- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-17
- Bylos Nr.
- A-1539-520/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02098-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Dalia Višinskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- D. Č.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Č. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas D. Č. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Kauno AVPK) viršininko 2016 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 20-TE-907 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam komisarui D. Č.“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo jam skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
2. Pareiškėjas teigė, jog Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, nepagrįsta ir neteisėta. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. balandžio 18 d. jis patvirtino Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus budėjimo namuose darbo grafiką gegužės mėnesiui, tačiau tai padarė atsižvelgdamas į tai, jog pareigūnai privalo po darbo valandų vykti įforminti eismo įvykių, atlikti pirminius veiksmus, be to, ilgą laiką tokie grafikai, pagal kuriuos pareigūnai budėdavo, buvo neoficialiai sudaromi ir anksčiau. Pareiškėjas pripažino, kad šio grafiko nederino su Kauno AVPK vadovybe, tačiau, jo nuomone, grafiką patvirtino turėdamas tokią teisę kaip padalinio vadovas ir teisėtai siekdamas įteisinti nusistovėjusią tvarką, pagal kurią kiekvieną mėnesį buvo sudarinėjami bei viešai skelbiami tokie grafikai, taip pat spręsdamas darbuotojų nepasitenkinimo problemą. Teismo posėdžio metu pareiškėjas pabrėžė, kad tokio pobūdžio pažeidimas yra labai formalus, todėl tarnybinė nuobauda jam neturėjo būti skiriama, apsiribojant pokalbiu. Pareiškėjas nurodė, kad tarnybinė nuobauda skirta neatsižvelgus į jo paaiškinimuose nurodytas reikšmingas aplinkybes ir pažeidžiant įstatymus, t. y. negavus profesinės sąjungos organo išankstinio sutikimo, taip pat pažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus nuobaudos skyrimo terminus, nes tarnybinio patikrinimo išvada pateikta 2016 m. rugsėjo 9 d., o Įsakymas, kuriuo skirta tarnybinė nuobauda, priimtas 2016 m. spalio 12 d. Pareiškėjas pažymi, kad Kauno AVPK vadovas jį persekioja, jo atžvilgiu kryptingai ir tendencingai inicijuodamas tarnybinius patikrinimus.
Atsiliepimas
3. A. K. AVPK atsiliepime į pareiškėjo D. Č. skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, neturėdamas Kauno AVPK viršininko įsakymo ar nurodymo organizuoti viršvalandinį darbą ar darbą poilsio ir švenčių dienomis ir žinodamas, jog Kauno AVPK vadovybė nepritaria budėjimui namuose, 2016 m. balandžio 18 d. pasirašė ir patvirtino Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus budėjimo namuose grafiką Nr. 20-IL-32963 gegužės mėnesiui, pagal kurį pavaldūs pareigūnai laisvu nuo tarnybos metu budėjo nurodytomis dienomis, taip dirbdami viršvalandžius. Atsakovo teigimu, pareiškėjas šio grafiko tinkamai neįformino, t. y. nesuderino su Kauno AVPK viršininku ar jo įgaliotu asmeniu ir taip pažeidė Kauno AVPK viršininko 2011 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 20-V-82 patvirtinto Darbo laiko apskaitos Kauno AVPK tvarkos aprašo (su vėlesniais pakeitimais) 15 punkto ir 2014 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. 20-V-234 „Dėl viršvalandinio darbo ar darbo poilsio ir švenčių dienomis organizavimo“ 1.1 punkto reikalavimus. Atsakovas nesutiko, kad praleistas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas, nes tarnybinio patikrinimo išvada patvirtinta 2016 m. rugsėjo 9 d., tarnybinė nuobauda paskirta 2016 m. spalio 12 d. Kadangi pareiškėjui laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 28 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. buvo suteiktos mokamos atostogos, šios trys atostogų dienos nebuvo įskaičiuotos į 30 dienų laikotarpį, per kurį turėjo būti skirta tarnybinė nuobauda. Pareiškėjo teiginys, kad nebuvo gautas profesinės sąjungos sutikimas, neatitinka tikrovės. Kauno AVPK viršininkas 2016 m. rugsėjo 12 d. raštu kreipėsi į profesinės sąjungos pirmininką dėl sutikimo skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą. Profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 dienų privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas ir atsakyti raštu. Paskutinę termino dieną – 2016 m. rugsėjo 26 d., profesinė sąjunga raštu Nr. 292 informavo, kad nepakanka duomenų atsakymui pateikti, todėl pareikalavo papildomos medžiagos, taip akivaizdžiai piktnaudžiaudama savo teisėmis. Nors toks atsakymas vertintinas kaip atsakymo nepateikimas ir būtų galima skirti tarnybinę nuobaudą, profesinei sąjungai 2016 m. rugsėjo 28 d. buvo pateikti papildomi dokumentai ir buvo laukiama atsakymo. Nesulaukus atsakymo, 2016 m. spalio 12 d. pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda. Atsakovas pabrėžė, kad tik 2016 m. spalio 14 d. buvo gautas profesinės sąjungos raštas Nr. 317, kuriame buvo nurodyta, jog pasibaigus nuobaudos skyrimo terminams, medžiaga palikta nesvarstyta. Atsakovo nuomone, tarnybinis patikrinimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas įrodytas surinkta medžiaga, tarnybinio patikrinimo metu jokių procedūrinių pažeidimų padaryta nebuvo.
