristikos mediacijos studijų dalyko egzamine, vykusiame Mykolo Romerio universiteto Mykolo Romerio teisės mokykloje. Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos 3-ojo Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai A. S., A. K., G. V. ir S. R. savo tarnybiniuose pranešimuose patvirtino, kad 2019-10-26, negalėdamas atvykti į įvykio vietą, Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos 3-ojo Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas R. K. skambino jiems telefonu ir prašė vietoj jo nuvykti į įvykio virtą ir atlikti būtinus veiksmus. Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos 3-ojo Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas R. K. apie turėjusį įvykti 2019-10-26 egzaminą žinojo iki Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos 3-ojo kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų 2019 m. spalio mėnesio budėjimo grafiko Nr. LV-2485 suderinimo ir patvirtinimo datos (2019-10-09), nes Mykolo Romerio universiteto Mykolo Romerio teisės mokyklos auditorinių užsiėmimų ir egzaminų tvarkaraštis (Nr. MRTM-40) buvo paskelbtas nuo 2019-09-04 (b. l. 105).

Kalėjimų departamento Imuniteto skyrius 2019-12-12 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TT-18 konstatavo, kad R. K., iš anksto žinodamas apie 2019-10-26 egzaminą, pasirinkdamas ir suderindamas sau budėjimą namuose grafike Nr. LV-2485 egzamino dieną – 2019-10-26, – elgėsi nesąžiningai tarnybos ir kolegų (tiek pavaldžių pareigūnų, tiek tiesioginio vadovo) atžvilgiu, negalėjo 2019-10-26 atvykti į nusikalstamos veikos padarymo vietą, todėl tyčiniais veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą, ir siūlė atsakovui pripažinti, kad Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos 3-ojo Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas R. K. padarė tarnybinį nusižengimą, nes nesilaikė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies reikalavimų; Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų; pažeisdamas Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019-06-10 įsakymu Nr. V-228, 6.1 ir 6.3 papunkčių reikalavimus ir Kriminalinės žvalgybos valdybos 3-ojo Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019-09-17 įsakymu Nr. V-301, 5.1 papunkčio nuostatus.

Mykolo Romerio universiteto Mykolo Romerio teisės mokyklos dekanė, atsakydama į Kalėjimų departamento Imuniteto skyrius 2019-12-05 raštą Nr. 1S-3196, 2019-12-06 raštu Nr. 24T(11.21-20401)-101 (b. l. 105-106) informavo Kalėjimų departamento Imuniteto skyrių, kad, vadovaujantis Mykolo Romerio universiteto studijų tvarkos, patvirtintos Universiteto Senato 2019-06-30 nutarimu Nr. SN-36, 79 punktu, kiekvieno semestro studijų tvarkaraštis (paskaitų ir egzaminų) skelbiamas likus ne mažiau kaip savaitė iki semestro pradžios. Studijų grafikas ir tvarkaraščiai skelbiami akademinių padalinių tinklapiuose. Mykolo Romerio teisės mokyklos mediacijos programos II kurso ištęstinių studijų 2019/2020 s. m. rudens semestro auditorinių užsiėmimų ir egzaminų tvarkaraštis Nr. MRTM-40 Mykolo Romerio teisės mokyklos tinklapyje buvo paskelbtas 2019-09-04 (atnaujintas 2019-09-27).

Atsakovas, įvertinęs tai, kad Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos 3-ojo Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas R. K. yra Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos narys, prieš skirdamas tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui, 2019-12-13 raštu Nr. 1S-3268 „Dėl sutikimo (nesutikimo) skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi dėl išankstinio profesinės sąjungos sutikimo skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, prašydamas išreikšti sutikimą arba nesutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo profesinės sąjungos nariui R. K. (b. l. 62–63).

Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinė sąjunga į atsakovės 2019-12-13 kreipimąsi Nr. 1S-3268 duoti sutikimą (nesutikimą) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo profesinės sąjungos nariui R. K. neatsakė (b. l. 153).

Kalėjimų departamento direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 4, 10 dalimis, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019-02-12 įsakymu Nr. 1V-142, 27-30 punktais ir 32 punktu bei atsižvelgdamas į Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus 2019-12-12 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-18, 2020-01-10 įsakymu Nr. P-10 (b. l. 8–9) pripažino pareiškėją padarius Išvadoje suformuotą tarnybinį nusižengimą ir Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos 3-ojo Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkui R. K. skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą už Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinto bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principo, Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 25 dalies nuostatų, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019-06-10 įsakymu Nr. V-228, 6.1 ir 6.3 papunkčių reikalavimų nesilaikymą ir Kriminalinės žvalgybos valdybos 3-ojo Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2019-09-17 įsakymu Nr. V-301 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigybių aprašymų patvirtinimo“, 5.1 papunkčio reikalavimo nesilaikymą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2003-04-29 Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu Nr. IX-1538 patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (akto redakcija, galiojusi nuo 2019-07-27 iki 2020-01-01) (toliau – ir Statutas) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019-02-12 įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas.

