Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal pareiškėjos B. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankas, Vytautui A. P. ir R. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) miręs V. P., yra pareiškėjos B. P. tėvas. Vadovaujantis Gyventojų registro išrašo duomenimis, gyvendami nuo (duomenys neskelbtini) sudarytoje santuokoje, V. P. ir Valerija A. P. susilaukė trijų vaikų: pareiškėjos B. P. bei suinteresuotų asmenų Vytauto A. P. ir R. P.. Palikėjas V. P. po mirties testamento nepaliko, jo palikimo niekas iš įpėdinių nepriėmė. Tai patvirtina ir Lazdijų rajono savivaldybės 3-ojo notarų biuro liudijimas, kuriame nurodyta, jog po V. P. mirties paveldėjimo byla iki 2022 m. sausio 5 d. nėra pradėta, terminas priimti palikimą praleistas. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina Valerija A. P.. Lazdijų rajono savivaldybės 3-ojo notarų biuro liudijime nurodyta, jog po Valerijos A. P. mirties paveldėjimo byla iki 2022 m. sausio 5 d. nėra pradėta, terminas priimti palikimą praleistas.

Iš byloje patiktų pareiškimų nustatyta, jog pareiškėjos broliai Vytautas A. P. 2022 m. lapkričio 17 d. ir R. P. 2022 m. lapkričio 29 d. notarei pateikė pareiškimus dėl teisių į palikimą atsisakymo.

Turtą (turtinę teisę) kurią notarine tvarka per tris mėnesius po tėvų mirties turėjo paveldėti pareiškėja sudaro teisė naudotis žemės sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2.1100 ha, esančiu (duomenys neskelbtini). ir teisė tapti žemės sklypo savininke. Pareiškėja nurodo, jog nuo tėvo ir motinos mirties nepertraukiamai valdė ir iki šiol valdo visą turėtą tėvų kilnojamąjį turtą ir turtines teises į žemę, per daugybę metų neatsirado kitų asmenų, kurie į turtą pretenduotų jo reikalautų, reikštų pareiškėjai pretenzijas. Žeme rūpinasi kaip savo, šienauja bent du kartus per sezoną, pievas naudoja ganykloms.

Asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga yra neatskiriamai susiję su realiomis aplinkybėmis (veiksmais, įvykiais), kurios teisės normų pagrindu įgyja teisinę reikšmę. Vienas tokių faktų yra palikimo priėmimas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti (CK 5.50 str. 1 dalis).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 1-3 dalių prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje. Valios priimti palikimą išreiškimas turi svarbiausią reikšmę sprendžiant klausimą, ar įpėdinis priėmė palikimą. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.

Nustatymas, ar priėmė konkrečiu atveju vienas ar kitas asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra fakto klausimas. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal LAT jurisprudenciją, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., LAT 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y., ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. rugsėjo mėn. 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1467-527/2012).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes - perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad „Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisė liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas“ (LAT CBS 2008 m. balandžio 18 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-240/2008).

CK 5.51 str. 1 d. reglamentuota, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Nustatyta, kad B. P. aktyviais savo veiksmais priėmė V. P. palikimą, kuriuo naudojasi kaip savu, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Pareiškime nurodytos aplinkybės bei kokiais veiksmais pareiškėja priėmė palikimą, patvirtintos pateiktais rašytiniais įrodymais.

Teismui nekyla abejonių dėl pareiškime nurodytų aplinkybių, kurias patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: nekilnojamojo turto registrų išrašai, gyventojų registro pažyma, mirties liudijimai, Lazdijų rajono 3-ojo notarų biuro liudijimas, prareiškimais dėl palikimo atsisakymo ir kiti dokumentai. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą bei įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškimas pagrįstas ir įrodytas (CK 5.51 str.).

Lietuvos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog šioje civilinėje byloje susidarė 20,52 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, jos valstybės naudai priteistinos iš pareiškėjos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsniu, 87 straipsniu, 270 straipsniu, 293-295 straipsniais, 444 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, jo palikimą pagal įstatymą priėmė jo dukra B. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) pradėdamas jo turtą faktiškai valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.