II.
5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 1 d. sprendimu pareiškėjo D. Č. skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjui 2016 m. spalio 12 d. Įsakymu, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 33 straipsniu ir remiantis Kauno AVPK 2016 m. rugsėjo 9 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS-224 (toliau – ir Išvada), buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba už 2011 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 20-V-82 patvirtinto „Darbo laiko apskaitos Kauno apskrities Vyriausiame policijos komisariate tvarkos aprašo“ 15 punkto ir 2014 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. 20-V-234 „Dėl viršvalandinio darbo ar darbo poilsio ir švenčių dienomis organizavimo“ 1.1 punkto reikalavimų pažeidimus.
7. Teismas nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, kurie apibendrinti Išvadoje, nustatyta, kad pareiškėjas, neturėdamas Kauno AVPK viršininko įsakymo ar nurodymo organizuoti viršvalandinį darbą ar darbą poilsio ir švenčių dienomis ir žinodamas, jog Kauno AVPK vadovybė nepritaria budėjimui namuose, 2016 m. balandžio 18 d. pasirašė ir patvirtino jam pavaldžios pareigūnės L. S. parengtą gegužės mėnesio Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus budėjimo namuose grafiką Nr. 20-IL-32963 (toliau – ir budėjimo namuose grafikas), pagal kurį pareigūnai laisvu nuo tarnybos metu budėjo nurodytomis dienomis, taip dirbdami viršvalandžius. Pareiškėjas šio grafiko tinkamai neįformino, t. y. patvirtino, nesuderinęs su Kauno AVPK viršininku ar jo įgaliotu asmeniu ir pažeidė Kauno AVPK viršininko 2011 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 20-V-82 patvirtinto Darbo laiko apskaitos Kauno apskrities Vyriausiame policijos komisariate tvarkos aprašo (su vėlesniais pakeitimais) 15 punkto ir 2014 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. 20-V-234 „Dėl viršvalandinio darbo ar darbo poilsio ir švenčių dienomis organizavimo“ 1.1 punkto reikalavimus. Tokius D. Č. veiksmus atsakovas įvertino kaip tarnybinį nusižengimą.
8. Teismas nustatė, kad Kauno AVPK viršininko 2011 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 20-V-82 patvirtinto Darbo laiko apskaitos Kauno AVPK tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 15 punkte, kurio pažeidimu kaltinamas pareiškėjas, nustatyta, kad darbo ar budėjimo grafiką pasirašo jį sudaręs darbuotojas, darbo ir budėjimo grafikus tvirtina Kauno AVPK policijos komisariatų viršininkai ir kitų Kauno AVPK struktūrinių padalinių, kuriuose organizuojamas pamaininis darbas, vadovai. Teismas pabrėžė, kad šio Aprašo 23 punkte yra apibrėžta darbuotojo budėjimo laisvu nuo tarnybos (darbo) metu laikas (toliau – ir budėjimas) ir nustatyta, jog tai laikas, kurį darbuotojas teisės aktų nustatyta tvarka pagal iš anksto suderintą grafiką turi būti namuose, iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje ar Kauno AVPK struktūriniame padalinyje tam, kad struktūrinio padalinio vadovas ar operatyvaus valdymo padalinio darbuotojai galėtų jį iškviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų. Aprašo 23 punktas 2011 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 20-V-806 buvo papildytas nauju sakiniu, nustatant, kad budėjimas Kauno AVPK ar jo struktūriniuose padaliniuose organizuojamas atskiru Kauno AVPK viršininko sprendimu.
9. Teismas nustatė, kad Kauno AVPK viršininko 2014 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. 20-V-234 „Dėl viršvalandinio darbo ar darbo poilsio ir švenčių dienomis organizavimo“ 1.1 punkte taip pat nustatyta, jog viršvalandinis darbas ar darbas poilsio ir švenčių dienomis organizuojamas tik esant Kauno AVPK viršininko įsakymui ar nurodymui.