Sprendžiant, ar Įsakymu skirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar Išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veiką (ir kokią konkrečiai), kurioje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., LVAT 2013-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013, 2018-11-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1372-662/2018).

Statuto 39 straipsnio 1 dalis nustato, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinis nusižengimas – šiame Statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės (Statuto 2 straipsnio 6 punktas). Aiškindamas tarnybinio nusižengimo sampratą, LVAT ne kartą konstatavo, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės (žr., pvz., LVAT 2012-12-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012; 2013-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013, 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2766-438/2017 ir kt.). LVAT formuodamas administracinių teismų praktiką ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr. pvz., LVAT 2008-05-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2010-11-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010, 2011-11-14 sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011 ir kt.).

Pažymėtina, kad LVAT taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis, tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz. LVAT 2010-12-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010, 2012-12-17 sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012, 2016-02-09 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-463-662/2016, 2018-02-01 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-504-520/2018, 2018-05-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-689-552/2018); tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo išvadoje, kurioje būtina tarnybinį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2010-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2012-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/202, 2013-04-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013, 2015-12-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-492/2015, 2018-05-11 nutartį administracinėje byloje N. A-689-552/2018).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pareiškėjo ginčijamas Įsakymas yra priimtas, atsižvelgiant į Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus 2019-12-12 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-18, kuri, kaip minėta, laikytina neatskiriama skundžiamo Įsakymo dalimi. Šiuo atveju proceso šalys nesutaria dėl to, ar egzistavo atsakovo Išvadoje nurodyti nuobaudos skyrimo pareiškėjui pagrindai. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nors iš anksto žinojo apie 2019-10-26 įvyksiantį egzaminą, tačiau suderino darbo grafiką ir sutiko budėti namuose minėtą dieną ir todėl negalėjo atvykti į nusikalstamos veikos padarymo vietą. Tuo tarpu pareiškėjas pabrėžia, kad Išvadoje nurodytų teisės aktų nepažeidė, nes siekdamas užtikrinti Skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą bei išsiaiškinti galimai padarytą nusikaltimą, vykdydamas Skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 5.1 ir 5.6 papunkčių reikalavimus, ėmėsi neatidėliotinų veiksmų, organizavo Skyriaus pareigūnų, kurie turėjo atlikti vagystės iš parduotuvės būtinus procesinius veiksmus, atvykimą į Pravieniškių PN-AK, suformavo ir priskyrė Skyriaus pareigūnams užduotis bei paprašė apie proceso eigą ir rezultatus informuoti jį ir Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotoją, vykdantį direktoriaus funkcijas, R. G.. Be to nurodo, kad tarnybinio nusižengimo patikrinimo išvadoje nepakanka tik formaliai nurodyti įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo teisės ir pareigos, ir konstatuoti, kad jų pažeidimą padarė konkretus valstybės tarnautojas.

Nagrinėjamu atveju 2019-12-12 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TT-18, pareiškėjo tarnybinį nusižengimą sudaro tokie jam inkriminuoti veiksmai: kad jis iš anksto žinodamas apie 2019-10-26 egzaminą, pasirinkdamas ir suderindamas sau budėjimą namuose grafike Nr. LV-2485 egzamino dieną – 2019-10-26, – elgėsi nesąžiningai tarnybos ir kolegų (tiek pavaldžių pareigūnų, tiek tiesioginio vadovo) atžvilgiu, negalėjo 2019-10-26 atvykti į nusikalstamos veikos padarymo vietą, todėl tokiais tyčiniais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą (pareigūnas privalo atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuose įstatymuose nustatytas pareigas); Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį (pataisos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais); Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą (asmenims, dirbantiems valstybės tarnyboje, viešųjų interesų viršenybei užtikrinti nustatyta pareiga nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas); Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019-06-10 įsakymu Nr. V-228, 6.1 papunktį (pataisos pareigūnui keliamas papildomas reikalavimas sąžiningai atlikti tarnybines (darbo) pareigas ir funkcijas) ir 6.3 papunktį (nesinaudoti tarnyba, einamomis pareigomis bei suteiktais įgaliojimais ir nereikalauti to iš kitų, siekiant naudos sau, savo šeimai, artimiesiems ir draugams (pažįstamiems) reikalavimų; Kriminalinės žvalgybos valdybos 3-ojo Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019-09-17 įsakymu Nr. V-301, 5.1 papunktį (šias pareigas einantis pareigūnas vadovauja skyriui, formuoja tikslus ir uždavinius, planuoja ir organizuoja skyriaus veiklą, skirsto pavedimus ir kontroliuoja jų vykdymą, kontroliuoja ir užtikrina skyriaus darbuotojų darbo drausmę ir skyriaus veiklos dokumentų tinkamą rengimą ir tvarkymą, atsako už skyriui pavestų užduočių ir priskirtų funkcijų įgyvendinimą, kontroliuoja ir atsako už skyriuje atliekamus ikiteisminio ir žvalgybinius tyrimus).