10. Teismas vertino, kad atsakovui sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui, visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, leidžiančios spręsti apie esminių tarnybinio nusižengimo elementų visumos buvimą, dėl ko kyla tarnybinė atsakomybė, objektyviai buvo nustatytos. Teismas akcentavo, kad teismo posėdžio metu pats pareiškėjas iš dalies pripažino savo kaltę, nurodydamas, jog budėjimo grafiko su Kauno AVPK vadovybe nederino. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad tarnybinis nusižengimas įrodytas, pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta pagrįstai. Teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog ilgą laiką tokie pareigūnų, atsakingų už išvykimą ir eismo įvykių įforminimą, budėjimo grafikai buvo neoficialiai sudaromi bei viešinami ir anksčiau, pareiškėjo kaltės nepaneigia, nes tokie grafikai buvo rengiami pačių pareigūnų iniciatyva ir tarpusavio sutarimu.
11. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus pareigūnų budėjimas laisvu nuo tarnybos (darbo) metu gali būti įteisintas ne padalinio vadovo (ginčo atveju, pareiškėjo) sprendimu, bet tik atitinkamu Kauno AVPK viršininko sprendimu. Atsižvelgęs į teisės aktų reikalavimus ir įvertinęs pareiškėjo veiksmus, teismas sprendė, kad pareiškėjas, nesant Kauno AVPK viršininko sprendimo dėl budėjimo organizavimo, ar jo įsakymo ar nurodymo organizuoti viršvalandinį darbą ar darbą poilsio ir švenčių dienomis, neturėjo teisės 2016 m. balandžio 18 d. pasirašyti ir vienasmeniškai patvirtinti Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus budėjimo namuose grafiko Nr. 20-IL-32963 gegužės mėnesiui, nepateikus jo tvirtinti (nesuderino) Kauno AVPK vadovui. Teismas akcentavo tai, kad pareiškėjas gegužės mėnesio budėjimo grafiką patvirtino ne tik nesuderinęs su Kauno AVPK vadovybe, bet tokius veiksmus atliko, esant Kauno AVPK viršininko pavaduotojo D. P. žodiniam nurodymui nekeisti nustatyto darbo organizavimo ir nesudarinėti budėjimo laisvu nuo tarnybos metu grafikų, taigi aiškiai suprasdamas ir žinodamas neigiamą vadovybės poziciją šiuo klausimu.
12. Teismas vertino, kad pareiškėjas, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, šioje situacijoje turėjo elgtis pagal aukštesnio elgesio standartus ir besąlygiškai vykdyti vadovybės nurodymus. Šias aplinkybes patvirtino Kauno AVPK viršininko pavaduotojas D. P. 2016 m. rugpjūčio 16 d. paaiškinime tarnybinio patikrinimo atlikimo metu ir kaip liudytojas, teismo posėdžio metu, paaiškindamas, jog jis, kaip Kauno AVPK viršininko pavaduotojas, apie budėjimo namuose galimybes asmeniškai kalbėjo su pareiškėju ir nurodė nekeisti darbo organizavimo. Teismas priėjo išvados, kad pareiškėjas netinkamai atliko veiksmus, kurie pagrįstai konstatuoti tarnybinio patikrinimo išvadoje ir įvertinti kaip tarnybinis nusižengimas.
13. Teismas akcentavo, kad Kauno AVPK vadovybės įsakymais patvirtinti teisės aktai išsiunčiami visiems Kauno AVPK padaliniams, įskaitant ir Kelių policijos valdybą, skelbiami Kauno AVPK interneto svetainėje, be to, pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas bei padalinio vadovas ir privalo domėtis komisariato veiklą bei jo funkcijas reglamentuojančiais teisės aktais. Todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl jo nesupažindinimo su 2011 m. lapkričio 30 d. Kauno AVPK viršininko įsakymu Nr. 20-V-806 kaip nepagrįstus. Teismas atkreipė dėmesį, kad su 2011 m. vasario 9 d. Kauno AVPK įsakymu Nr. 20-V-82 pareiškėjas yra supažindintas.
14. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl procedūrinių pažeidimų skiriant tarnybinę nuobaudą, nustatė, kad tarnybinio patikrinimo išvada pateikta ir vadovo, įgalioto skirti tarnybinę nuobaudą, patvirtinta 2016 m. rugsėjo 9 d., o nuobauda paskirta 2016 m. spalio 12 d. Kadangi 2016 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 20-AK-271 pareiškėjui nuo 2016 m. rugsėjo 28 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. buvo suteiktos kasmetinės mokamos atostogos, atsakovas pagrįstai šių dienų neįskaičiavo į 30 dienų laikotarpį ir, priimdamas Įsakymą, tarnybinės nuobaudos skyrimo terminų nepažeidė.
15. Teismas nustatė, kad Kauno AVPK viršininkas 2016 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 20-S-134763(1.162) kreipėsi į profesinės sąjungos pirmininką, prašydamas sutikimo skirti D. Č. tarnybinę nuobaudą. 2016 m. rugsėjo 26 d. profesinė sąjunga raštu Nr. 292 informavo, jog nepakanka duomenų atsakymui pateikti. 2016 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. 20-S-143602(1.116k) atsakovas pateikė profesinei sąjungai prašomus papildomus dokumentus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad profesinės sąjungos renkamojo organo narių posėdis dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. Č. vyko tik 2016 m. spalio 12 d. 2016 m. spalio 13 d. profesinė sąjunga raštu Nr. 317 informavo atsakovą, jog pateikta medžiaga palikta nesvarstyta, kadangi pasibaigę nuobaudos skyrimo terminai. 2016 m. spalio 12 d., suėjus terminui tarnybinei nuobaudai skirti ir negavus profesinės sąjungos atsakymo, pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda.
16. Teismas vertino, kad profesinė sąjunga, žinodama apie gautą atsakovo kreipimąsi dėl sutikimo skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, ir jo laiku neduodama, piktnaudžiavo jai suteikta teise – kontroliuoti, kad jos nariai nebūtų persekiojami dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje, bei šioje situacijoje elgėsi nesąžiningai.
17. Teismas pareiškėjo teiginius, kad darbdavys jį persekioja, siekia susidoroti organizuodamas tarnybinius patikrinimus, kurių nuo 2016 m. balandžio 18 d. buvo atlikta net keturi, pripažino abstrakčiais, deklaratyviais ir atmetė kaip nepagrįstus, nes tik tarnybinių patikrinimų atlikimas, nepateikus kitų nurodytas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nepatvirtina nurodytų teiginių pagrįstumo.
18. Teismas konstatavo, kad tarnybinis patikrinimas, kurio išvada remiantis yra priimtas sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui, atliktas visapusiškai ir objektyviai, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos tvarkos ir nustatytų pagrindinių procedūrų, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant ja (veika) pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus, tarnybinio tyrimo išvadoje motyvuotai, pakankamai aiškiai nurodant, kurie pareiškėjo veiksmai buvo neteisėti, adekvačiai ir pakankamai išdėstant motyvus. Tai atitinka teismų praktikoje formuojamus reikalavimus tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadai. Atsižvelgęs į nusižengimo pobūdį, nenustatęs tarnybinę atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, teismas sprendė, jog pareiškėjui paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba yra adekvati ir proporcinga padarytam nusižengimui.
III.
19. Pareiškėjas D. Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Kauno AVPK 2016 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 20-TE-907 dėl jam paskirtos tarnybinės nuobaudos.
20. Pareiškėjas nurodo, kad yra Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos narys, todėl prieš skirdamas tarnybinę nuobaudą, atsakovas privalėjo gauti šios profesinės sąjungos renkamojo organo išankstinį sutikimą. Pareiškėjas pažymi, kad profesinė sąjunga visą tarnybinio tyrimo medžiagą ir pakartotinį prašymą gavo tik 2016 m. spalio 3 d., todėl sutikimą duoti turėjo per 14 dienų nuo dokumentų gavimo dienos, tačiau atsakovas tarnybinę nuobaudą paskyrė negavęs sutikimo – 2016 m. spalio 12 d.
21. Pareiškėjas teigia, kad Kauno AVPK viršininko 2011 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 20-V-82 patvirtinto Darbo laiko apskaitos Kauno AVPK tvarkos aprašo (su vėlesniais pakeitimais) 15 punkto nepažeidė, nes budėjimo namuose grafikas pasirašytas jį sudariusios L. S., o patvirtintas pareiškėjo, kaip kito Kauno AVPK struktūrinio padalinio vadovo.
22. Pareiškėjas pažymi, kad tarnybinė nuobauda jam skirta už Kauno AVPK viršininko 2014 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 20-V-234 ,,Dėl viršvalandinio darbo ar darbo poilsio ir švenčių dienomis organizavimo“ 1.1 punkto pažeidimus, tačiau jis viršvalandinio darbo poilsio ir švenčių dienomis neorganizavo, kadangi budėjimas namuose nėra viršvalandinis darbas ar darbas poilsio ir švenčių dienomis.
23. Pareiškėjas tvirtina, kad Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjai pagal neoficialius neregistruotus grafikus ir anksčiau budėdavo namuose, už tai jiems buvo suteikiamos neoficialios išeiginės dienos. Šias aplinkybes, pareiškėjo teigimu, patvirtina byloje esantys įrodymai, liudytojos parodymai. Teismas nevertino aplinkybės, kad pareiškėjas viršvalandinio darbo ar darbo poilsio ir švenčių dienomis neorganizavo, o tik bandė užregistruoti atsakovo jau organizuotą ir vykdomą neoficialią ir neregistruotą tvarką. Pareiškėjas teigia, kad Kauno AVPK vadovybė prieštaravo tokių grafikų registravimui, anksčiau tokie grafikai nebuvo registruojami, nors patys įstaigos vadovai pagal grafikus budi namuose ir jiems už tai atlyginama.