Teismo vertinimu, vien tik tai, kad pareiškėjas R. K. iš anksto žinodamas apie 2019-10-26 įvyksiantį egzaminą, pasirinko ir suderino sau budėjimą namuose grafike Nr. LV-2485 egzamino dieną – 2019-10-26, negali sudaryti tarnybinio pažeidimo sudėties, kadangi vien tik tokiais pareiškėjo veiksmais nėra pažeidžiamos jokios teisės normos ir vien tik tokie pareiškėjo veiksmai negali sukelti neigiamų pasekmių. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo padarytą pažeidimą sudaro jam inkriminuotų veiksmų visuma, t. y. kad jis iš anksto žinodamas apie 2019-10-26 egzaminą, pasirinkdamas ir suderindamas sau budėjimą namuose grafike Nr. LV-2485 egzamino dieną – 2019-10-26 ir tą dieną budėdamas namuose, neatvyko į nusikalstamos veikos padarymo vietą.

Teismas sutinka su pareiškėjo argumentu, kad priimant Įsakymą padarytas esminis tarnybinės nuobaudos skyrimo pažeidimas, jame tik formaliai nurodant įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros bendro pobūdžio statutinio pareigūno teisės ir pareigos, kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjo veika nekvalifikuota pagal konkrečias specialiųjų teisės aktų normas. Minėtoje Išvadoje ir šiame Įsakyme nenurodytos teisės aktų normos, apibrėžiančios statutinio pareigūno konkrečias pareigas, kurių nevykdymu (netinkamu vykdymu) pareiškėjas kaltinamas, o Įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo konstatuotas vien tik blanketinės teisės normos pažeidimas negalėtų būti vertinamas pakankamu pagrindu tarnybinei atsakomybei atsirasti. Pažymėtina, kad ir pagal suformuotą LVAT praktiką, tam, kad valstybės tarnautojas ar pareigūnas galėtų būti pripažintas kaltu padaręs tarnybinį pažeidimą, negalima apsiriboti nuoroda į bendro pobūdžio teisės normas, kurios iš esmės yra blanketinės teisės normos, o būtina nustatyti, kokias konkrečias specialiųjų teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė atitinkamais savo veiksmais ar neveikimu (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-2476/2012, 2014 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. A-146-1449/2014).

Pažymėtina, kad budėjimą namuose (pasyvų budėjimą) reglamentuoja Statuto 48 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūno budėjimo laikas yra laikas, kurį pareigūnas pagal iš anksto statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą budėjimo grafiką turi būti iš anksto aptartoje vietoje (statutinėje įstaigoje, namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje) įprastiniu poilsio laiku tam, kad statutinės įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo ar budėtojų tarnyba galėtų jį iškviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad pareigūno budėjimas namuose į darbo laiką neįskaičiuojamas, o už pareigūno budėjimo namuose laiką mokamas 50 procentų jo vidutinio užmokesčio. Taigi, pareigūno budėjimo namuose laikas, išskyrus faktiškai atliktų veiksmų laiką, nelaikomas darbo laiku, nes toks budėjimas savo esme atitinka Darbo kodekso 118 straipsnio 4 dalyje reglamentuotą pasyvųjį budėjimą namuose (darbuotojo buvimas ne darbovietėje, bet esant pasirengusiam atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę įprastiniu poilsio laiku). Tačiau šio straipsnio nuostata konkrečios tvarkos, kaip turi būti vykdomas budėjimas namuose, kokios yra budinčio namuose pareigūno teisės ir pareigos nenustato. Pažymėtina ir tai, kad pagal šių normų nuostatas minėtoje Išvadoje pareiškėjui inkriminuojama veika ir nekvalifikuojama.