24. Pareiškėjas akcentuoja, kad be budėjimo namuose nebūtų įmanoma pagal kompetenciją užregistruoti ir įforminti visų eismo įvykių, nes padalinyje dirba tik 10 tyrėjų.
Šalies argumentai
25. Pareiškėjas nurodo, kad Išvadoje teigiama, jog jo pasirašytas budėjimo namuose grafikas buvo niekinis, rekomendacinio pobūdžio, neprivalomas vykdyti ir neturėjo teisinės galios, todėl jam nesuprantama, kodėl jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda, nes nebuvo padaryta žalos, nekilo jokių pasekmių. Taip pat teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas pareiškėjo patvirtinto budėjimo namuose grafiko nepanaikino.
26. Pareiškėjas teigia, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad tik po tarnybinės nuobaudos pareiškėjui paskyrimo Kauno AVPK viršininkas 2016 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 20-V-1004 ir 2016 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 20-V-1030 nustatė, kas yra budėjimas namuose ir kokia tvarka jis vykdomas.
27. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad už Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjų neoficialius ir neregistruotu budėjimus namuose Kauno AVPK vadovams D. Ž. ir D. P. kyla atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnio 1 dalį ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 3 dalį, todėl jie, vengdami atsakomybės, pažeidimais apkaltino pareiškėją, nors neoficialų tyrėjų budėjimą namuose organizavo patys.
Atsiliepimas
28. Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
29. Atsakovas nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad profesinė sąjunga, žinodama apie gautą kreipimąsi dėl sutikimo skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą ir sutikimo laiku neduodama, piktnaudžiavo suteikta teise ir elgėsi nesąžiningai.
30. Atsakovas akcentuoja, kad ginčas byloje kilo ne dėl to, ar buvo poreikis nustatyti pareigūnams budėjimą namuose, o dėl to, ar budėjimas buvo nustatytas nepažeidžiant galiojančių teisės aktų. Atsakovo nuomone, pareiškėjas budėjimo namuose grafiką patvirtino pažeisdamas teisės normas, be to, teismo posėdžio metu iš dalies pripažino savo kaltę, nurodydamas, kad grafiko su vadovybe nederino.
Atsiliepimas
31. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde klaidingai vertina Aprašo 15 punkto ir Kauno AVPK viršininko 2014 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. 20-V-234 1.1 punkto nuostatas, todėl nepagrįstai teigia, kad teisės aktų nepažeidė.
32. Atsakovas pažymi, kad Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus pareigūnams už 2016 m. gegužės mėnesį faktiškai dirbtą laiką buvo apmokėta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
33. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo D. Č. skundo reikalavimas panaikinti atsakovo Kauno AVPK viršininko 2016 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 20-TE-907 skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
34. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta dėl to, jog jis (pareiškėjas), neturėdamas Kauno AVPK viršininko įsakymo ar nurodymo organizuoti viršvalandinį darbą ar darbą poilsio ir švenčių dienomis ir žinodamas, jog Kauno AVPK vadovybė nepritaria budėjimui namuose, 2016 m. balandžio 18 d. pasirašė ir patvirtino jam pavaldžios pareigūnės L. S. parengtą Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus budėjimo namuose grafiką Nr. 20-IL-32963 gegužės mėnesiui, pagal kurį pareigūnai laisvu nuo tarnybos metu budėjo nurodytomis dienomis, taip dirbdami viršvalandžius. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas šio grafiko tinkamai neįformino, t. y. patvirtino, nesuderinęs su Kauno AVPK viršininku ar jo įgaliotu asmeniu, ir pažeidė tiek Kauno AVPK viršininko 2011 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 20-V-82 patvirtinto Darbo laiko apskaitos Kauno AVPK tvarkos aprašo (su vėlesniais pakeitimais) 15 punkto, tiek ir 2014 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. 20-V-234 „Dėl viršvalandinio darbo ar darbo poilsio ir švenčių dienomis organizavimo“ 1.1 punkto reikalavimus.
35. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas yra įrodytas, nepripažino pagrįstais pareiškėjo argumentų, kad ilgą laiką tokie pareigūnų, atsakingų už išvykimą ir eismo įvykių įforminimą, budėjimo grafikai buvo sudaromi neoficialiai bei viešinami, o pareigūnai iš tikrųjų budėdavo namuose (pareiškėjas skunde buvo nurodęs, kad pareigūnų budėjimą namuose įformino registruotame grafike, kai gavo profesinės sąjungos, prokurorės ir darbuotojų pretenzijas). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ši pareiškėjo nurodyta aplinkybė pareiškėjo kaltės ginčo atveju nepaneigia, nes tokie grafikai buvo rengiami pačių pareigūnų iniciatyva ir tarpusavio susitarimu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog Kauno AVPK NVESTS pareigūnai nebudėdavo pagal sudarytą grafiką ir šiems pareigūnams pagal tarnybos funkcijas nėra būtina budėti ne tarnybos metu.
36. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo veiksmus, akcentavo, kad pareiškėjas budėjimo grafiką patvirtino ne tik nesuderinęs su Kauno AVPK vadovybe, bet tokius veiksmus atliko esant Kauno AVPK viršininko pavaduotojo D. P. žodiniam nurodymui nekeisti nustatyto darbo organizavimo ir nesudarinėti budėjimo laisvu nuo tarnybos metu grafikų, o pareiškėjas, būdamas statutiniu pareigūnu, šioje situacijoje turėjo elgtis pagal aukštesnio lygio standartus ir be sąlygų vykdyti vadovybės nurodymus.
37. Pareiškėjas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir apeliaciniame skunde teigia, kad budėjimo grafikas yra pasirašytas jį sudariusios Kauno AVPK NVESTS viršininkės L. S., o jis šį grafiką patvirtino, būdamas kito Kauno AVPK struktūrinio padalinio vadovu, t. y. budėjimo grafikas buvo patvirtintas taip, kaip nustato Darbo laiko apskaitos Kauno AVPK tvarkos aprašo (su vėlesniais pakeitimais) 15 punktas. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jis viršvalandinio darbo poilsio ir švenčių dienomis neorganizavo, nes budėjimas namuose nėra viršvalandinis darbas. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su tuo, kad Kauno AVPK NVESTS tyrėjai nuolat budėjo namuose pagal neoficialius (neregistruotus) budėjimų grafikus, o tokio pobūdžio budėjimus organizavo Kauno AVPK viršininko pavaduotojas.
38. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-360/2013). Tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą.
39. Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).
40. Tarnybinis nusižengimas, kurį padaro statutinis valstybės tarnautojas, yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, kituose teisės aktuose neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Taigi statutinis valstybės tarnautojas gali apskritai neatlikti savo pareigų, arba jas atlikti, tačiau su tam tikrais trūkumais, klaidomis, t. y. netinkamai. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Pažymėtina, kad kai darbdavys duoda neteisėtus nurodymus ar nesupažindina pareigūno su konkrečiomis jo pareigomis, kurias jis pagal turimus įgaliojimus ir kompetenciją turi vykdyti, tokių nurodymų neįvykdymas, tam tikrų pareigų neatlikimas, nežinant, jog jas reikia atlikti, negali būti pagrindu tarnybinei atsakomybei, nes būtinųjų tarnybinės atsakomybės sąlygų – pareigūno (valstybės tarnautojo) neteisėtų veiksmų ir / ar kaltės dėl tarnybos drausmės pažeidimo – nėra. Taip pat yra svarbu įvertinti darbdavio įtaką tam, kad darbuotojas neatliko tam tikrų veiksmų ar juos atliko netinkamai.
41. Atkreiptinas dėmesys, kad kai darbdavys duoda neteisėtus nurodymus ar nesupažindina valstybės tarnautojo su konkrečiomis jo pareigomis, kurias jis pagal turimus įgaliojimus ir kompetenciją turi vykdyti, tokių nurodymų neįvykdymas, tam tikrų pareigų neatlikimas, nežinant, jog jas reikia atlikti, negali būti pagrindu tarnybinei atsakomybei, nes būtinųjų tarnybinės atsakomybės sąlygų – valstybės tarnautojo neteisėtų veiksmų ir / ar kaltės dėl tarnybos drausmės pažeidimo – nėra. Taip pat yra svarbu įvertinti darbdavio įtaką tam, kad darbuotojas neatliko tam tikrų veiksmų ar juos atliko netinkamai.
42. Įvertinus byloje pareiškėjo ir atsakovo nurodytus argumentus, kuriais buvo grindžiamas skundo reikalavimas ir atsikirtimai į skundą, byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjas 2016 m. balandžio 18 d. pasirašė ir patvirtino jam pavaldžios pareigūnės L. S. parengtą Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus budėjimo namuose grafiką Nr. 20-IL-32963 gegužės mėnesiui, kuriuo nebuvo pavesta pareigūnams dirbti viršvalandžius ar dirbti poilsio ir švenčių dienomis. Šio 2016 m. balandžio 18 d. galiojusio Statuto 37 straipsnio nuostatos reglamentavo pareigūnų darbo laiką, nustatė viršvalandžių trukmę. Statuto 38 straipsnio 1 dalis reglamentavo atvejus, kai nustatomas viršvalandinis darbas (1 d.), o 2 dalyje buvo nustatyta, kad vidaus reikalų įstaigos vadovas šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais gali pavesti pareigūnams dirbti poilsio ir švenčių dienomis.