Jau minėto Skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 5.1 papunktyje iš esmės kalbama apie R. K., kaip Skyriaus viršininko funkcijas ir neapibrėžiama to, ką jis turėjo konkrečiai padaryti, kaip turėjo konkrečiai elgtis kaip budintis pareigūnas. Iki 2019-10-26 norminio dokumento kuris būtų specialiai reglamentavęs pareigūnų budėjimo namuose tvarką, detalizavęs jų pareigas budėjimo namuose atveju, nebuvo. Šią aplinkybę patvirtina ir pats atsakovas Išvadoje, nurodydamas, kad tokios tvarkos nebuvo. Pažymėtina, kad Aprašas, nustatantis laisvės atėmimo vietų įstaigų pareigūnų budėjimo pasibaigus darbo dienai, poilsio ir švenčių dienomis tvarką, Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-5 buvo patvirtintas tik 2020-01-06, t. y. jau po to, kai pareiškėjui Įsakymu buvo paskirta nuobauda. Tuo tarpu remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareigūno atlikti veiksmai (ar neveikimas) gali būti laikomi tam tikrų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu tik tuo atveju, kai atitinkamas šio pareigūno elgesio modelis aiškiai ir vienareikšmiškai yra sureglamentuotas teisės aktuose ir yra nustatyta, kad tarnybinėn atsakomybėn traukiamas pareigūnas šio elgesio modelio nesilaikė. Visi neaiškumai ar teisinio reguliavimo spragos negali būti aiškinami tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno nenaudai, nes priešingu atveju būtų pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebūtų užtikrintas asmens (pareigūno) pasitikėjimas valstybe ir teise.

Pažymėtina ir tai, kad pagal suformuotą teismų praktiką tarnybinių pažeidimų bylose, teismas panaikina administracinį aktą skirti tarnybinę nuobaudą, kai yra nustatomi tokie tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimai, kurie pagal įstatymą yra besąlyginis pagrindas konstatuoti nuobaudos neteisėtumą (pvz., įstatymo nustatytų nuobaudos skyrimo terminų nesilaikymas; pavedimas atlikti tarnybinį patikrinimą, ar nuobaudos paskyrimas neturint teisės aktų nustatytų įgaliojimų ir pan.). Teismas panaikina administracinį aktą skirti tarnybinę nuobaudą ir tais atvejais, kai nustato tokius teisės aktų nustatytų tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių pažeidimus, kurie individualios bylos faktinių aplinkybių ir atitinkamo teisinio reguliavimo kontekste įvertinami kaip esminiai, t. y. kai nustatoma, kad buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybių ištyrimą ir įvertinimą, o tuo pačiu ir sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą (LVAT 2015 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A498-146/2015; 2015 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A108-261/2015). Kaip ne kartą pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pareigą tarnybinio tyrimo išvadoje bei įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo tinkamai kvalifikuoti valstybės tarnautojo nusižengimą taikant teisės normas įstatymų leidėjas nustato institucijai, kuri skiria tarnybinę nuobaudą. Tai, kad tarnybinio tyrimo išvadoje ir skundžiamame įsakyme tarnybinis nusižengimas kvalifikuotas netinkamai, laikytina esminiu pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimu. Ši nustatyta aplinkybė lemia paskirtos nuobaudos neteisėtumą (žr., pvz., 2011 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63–918/2011).

Apibendrindamas išdėstytą, teismas konstatuoja, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo Išvadoje ir Įsakyme pareiškėjo veika kvalifikuota netinkamai, kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas nekonkrečiai, pareiškėjo veiksmų nesusiejant su teisės aktų normomis, kurių, kaip įtvirtinančių imperatyvų elgesio variantą atitinkamoje situacijoje, pareiškėjas privalėjo laikytis. Šios nustatytos aplinkybės laikytinos esminiu pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių pažeidimu, todėl Įsakymas skirti tarnybinę nuobaudą, priimtas Išvados pagrindu, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikintinas.

Atsižvelgus į tai, kad konstatuotas esminis procedūrinis pažeidimas yra besąlyginis Įsakymo naikinimo pagrindas, į kitus šalių skunde ir atsiliepime nurodytus argumentus neatsakytina, kadangi jie neturi lemiamos reikšmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-134 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-01-10 įsakymą Nr. P-10 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Kriminalinės žvalgybos valdybos 3-ojo Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkui R. K.“.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.