43. Budėjimo laiką, jo nustatymo tvarką ir apmokėjimą už budėjimą reglamentavo Statuto 39 straipsnis. Pagal Statuto 39 straipsnio 1 dalį pareigūno budėjimo laikas yra laikas, kurį jis pagal teisės aktų nustatyta tvarka iš anksto patvirtintą grafiką turi būti iš anksto aptartoje vietoje laisvu nuo tarnybos metu tam, kad vidaus reikalų įstaigos vadovas ar budėtojų tarnyba galėtų jį iškviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų. Budėjimo laikas negali trukti ilgiau kaip 96 valandas per mėnesį. Pareigūno budėjimo laikas įstaigoje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje – ne mažiau kaip pusei darbo laiko (Statuto 39 str. 2 d.).
44. 2014 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. 20-V-234 „Dėl viršvalandinio darbo ar darbo poilsio ir švenčių dienomis organizavimo“ 1.1 punktas, kurio pažeidimu buvo apkaltintas pareiškėjas, nustato, kad viršvalandinis darbas ar darbas poilsio ir švenčių dienomis organizuojamas tik esant Kauno AVPK viršininko įsakymui ar nurodymui. Kadangi pareiškėjas neorganizavo viršvalandinio darbo ir / ar darbo poilsio ir švenčių dienomis, todėl be teisinio pagrindo buvo pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė minėtą teisės akto normą. Atkreiptinas dėmesys, kad šis įsakymas yra priimtas, siekiant užtikrinti DK (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 193 ir 194 straipsnių, Valstybės tarnybos įstatymo 26¹ straipsnio ir Statuto 30 ir 38 straipsnių reikalavimus, o budėjimą namuose reglamentavo DK (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 155 straipsnis, Statuto 39 straipsnis. Valstybės tarnybos įstatymo 26¹ straipsnis nustatė apmokėjimas valstybės tarnautojui už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, tačiau 2014 m. kovo 13 d. įsakymas Nr. 20-V-234 yra dėl viršvalandinio darbo ar darbo poilsio ir švenčių dienomis organizavimo ir jame nėra kokių nuostatų apie apmokėjimą už budėjimus.
45. 2011 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 20-V-82 „Dėl darbo ir poilsio laiko apskaitos Kauno apskrities Vyriausiajame policijos komisariate tvarkos aprašo patvirtinimo“ (pakeistas 2011 m. lapkričio 30 d. Kauno AVPK viršininko įsakymu Nr. 20-V-806) patvirtinto Darbo laiko apskaitos Kauno AVPK tvarkos aprašo 15 punktas nustato, kad darbo ar budėjimo grafiką pasirašo jį sudaręs darbuotojas, darbo ir budėjimo grafikus tvirtina Kauno AVPK policijos komisariatų viršininkai ir kitų Kauno AVPK struktūrinių padalinių, kuriuose organizuojamas pamaininis darbas, vadovai. Išanalizavus šią nuostatą ir kitas minėto teisės akto nuostatas, abejotina, kad Tvarkos aprašo 15 punkte buvo nustatytas draudimas pareiškėjui, kuris yra Kauno AVPK Kelių policijos viršininkas, draudimas patvirtinti budėjimo grafiką, kuris buvo sudarytas vadovaujantis Statuto 39 straipsnį. Sutiktina su pareiškėjo pozicija, kad Apraše nebuvo konkrečių nuostatų, kokia tvarka turi būti organizuojamas ir registruojamas budėjimas namuose. Pagal bylos duomenis tik po to, kai pareiškėjas buvo nubaustas, buvo priimti teisės aktai, nustatantys, kokia tvarka vykdomas budėjimas namuose (II t., b. l. 62, 63).
46. Budėjimo laisvu nuo tarnybos (darbo) metu laiko apskaitą reglamentavo Aprašo 23–31 punktai. Aprašo 23 punkte nustatyta, kad budėjimas Kauno AVPK ar jo struktūriniuose padaliniuose organizuojamas atskiru Kauno AVPK viršininko sprendimu. Pažymėtina, kad pareiškėjas nėra apkaltintas Aprašo 23 punkto pažeidimu. Byloje surinktų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad Kauno AVPK NVESTS pareigūnų budėjimai namuose buvo organizuojami ir apie tai buvo žinoma Kauno AVPK viršininkui ir pavaduotojui.
47. Teisėjų kolegija neturi jokio faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pareiškėjas, vadovaudamasis įstatymų nuostatomis, turėjo oficialiai patvirtinti ir įregistruoti Kauno AVPK NVESTS viršininkės L. S. sudarytą budėjimo grafiką, kadangi tokie budėjimai buvo organizuojami, t. y. Kauno AVPK NVESTS pareigūnai privalėjo budėti ir budėdavo namuose, būdavo sudaromi grafikai. Byloje buvo pateikti įrodymai, kad iki 2016 m. balandžio 18 d. iš esmės buvo sudaromi tokio pat pobūdžio budėjimo grafikai (II t., b. l. 10–20).
48. Atsakovas, teikdamas atsikirtimus į apeliacinį skundą, nenurodo jokių bylos įrodymais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, kad Kauno AVPK NVESTS pareigūnai neprivalėjo teisės aktų nustatyta tvarka įforminti eismo įvykių, kurių metu buvo sutrikdyta eismo dalyvių sveikata ar žuvę žmonės, kad tokių veiksmų pareigūnai neatlikdavo laisvu nuo tarnybos metu pagal sudarytus budėjimo grafikus.
49. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pareiškėjas žinojo, jog Kauno AVPK viršininko pavaduotojas D. P. dėl budėjimo grafikų sudarymo Kauno AVPK NVESTS kalbėjo ne kartą su pareiškėju ir nurodė nekeisti darbo organizavimo tvarkos, nes šiame skyriuje budėjimas namuose būtų perteklinis veiksmas, tačiau atsakovas nenurodo jokių svarių teisinių argumentų, kurie pateisintų tai, kad iki to laiko, kai pareiškėjas patvirtino budėjimo grafiką, tokie grafikai buvo sudaromi, pareigūnai budėjo namuose ir atlikdavo pareigas nuo tarnybos laisvu metu, dėl kokių priežasčių buvo toleruojama tokia veikla tinkamai neįforminus budėjimo namuose grafikų. Akcentuotina, kad pareiškėjas šioje byloje nebuvo nubaustas už tai, jog be teisinio pagrindo pareigūnams nurodė budėti pagal patvirtintą grafiką.
50. Pareiškėjas paaiškinime buvo nurodęs, kad jog 7-8 metus į įvykius tyrėjai vyksta pagal neoficialų grafiką, pareiškėjas domėjosi, kokiu būdu galima būtų registruoti Kauno AVPK NVESTS budėjimo namuose grafiką, tačiau niekas negalėjo paaiškinti, todėl budėjimo namuose grafikas buvo užregistruotas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato suformuota praktika (I t., b. l. 32–33). Pažymėtina, kad Išvadoje nėra jokio šių aplinkybių faktinio ir teisinio įvertinimo, o Išvadoje nurodyti duomenys apie tai, kad tam tikri pareigūnai grafike nustatytu laukė pranešimų apie įvykius, niekur išvykti negalėjo, buvo iškviesti įforminti eismo įvykių, tačiau nėra nurodoma jokių argumentų, kad pagal tarnybos pobūdį ir jiems priskirtas funkcijas to atlikti nereikėjo. Kauno AVPK viršininko pavaduotojas D. P. nurodė, esant tarnybiniam būtinumui tik du ar tris kartus per mėnesį kviečiami atvykti į tarnybą po darbo valandų, tačiau paaiškinime nenurodyta, kokia tvarka ir kokiu teisiniu pagrindu tam tikri pareigūnai yra iškviečiami šį tarnybą, jei pareigūnai budėdavo namuose, tai dėl kokių priežasčių jiems nebuvo mokam už budėjimus (I t., b. l. 117).
51. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno piliečio teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra daugelio kitų konstitucinių teisių įgyvendinimo prielaida, inter alia (be kita ko) viena svarbiausių Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintos nuosavybės teisės įgyvendinimo prielaidų; asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku, taigi ir valstybės tarnautojų darbo užmokestis turi būti mokamas įstatymų nustatytu laiku; ši asmens teisė yra garantuojama, saugoma ir ginama kaip nuosavybės teisė; pagal Konstituciją negali būti tokios teisinės situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris atliko pavestą darbą, už šį darbą nebūtų mokama, būtų mokama ne nustatytu laiku arba mokama mažiau negu priklauso pagal įstatymus ir jais remiantis išleistus kitus teisės aktus. Konstituciją (inter alia (be kita ko) jos 48 straipsnį) negali būti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui (nagrinėjamu atveju – pareigūnui), kuris dirba poilsio, švenčių dienomis, nakties metu, atliekančiam įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomas užduotis, atliekamas viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų nemokama arba šis darbas būtų neapmokamas teisingai. Neužtikrinus Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą, būtų pažeidžiama ne tik tiesiogiai Konstitucijoje įtvirtinta asmens teisė, bet ir inter alia (be kita ko) konstituciniai lygiateisiškumo, teisingumo ir teisinės valstybės principai (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d., 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimai).
52. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai ir jų visuma (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 6 d.) nepatvirtina pirmosios instancijos teismo išvados, jog pareiškėjas padarė Išvadoje nurodytą tarnybinį nusižengimą, už kurį jam (pareiškėjui) paskirta tarnybinė nuobauda, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo tenkinamas pareiškėjo skundo reikalavimas, t. y. panaikinamas atsakovo viršininko 2016 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. 20-TE-907 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam komisarui D. Č.“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo D. Č. apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo D. Č. skundą tenkinti. Panaikinti atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 20-TE-907 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam komisarui D. Č.“.
Sprendimas neskundžiamas.